Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., P. Š., jų atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalyje.

A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, iš dalies (50 proc.) darbingas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. ir A. Z. 2020 m. liepos 14 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje, prie Galsto ežero, kilusio konflikto metu, A. Ž. sudavus keturis smūgius ranka, o D. Ž. sudavus šešis smūgius ranka, R. Š. į galvą ir kūną, D. Ž., suėmus ranka už kaklo R. Š. ir jį suspaudus, taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje ir poodinės kraujosruvos kairio antakio srityje; tęsiantis konfliktui, A. Z. du kartus smūgiavo kumščiu P. Š. į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimo P. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

D. Ž. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2020 m. liepos 13 d. jis su šeima, A. Z. kartu su šeima bei draugė A. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią poilsiavietę pailsėti. Dienos metu moterys deginosi prie tiltelio, klausėsi muzikos iš nusineštos kolonėlės. Jis taip pat ten buvo nuėjęs, muzika negrojo labai garsiai, tačiau netoliese žvejojęs vyriškis pasakė, kad jam muzika trukdo. Jis pritildė muziką, tačiau jam buvo keista, kad žvejojama tada, kada maudosi vaikai. Nueidamas nuo tiltelio, jis matė netoliese sėdinčius nukentėjusius, dar paklausė, ar ir jiems muzika trukdo, jie kažką atsakė, tačiau jis gerai neišgirdo. Daugiau su nukentėjusiais visą dieną nebendravo, juos pamatė tik vakare, nulipdamas laiptais nuo terasos. Prie terasos buvo E. Š. ir R. Š. Jis paklausė jų, ko jie nori, bet jie buvo agresyviai nusiteikę, pradėjo šaukti, kad jie padarys tvarką, kad užtenka tos muzikos, visko detaliai neatsimena, tačiau prisimena, kad buvo sakoma, kad jie gaus į kailį, lyg grasino kažką dėl kolonėlės. Tuo metu jis jau buvo nulipęs laiptais, jie artėjo prie jo, jis suprato, kad jie kėsinasi į jo nuosavybę, veržiasi į vidų, todėl jis rankomis pastūmė E. Š. Tuomet E. Š. paėmė jam už rankos, jis persisukęs pačiupo jo rankas ir liepė eiti nuo jų, bandė jį stumti. Tuomet R. Š. jį pradėjo rankomis stumti nuo E. Š., jį stūmė per petį. Jis pamatė, kad R. Š. rankos judesyje, pamanė, kad jis smūgiuos, o gal ir gavo keletą smūgių, bes nesuvokė, pamatė dar atbėgantį P. Š. Tuomet jis kaire ranka laikė E. Š. dešinę, o dešine ranka stūmė R. Š., gal kažkaip ta ranka praslydo ir gal buvo tas veiksmas už kaklo. Jokio skausmo jis nenorėjo sukelti, jis tiesiog gynėsi. Tuo pat metu pribėgo P. Š., jautė smūgį į nosį, manė gal nuo P. Š., nes jis kišo rankas skirti, bet greičiausiai smūgį sudavė E. Š., nes ir jis pats taip pasakė. Po smūgio į nosį jis visus paleido, rankomis susiėmė už nosies. Tuo metu išgirdo A. Z. žodžius, kai jis pasakė, kam jie muša žmogų, lyg matė, kad A. Z. kažką stūmė, kad suduotų kam nors smūgį nematė. Dar prieš ateinant A. Z., prie jo buvo pribėgusi vyresnė moteris – R. Š., kuri apdraskė jam veidą. Prisimena, kad traukdamasis gavo smūgį į petį, už kažko užkliuvo, gal kas pakišo koją, ir nugriuvo, galėjo gal jam nugriuvusiam ir smūgius kas nors suduoti, nes jam skaudėjo šonus. Matė, kad jaunesnė moteris skambina, sakė, kad iškvies policiją. Po to jie atsitraukė. Įvykio metu jis nebuvo labai girtas, nes alkoholį vartojo labai saikingai, tik po sumušimo, nes skaudėjo, išgėrė apie 100–150 g degtinės. Kai atvažiavo policija, jie viską klausinėjo, bet niekas jokių pretenzijų niekam neturėjo, sumuštas buvo tik jis, tik jam buvo teikiama medikų pagalba. Facebook rašydamas žinutę R. Š. apie tai, ar jis žino, kiek kainuoja nosies operacija, nieko nenorėjo pasakyti, tiesiog pajuokavo. Jam nėra nustatytas nosies lūžimas, tačiau jam pažįstamas gydytojas sakė, kad jo nosis yra sulaužyta (t. 4, b. l. 80–83).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Z. parodė namelį, kuriame poilsiavo bei vietą terasoje, kur buvo, kai pamatė konfliktuojančius asmenis; konflikto vieta šalia namelio terasos, už jos tvotos (t. 3, b. l. 18–27).

Nukentėjęs R. Š. patvirtino, kad 2020 m. liepos 11 d. jis kartu su broliu E. Š., žmona R. Š. ir brolio drauge A. A., atvyko į kaimo turizmo sodybą, esančią prie Galsto ežero, poilsiavietėje buvo ir tėtis P. Š. 2020 m. liepos 13 d., kai jie buvo prie lieptelio, ant kito lieptelio buvo D. Ž., kurio tuo metu nepažinojo, su savo draugija garsiai klausėsi muzikos per kolonėlę. Netoliese žvejojęs asmuo papriekaištavo, kad garsiai klauso muzikos, tačiau tą kartą jie muziką pritildė. Eidamas pro juos, D. Ž. dar paklausė, ar muzika ir jiems trukdo, o moterims pasakius, kad trukdo, D. Ž. pasiūlė eiti į vienuolyną. Vakare jie buvo terasoje, o toji draugija šalia jų esančio namelio terasoje garsiai leido muziką. Tuomet jis su broliu du kartus buvo nuėjęs prašyti pritildyti muziką: pirmą kartą A. Z. labai geranoriškai pritildė muziką, antrą kartą taip pat pritildė, nors nebuvo labai patenkinti. Kadangi jų mama buvo ligoninėje, jie norėjo ramiai pabūti ir rytoj anksti važiuoti. Todėl, kai šalia buvusi draugija apie 24 val. vėl pagarsino muziką, jis su broliu E. Š. nuėjo link jų, ketindami vėl paprašyti pritildyti muziką. Muzika buvo leidžiama garsiai, sėdint terasoje ji trukdė susikalbėti tarpusavyje. Jie buvo nusiteikę geranoriškai. Juos pasitiko agresyviai nusiteikęs D. Ž., kuris iš karto įsakmiai jiems pasakė, ko jie čia nori, nes jie gali daryti ką nori. D. Ž. petimi pradėjo brolį stumti, tuomet jis garsiai pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po šių jo žodžių, D. Ž. dar labiau supyko ir pradėjo stumdyti jo brolį. Jo brolis iškėlė rankas į viršų sakydamas, kad nebus jokio fizinio smurto. Tačiau D. Ž. suėmė už drabužių krūtinės srityje E. Š., jis norėjo D. Ž. atskirti nuo brolio. Pamatė, kad atbėga A. Z., kuris jam sudavė smūgį į galvos sritį, jis užsidengė gindamasis nuo smūgių, nes jų buvo daugiau, todėl kas ir kiek kartų smūgiavo nematė. Jis pats niekam smūgių nesudavė, tik šaukė, kad kviestų policiją. Netrukus pribėgo tėtis P. Š. ir jiems pavyko nuo D. Ž. atskirti brolį E. Š. Tuomet D. Ž. ranka jam sugriebė už kaklo, kakle liko nagų ir pirštų žymės. Po smūgių jam liko kairėje akyje kraujosruva. A. Z. sudavė smūgius jam ir jo tėčiui, kadangi D. Ž. buvo įsikibęs į E. Š. Terasoje buvo moterų, viena tikrai buvo nulipusi, buvo sučiupusi R. Š., tačiau ši ją nustūmė. Atvykus policijos pareigūnams, viską papasakojo, visi patvirtino, kad pareiškimo nerašys ir visi išsiskirstė. Kitą rytą pamatė, kad P. Š. veidas ištinęs, dėl tinimo akies visai nesimatė, todėl nuvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jiems liepė vykti į klinikinę ligoninę dėl galimo lūžio. Būtent dėl to kitą dieną paskambino tyrėjui ir pasakė, kad rašys pareiškimą dėl sužalojimo ir išsiuntė medicinos dokumentų išrašą. Tai, kad buvo parašytas pareiškimas, neturėjo įtakos D. Ž. per facebook parašyta žinutė apie nosies operacijos kainą. Visas šis įvykis jam buvo didžiulė trauma, jis išgyveno, lankė psichoterapiją, todėl prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą (t. 4, b. l. 74–76).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu R. Š. atpažino A. Z., kaip asmenį, kuris jam ir P. Š. sudavė smūgius; taip pat atpažino D. Ž., kaip storesnį asmenį, sužalojusį jam kaklą (t. 2, b. l. 17–26).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur viduriniame namelyje (tarp trijų esančių), poilsiavo su šeima; parodė vietą namelio terasoje, kur sėdėjo iki kilo konfliktas bei namelį kairiau (žiūrint nuo ežero pusės), kur poilsiavo įtariamieji; parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas, kur juos pasitiko D. Ž. ir kurioje jam buvo suduoti smūgiai; naudodamasis manekenu parodė, kaip jam į galvą smūgiavo D. Ž.; parodė vietą, kurioje buvo A. Z.; vietą, kur A. Z. sudavė smūgius P. Š.; visas konfliktas vyko prie namelio terasos, už terasos tvoros (t. 2, b. l. 25–34).

Nukentėjęs P. Š. patvirtino, kad 2020 m. liepos 10 d. su žmona R. Š. atvyko į Lazdijų r. sav., prie Galsto ežero, šeštadienį atvyko vaikai: sūnus R. Š. su žmona R. Š., kitas sūnus E. Š. su drauge A. A. Jie ten buvo išsinuomoję namelį prie ežero. Jo žmona savaitgalį paslydo ant liepto ir susilaužė klubo kaulą, todėl ji buvo išvežta į Kauno klinikas, ten jai atliko operaciją. Palikus žmoną Kaune, jis grįžo atgal į poilsiavietę. 2020 m. liepos 13 d. su vaikais susėdo ant ežero kranto, užsikūrė laužą, sėdėjo, gėrė vyną, išgėrė vieną butelį. Netrukus atėjo stambus vyriškis, kaip vėliau sužinojo D. Ž., atsinešė garso kolonėlę, iš išvaizdos matėsi, kad jis neblaivus. Kartu buvo vaikai, moteris. Iš atsineštos kolonėlės garsiai grojo muzika, todėl kitas vyriškis, netoliese žvejojęs, paprašė pritildyti, nes jam trukdo žvejoti. D. Ž. dėl tos pastabos buvo labai nepatenkintas. Po kiek laiko jie visi nuėjo prie savo namelio ir sėdėjo terasoje. D. Ž. su draugija apsigyveno šalia jų namelio esančiame namelyje ir parsinešę kolonėlę muzikos klausėsi terasoje. Muzika buvo garsi, todėl jo sūnūs buvo du kartus prašyti pas juos, kad tą muziką pritildytų ir jie buvo muziką pritildę. Kai liesesnis asmuo, kaip vėliau sužinojo A. Z., pamatė, kad jie dar nemiega vėl pagarsino kolonėlę. Muzika buvo garsi, nebuvo galima susišnekėti. Trečią kartą sūnūs išėjo prašyti pritildyti muziką jau po 23 val. Jiems nuėjus, jis išgirdo triukšmą, garsius žodžius, todėl pamanė, kad ten kažkas vyksta, todėl tuoj pat nuėjo paskui sūnus. Priėjęs arčiau pamatė, kad stambesnis vyras D. Ž. buvo įsikibęs jo sūnui E. Š. už marškinių, liesesnis – A. Z. buvo prie sūnaus R. Š. ir laikė ar už marškinių, ar už kaklo. Jis priėjo prie D. Ž., bandė rankomis jį atskirti nuo sūnaus E. Š. Tuomet A. Z. jam sudavė smūgį į kairę veido pusę, o jam pasisukus, į dešinę. Jis girdėjo kaip vyresnis sūnus liepė kviesti policiją, policijai paskambino marti. Kai iš D. Ž. išvadavo sūnų, visi nubėgo į namelį. Atvykus policijos pareigūnams, niekas nerašė pareiškimų, visi nusprendė, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Kai jis ryte atsikėlė ir pabandė išsipūsti nosį, jam išsipūtė akis, todėl jie iš karto nuvyko į Lazdijų ligoninę, kur jam įtarė lūžimą ir liepė vykti į klinikinę ligoninę. Ten buvo atlikti tyrimai ir nustatytas lūžimas. Nuvykęs į ligoninę pasakė, kad akį susižalojo buityje, tačiau taip sakė tik todėl, kad visi buvo sutarę nereikšti pretenzijų. Kadangi jam buvo nustatytas toks sveikatos sutrikdymas, nusprendė dėl to kreiptis į policiją. Jis apie mėnesį laiko jautė fizinį skausmą, daug važinėjo pas gydytojus, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tam gaišo savo atostogų laiką, išgyveno dėl sužalojimų, po įvykio jam jau reikia akinių, patyrė infarktą ir visa tai sieja su šiuo įvykiu, todėl prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos (t. 4, b. l. 72–73).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu P. Š. atpažino D. Ž. kaip storą vyriškį, kuris konfliktavo su jais prie Galsto ežero; atpažino A. Z., kaip liesesnį vyriškį, kuris jam du kartus sudavė į veidą (t. 2, b. l. 53–65).

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. Š. parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur poilsiavietėje, namelyje, buvo apsigyvenusi jų šeima bei kaltinamųjų šeimos: žiūrint nuo ežero kaltinamųjų namelis buvo kairiau jų namelio; P. Š. parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas – prie kaltinamųjų namelio terasos užtvaros, už terasos, kairiau laiptų (žiūrint nuo ežero); P. Š., naudodamas manekeną, parodė, kaip jam smūgiavo A. Z., kuris buvo kairiau nuo jo (žiūrint nuo ežero) ir rankomis smūgiavo į jo kairę veido pusę, o jam pasisukus – į dešinę (t. 2, b. l. 66–76).?

Liudytojas E. Š. patvirtino, kad su broliu R. Š., jo žmona R. Š. ir savo drauge A. A. atvyko į poilsiavietę Lazdijų r. sav., prie Galsto ežero. Jo tėvai P. Š. ir R. Š. buvo anksčiau atvykę į sodybą. Šeštadienį mama susilaužė kaulą, todėl ją išvežė į ligoninę, o patys dar liko. Šalia jų namelyje apsigyveno kita draugija, kurios nepažinojo. 2020 m. liepos 13 d., kai jie sėdėjo ant ežero kranto, prie laužavietės, prie lieptelio, girdėjo, kaip tas stambesnis vyras ginčijosi su žveju, kuris prašė pritildyti garsiai grojančią muziką, o tas stambus vyriškis buvo labai nepatenkintas. Kai jiems jau nebuvo galima susikalbėti per muziką, jie grįžo į namelio terasą, ten susėdo ir kalbėjo. Netrukus grįžo ir ta draugija nuo liepto, grįžo trys moterys ir tas lieknesnis vyriškis, kaip vėliau sužinojo A. Z. Tuo metu to storo vyro, kaip vėliau sužinojo D. Ž., nebuvo. Muzika skambėjo labai garsiai, todėl jie su broliu R. Š. du kartus ėjo prašyti jos pritildyti ir, nors tas jų prašymas nepatiko, jie muziką pritildė. Maždaug po pusvalandžio, vėl muzika visu garsu skambėjo. Maždaug apie 23 val., lieknesnis vyriškis (A. Z.) priėjo prie jų namelio ir pasakė, kad jie neina miegoti, sėdi verandoje ir nuėjęs dar labiau pagarsino muziką. Maždaug po penkių minučių, jie su brolius nusprendė eiti vėl prašyti, kad pritildytų muziką. Jiems priėjus prie greta esančio namelio terasos, juos pasitiko storas vyriškis (D. Ž.), kuris buvo jau labai girtas, rėkė ko jie nori, pradėjo krūtine stumti jį. R. Š. pasakė, kad iškvies policiją, tuomet tas storas vyras paėmė jį už skvernų. Jis iškėlė rankas, sakė, kad jokių muštynių nenori. Tuomet tas storas vyras (D. Ž.) suėmė jam už riešų, įspyrė. Tuoj pat pribėgo A. Z., pribėgęs prie brolio, sudavė jam smūgius rankomis (tikrai matė keturis smūgius – į galvą, į kūną), brolis buvo užsidengęs. Prie jo pribėgo tėtis, jį bandė atitraukti nuo D. Ž., jis išsilaisvino vieną ranką ir vieną kartą sudavė D. Ž. į veidą. Tai buvo vienintelis jo smūgis. Matė, kaip A. Z. tėčiui sudavė pora kartų į veidą, tėčiui iš dešinės pusės antakio bėgo kraujas. Tėtis ir A. Z. jam buvo iš kairės pusės. Žino, kad kažkuriuo momentu pasirodė jo draugė ir brolio žmona, iškvietė policiją, tačiau jis jų buvimo vietos ir veiksmų konflikto metu negali įvardinti, nes jų gerai nematė. Atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumus, pasikalbėjo ir išvažiavo, nes buvo pasakyta, kad niekas pareiškimų nerašys. Kai atsikėlė kitą rytą, pamatė, kad tėčio akis užtinusi, todėl nuvažiavo į Lazdijų ligoninę, kur tėčiui buvo įtartas lūžis ir liepta vykti į klinikinę ligoninę. Nuvykus ten, tėčiui buvo nustatytas lūžis, todėl buvo nuspręsta kreiptis į policiją. Jis sužalojimų, dėl kurių reiktų kreiptis į policiją, nepatyrė, todėl jis pareiškimo nerašė (t. 4, b. l. 60–62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu E. Š. atpažino D. Ž., kaip stambų asmenį, su kuriuo konfliktavo; atpažino A. Z., kaip asmenį, kuris sudavė smūgius tėčiui (t. 2, b. l. 93–104).

Liudytoja R. Š. patvirtino, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 14 val. ji su savo šeima – vyru R. Š., jo broliu E. Š. ir jo drauge A. A., atvyko į Lazdijų r. sav., prie Galsto ežero, į kaimo turizmo sodybą, kur 2020 m. liepos 10 d., buvo jau atvykę jos uošviai – R. Š. ir P. Š. Šeštadienį R. Š. paslydo, susilaužė klubo kaulą, dėl ko ją išvežė į ligoninę. 2020 m. liepos 13 d. jie visi sėdėjo ant kranto, kūreno laužą. Gretimai, ant kito liepto, atėjo dvi moterys, vyras, agresyvus, plikas, dideli pilvu, bei vaikai. Moteris ant lieptelio atsinešė kolonėlę ir garsiai klausėsi muzikos. Ant kito lieptelio esantys vyras su moterimi paprašė muziką pritildyti, tuomet tas storas vyras įžeidinėdamas šaukė, ką jis čia jam aiškinąs. Jie po šio įvykio nuėjo į savo namelį, nes per garsiai leidžiamą muziką, nebuvo galima susikalbėti. Sugrįžę prie namelio, vakarojo terasoje. Netrukus grįžo ta pati draugija į šalia jų esantį namelį, pradėjo garsiai leisti muziką. Nameliai buvo arti vienas kito, tai ji su savo šeimos nariais iš viso negalėjo susikalbėti. Tuomet pora kartų jos vyras kartu su broliu ėjo tos draugijos prašyti, kad pritildytų muziką ir muziką jie vis pritildydavo. Jiems toliau būnant terasoje, trumpų, tamsių plaukų aukštas vyras su baltais marškiniais, vėl pagarsino muziką. Jos vyras R. Š. su broliu E. Š. nuėjo vėl prašyti, kad jie pritildytų muziką. Maždaug po 2–3 minučių prasidėjo žodžių konfrontacija, tada pakilo P. Š. ir nubėgo link savo vaikų, ji taip pat su A. A. atsikėlė ir nubėgo link jų. Kai ji atbėgo, pamatė, kad jos vyras R. Š. rankomis užsidengęs savo galvą, o tie du vyrai – tas baltais marškiniais, ir tas agresyvus, jos vyrą daužė kumščiais. Ji prišoko prie vyro ir rankomis atsirėmusi į agresyvaus vyro veidą jį stumtelėjo, bet jai pasidarė nemalonu ir ji atšoko. R. Š. šūktelėjo, kad kviestų policiją. Suduotų smūgių skaičiaus, ji negali įvardinti. Prisimena, kad kažkuri iš moterų ją pastūmė. Muštynės truko keletą minučių, R. Š. pasigriebė telefoną, pradėjo skambinti policijai, tačiau A. A. policijai jau buvo paskambinusi ir jie atsitraukė į savo namelį. Matė, kad uošvis yra stipriai sumuštas, ant jo veido matėsi kraujas, buvo prakirstas lyg dešinės akies antakis, A. A. taip pat buvo kraujuota, sakė, kad ją krauju aptaškė tas agresyvus vyras. Kažkas pasakė, kad muštynių metu vyriškis baltais marškiniais sudavė smūgius P. Š. į skruostikaulį. Netrukus į poilsiavietę atvyko policijos pareigūnai, viską aiškinosi, vieni per kitus viską pasakojo, vėliau išvažiavo, niekas pareiškimo neparašė. Kitą rytą ji pamatė, kad P. Š. akis labai stipriai užtinusi, buvo sutinęs veidas, jis dešine akimi nematė, o kairė akis buvo primerkta, su kraujosruvomis, sutinusi. Jie nuvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai pasakė, kad P. Š. sulaužyta akiduobė, davė siuntimą į Kauno klinikas tolimesniam tyrimui. Vėliau, 2020 m. liepos 15 d. 20.39 val. į jos vyro socialinio tinklo Facebook profilį, buvo gautas pranešimas nuo D. Ž., kuriame buvo klausiama – ,,žinai dirigente, kiek nosies operacija kainuoja”. Agresyvus, stambus vyras, kaip vėliau sužinojo, yra D. Ž. Kauno klinikų medikai P. Š. nustatė akiduobės kaulo lūžimą. Jos vyras taip pat kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, jam buvo nustatyti veido sumušimai (t. 4, b. l. 58–60).

Liudytoja A. A. patvirtino, kad ji su draugu E. Š., R. Š. ir jo žmona R. Š. į Lazdijų r. sav., prie Galsto ežero, ten poilsiavo su vyro tėvais. Šalia jų namelio apsigyveno kita draugija. 2020 m. liepos 13 d. apie 18–19 val., ji su draugu, draugo brolis su žmona ir draugo tėvas sėdėjo prie ežero, kūreno laužą. Ant vieno liepto atėjo trys merginos, atsinešė garso kolonėlę, prie jų bėgiojo vaikai, vėliau atėjo vyriškis tas storas vyras. Tarp storo vyro ir žmonių, buvusių ant kito liepto įvyko konfliktas, nes žmonės paprašė pritildyti muziką, o tas storas vyras supyko, pradėjo tuos žmones įžeidinėti. Kadangi muzika buvo garsi, jie nusprendė eiti prie namelio į terasą, nes jau sunku buvo susikalbėti. Kažkur po pusvalandžio, apie 22 val. grįžo trys moterys ir tas liesesnis vyriškis, parsinešė tą garso kolonėlę ir leido muziką visu garsu savo namelio terasoje. Jos draugas su broliu kelis kartus ėjo prašyti, kad jie pritildytų muziką. Po kiek laiko, tas liesesnis vyras, pamatęs juos terasoje, išvadino melagiais, nes jie sakė, kad eis miegoti, o nemiega. Jis nuėjo į savo namelį ir pagarsino muziką. E. Š. su broliu nuėjo prašyti, kad jie pritildytų muziką. Pasigirdo to storo vyro balsas, bruzdesys, suprato, kad kažkas vyksta ir kartu su R. Š. nuėjo link to namelio, ji rankoje turėjo telefoną. Priėjusi arčiau pamatė, kad tas storas vyras stumdo E. Š., tada ji šaukė, kad kvies policiją, bet į ją niekas nekreipė dėmesio, todėl ji paskambino 112. Pamatė, kaip E. Š. su tuo storu vyru stumdosi, o R. Š. su tuo liesesniu. Iš kažkur atsirado P. Š., bandė juos skirti ir tada pamatė, kad P. Š. kažkuris sudavė smūgį kumščiu į veidą, į smilkinį, bet ten buvo toks kamuoliukas, tai sunku buvo įžiūrėti. Kadangi matė, kad storas vyras laikė R. Š., o P. Š. ėjo jų skirti, tai mano, kad P. Š. smūgį sudavė liesesnis vyras, A. Z. Matė, kad R. Š. rankomis stūmė tą storą vyrą nuo R. Š., bet ji tuo pačiu jau aiškino pareigūnams, kaip atvažiuoti. Matė, kad P. Š. bėgo kraujas iš dešinės pusės antakio. Tada jie grįžo link jų namelio, ji tam storam pasakė, kad nesiartintų, tai jis ją aptaškė krauju. Kai atvyko policija, niekas nerašė pareiškimų. Kitą rytą pamatė, kad P. Š. ištino, išsipūtė dešinė akis, todėl jie jį nuvežė į Lazdijų ligoninę. Ligoninėje P. Š. padarė nuotrauką, galimai nustatė lūžį, davė siuntimą vykti į Kauno klinikas. Tuomet jį nuvežė į Kauno klinikas, kur jam nustatė kaulo lūžį, berods akiduobės. Tuomet jie pranešė R. Š. ir jis susiskambino su Lazdijų policija (t. 4, b. l. 62–63).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu A. A. atpažino A. Z., kaip liesesnį vyrą, kuris stumdėsi su R. Š.; atpažino D. Ž., kaip stambesnį vyrą (t. 2, b. l. 110–119).

Liudytoja V. Z. patvirtino, kad jie kartu su D. Ž. šeima, A. Š. 2020 m. liepos 13 d. atvyko prie į poilsiavietę prie Galsto ežero. Vakare namelio terasoje klausėsi muzikos. Kelis kartus pas juos atėjo žmonės iš gretimo namelio prašydami pritildyti muziką. Prisimena, kaip A. Z. pasakė, kad tie žmonės žadėjo eiti miegoti, jis pritildė muziką, o jie nemiega, todėl nuėjo ir pagarsino muziką. Kai paskutinį kartą atėjo prašyti pritildyti muzikos, jau buvo apie 24 val. Ji su vyru šoko, kai išgirdo triukšmą, pamatė, kad du vyrai muša jų draugą D. Ž., kuris stovėjo ir gynėsi. Negali pasakyti nei kas sudavė, nei kiek smūgių, bet tikrai sudavė. Vyras nubėgo skirti jų, ginti D. Ž. A. Z. kažkurį stūmė, ar tuo metu buvo suduoti kokie nors smūgiai, ji nežino. Matė, kad D. Ž. nukrito ant žemės, o pribėgusi vyresnė moteris (R. Š.) jį draskė, ką darė tuo metu kiti, ji nežino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip A. Z. pastūmė kažkurį iš jaunesnių, bet smūgių nematė, nes viskas vyko labai greitai, bet šie jos parodymai nelabai teisingi, teisminio nagrinėjimo metu duoti yra teisingesni (t. 4, b. l. 64–66).

Liudytoja V. Ž. patvirtino, kad 2020 m. liepos 13 d. ji kartu su vyru D. Ž. ir sūnumi atvyko prie Galsto ežero į sodybą. Kai atvyko, sodyboje jau buvo atvykę V. ir A. Z. su sūnumi ir A. Š. su dviem vaikais. Šalia jų namelyje gyveno trys vyrai, du jaunesni ir vienas vyresnis bei dvi moterys, viena aukštesnė, šviesiais plaukais, lyg vyresnė, kita žemesnė ir tamsių plaukų, jaunesnė. Vakare buvo terasoje, klausėsi muzikos, A. Z. dar buvo ją pagarsinęs. Ji šoko, nematė kaip atėjo tie vyrai iš gretimo namelio, negirdėjo, kad jie prašytų pritildyti muziką, tik atsisukusi pamatė, kad jos vyras gyli ant žemės, jam iš nosies bėga kraujas, A. Z. jam padeda atsikelti. Kažkuriuo metu lyg matė vyrą, kai jis gynėsi rankomis, buvo atbėgusi ta vyresnė moteris, kuri labai rėkė ir draskė D. Ž. (t. 4, b. l. 63–64).

Liudytoja A. Š. patvirtino, kad 2020 m. liepos 13 d. ji atvyko prie Galsto ežero su vaikais. Ten jau rado V. ir A. Z. su sūnumi, vėliau atvyko V. ir D. Ž. su sūnumi. Artimiausiame namelyje gyveno trys vyrai, du jaunesni ir vienas vyresnis, buvo ir dvi moterys, viena vyresnė ir viena jaunesnė. Vakare jie sėdėjo terasoje, kai kelis kartus vyrai iš gretimo namelio atėjo prašyti pritildyti muziką. Muzika buvo pritildyta, bet jie sėdėjo terasoje, juokėsi, todėl A. Z. muziką pagarsino. Buvo apie 24 val., vaikai miegojo, jie šoko terasoje. Ji pamatė ateinančius tuos du jaunesnius vyrus, jie puolė D. Ž., jį pargriovė ant žemės ir mušė. Kiek kas smūgių sudavė ji nematė. A. Z. ėjo ginti, liepė liautis (t. 4, b. l. 66).

Liudytojas S. D. patvirtino, kad 2020 m. liepos 14 d. dirbo kartu su D. G. 00.46 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje, prie ežero, sumuštas pranešėjas, sumušė agresyvūs kaimynai. Nuvykus į įvykio vietą, rado daug asmenų: vienoje draugijoje buvo R. Š., E. Š., P. Š., R. Š., A. A., kitoje – D. Ž., V. Ž., A. Z., V. Z. ir A. Š. Abi draugijos buvo piktos ir tarpusavyje konfliktavo dėl to, kas kalti dėl kilusio konflikto. Jis kalbėjosi su pranešėja A. A., kuri paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos. R. Š. su broliu E. Š. nuėjo pas kaimynus prie namelio ir paprašė, kad jie pritildytų muziką, bendraujant įvyko konfliktas, kurio metu asmenys apsistumdė. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų prisijungė kiti pareigūnai – R. I. ir G. C. Ant R. Š. veido sužalojimų nesimatė, kažkas minėjo, kad konflikto metu buvo sužalotas P. Š., ant jo veido, virš dešinės pusės antakio matėsi nudrėskimas ar kažkas panašaus. D. Ž. veidas buvo kruvinas, lyg apdraskytas. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo D. Ž. ir suteikusi pagalbą išvyko. Alkoholio kiekio matuokliu visiems buvo patikrinti girtumai. Dėl minėto įvykio pretenzijų niekas neturėjo, pareiškimus rašyti atsisakė (t. 4, b. l. 73–74).

Liudytojas R. I. patvirtino, kad tarnybos metu, 2020 m. liepos 14 d. po 24 val. buvo nuvykęs į kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl ten įvykusių muštynių. Prisimena, kad į įvykio vietą vyko keli ekipažai, kad galėtų geriau suvaldyti žmones. Nuvykus vietoje jau buvo policijos pareigūnai S. D. ir D. G., jiems paaiškino, kad yra dvi draugijos, kurios gyvena šalia esančiuose skirtinguose nameliuose, tarp jų kilo konfliktas, dėl garsiai leidžiamos muzikos. R. Š., E. Š., P. Š. bei dvi moterys nurodė, kad juos užsipuolė ir sumušė kitos draugijos vyrai. Ant minėtų vyriškių sužalojimų nesimatė, P. Š. rodė antakį, kur matėsi ar tai nubrozdinimas ar kažkas panašaus. Jis sakė, kad jam jį prakirto suduodamas smūgį vienas iš kitos draugijos asmenų. Toje draugijoje buvo D. Ž., A. Z., su jais kartu buvo dar trys moterys. D. Ž. atrodė sužalotas, matėsi ant veido sužalojimai, nudrėskimai, apdraskymai. Atvykusi greitosios medicinos pagalba apžiūrėjo tik D. Ž., nes kiti asmenys nurodė, kad jiems medicininės pagalbos nereikia. Visi asmenys tarpusavyje konfliktavo, visi pasakojo skirtingai, vieni ant kitų šaukė, kad pradėjo konfliktą. Jam kolega S. D. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos, dėl ko R. Š. su broliu E. Š. nuėjo pas kaimynus prie namelio paprašyti, kad jie pritildytų muziką, tuomet tarp jų ir įvyko konfliktas. Jie nurodė, kad konfliktas įvyko prie D. Ž. ir A. Z. namelio. Kolegos S. D. su D. G. alkoholio kiekio matuokliu visiems patikrino girtumus, užsirašė jų anketinius duomenis. Dėl minėto įvykio pretenzijų niekas neturėjo, visi buvo daugiau ar mažiau neblaivūs, todėl buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas (t. 4, b. l. 67–68).

Liudytojas G. C. patvirtino, kad dirbo, buvo apie 24 val. kai buvo pranešta, kad reikia vykti į Lazdijų r. sav. Saločių k. esančią poilsiavietę, kur įvyko muštynės. Į įvykio vietą pirmi atvyko kitas policijos ekipažas – S. D. ir D. G. Kiek prisimena, konfliktas buvo kilęs tarp dviejų skirtingų draugijų – vienoje buvo trys vyrai, kitoje buvo du vyrai, konfliktas kilo dėl to, kad vieni leido garsiai muziką, kiti buvo tuo nepatenkinti. Įvykio vietoje buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis, jame sėdėjo vienas vyras, kurį apžiūrėjo medikai, matėsi kad sumuštas, neprisimena kaip buvo sumuštas, negali apibūdinti sumušimo pėdsakų, žymių. Vėliau konfliktuojantys asmenys susitaikė, neturėjo vieni kitiems pretenzijų, nes gerai prisimena, kaip kalbėjo, kad jeigu vieni nerašys pareiškimo policijai, tai ir kita konflikto šalis taip pat nerašys pareiškimo policijai dėl sumušimo (t. 4, b. l. 66–67).

Liudytojas D. G. patvirtino, kad 2020 m. liepos 14 d., apie 24 val., tarnybos metu, kartu su kolega S. D. vyko pagal iškvietimą į Lazdijų r. sav. Saločių k. esančią kaimo turizmo sodybą dėl muštynių. Nuvykę rado kieme daug asmenų, S. D. vieną moterį nusivedė į šalį, o jis liko su kitais asmenimis. Visi kalbėjo, visi vieni kitus kaltino dėl konflikto. Kaip vėliau paaiškėjo, vienoje draugijoje buvo Š. šeima – du broliai ir tėvas, vardų neprisimena, tai pat dvi moterys. Jie pasakojo, kad šalimais esančiame namelyje garsiai grojo muzika, todėl broliai nuėjo paprašyti, kad muziką pritildytų, tačiau nuėjus pas juos kilo konfliktas, kurio metu žmonės apsistumdė, susimušė. Vienas vyriškis rodė, jei gerai pamena, dešinės pusės antakį, sakė, kad jis yra prakirstas nuo smūgių, tačiau kraujo jis nematė. Kitoje draugijoje buvo Ž. ir Z., taip pat dar viena moteris. Minėtos kompanijos asmenys priekaištavo, kad prie jų namelio iš gretimai esančio namelio atėjo du vyriškiai, kurie užsipuolė atrodo D. Ž., pradėjo su juo konfliktuoti, tuomet prie konflikto prisijungė A. Z. ir P. Š. Visi asmenys buvo pikti ir konfliktavo dėl to, kas kalti dėl iškilusio konflikto. Veidas kruvinas buvo D. Ž., lyg apdraskytas. Jis pats buvo išsikvietęs greitąją pagalbą, kuri atvykusi jį apžiūrėjo. Alkoholio kiekio matuokliu visiems buvo patikrinti girtumai, visi buvo vartoję alkoholio, blaivi buvo viena moteris, kuri konflikte nedalyvavo, jos nei vardo nei pavardės neprisimena (t. 4, b. l. 73).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Z. K. priklausančioje sodyboje, esančioje prie Galsto ežero; sodyboje trys gyvenamieji nameliai, kurie yra vienoje eilėje, vienas šalia kito; tarp pirmojo ir antrojo namelio yra 3,80 m atstumas; pirmojo ir antrojo namelių terasos aptvertos mediniais turėklais (t. 1, b. l. 34–44).

Asmeninėse pareigūnų nešiojamose vaizdo kamerose užfiksuotos šios aplinkybės.

Vaizdo kameros įrašas Nr. 2020_0714_010031_002, vaizdo įrašo data – 2020 m. liepos 14 d. 1 val.; pareigūnai prieina prie Š. šeimos, matyti E. Š., A. A. (dryžuotais marškinėliais), girdisi A. Z. balsas; pareigūnas į šalį nusiveda A. A., kuri paaiškina, kad ji su šeima buvo namelyje, terasoje; kita draugija atvažiavo šiandien, kad agresija iš jų pasirodė ant lieptelio, kaip paprašė tyliau muziką leisti; pasakoja, kad nuėjo šalia savo namelio, jie paprašė tyliau muziką leisti, nes jie nori pailsėti; po kurio laiko vienas vyras priėjo, pareigūnas klausia ar tas su kepure, moteris atsako, kad taip (A. Z.); atėjo, sako tai ką jūs čia meluojat, kad eisit miegot, kad mes dėl to negalim ,,baliavoti" ir nuėjęs pagarsino muziką; atėjo toks agresyvesnis, paėmė E. už atlapų, nors jis pakėlė rankas ir pasakė, kad jo neliečia, tačiau pradėjo jį stumdyti ir mušti; pareigūnas paklausia, kuris kurį čia mušė, tuomet A. A. pasako, kad to, kuris mušė nėra, jis namuose; pareigūnas su mergina grįžta prie kitų asmenų, girdisi triukšmas, vieni kartu su kitais kalba; R. Š. rodo kaip rankomis buvo užsidengęs galvą, sako, kad buvo ne mažiau dešimt smūgių; A. Z. nusiveda pareigūną ir rodo vietą, kurioje įvyko muštynės, nurodo, kad viskas vyko prie jų namelio, sako: ,,paaiškinkit, ar mes juos užpuolėm ar jie mus“; vaizdo įraše Nr. 2020_0714_012935_003, vaizdo įrašo data 2020 m. liepos 14 d. 1.27 val., visi kalbasi ramiai, klausiama, ar yra blaivių asmenų, galinčių prižiūrėti vaikus (t. 1, b. l. 52–55; t. 3, vokas Nr. 2, CD-R Nr. 1).

Vaizdo įrašas Nr. 2020_0714_010120_001, vaizdo įrašo data 2020 m. liepos 14 d. 1.01 val.; A. Z. pasakoja apie įvykį, nurodo, kad jie atėjo prie namelio, ,,žiūrau draugą muša, draugas prie namuko jau nukirstas"; E. Š. pasakoja, kad jie buvo terasoje ir paprašė, kad jie patildytų muziką, jie gražiai susitarė, muziką patildė, bet po kurio laiko atėjo šitas ponas (ištiesta ranka parodo į A. Z.), pasakė ,,jūs dar neinat miegot, kodėl čia mūsų prašot išjungti muziką...“; jo kalbą nutraukia, pradeda kalbėti D. Ž., A. Z., V. Z.; pareigūnas paprašo kalbėti po vieną; P. Š. parodo dešinės veido pusės antakį; pareigūnas toliau nusiveda E. Š., šis pasakoja toliau, kad nuėjus trečią kartą prie jų namelio, rado D. Ž., kuris buvo agresyvus, iš karto pradėjo juos stumdyti, jie jau norėjo grįžti atgal; R. Š. pakelia sukryžiuotas rankas virš galvos ir kalbėdamas rodo, kaip rankomis dengėsi galvą nuo smūgių; D. Ž. prieina, nutraukia kalbas, pasako, kad jis yra nukentėjęs ir pirmiausia reikia jo išklausyti; jis pasakoja, kad jis buvo nuėjęs ilsėtis ir atėjo, kai vyko konfliktas, rodo į P. Š., sakydamas, kad jam šis žmogus trenkė į nosį, nosis buvo prakirsta, buvo spyrių į šoną; E. Š. pertraukia jį, paaiškina, kad jį D. Ž. buvo pagriebęs už skvernų, todėl jis kirto jam į veidą; D. Ž. pasakoja apie konfliktą su žveju; D. Ž. vėl pasakoja, kad jam trenkė į nosį, jis parkrito ir tada jie visi trys pradėjo jį mušti; vaizdo įraše Nr. 2020_0714_010531_003 pareigūnas užsirašo E. Š. ir kitų, su juo namelyje buvusių asmenų duomenis; rašant girdisi tos pačios aplinkybės apie įvykį; D. Ž. klausia, kuri moteris jį daužė kumščiais, kai jį pakėlė nuo žemės (t. 1, b. l. 52–54; t. 3, vokas Nr. 2, CD-R Nr. 2).

Vaizdo įrašuose Nr. 2020_0714_011927_002 ir Nr. 2020_0714_011932_002 matyti atvykusi Greitoji medicinos pagalba, automobilyje sėdi D. Ž., jam teikiama medicinos pagalba, jis kalba apie įvykį, girdisi pokalbio nuotrupos, jis nurodo, kad jau buvo nuėjęs gulti, nes turėjo anksti rytoj važiuoti, kai jie atėjo ir sudavė jam tiesiai į nosį, gavo spyrį, apie girtumą kalba, kad negali toks būti, po viso įvykio išgėrė alaus (t. 3, vokas Nr. 2, CD-R Nr. 3).

Vaizdo įrašuose 2020_0714_011529_005 ir Nr. 2020_0714_011030_004 matyti, kad pareigūnai užsirašo visų duomenis, tikrina girtumus, fone girdisi tų pačių kalbų nuotrupos (t. 1, b. l. 52–54; t. 3, vokas Nr. 2, D-R Nr. 4); vaizdo įraše Nr. 2020_0714_012028_006 pareigūnai užsirašo visų duomenis, tikrina girtumus (t. 1, b. l. 52–54; t. 3, vokas Nr. 2, D-R Nr. 5).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašuose užfiksuotos šios aplinkybės: failas 2020_07_14_00-40-51_37065679912, girdėti telefoninis pokalbis, skambinantysis prisistato A. A., girdisi, kaip ji šaukia ,,paleidi tu gaidy, paleidi“; atsiliepus operatorei nurodo, kad nori iškviesti policiją į Galsto poilsiavietę Lazdijų rajone; operatorei paprašius pasakyti, kas atsitiko, ji nurodo, kad tie leido muziką, mes bandėm prašyti, kad jie neleistų ir tie pradėjo muštynes, sumušė mūsų vyrus; failas pavadinimas 2020_07_14_00-42-00_37061213827, girdėti telefoninis pokalbis, skambinantysis prisistato R. Š., nurodo, kad juos užpuolė ir sumušė kaimynai turizmo sodyboje; į operatorės klausimą – sumušė ar nesumušė, R. Š. nurodo, kad sumušė, davė keletą kartų, greitoji reikalinga (t. 1, b. l. 48–51; t. 3, vokas Nr. 1).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašai patvirtina, kad 2020 m. liepos 14 d. 1.28 val. A. Z. nustatytas 0,57 promilių girtumas, 1.29 val. D. Ž. – 1,53 promilių girtumas, 1.22 val. R. Š. – 0,39 promilių girtumas, 1.20 val. P. Š. – 0,22 promilių girtumas; 1.19 val. A. A. nustatytas 0,24 promilių girtumas, 1.26 val. R. Š. – 0,34 promilių girtumas, 1.23 val. E. Š. – 0,27 promilių girtumas, 1.39 val. V. Ž. – 0,54 promilių girtumas, 1.42 val. V. Z. – 1,16 promilių girtumas (t. 1, b. l. 58–61).

Specialisto išvada R. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje bei kairio antakio srityje; sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius rankomis; sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 103).

Specialisto išvada P. Š. nustatytas viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimas, kuris galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 69–70).

Fotonuotraukose matyti sužalojimai D. Ž. veide – įdrėskimai kairėje ir dešinėje nosies pusėje, įdrėskimai kairėje veido pusėje, ties lūpomis (t. 3, b. l. 76–77).

Vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 15 d. jam telefonu paskambino R. Š. ir paaiškino, kad Lazdijų r. sav. Saločių k. muštynių metu buvo sužalotas jo tėvas P. Š., jam nustatytas viršutinio žandikaulio skruosto komplekso lūžimas su periokulinės srities emfizema ir elektroniniu laišku atsiuntė medicinos dokumento išrašą; tarnybinis pranešimas registruotas 11.05 val. (t. 1, b. l. 62).

Fotonuotrauka patvirtina, kad 2020 m. liepos 15 d. 21.18 val. R. Š. išsiųsta tokio turinio žinutė: ,,žinai dirigente kiek nosies operacija kainuoja?“ (t. 3, b. l. 78–79).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis D. Ž. neigia sudavęs kokius nors smūgius nukentėjusiesiems, pripažįsta, kad galėjo suimti už kaklo R. Š., kai jį griebė už krūtinės, o ranka galėjo nuslysti ant jo kaklo. A. Z. neigia sudavęs kokius nors smūgius nukentėjusiesiems.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reguliuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis ir 301 straipsnis). Įstatymui jokiems įrodymams nesuteikus pirmenybės, įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Šiame kontekste vertinant nukentėjusiojo R. Š. duodamus parodymus pažymėtini šie aspektai. Netrukus po įvykio R. Š. nustatytos 0,39 promilės girtumas, nuo pat policijos atvykimo jis nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu: priėjus prie kaltinamųjų namelio, D. Ž. stūmė E. Š., šiam iškėlus rankas, sugriebė jį už drabužių, už rankų; broliui išsilaisvinus iš vienos jo rankos, D. Ž. griebė jam už kaklo; netrukus pribėgo A. Z. ir sudavė jam smūgius, jis nuo jų dengėsi, užsidengęs juto daugiau suduotų smūgių, įvardino dešimt smūgių. Liudytojas E. Š., kurio neblaivumas – 0,27 promilės taip pat patvirtino, kad matė keturis smūgius, kuriuos A. Z. sudavė broliui R. Š.. Pareigūnų vaizdo įrašuose matyti, kad E. Š. buvo ramiausias iš dalyvavusių, jis aiškiai ir detaliai pasakojo įvykio aplinkybes. Liudytoja R. Š. (neblaivumas 0,34 promilės), nors neįvardino smūgių skaičiaus, bet nurodė, kad atbėgusi žiūrėjo į savo vyrą R. Š. (jis buvo apsirengęs raudonu švarku) ir matė, kaip D. Ž. sudavinėjo smūgius jos vyrui į galvą ir į kūną. Tą aplinkybę, kad matė suduodamus smūgius R. Š. patvirtino ir A. A. (neblaivumas – 0,24 promilės) bei P. Š. (neblaivumas – 0,22 promilės). Specialisto išvada patvirtina, kad R. Š. rastos kraujosruvos kakle bei kairiajame antakyje.

Iš nukentėjusiojo P. Š. parodymų matyti, kad jau atvykus policijos pareigūnams jis rodė savo akį, skųsdamasis dėl jos sužalojimo, jis labai aiškiai įvardino, kad du smūgius į veidą jam sudavė A. Z. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. Š., R. Š. bei A. A. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad P. Š. nustatytas viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimas.

Vien tai, kad Lazdijų ligoninėje, pirminės apžiūros metu, P. Š. nurodė, kad akį susižalojo buityje, nepaneigia šių nustatytų aplinkybių ir neleidžia spręsti, kad jo parodymai nepatikimi. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad taip nurodė tik todėl, kad buvo visi sutarę, kad vienas kitam dėl sumušimų neturi pretenzijų. Jeigu sumušimai nebūtų turėję tokių pasekmių, jis neketino kreiptis į policiją, bet paaiškėjus, kad sužalojimas tokio sunkumo, nusprendė kreiptis dėl gynybos. P. Š. sumušta akimi skundėsi iš karto po įvykio, byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusiojo akis buvo sužalota kitokiomis aplinkybėmis.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. Š., E. Š., A. A. bei P. Š. duoti parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuo pat įvykio aiškinimo pradžios buvo nuoseklūs ir aiškūs, jie jas patvirtino apklausiami teisiamojo posėdžio metu, visas esmines bylos aplinkybes vienodai aiškino tiek oficialiai duodami parodymus, tiek iš karto po įvykio kalbėdami su atvykusiais policijos pareigūnais, tiek kreipdamiesi pagalbos bendruoju pagalbos numeriu, visų jų neblaivumas yra labai nedidelis. Visų jų parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada apie padarytą sužalojimą R. Š. ir P. Š. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad šiais jų parodymais galima remtis nustatant esmines įvykio aplinkybes. Visi jie visete patvirtina, kad D. Ž. ranka spaudė kaklą R. Š., jis ir A. Z. sudavė smūgius R. Ž. Nukentėjęs nurodo gavęs dešimt smūgių. Iš liudytojo E. Š. parodymų matyti, kad keturis iš jų sudavė A. Z., todėl kaltinimas patikslintinas nurodant, kad A. Z. sudavė keturis, o D. Ž. šešis smūgius R. Š. į galvą ir į kūną. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. Z. sudavė du smūgius P. Ž.

Vertinant kaltinamųjų duodamų parodymų patikimumą, pažymėtini šie aspektai. Aukščiau aptarti vaizdo įrašai patvirtina, kad D. Ž., kuriam nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, net iš karto po įvykių neprisiminė įvykio aplinkybių. Vaizdo įrašai patvirtina, kad jis tvirtino, kad jam smūgį į nosį sudavė P. Š., nors apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu jau tvirtino, esąs įsitikinęs, kad smūgį sudavė E. Š. Tačiau šis įsitikinimas atsirado tik tuomet, kai iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams E. Š. pripažino sudavęs smūgį D. Ž., vėliau šias aplinkybes nurodė ir apklausiamas liudytoju. Vaizdo įrašuose girdisi kaip D. Ž. klausia, kas jam kumščiais daužė veidą, kol R. Š. atsako, kad ji jį tik rankomis stūmė. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jis po įvykio tik alaus išgėrė, vėliau apklausiamas jau tvirtino, kad po įvykio gėrė degtinės. Įrašuose girdisi ir tokios jo nusakomo įvykio aplinkybės: atėjau, gavau smūgį į nosį, parkritau ir tada trise mane spardė arba: jau buvau atsigulęs pailsėti, atėjau pasižiūrėti, kas vyksta ir gavau. Nors vėliau apklausiamas pripažino, kad jis pats pirmas pasitiko ateinančius E. ir R. Š. Visa tai patvirtina, kad jis buvo stipriausiai apsvaigęs ir neprisimena įvykio aplinkybių, todėl skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. A. Z., kuriam nustatytas 0,57 promilių neblaivumas, pirminiame vaizdo įraše įvykį nusako taip: pamatau, kad draugą muša, jis jau nukirstas, tai ėjau ginti, nors šių jo įvykių sekos nepatvirtina nei pats D. Ž., V. Z., V. Ž. ir A. Š. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisme metu jau nurodė, kad kai ėjo ginti D. Ž., šis dar nebuvo parkritęs, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir sudavęs smūgius atėjusiems, tačiau nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu užrašyti neteisingai. Iš liudytojų V. Z., V. Ž. ir A. Š. parodymų matyti, kad jos tvirtina, kad D. Ž. ir A. Z. gynėsi, tačiau paprašius įvardinti, kokius ir kam suduotus smūgius matė, šių aplinkybių neįvardino. Sutiktina, kad konfliktas joms galėjo sukelti tam tikrą išgąstį, įtampą, kad jos galėjo neįsidėmėti tam tikrų aplinkybių, tačiau kai liudytojos negali konkrečiai nupasakoti jokios konflikto dalies, jokių konkrečių asmenų veiksmų, apie konfliktą gali paaiškinti tik tai, kad kaltinamieji gynėsi ir vyko susistumdymas, tokie parodymai gali patvirtinti tik paties konflikto buvimą ir, iš esmės, jie neprieštarauja nukentėjusiosios pusės asmenų duodamiems parodymams.

Šių apklaustųjų parodymų analizė aptartų įrodymų kontekste leidžia spręsti, kad kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, keičiami priklausomai nuo įvykio aplinkybių, jų parodymai niekaip nepaaiškina nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų, todėl spręstina, kad byloje nustatytų aplinkybių interpretavimas yra tik jų gynybos priemonė, siekiant išvengti atsakomybės už nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą. Liudytojos V. Z., V. Ž. ir A. Š. negalėjo nurodyti esminių įvykio aplinkybių, o jų abstrakčiai nurodytos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiųjų duotų parodymų.

Aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad A. Ž. sudavė keturis smūgius ranka, o D. Ž. sudavė šešis smūgius ranka R. Š. į galvą ir kūną, D. Ž., suėmęs ranka už kaklo R. Š. jį suspaudė ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl jų veika kaip bendravykdytojų kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu ir tai, kad A. Z., tyčia du kartus smūgiavo P. Š. į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimo P. Š. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, A. Z. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Abi nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, tarpusavyje šalims konfliktuojant, todėl atskirai nekvalifikuotinos.

D. Z. argumentai, kad nukentėjusieji kreipėsi tik dėl to, kad išsigando jo žinutės facebook paskyroje nepagrįsti. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad R. Š. apie tai, kad rašys pareiškimą telefonu tyrėją informavo apie 11.05 val. (tokiu laiku jau registruotas jo tarnybinis pranešimas), o facebook žinutė išsiųsta tik vakare – 21.18 val.

II. Dėl būtinosios ginties

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, Nr. 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-568-139/2015).

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų nameliai buvo šalia vienas kito, atstumas tarp jų – 3,80 m. Nustatyta ir tai, kad nukentėjusieji su šeima buvo terasoje, šnekėjosi, o kaltinamieji su šeimomis ir drauge terasoje šoko, leido laiką klausydamiesi muzikos, apie 24 val. jie ją dar pagarsino. Nakties metas yra nuo 22 val. iki 7 val. (Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), todėl muzika buvo leidžiama nakties metu. Didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nakties metu yra 50dB (Lietuvos higienos norma Hn 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, 1 lentelė). Viešai pateikiamoje informacijoje pateikti duomenys, kad įprasta kalba kelia 50 dB, o vidutinio garsumo kalba – 60 dB triukšmą (https://lt.wikipedia.org/wiki/Garsumas). Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad muzika trukdė kalbėtis tarpusavyje. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamieji muzikos nakties metu klausėsi garsiau nei nustatyta aptartuose teisės aktuose. Byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiųjų šeimai tokiu metu garsiai leidžiama muzika trukdė, todėl E. Š. ir R. Š. nuėjo prie kaltinamųjų namelio, ketindami paprašyti pritildyti muziką. Iš jau aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad juos pasitiko agresyviai nusiteikęs D. Ž., klausdamas kas jiems nepatinka, krūtine pradėjo stumti E. Š. ir nors šis iškėlė rankas sakydamas, kad muštynių nebus, čiupo jį už atlapų, už rankų, taip pradėdamas konfliktą, suduodamas smūgius, o netrukus prie jo prisijungė ir A. Z., sudavęs smūgius nukentėjusiesiems. Konfliktas baigėsi tik nukentėjusiems iškvietus policijos pareigūnus.

Nustatytų aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, jog nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija, taigi ir teisė į būtinąją gintį, D. Ž. ir A. Z. nekilo, nukentėjusieji niekur pas juo nesibrovė, grėsmės jiems nekėlė, todėl šie kaltinamųjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusieji atėjo dviese neduoda pagrindo spręsti, kad jie buvo agresyvūs. Tai, kad nukentėjusieji atėjo prie kaltinamųjų gyvenamosios vietos savaime nereiškia, kad buvo pavojingas ir realus kėsinimasis, priešingai, nukentėjusiųjų, jų šeimos narių veiksmai, bandant sustabdyti smurtą prieš nukentėjusiuosius ir taip sužalojus D. Ž. veidą, atitiko būtinosios ginties sąlygas.

III. Dėl veikos mažareikšmiškumo

Gynėjas nurodo, kad veika prieš R. Š. nepagrįstai kriminalizuota, nes ji nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad būtų taikoma kraštutinė priemonė – baudžiamoji atsakomybė

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Byloje nustatyta, kad konfliktą išprovokavo kaltinamieji, tyčia, nakties metu garsiai leisdami muziką. Smurtas prieš nukentėjusįjį vartotas viešoje vietoje, dviejų kaltinamųjų, smurtas buvo intensyvus, smurtauta artimųjų akivaizdoje, artimieji dėl to patyrė išgyvenimus. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti kaltinamųjų veiksmus mažareikšmiais.

IV. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamieji neteisti (t. 3, b. l. 54, 99–105), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 55–56, 111–113), augina nepilnamečius vaikus (t. 3, b. l. 51–52, 94), A. Z. dirba, yra iš dalies darbingas (t. 3, b. l. 57–58). Tai leidžia spręsti, kad ši jų padaryta veika atsitiktinė. Kaltinamieji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors prokurorė prašo girtumą pripažinti kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau kaltinamieji tai neigia, o kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Šio teisinio reguliavimo kontekste atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, nėra linkę pažeidinėti teisės normų, jų padaryta veika atsitiktinė, nėra jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nukentėję neprašo griežtos bausmės, sunkių pasekmių nukentėjusiems jų veiksmai nesukėlė, jiems skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytos bausmės rūšių – laisvės apribojimas, mažiau nei sankcijoje nustatytas vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgus į tai, kad smurtą pradėjo D. Ž., jo veiksmai buvo intensyvesni, jam skirtina griežtesnė bausmė.

A. Z. už nusikalstamas veikas skirtina bausmė subendrintina BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu iš dalies sudedant, kadangi nusikalstamos veikos spontaniškos, atliktos tuo pačiu metu.

III. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Tenkinus civilinius ieškinius bei pritus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

1. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 200,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 112–113), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 114–15). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad P. Š. atlikta kompiuterinė tomografija ir rengenologinis tyrimas, jam prireikė skubiosios medicinos gydytojo bei veido ir žandikaulio chirurgo paslaugų ir jo gydymui išleista 181,44 Eur (t. 2, b. l. 114). R. Š. suteikta ortopedo traumotologo konsultacija, todėl jo gydymo išlaidos – 18,80 (t. 2, b. l. 115). Ši turtinė žala susidarė dėl D. Ž. ir A. Z. bendrų kaltų veiksmų sužalojant R. Š. ir dėl A. Z. veiksmų, sužalojant P. Š. Atsižvelgus į tai Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, 18,80 Eur priteistini solidariai iš D. Ž. ir A. Z., o 181,44 Eur iš A. Z. (CK 6.6 straipsnis, 6.245 – 6.249 straipsniai).

Nukentėjęs R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 760 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 19–22). Sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai patvirtina, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjęs nuo 2020 m. lapkričio mėnesio lankėsi pas psichologę psichoterapeutę, todėl patyrė 760 Eur turtinę žalą (t. 4, b. l. 23–34).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 760 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiajam suteiktų konsultacijų atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų bendrų veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jie privalo ją atlyginti (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir iš D. Ž. ir A. Z. solidariai priteistina R. Š. 760 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 19–22).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, dėl jo ir jo šeimos užpuolimo jis patyrė išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, nors padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau daugybiniais smūgiais, R. Š. patyrė fizinį skausmą, jo sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, smurtauta šeimos narių akivaizdoje, sužalotas ir nukentėjusiojo tėvas, dėl ko nukentėjęs patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus – baimę, stresą, nesaugumo jausmo. Dėl patirto traumuojamo poveikio nukentėjusiajam prireikė psichologo ir psichoterapeuto pagalbos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje už tokio pobūdžio sužalojimus yra priteisiama iki 1 500 Eur dydžio kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 2K-51/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014, 2014 m. kovo 18 d. Nr. 2K-92/2014, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2K-261/2014, 2014 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 2K-270/2014, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 2K-453/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartis 2K-318-139/2015). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas spontaniškai, kilus konfliktui, liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nesukėlė, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala mažintina iki 700 Eur.

Nukentėjęs P. Š. pareiškė ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 19–22).

Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, kurį jautė apie mėnesį laiko, jautė baimę dėl ateities, prieš jį smurtauta šeimos akivaizdoje, jis patyrė išgąstį, stresą, išgyveno dėl įvykio, turėjo nepatogumų lankantis gydymo įstaigose. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, smūgių skaičius nebuvo didelis, dėl patirto sužalojimo nenustatyti jokie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai ar nepatogumai, nukentėjęs neįrodė, kad miokardo infarktas ar pablogėjęs regėjimas yra šios nusikalstamos veikos pasekmė.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, priteisiama nuo 500 Eur iki 25 000 Eur dydžio neturtinė žala (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-252/2012, 2012 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2K-331/2012, 2013 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2K-133/2012, 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-266/2013, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014,2017 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-24-895/2017, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 2K-139-895/2017).

Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau aptartas sužalojimą, jo pasekmes ir nukentėjusiojo patiriamus išgyvenimus apibudinančias aplinkybes, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nukentėjusiajam jo prašoma neturtinė žala, mažintina iki 1 500 Eur.

IV. Dėl advokato darbo apmokėjimo ir kardomųjų priemonių

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiesiems atstovavo advokatė Dovilė Murauskienės (t. 4, b. l. 56). Jos atstovavimo išlaidos – 884,76 Eur, kurias prašoma priteisti. Išlaidos pagrįstos sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu (t. 4, b. l. 78–79), o įvertinus tai, kad advokatė teikė ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atstovavo dviem nukentėjusiesiems, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos R. Š. iš kaltinamųjų solidariai.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 28–30, 85–87), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš D. Ž. ir A. Z. solidariai 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 centų) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš A. Z. 181,44 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 44 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš D. Ž. ir A. Z. solidariai R. Š. 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. Z. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) P. Š. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Ž. ir A. Z. solidariai 884,76 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 76 centus) R. Š. advokatui turėtoms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.