- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-531-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29291-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Dariaus Stakeliūno atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio neveikimo ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl antstolio Dariaus Stakeliūno (toliau – antstolis) neveikimo ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus prašė: 1) atnaujinti praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą; 2) antstolio Dariaus Stakeliūno 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; 3) grąžinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaičiuotas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas – 692,60 Eur į skolininko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančią sąskaitą.
2. Antstolis 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – atnaujino praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, atnaujino skundo nagrinėjimą ir pakeitė 2021 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl išieškotų 1000 Eur lėšų, gautų iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paskirstymo, grąžino pareiškėjui 160 Eur iš išieškotojui skirtinų lėšų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į antstolio depozitinę sąskaitą 2021 m. liepos 26 d. buvo įskaitytos pareiškėjui priklausančios 1000 Eur piniginės lėšos, kurios pareiškėjui priklausė kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
4. Teigė, kad visas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas antstolis 2021 m. liepos 28 d. paskirstė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1024,83 Eur skolos ir antstolio vykdymo išlaidų dengimui. Pareiškėjo nuomone, antstolis atliko neteisėtus veiksmus, be teisinio pagrindo išskaitydamas visą gautą sumą skolos ir vykdymo išlaidų dengimui.
5. Nurodo, kad iš pareiškėjui priklausančios 1000 Eur sumos antstolis galėjo išskaityti 128,40 Eur išmokų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir 179 Eur išmokų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, t. y. iš viso 307,40 Eur. Likusios sumos – 692,60 Eur nurašyti antstolis neturėjo teisinio pagrindo, todėl šios lėšos turi būti grąžintos į pareiškėjo pataisos įstaigoje esančią sąskaitą.
6. Antstolis Darius Stakeliūnas 2021 m. spalio 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjas nenurodė kuriai nuteistųjų grupei pareiškėjas priklauso, todėl antstolis neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti skundo, todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administraciją su prašymu pateikti informaciją, kuriai nuteistųjų grupei priklauso pareiškėjas. 2021 m. rugsėjo 27 d. gauta (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos informacija, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, priklauso nuteistųjų paprastajai grupei.
7. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis – 40 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui grąžintina 160 Eur dydžio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo V. D. skundą dalyje dėl 692,60 Eur piniginių lėšų grąžinimo; įpareigojo antstolį Darių Stakeliūną grąžinti pareiškėjui į (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančią banko sąskaitą 692,60 Eur.
9. Teismas nustatė, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą pagal 2017 m. liepos 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotą kitą institucijos (pareigūno) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu iš V. D. priteista 1024,83 Eur skola išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gavo 1000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Antstolis 2021 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko V. D. išieškojo 1000 Eur ir šią sumą paskirstė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1024,83 Eur skolos ir antstolio vykdymo išlaidų dengimui.
10. Teismas, vadovaudamasis CPK 733, 736, 739 straipsniais sprendė, jog pareiškėjo gautas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas kitomis pajamomis CPK 733 straipsnio prasme, pažymėjo, kad antstolis remdamasis CPK 739 straipsniu netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl konstatavo, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo nurašyti 692,60 Eur.
III. Atskirojo skundo esmė
11. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) antstolis Darius Stakeliūnas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, jog teismui įpareigojus antstolį grąžinti skolininkui 692,60 Eur, skolininkui tektų 852,60 Eur suma, kadangi antstolis grąžino pareiškėjui 160 Eur perskirstydamas lėšas.
13. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutartį, nurodė, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų turėjo vadovautis CPK 736 straipsniu, o ne CPK 739 straipsniu, bei išieškant neviršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos MMA sumos. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių kasacinio teismo suformuotų taisyklių nesilaikė.
14. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas antstolio patvarkymas dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi minėtu patvarkymu antstolis nukreipė skolos išieškojimą į gautinas skolininko lėšas, o ne į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančios skolininko sąskaitos), esančias pradedant išieškojimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-635-253/2020).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, išieškant skolą iš skolininkui priklausančių lėšų (priteisto iš valstybės neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą pagal 2017 m. liepos 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Dėl D. V., vykdančio individualią veiklą, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu iš V. D. priverstine tvarka išieškoma 1024,83 Eur skola išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. 2017 m. spalio 2 d. raštu antstoliui Dariui Stakeliūnui Dėl D. V. vykdančio individualią veiklą įsiskolinimo fondo biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, informavo, jog įsiskolinimas Fondo biudžetui, be kita ko, yra 972,4 Eur (privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 914,93 Eur, ir delspinigių – 57,47 Eur). Nustatyta, kad 2021 m. liepos 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vykdant vykdomąją bylą (vykdomąsias bylas) iš skolininko V. D. išieškota 3,16 Eur būtinoms vykdymo išlaidoms padengti, liko išieškoti skolos 972,4 Eur.
18. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. pareiškėjas gavo 1000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Antstolis 2021 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko V. D. išieškojo 1000 Eur ir šią sumą paskirstė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skolos ir antstolio vykdymo išlaidų dengimui (išieškota skola 709,84 Eur, liko išieškoti skolos 262,56 Eur, išieškotos sumos antstolio vykdymo išlaidoms padengti – 37,95 Eur būtinoms vykdymo išlaidoms, papildomoms išlaidoms – 122,62 Eur, atlygiui antstoliui – 129,59 Eur, liko išieškoti vykdymo išlaidų – 44,63 Eur). Nustatyta, jog antstolis, iš dalies tenkinęs skolininko skundą, 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu (dėl skundo nagrinėjimo) Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėtos 1000 Eur sumos grąžino skolininkui 160 Eur lėšų.
19. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Dėl to vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skolininko skundą, nutarė tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir grąžinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaičiuotas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas – 692,60 Eur į skolininko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančią sąskaitą. Teismas motyvavo tuo, jog antstolis nesilaikė CPK įtvirtintų procesinių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą ir nepagrįstai nurašė 692,60 Eur sumą.
21. Antstolis atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, be kita ko, nutarė grąžinti pareiškėjui ir tą sumą, kuri antstolio patvarkymu pareiškėjui jau buvo grąžinta.
22. CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio turtą, iš kurio negali būti išieškoma, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas, be kita ko, negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
23. CPK 739 straipsnio, reglamentuojančio pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, 9 punkte įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis ir CPK 739 straipsnio 9 punktas tarpusavyje nekonkuruoja.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus. Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 21 punktą). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas).
26. Jeigu nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas; 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 22 punktas).
27. CPK 739 straipsnis, įtvirtinantis sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra CPK LI skyriaus norma, reglamentuojanti išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kai išieškojimas jau vykdomas. Pagal šio straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių.
28. Taigi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, ir CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatytas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tam tikros sumos, taikytinas vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, yra tarpusavyje suderinami apribojimai, nors tos pačios paskirties – kad tiek pradedant išieškojimą, tiek išieškojimo proceso metu skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.
29. Nagrinėjamu atveju, apeliantui (antstoliui) 2017 m. rugpjūčio 14 d. priėmus vykdyti 2017 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo rasta jokio (skolininko) turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Bylos duomenimis, 2021 m. liepos 13 d. į skolininko sąskaitą buvo pervesta 3,16 Eur suma, kuri buvo antstolio patvarkymu nuskaityta būtinoms vykdymo išlaidoms dengti. Taigi, įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. TA-236-556/2021, kuria pareiškėjui (skolininkui vykdymo procese) priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, išieškojimo procesas jau buvo prasidėjęs. Į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą asmeninę sąskaitą 1 000 Eur lėšos buvo pervestos 2021 m. liepos 26 d. ir buvo nukreiptos išieškojimui pagal vykdomąjį dokumentą – 2017 m. liepos 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Dėl D. V., vykdančio individualią veiklą, skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), skolos daliai padengti.
30. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atliekant išieškojimo veiksmus iš minėtos 1 000 Eur sumos turėjo būti vadovaujamasi CPK LI skyriaus normomis. Kaip minėta, pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 25 punktas).
32. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pareiškėjui (skolininkui) priteistas neturtinės žalos dėl netinkamų įkalinimo sąlygų atlyginimas patenka į kitų pajamų (ne darbo užmokesčio ir ne jam prilygintų pajamų) kategoriją.
33. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis – 40 Eur.
35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, iš pareiškėjo negalima išieškoti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių, t. y. 160 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra didžiausia leistina suma.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, patvarkymu grąžindamas skolininkui 160 Eur sumą priėmė pagrįstą patvarkymą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio neveikimo ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus netenkintinas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (antstolio) Dariaus Stakeliūno atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolio neveikimo ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus netenkinti.