Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. S. A. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8485-2023 nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta nuobauda – bauda 450 Eur bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. birželio 25 d. 21.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės dviejose eismo juostose susidariusią transporto priemonių spūstį, važiuodamas avariniam sustojimui skirta juosta, taip kirsdamas ištisinę liniją, važiavo šia juosta iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose dalyvaujančias transporto priemones eisme, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, šiais veiksmai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, nesutinkant, kad S. A. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nesutinkama su jam paskirta administracinio poveikio priemone – – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. A. neneigia pažeidęs KET 125 punkto reikalavimą, t. y., draudimą transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, tačiau nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad S. A. vairavo transporto priemonę chuliganiškai.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

10. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad S. A., vairuodamas transporto priemonę, kirto ištisinę liniją, važiavo avariniam sustojimui skirta juosta (kelkraščiu) ir taip apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės dviejose eismo juostose susidariusią transporto priemonių spūstį. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, Administracinių nusižengimų registro duomenyse dėl pažeidimo Nr. ROIK 01230000368965, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip S. A. vairuojamas automobilis kelio atkarpoje, turinčioje po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui, transporto priemonėms stovint spūstyje, kai apelianto krypties abi eismo juostos buvo užimtos, jis, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, važiuoja kelkraščiu. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau deklaratyviai teisinasi, jog tokiais veiksmais siekė tinkamai įvykdyti atliekamas taksi paslaugas, t. y. laiku paimti klientus iš (duomenys neskelbtini) ir laiku pristatyti į (duomenys neskelbtini), niekam pavojaus nekėlė, chuliganiškų paskatų neturėjo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad vykdant bet kokias paslaugas turi būti laikomasi visuotinai nustatytų taisyklių ir susidariusi transporto priemonių spūstis nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo važiuoti kelkraščiu, kelti grėsmę eismo saugumui, elgtis neatsargiai, taip pažeidžiant ne tik KET 125 punkto reikalavimus, bet ir KET 4, 8, 9 reikalavimus (KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; šių taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šiose taisyklėse (3 priedo 1.2 punktas – plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą <...>); 9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>). Apeliantas nurodytu atveju turėjo judėti bendrame automobilių sraute, savo eismo juostoje, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pastebėtina, kad S. A. padarytas manevras buvo atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę (mažiausiai 6 automobiliai vienoje eismo juostoje), kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad kitas automobilis pasuks į kelkraštį, norėdamas jame sustoti, asmenys išlipti, o S. A. nespėti saugiai grįžti į jo savo eismo juostą, ir tai sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Dėl šių priežasčių išvada, kad S. A. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, atitinka byloje esančių įrodymų turinį. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti, kad tokiais iššaukiančiais veiksmais S. A. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie dėl vykdomų remonto darbų važiavo kolonoje, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais S. A. veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia ir tai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o S. A. manevras, kuomet jis, vairuodamas transporto priemonę kirto ištisinę liniją, važiavo avariniam sustojimui skirta juosta (kelkraščiu) ir taip apvažiavo ta pačia kryptimi iš dešinės dviejose eismo juostose susidariusią transporto priemonių spūstį, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų jo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai, o pateikta versija dėl susidariusios situacijos skubumo – deklaratyvi. Todėl tokie S. A. veiksmai institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. A., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog S. A. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia, todėl perkvalifikuoti S. A. veiksmus į jo nurodomą ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

12. Nagrinėjamu atveju S. A. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijoje numatyta minimali bauda (450 Eur) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (12 mėnesių).

13. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio, jame neginčijama paskirta bauda, tačiau prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui bei jo asmenybei atmestini kaip nepagrįsti, o su skundžiamoje nutartyje esančiomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

15. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriomis remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio (trukmės) klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės), t. y. paskirti tokią nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

16. Vertinant S. A. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

19. Kaip minėta, S. A. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas nustatytas lygus šio straipsnio 6 dalyje numatytam sankcijos minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų ar pagrindo neskirti sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. S. A. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (dirba taksi vairuotoju, darbovietės charakterizuojamas teigiamai) ir rūpinimuisi šeima (senyvu tėvu), nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantas jau sumokėjo paskirtą baudą, jo padėties taip pat išskirtinai nešvelnina.

20. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, akcentuojama, kad S. A. nustatytus KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir S. A. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas didelio intensyvumo kelyje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. Taip pat byloje esantys duomenys S. A. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad S. A. už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas net 53 kartus, keli administraciniai nusižengimai įvykdyti ir po aptariamo nusižengimo padarymo dienos. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog S. A. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip bando savo pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Nors S. A. ir neneigė, kad pažeidė KET reikalavimus, tačiau nesutiko su tuo, kad tokiais veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Todėl iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų kritiškai iš esmės nevertina, o jo gailestis nėra nuoširdus. Tuo tarpu nurodytos šeiminės ir socialinės aplinkybės, dėl kurių S. A. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju sudarytų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar mažinti jos trukmę.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. A. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens nubaudimas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas turės įtaką įprastiniam S. A. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

22. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.