- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-635-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (G.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į antstolį dėl antstolio 2020 m. sausio 15 d. patvarkymo N. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl dalies piniginių lėšų grąžinimo. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai pareiškėjui priteisė 230,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos raštą „Dėl priteistos žalos pervedimo“, kuriame nurodoma, jog visos pareiškėjo lėšos yra areštuotos ir bus pervestos antstoliui. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui priteistos neturtinės žalos kompensacijos dalį, liekančią nuo 230,00 Eur nuskaičiavus 30 procentų. Skolininko teigimu, antstolis neturėjo teisės vykdyti išieškojimo iš šių lėšų, kadangi jos yra būtinos jo pragyvenimui ir neviršija 1 MMA. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį antstolis iš pajamų, neviršijančių 1 MMA, galėjo išskaityti tik 30 procentų (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkas taip pat prašė tuo atveju, jei skundas nebūtų tenkintas, minėtą sumą padalyti visiems antstoliams, nes skolininkas turi ir kitų įsiskolinimų, kurių priverstinis išieškojimas vykdomas kitų antstolių.
2. Antstolis 2020 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, argumentuodamas tuo, jog nei įstatymas, nei suformuota teismų praktika nėra įtvirtinusi draudimo ar ribojimo nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, priteistas iš valstybės kaip žalą už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje, ir kartu su skundu persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima.
Šalies argumentai
3. 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjas A. G. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvardijo skundu, kuriuose iš esmės nurodo 2020 m. sausio 21 d. skunde nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti visą neturtinės žalos sumą, o galėjo nuskaičiuoti tik 30 procentų nuo šios sumos, tokiu būdu paliekant skolininkui galimybę įsigyti būtiniausių prekių įkalinimo įstaigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies. Minėta nutartimi panaikintas antstolio G. J. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymas dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir klausimas perduotas iš naujo spręsti antstoliui.
5. Teismas nustatė, jog antstolis G. J., vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, 749 – 752 straipsniais, 585 straipsniais, areštavo visas skolininko A. G. lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, ir jį išsiuntė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai vykdyti. Antstolis šiuo patvarkymu nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai areštuoti skolininko A. G. pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nurodydamas, kad lėšų arešto mastas 2 939,65 Eur, iš kurių 358,09 Eur vykdymo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad antstolis išieškojimą turėjo nukreipti ne į visą neturtinės žalos atlyginimo, mokėtino skolininkui, sumą, bet taip, kai numato CPK 736 straipsnio nuostatos, todėl antstolio 2019 m. gruodžio 4 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininkui priklausančias išmokėti pinigines lėšas pripažintinas neteisėtu iš dalies, kiek nenurodytas reikalavimas, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis.
7. Teismas pažymėjo, jog antstolis G. J. pareiškėjo skundžiamu 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo areštuoti skolininkui A. G. priklausančias išmokėti lėšas (šiuo atveju 230 Eur) ir nenurodė, kad pradedant išieškojimą negalima nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio nustatytą apribojimą, išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. G. skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką byloje nagrinėjamu klausimu.
8.2. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
8.3. Pagal galiojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtinas žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, esantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitoje, nėra priskiriamas kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko A. G. skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su antstolio G. J. atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
10. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio G. J. veiksmų teisėtumo areštuojant iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautą neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas.
15. Iš šioje civilinėje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-143-113/2011 dėl 360,35 skolos išieškojimo iš skolininko A. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai. Taip pat antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00874, pradėtą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-504-973/2015 dėl 2 270,40 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai. Nustatyta, kad skolininkas A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 37). Antstolis 2014 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, siųstu (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš A. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38). 2015 m. gegužės 4 d. antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 579,74 Eur sumą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 47). Minėtas patvarkymas buvo pakeistas 2017 m. birželio 7 d. patvarkymu, kuriame nurodoma, jog areštuojama 579,74 Eur iš skolininkui priklausančių 50 procentų lėšų (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 74). 2018 m. vasario 19 d. antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų turi būti vykdomas, vadovaudamasis CPK 736 straipsnyje nustatytomis išskaitų iš skolininko pajamų taisyklėmis MMA dydžio atžvilgiu, priėmė patvarkymą ir grąžino skolininkui 50 procentų nurašytų piniginių lėšų (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 84).
16. Iš vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų taip pat nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1207-414/2018 A. G. buvo priteista 130,00 Eur neturtinės žalos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3708-595/2019 A. G. priteista 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuos sprendimus vykdo ir žalą perveda Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri, gavusi skolininko A. G. prašymą pervesti neturtinės žalos atlyginimą, skolininkui pateikė raštą, kuriame pažymėjo, jog 2019 m. gruodžio 4 d. antstolio patvarkymu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 104), pateiktu Teisingumo ministerijai, 2 939,65 Eur sumos minėtos lėšos buvo areštuotos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 103). Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą matyti, kad antstolis G. J., vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, 749–752 straipsniais, 585 straipsniais areštavo visas skolininko A. G. lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, ir jį išsiuntė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 101). Antstolis šiuo patvarkymu nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai areštuoti skolininko A. G. pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nurodydamas, kad lėšų arešto mastas 2 939,65 Eur, iš kurių 358,09 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į antstolį dėl minėto patvarkymo, nurodė, kad nesutinka su visos priteistos neturtinės žalos dydžio areštu bei teigė, kad taikant vykdymo proceso nuostatas buvo pažeistos jo teisės. Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjo skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis išieškojimą turėjo nukreipti ne į visą neturtinės žalos atlyginimo, mokėtino skolininkui, sumą, bet taip, kai numato CPK 736 straipsnio nuostatos, todėl antstolio 2019 m. gruodžio 4 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininkui priklausančias išmokėti pinigines lėšas pripažintinas neteisėtu iš dalies, kiek nenurodytas reikalavimas, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis, ir skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Antstolis G. J. atskiruoju skundu kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka, todėl antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš šių lėšų. Taigi pareiškėjo gauta neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas kompensacija nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytą pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą ir į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervesta nebuvo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
20. Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, išaiškino, jog apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).
21. Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733–743 straipsniai) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.
22. Nagrinėjamu atveju ginčijamas antstolio G. J. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymas Nr.(duomenys neskelbtini) dėl skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi minėtu patvarkymu antstolis nukreipė skolos išieškojimą į gautinas skolininko lėšas, o ne į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti – pareiškėjo A. G. (G. ) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.