Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-17/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
T-17/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-17/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02466-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2015 m. vasario 9 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, dėl neturtinės žalos alyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnyba netinkamai vykdė Bausmių vykdymo kodekso bei kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, nes neįtraukė pareiškėjo į vykdomas socialinės integracijos programas, lygtinio paleidimo laikotarpiu nekontroliavo jo elgesio, neskyrė intensyvios priežiūros, nesiekė, kad pareiškėjas savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiaulių apygardos probacijos tarnyba taip pat nepagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl papildomų pareigų ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad žala šiuo atveju siejama su Probacijos tarnybos veiksmais (neveikimu), atliekant probuojamojo D. B. priežiūrą, šie veiksmai yra susiję su bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Pats pareiškėjas skunde remiasi Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, atsakovas taip pat nurodo, kad vykdant lygtinai paleistų asmenų priežiūrą vadovaujasi ir Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Todėl kyla abejonių, ar pareiškėjo skundo reikalavimas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo sityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Aptariamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo procese. Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad probuotojų veiksmai ir sprendimai yra skundžiami probacijos tarnybos direktoriui, kurio veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, gali būti skundžiami apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi Šiaulių apygardos probacijos veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra susijusi su nuosprendžiu skirtos probacijos vykdymo teisiniais aspektais baudžiamajame procese, o ne su viešojo administravimo teisiniai santykiais. Todėl pareiškėjo reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, dėl neturtinės žalos alyginimo perduoti Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys