- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1-143-113/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00356-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- A. G., R. Ž.
- Advokatai
- Eugenija Galatiltienė, Algimantas Jucys
neviešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2007-03-20 prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu BK 38 str. pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. ir 181 str. 1 d., teistas: 2009-11-11 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant auklėjamąją priemonę – įspėjimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., ir
R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. G. ir R. Ž. padarė plėšimą pavartodami peilį bei sunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl savanaudiškų paskatų.
2010 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. D. gyvenamosiose patalpose, A. G. ir R. Ž., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė R. D.: R. Ž. iš už nugaros apglėbė nukentėjusiojo kaklą ir taip nukentėjusįjį smaugdamas pargriovė nukentėjusįjį ant lovos ir laikė, o A. G. tuo metu smogė nukentėjusiajam kumščiais ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą ir padarė R. D. galvos – veido – sumušimus su „akinių“ tipo kraujosruvomis akiduobėse, abiejų akių viršutinių vokų odos nubrozdinimais, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, vieną kartą sudavė smūgį į krūtinės ląstos kairę, dėl to lūžo VII šonkaulis, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, A. G. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, R. D. pasakius, kad kišenėje turi piniginę, A. G. ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės piniginę bei iš jos pagrobė 130 litų, o iš kitos kišenės pagrobė R. D. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus – 200 Lt vertės „Nokia 6303i Black“, 100 Lt vertės „Nokia“, modelis nenustatytas, su 20 Lt vertės SIM kortele, 20 litų monetomis, nusegė nuo nukentėjusiojo rankos 50 Lt vertės laikrodį. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. Ž. laikant nukentėjusįjį, A. G. virve surišo R. D. rankas ir kojas ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Po to A. G. ir R. Ž. pasitraukus nuo surišto nukentėjusiojo R. D., o pastarajam norint išsilaisvinti ir pradėjus muistytis, A. G., o paskui R. Ž., pamainomis po vieną kartą pasiėmę po peilį ir prirėmę prie nukentėjusiojo kairiojo šono, pagrasino R. D., kad niekam nepasiskųstų. Po atliktų A. G. ir R. Ž. smurto veiksmų prieš R. D., pastarieji iš R. D. gyvenamųjų patalpų pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus: kompiuterį su priedais (kompiuterinė kamera, kompiuterinis mikrofonas, 2 vnt. ausinių, monitorius, procesorius, klaviatūra, kompiuterinė pelė, 4 vnt. kompiuterinių garso kolonėlių, spausdintuvas), bendros 2500 Lt vertės, 1000 Lt vertės vaizdo grotuvą „Philips“, 180 Lt vertės modemą, 200 Lt vertės telefono-fakso aparatą, 79 Lt vertės maršrutizatorių, 130 Lt vertės elektrinę skutimosi mašinėlę „Philips“, 5 vnt. pakuočių maisto papildų „Fohow“ bendros 600 Lt vertės, 40 Lt vertės kelioninį krepšį, AB „TEO LT“ priklausantį 139,90 Lt vertės skaitmeninės televizijos priedėlį „Gala“. Tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų pavartoję fizinį smurtą, peilį ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. G. ir R. Ž. pagrobė 5249 Lt vertės R. D. ir 139,90 Lt vertės AB „TEO LT“ turtą bei R. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisme kaltu prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų ir parodė, kad su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo pažįstamas apie mėnesį laiko, santykiai buvo draugiški, pas jį negyveno. Jis jam duodavo pinigų. Iki įvykio yra buvęs pas nukentėjusįjį namuose, R. iki įvykio pas jį nebuvo. R. pasikvietė, visi vartojo alkoholį. Nukentėjusiajam R. pristatė kaip M. Kodėl taip pristatė, paaiškinti negali. Nukentėjusįjį sumušė ir apiplėšė todėl, kad jis priekabiavo. Iki įvykio jis nepastebėjo, kad nukentėjusysis yra netradicinės lytinės orientacijos. Pas nukentėjusįjį į namus atvyko su R. spalio 4 d. vakare. Jis, R. Ž. ir nukentėjusysis gėrė alų. Gėrę iki spalio 5 d. Jis nuėjęs miegoti į antrą aukštą. Buvo labai girtas. Atsibudęs rytą, šalia lovos stovėjo nukentėjusysis, siūlė atsigerti alaus, siūlė išeiti parūkyti į kiemą. Išėjus į lauką parūkyti, nukentėjusysis pasakojo, kad čiulpė R. Ž.. Prabudus R. Ž., nukentėjusysis pasiūlė parduotuvėje nupirkti alaus. Alų pirko kartu su R. Grįžę atsigėrė alaus, o nukentėjusysis įjungė pornografinį filmą, kuriame buvo vyras su vyru, paklojo lovą ir pasiūlė visiems trims pasimylėti. Jis su R. išėjo į kiemą parūkyti, nutarę, jog nukentėjusįjį reikia sumušti dėl priekabiavimo. Mintis apiplėšti kilo po to, kai nukentėjusysis buvo sumuštas. R. Ž. atsistojo nukentėjusiajam už nugaros, užlaužė rankas, kaklą, nukentėjusysis nukrito į lovą. Tada jis nukentėjusiajam smūgiavo 4–5 kartus į veidą. Tuo metu R. Ž. jį laikė už kaklo. Peilį jis paėmė nuo šalia lovos esančio stalo. Peilį įrėmė į nukentėjusiojo pilvo šoną. Taip padaręs todėl, kad nukentėjusysis nesimuistytų, nusiramintų, nešauktų. Kai nukentėjusysis nusiramino, jį surišo virve. Virvę surado R. Prieš surišant abu reikalavo pasakyti, kur pinigai. Piniginę iš kišenės ištraukęs jis, joje buvo apie 130 Lt. Kišenėse dar buvo 2 NOKIA mobilieji telefonai, kažkiek pinigų monetomis. Laikrodį nuo rankos nusegė jis. Virve surišo rankas ir kojas. Surištas nukentėjusysis iš pradžių gulėjo ant lovos, paskui prie laiptų. Nukentėjusiajam vėl pradėjus muistytis, R. įrėmė jam į šoną peilį, reikalaudamas nusiraminti. Tada abu daiktų ieškojo antrame aukšte. Iš ten paėmė kompiuterį, jo priedus, spausdintuvą. Neprisimenąs visų paimtų daiktų. Juos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Susikrovę daiktus į plastikinius maišus. Jis skambino pažįstamam klaipėdiečiui, kad jį su R. nuvežtų į Kauną. Jam nesakę, kad daiktai yra pagrobti. Už nuvežimą į Kauną tam vaikinui sumokėjo 130 Lt. Iš Palangos važiavo į Klaipėdą. Lombarde prie „Signalo“ parduotuvės su R. užstatė vieną telefoną. R. lombarde pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Už telefoną gavo 110 Lt. Daugiau turto Klaipėdoje nerealizavo. Kaune daiktus pasidėję pas pažįstamą. Susiradęs internete pirkėjų, daiktus pardavė. Kiek pinigų gavo už parduotus daiktus, neprisimena. Šiaurės prospekte išsinuomojo butą, jame su R. gyveno apie pusantro mėnesio, kol juos surado ir sulaikė policijos pareigūnai. Per tą laiką 1 ar 2 kartus bendravo su nukentėjusiuoju telefonu, neklausė, ar jis kreipėsi į policiją. Skambino močiutei, ji sakė, kad jo ieško policija, nes reikėjo atsižymėti policijos įstaigoje. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, galvojo, kad nukentėjusiajam reikia atlyginti padarytą žalą.
Kaltinamasis R. Ž. apklaustas teisme parodė, jog spalio 4 d. susitiko su A. G., gavo pasiūlymą eiti švęsti. Nuėjo pas nukentėjusįjį R. D., pradėjo švęsti. Paskui A. nuėjo miegoti į antrą aukštą, jis gėrė su nukentėjusiuoju. Po to nuėjo miegoti. Bemiegodamas pajutęs, kad nukentėjusysis prie jo seksualiai lenda, bet buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato, kas vyksta. Atsimenąs, kad nukentėjusysis naktį jam čiulpė varpą, tą patvirtino ir A., nes nukentėjusysis jam apie tai sakęs, kai jie rūkė. Nukentėjusysis įjungė pornofilmą, siūlė trise atsigulti į lovą. Jis su A. išėjo parūkyti. Nukentėjusiojo pasiūlymas jiems buvo nepriimtinas, nes abu yra normalios seksualinės orientacijos. Susitarė dėl to sumušti nukentėjusįjį. Mušdami norėjo jį tinkamai pamokyti, kad daugiau taip nesielgtų. Jis nukentėjusįjį laikė, kad nesipriešintų. Nukentėjusįjį apiplėšti nutarė po to, kai jį surišo. Jis nukentėjusįjį sugriebė už kaklo ir parvertė į lovą. A. jam sudavė smūgius į veidą. Nematė, kaip A. nusegė laikrodį, ištraukė pinigus ir kitus daiktus. Jis tuo metu laikė nukentėjusįjį. Kai A. įrėmė peilį nukentėjusiajam į šoną, jis nurimo. Peiliu, norėdami nuraminti nukentėjusįjį, grasino abu, tik jis naudojo kitą peilį Prie lovos rado numestą virvę skalbiniams. Nukentėjusįjį rišo abu, pirmiausia surišo rankas, tada kitu galu surišo kojas. Surišę nukentėjusįjį, jį paliko ant lovos. Pradėjo ieškoti daiktų, juos sukrovė į patalpoje rastus maišus. A. paskambino draugui. Jis atvažiavo maždaug už 40 min. ar valandos. Per tą laiką jie tvarkingai susikrovė daiktus ir nutarė važiuoti į Kauną. Kaune jis turėjo kelis draugus. Pagrobtus daiktus sukrovė į A. pažįstamo automobilį ir išvažiavo į Klaipėdą. Vairuotojui neaiškino dėl sukrautų daiktų, jis pats tuo nesidomėjo. Klaipėdoje lombarde už 110 Lt užstatė telefoną, nes reikėjo pinigų sumokėti už benziną. Užstatydamas telefoną pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Daiktus pardavinėjo internetu, gautus pinigus išleido buto nuomai. Daiktus pardavinėjo abu. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jį paveikė pavartotas alkoholis, supranta, kad padarytą žalą reikia nukentėjusiajam atlyginti, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis R. D. apklaustas teisme parodė, kad Su A. G. susipažino prieš mėnesį iki įvykio per Baltijos TV laidą „Bamba“ SMS žinutėmis. Jis gyveno sargo namelyje. Pasiūlęs jam ateiti į svečius, artimiau susipažinti. Jam atėjus, išgėrė, užsimezgė draugystė, pasakojo apie savo gyvenimą, išaiškėjo, kad pažįsta jo senelį. Taip A. G. įgavo jo pasitikėjimą. Skelbime buvo nurodęs V+V, tai reiškia, kad ieškau vyro seksualiniams santykiams. Kai su A. G. susipažino artimiau, jo klausęs, ar jis tikrai to nori. Jis atsakęs teigiamai. Jie per tą mėnesį 2–3 kartus tyrėjo intymių santykių. A. G. padėdavo darbuotis kieme, duodavo už tai po 40 Lt, cigarečių. Per tą mėnesį laiko jis 3–4 kartus buvo atėjęs. Kaltinamasis meluoja, sakydamas, jog nežinojo apie jo netradicinę seksualinę orientaciją. Prieš apiplėšimą jam A. G. parašė SMS žinutę, kad būtų neblogai pabandyti trise „paseksuoti“. Jis nelabai norėjęs su tokiu pasiūlymu sutikti, nes nepažinojo jo draugo. Klausęs, ar jis patikimas, ar tikrai to nori. A. pasakęs, kad patikimas ir taip pat nori pabandyti tai padaryti trise. Jis padvejojęs sutiko, kad jie ateitų abu. R. prisistatė kaip M. A. į jį kreipėsi tai M., tai R. R. jau buvo kartą matęs su A., sakė, kad čia jo geriausias draugas. A. jau buvo išgėręs, dar išgėrė alaus ir A. užmigo prie stalo. Liko su R. dviese. Klausęs R., ar norėtų sekso. Jam sutikus, užlipo į antrą aukštą, kur jis atliko aktą oraliniu būdu. Po to grįžo į apačią, baigė alų, R. užvedė A. į viršų ir jie ten užmigo. Jis miegojo pirmame aukšte. Atsikėlę baigė gerti alų, todėl davęs 20 Lt, kad dar alaus nupirktų. Nupirko 2 „bambalius“ alaus. Grįžę užlipo į antrą aukštą, ten kompiuteriu susirašinėjo su panelėmis. Kadangi pas jį atvažiavo draugai iš anoniminių alkoholikų grupės, jis vaišino juos kava kieme, o R. su A. sakęs būti antrame aukšte ir nesirodyti. Svečiams išvykus, pasiūlęs R. ir A. pabandyti pasantykiauti trise. Jie sutiko, o nulipus į apačią, R. netikėtai čiupo jam už kaklo, pradėjo smaugti, parvertė ant ištiestos miegamosios sofos, pradėjo dar smarkiau smaugti. Prašęs A. pagalbos, tačiau jis priėjęs, apžergė jį ir kumščiais pradėjo daužyti veidą. Kaltinamieji nekalbėjo, kad jis mušamas dėl netradicinės seksualinės orientacijos ar seksualinio priekabiavimo. Reikalavo virvės, tačiau pirmiausia surišo laidu, nupjautu nuo šviestuvo, po to surišo virve, paimta iš komodos, reikalavo pinigų. Virve pirmiausiai surišo rankas, paskui kojas. R. laikė už kaklo, o A. rišo. Pinigus iš kišenės ištraukė A. G.. Kuriuo metu buvo ištraukti pinigai, telefonai, negalįs pasakyti, o laikrodis nuo rankos buvo nusegtas kada buvo surištas. Reikalavo nesimuistyti ir nesispardyti, abu buvo įrėmę peilį į šoną – pirmiausiai A., o paskui – R. Grasino įsmeigti peilį, jei nenusiramins. Kai kaltinamieji surišo rankas ir kojas, gulėjo ant sofos, o paskui nuvirto ant grindų. Kol surištas gulėjo, kaltinamieji vaikščiojo po patalpas, ieškojo vertingų daiktų, spardė jį. Kaip krovė daiktus, jis nematė, nes jo galva buvo po laiptais, veidu į grindis. Daiktus vogė iš pirmo ir antro aukšto. Išeidami pridėjo peilį prie šono, pasakė, kad nebandytų į kreiptis policiją. Girdėjo, kaip A. G. kažkam skambino, klausė, ar galės atvažiuot ir kada atvažiuos, supratęs, kad atvažiuos už 40 minučių, už tiek laiko ir atvažiavo A. G. kviestas automobilis. Kaltinamiesiems išvykus, jam pavyko išsilaisvinti. Plėšimo metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu jį ištiko šokas, todėl jis negali tiksliai nurodyti, kokius ir kiek smūgių patyrė. Sužalojimus nustatė teismo medicinos ekspertas, o jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme paaiškino tai, ką atsimena. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.
Liudytojas R. D. apklaustas teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo brolis. Apie jo netradicinę seksualinę orientaciją nežinojo. Brolis turėjo šeimą, bet išsiskyrė. Brolis jam skambino, pasakė, kad yra sužalotas. Nuvažiavęs pas brolį apie 20 valandą, rado jį ištiktą šoko. Jo veidas buvo labai sumuštas, ištinęs, matėsi daug kraujosruvų. Nuvežė jį į Palangos ligoninę, brolį apžiūrėję gydytojai pasakė, kad riekia vežti į Klaipėdos ligoninę. Ten jis ir buvo gydomas. Brolis sakė, kad jį sumušė 2 nepažįstami, reikalaudami pinigų. Sumušę jį surišo ir pagrobė daiktus.
Liudytoja V. Š. parodė, kad nukentėjusysis yra jos kaimynas. Jis gyvena kotedžo teritorijoje, sargo namelyje, kaimynai yra apie 10 metų. Jis atėjo pas ją norėdamas paskambinti broliui, buvo labai sumuštas, veide buvo daug kraujosruvų. Bendravo su juo 5 ar 10 minučių. Tai buvo apie 19.30–20.00 valandą. Nukentėjusysis sakė, kad jį užpuolė prie namų, atėmė telefoną, piniginę. Kad pagrobė kitus daiktus, sužinojo tik tada, kai nukentėjusysis grįžo iš ligoninės. Tenka su juo bendrauti. Jis ramus, tvarkingas, mandagus žmogus, nėra mačiusi jo išgėrusio.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – sargo namelio (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūros metu ant virtuvinio stalo buvo rasti du peiliai – vienas iš jų su plastmasine juodos spalvos rankena, kitas su medine rankena, žalios spalvos skalbinių virvė supinta su elektros laidu, antrajame patalpos aukšte rasti išmėtyti įvairūs dokumentai – telefono pakavimo dėžutė, jo ir kiti dokumentai (t. 1, b. l. 7–26) Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai apžiūrėti ir užfiksuoti apžiūros protokole (t. 1, b. l. 103–112, 141–145). Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolų duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis iš bendrų veido bruožų, sudėjimo, veido formos atpažino R. Ž. bei A. G. ir nurodė, kad tai tie vaikinai, kurie 2010-10-05, apie 18–19 val., jo namuose, (duomenys neskelbtini), jį sumušė ir apiplėšė (t. 1, b. l. 87–91). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. D. pateikė turimus pavogtų daiktų dokumentus, taip pat sutartis dėl suteikiamų paslaugų. Šie duomenys užfiksuoti bei pateikti Daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 116, 117–132). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 125–127, 131–138) patvirtina, jog iš įtariamojo A. G. buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai – odinis diržas, 3 vnt. rankinių laikrodžių, 4 vnt. balto metalo jubiliejiniai anoniminių alkoholikų draugijos medaliai, dėklas kompaktiniams diskams, 2 vnt. kompiuterio ausinių su prie jų pritvirtintais mikrofonais, kompiuterinė pelė, kelioninis krepšys. Juos nukentėjusysis R. D. atpažino kaip daiktus, kurie iš jo gyvenamosios patalpos buvo pagrobti 2010-10-05 (t. 1, b. l. 128–130). Lombardo UAB „AMIKAS“ sutartis Nr. 7536 patvirtina, kad 2010-10-05 R. Ž. už 110 Lt užstatė telefoną „NOKIA“ 6303CI, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150). Nukentėjusysis R. D. šį Palangos PK tyrėjos pateiktą atpažinti telefoną atpažino kaip savo ir tai užfiksuota Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 155–156).
Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus. Tai konstatuota Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1934/10(03). Nukentėjusiajam R. D. buvo nustatyti kūno sužalojimai – galvos – veido – sumušimai ir kraujosruvos akiduobėse, abiejų akių viršutinių vokų odos nubrozdinimai, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine ir galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas bei kairės pusės VII šonkaulio lūžis. Ekspertas konstatavo, kad jie padaryti mažiausiai keturiais ar penkiais trauminiais poveikiais – į veidą (3–4), į krūtinės ląstos kairę pusę (1). Nukentėjusiajam R. D. padarytas galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60–61).
Kaltinamieji A. G. ir R. Ž. prisipažįsta padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdami, kad nusikalto norėdami atkeršyti nukentėjusiajam dėl jo seksualinio priekabiavimo. Tokius parodymus jie davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tačiau teisme ištirtų byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji A. G. ir R. Ž. nusikalstamas veikas padarė turėdami išankstinę tyčią pagrobti nukentėjusiojo turtą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme abu kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusysis buvo netradicinės seksualinės orientacijos, kad savo namuose siekė su jais lytiškai santykiauti ir santykiavo su vienu iš jų – R. Ž.. Vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo A. G. paaiškinimus apie jų santykius iki įvykio, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamajam A. G. buvo žinoma nukentėjusiojo seksualinė orientacija, o tai leidžia teigti, kad, pasikviesdamas R. Ž. aplankyti nukentėjusįjį jo namuose, kaltinamasis A. G. informavo R. Ž. apie nukentėjusiojo seksualinę orientaciją. Tai leidžia manyti, kad kaltinamieji buvo pasirengę bendrauti su tokios orientacijos nukentėjusiuoju, o jų veiksmai nebuvo nukreipti prieš nukentėjusįjį kaip kitos seksualinės orientacijos asmenį. Byloje nustatytos aplinkybės bei įvykių seka leidžia teigti, kad kaltinamieji bendrai veikė pagal išankstinį susitarimą pagrobti nukentėjusiojo turtą. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog apsilankyti nukentėjusiojo namuose pasisiūlė būtent kaltinamasis A. G., prašydamas nukentėjusiojo sutikimo priimti į svečius ir jo draugą R. Ž., o ne nukentėjusysis juos kvietė, tikėdamasis patenkinti savo seksualinius poreikius. Nors kaltinamieji savo parodymuose apie įvykio aplinkybes akcentavo, kad pagrobti nukentėjusiojo turtą nusprendę tik tada, kai nukentėjusįjį surišo, tačiau faktinės bylos aplinkybės tai paneigia. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiami teisme kaltinamieji nurodė, kad nei prieš pradėdami smurtinius veiksmus, nei vartodami smurtą prieš nukentėjusįjį, neaiškino smurto pavartojimo priežasties. Byloje apskritai nėra duomenų, kad kaltinamieji A. G. ir R. Ž. vartodami smurtą prieš nukentėjusįjį, kaip nors pareiškė ar parodė, jog muša nukentėjusįjį dėl jo seksualinio priekabiavimo ar jo seksualinės orientacijos, tokios aplinkybės nenurodė ir nukentėjusysis R. D.. Atvirkščiai, tik pradėję smurto veiksmus, R. Ž. smaugiant nukentėjusįjį, A. G. įrėmus peilį nukentėjusiajam į šoną, kaltinamieji pareikalavo nurodyti, kur yra pinigai, ištraukė iš kišenės piniginę, telefonus, nusegė laikrodį bei surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas.
Akivaizdu, kad surišdami nukentėjusįjį, kaltinamieji siekė sudaryti sau sąlygas, leidžiančias netrukdomai grobti svetimą nukentėjusiojo R. D. gyvenamoje patalpoje buvusį turtą. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamųjų motyvas buvo nukreiptas ne siekiant atkeršyti nukentėjusiajam dėl jo seksualinio priekabiavimo, o turint tikslą pagrobti jo turtą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. G. pakvietė R. Ž. apsilankyti nukentėjusiojo R. D. namuose ne bendravimui su juo, o iš anksto suplanuotų nusikalstamų veiksmų – pagrobti nukentėjusiojo turtą – įgyvendinimui.
Nukentėjusysis R. D., teigdamas, kad dėl patirto šoko negali nurodyti, kokius konkrečius smurto veiksmus prieš jį vartojo kiekvienas iš kaltinamųjų, parodė, kad smurtą prieš jį vartojo abu kaltinamieji. Kaltinamasis A. G. neneigia sudavęs kelis smūgius į veidą gulinčiam ant lovos nukentėjusiajam. Jo nurodytus veiksmus patvirtina ir kaltinamasis R. Ž., pripažindamas, jog jis taip pat prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą, suduodamas jam smūgius rankomis ir spardydamas kojomis. Duodami parodymus įvykio vietoje abu kaltinamieji patvirtino apklausų metu nurodytas nusikaltimo padarymo vietą ir jo aplinkybes (t. 2, b. l. 61–68, 123–130). Medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1934/10(03) konstatuota, jog nukentėjusiajam R. D. buvo padaryti veido sumušimai, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas bei kairės pusės VII šonkaulio lūžis. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad, padarant šiuos sužalojimus, į veidą nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 3–4 smūgiai, į krūtinės ląstos kairę pusę ne mažiau kaip 1 smūgis. Nukentėjusiajam R. D. padarytas galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji A. G. ir R. Ž., turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo R. D. turtą bei pavartodami fizinį smurtą, veikė bendrai, iš anksto suderintais veiksmais, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Šiuo atveju kaltinamųjų pavartotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti nukentėjusiojo R. D. turtą. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas plėšimo metu, todėl kaltinamųjų A. G. ir R. Ž. veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., sutaptį.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamieji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, sunkų ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis A. G. yra anksčiau teistas už plėšimą, nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu už anksčiau padarytą nusikaltimą. Kaltinamasis R. Ž. teisiamas pirmą kartą, tačiau iš teismui pateikto Kauno VPK rašto matyti, kad abiem kaltinamiesiems atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariant juos padarius plėšimą Kauno mieste, iš Klaipėdos apskrities VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus rašto matyti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 135 str. 1 d., o šio nusikaltimo padarymu įtariamas kaltinamasis R. Ž.. Tai leidžia teigti, kad šiame nuosprendyje aptartas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė ne atsitiktinai, o linkę daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas dėl jau susiformavusio neigiamo požiūrio į teisę, išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikalto apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe.
Kaltinamųjų gynėjų prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstas. Pažymėtina, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nors nagrinėjamoje byloje kaltinamieji savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, jų kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, tad jų parodymai niekuo neprisidėjo prie bylos aplinkybių ištyrimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Byloje surinkti duomenys paneigia nuteistųjų deklaruotą nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. nukentėjusiojo atsiprašė tik bylą nagrinėjant teisme, kaltinamieji neparodė jokių pastangų sušvelninti nusikaltimo padarinių – nesidomėjo, nesirūpino nukentėjusiojo sveikata, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos, o atvirkščiai, kaip nurodė patys kaltinamieji, būdami girti, tik pasityčiojo iš nukentėjusiojo, skambindami jam ir siūlydami išsipirkti pagrobtą turtą. Tai parodo, kad kaltinamieji dėl savo nusikalstamų veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino. Taigi vien bendras kaltinamųjų pareiškimas dėl kaltės pripažinimo ir išsakytas formalus gailėjimasis nesudaro pagrindo nustatyti jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.
Esant kaltinamųjų atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, už padarytus nusikaltimus ir nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės nei sankcijose už šiuos nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai. Bausmės už šiuo nuosprendžiu padarytus nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. nuostatomis. Kaltinamajam A. G. galutinė bausmė nustatytina vadovaujantis 64 str. 3 d. numatytomis taisyklėmis.
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nuomone, visiškai tenkintinas. Kaltinamieji prisipažįsta pagrobę kaltinime nurodytą nukentėjusiojo turtą, sutinka su jo pareikštu civiliniu ieškiniu. Padarytos turtinės žalos dydis yra realus. Kaltinamieji, nusikalstamais veiksmais padarę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (BPK 109 str.). Žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl privalo ją atlyginti solidariai.
LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji sunkiai sužalodami nukentėjusįjį bei pagrobdami jo turtą, sukėlė R. D. didelį dvasinį skausmą, išgyvenimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teismas neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismo nuomone, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra žymiai mažesnis, negu nukentėjusysis galėtų reikalauti pagal susiformavusią teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 1244,20 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 108–109, t. 3), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos pažymomis – b. l. 37, 42). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.
Tenkintinas AB „TEO LT“ civilinis ieškinys. Nusikaltimo padarymo metu iš R. D. gyvenamosios patalpos kaltinamieji pagrobė ir 139,90 Lt vertės bendrovės turtą – TV priedėlį DVBT-T STB HOMECAST HD. Bendrovė pagrįstai pripažinta civiliniu ieškovu, o kaltinamieji privalo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Daiktiniai įrodymai – informacinė laikmena CD su telefonų išklotinėmis paliktina saugoti su byla, daiktai, saugomi Palangos miesto PK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2009-11-11 Palangos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-05 iki 2011-06-14. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
pagal BK 180 str. 2 d.. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-01-05 iki 2011-06-14. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš A. G. ir R. Ž. 5586,51 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. D. naudai.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. Ž. ir A. G. 1244,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Priteisti iš kaltinamųjų A. G. ir R. Ž. solidariai 139,90 Lt AB „TEO LT“ naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Palangos miesto PK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Informacinę laikmeną CD su telefonų išklotinėmis palikti saugoti su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.