Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi išskyrė pareiškėjo R. G. reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, į atskirą bylą, suteikiant jai Nr. I1-4299-780/2022, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš Pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesikreipė į psichologus dėl įtraukimo į pykčio ir agresijos valdymo programas, taip pat nesikreipė dėl individualių konsultacijų iškilus problemoms. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui yra likusi didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kas sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sumenkinama.

Pažymėjo, kad vadovaujantis BVK kodekso 164 straipsnio 7 punktu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Pareiškėjas Komisijos 2021-09-10 nutarimo Nr. 91-197 nurodytu terminu neskundė.

Dėl įpareigojimo panaikinti visus įrašus „Nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausmės komisijoje“ atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu tokie įrašai negali būti nurodomi Pataisos namų dokumentuose.

Pažymėtina, jog vadovaujantis BVK 142 str. 1 d. ir 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, kadangi Pareiškėjui nuobaudos nebuvo skirtos, nebuvo suformuoti ir direktoriaus nutarimai dėl nubaudimo. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo elgesio svarstymas Drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos, nesukėlė jam jokių teisinių pasekmių, todėl turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo argumentai, dėl 2020-03-02 direktoriaus nutarimu Nr. 69-154 paskirtos nuobaudos nenagrinėtini ir nevertintini.

Pabrėžė, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pirmajame sektoriuje, laikotarpyje nuo 2021-09-10 iki 2022-02-07 į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus kreipėsi dėl netaikyto lygtinio paleidimo. Minėtina, kad į psichologus kreipėsi daugiau vedinas išorinės motyvacijos, nei jaučiamų emocinių sunkumų. Atsakovės atstovės nuomone, vertinant aplinkybes, jog pareiškėjas realiai jautė emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus ar dvasinę skriaudą yra nepagrįstos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po 2023-01-01 reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), dėl kurių buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į lygtinį paleidimą ir neteisėtai paskirtos nuobaudos, dėl kurios buvo suvaržyta pareiškėjo teisė būti perkeltam į lengvąją grupę.

Dėl neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos

Pažymėtina, kad šioje byloje prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6794-554/2021 nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 69-154 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą) už BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą. Minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po 2023-01-01 reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), kuris 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 2S-1882 jo skundą atmetė, tačiau pareiškėjas padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą patenkino visiškai bei panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 69-154 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2S-1882 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 7–11). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą (b. l. 142–147). Taigi, Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumas dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos pareiškėjui yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šių veiksmų neteisėtumas iš naujo neįrodinėtinas ir pripažintinas nustatytu ir šioje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo už šiuos neteisėtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad dėl tuo metu galiojančios nepagrįstai paskirtos nuobaudos jis nebuvo perkeltas į lengvąją grupę, taip pat buvo užkirstas kelias būti perkeltam į pusiaukelės namus.

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką; 5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti tik tie nuteistieji, kurie atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, o į lengvąją grupę gali būti perkelti tik neturintys galiojančių nuobaudų.

Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. G.“ matyti, kad tuo metu jis atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 66). Pareiškėjo į bylą pateiktas Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos 2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimas Nr. 7-4235 patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdžio metu, Resocializacijos skyriaus specialistės I. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 61-6028 pagrindu, buvo apsvarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę. Nutarta pareiškėjo neperkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, kadangi jis turėjo galiojančią nuobaudą (nuobauda galiojo iki 2021-10-02). Pareiškėjas patikslintame skunde tvirtina, kad teismui panaikinus nuobaudą jis buvo perkeltas į lengvąją grupę. Taigi, byloje nėra ginčo, jog panaikinus nuobaudą pareiškėjas buvo perkeltas į lengvąją grupę.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnį lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmeninių daiktų; per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų; tris kartus per dieną paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti keturias valandas; naudotis maisto ruošimo patalpomis. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus (BVK 92 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ir Pataisos įstaigų ir tarymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojusių iki 2023 m. sausio 1 d.) 20 punkte yra išvardintas sąrašas daiktų ir maisto produktų kuriuos leidžiama turėti ir įsigyti bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis. Tuo tarpu BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte yra įtvirtinti leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų apribojimai nuteistiesiems atliekantiems bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai (16 punktas). Kaip minėta, lengvos grupės sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę būti perkelti iš pataisos namų į pusiaukelės namus (BVK 69 straipsnio 2 dalis).

Teismas įvertinęs faktines aplinkybes, įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjas dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos neteko tam tikrų lengvatų, privilegijų, kuriomis jis būtų galėjęs pasinaudoti jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai nebūtų veikę neteisėtai, t. y. pareiškėjui 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 69-154 nebūtų paskirta neteisėta ir nepagrįsta pripažinta nuobauda. Tuo tarpu paskyrus nuobaudą pareiškėjui, jis iki šios nuobaudos panaikinimo teismo tvarka buvo praradęs galimybę ir teisę būti perkeltas į lengvąją grupę.

Teismas apibrėždamas skundo ribas pažymi, jog pareiškėjas tiksliai skunde nenurodo ginčo laikotarpio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių ir skundo turinio laikytina, jog ginčo dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos laikotarpio pradžia yra 2021 m. rugsėjo 10 d. – Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdžio data. Paprastai ginčo laikotarpio pabaiga laikytina kreipimosi į teismą data, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas vertina, jog ginčo laikotarpio pabaiga yra teismo sprendimo, kuriuo panaikinta nuobauda data, nes byla buvo sustabdyta ir įsiteisėjus teismo sprendimui išnyko aplinkybės dėl kurių pareiškėjui buvo užkirstas kelias bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis. Todėl ginčo laikotarpio pabaiga laikytina 2022 m. lapkričio 23 d. kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą pareiškėjui palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pareiškėjas prarado tam tikras lengvatas, privilegijas ir tai sukėlė jam diskomfortą, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai dėl nepagrįstai paskirtos pareiškėjui nuobaudos (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju taip pat būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (nepagrįstai paskirta nuobauda), mastą ir trukmę (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.), atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Dėl bylos dalies perdavimo bendrosios kompetencijos teismui

Iš patikslintame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog pareiškėjas jame taip pat išdėstė aplinkybes dėl žalos, padarytos Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu), kuriais jam buvo užkirstas kelias būti anksčiau paleistam iš pataisos įstaigos, t. y. aplinkybes susijusias su jam netaikytu lygtiniu paleidimu. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai laiku neatliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pasitelkiant OASys metodiką, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į lygtinį paleidimą. Taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnų įrašai, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje ir jam neskirtos nuobaudos sukėlė neigiamas pasekmes, nes įrašais buvo remiamasi Lygtinio paleidimo komisijoje svarstant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-1062/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-225-968/2020; 2019 m. liepos19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-1062/2019 ir kt.).

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-442/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nutarė netaikyti Pareiškėjui lygtinio paleidimo iš Pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (b. l. 66–69). Kaip matyti iš skundo turinio ir bylos medžiagos, pareiškėjas, be kita ko, siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), kurių pasėkoje jam buvo suvaržyta teisė anksčiau laiko išeiti į laisvę.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157, 164 straipsnių bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 straipsnių nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-84-502/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-37-520/2019 ir kt.) yra ne kartą nurodęs, kad ginčai, kai pareiškėjai iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, yra tiesiogiai susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

Bendrosios kompetencijos teismui taip pat priskiriami ir reikalavimai atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjai sieja su pataisos namų veiksmais lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-442/2020).

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bausmę vykdančios institucijos veiksmai lygtinio paleidimo vykdymo procese yra susiję su nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių (žr., pvz., 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022, 2019 m. vasario 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2019, 2015 m. vasario 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2015).

Naujausioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais. Todėl toks reikalavimas nepatenka į ABTĮ numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.) (šiuo aspektu žr. 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022, joje nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-186-492/2022).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas iš dalies ginčą kelia dėl netaikyto lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK, žalos atsiradimą kildindamas iš laiku neatlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką bei įrašų apie drausmės pažeidimus padarytų 2021 m. spalio 15 d. Pažymoje, kuri buvo pateikta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, vertinimo šioje komisijoje, kas, pareiškėjo nuomone, sukėlė atitinkamas teisines pasekmes. Taigi, ginčas šioje skundo dalyje kilo ne iš santykių, susijusių su pataisos namų veikla vykdant priskirtas viešojo administravimo subjekto funkcijas, o dėl lygtinio paleidimo procedūrų. Todėl ginčas dalyje dėl lygtinio paleidimo procedūrų yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz.: Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2022).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Nustačius, kad buvo priimtas administraciniam teismui neteismingas ginčas, konkrečiu atveju bylos dalis pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš lygtinio paleidimo procedūros, atlyginimo, kuri yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ši bylos dalis perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (ABTĮ 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 69 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Likusią bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netaikyto lygtinio paleidimo, atlyginimo išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimo dalis dėl likusios bylos dalies perdavimo bendros kompetencijos teismui neskundžiama.