Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. G. skundu (ieškiniais ir atsikirtimu į atsakovo atsiliepimą; b. l. 2, 9, 14; 54; toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriuje, pirmoje palatoje, buvo laikomas (gydomas) kartu su kitais asmenimis, iš viso 12 nuteistųjų (atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog buvo 10 vieno aukšto lovų; b. l. 54;). Teismo posėdyje paaiškino, kad lovų buvo 10 arba 12, gerai neprisimena, visos lovos buvo vieno aukšto, palata tokiam kiekiui ligonių buvo per maža. Jautėsi drėgmė ir tekdavo miegoti su rūbais, nebuvo įrengta ventiliacija (atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad ventiliacija neveikė; b. l. 54), todėl trūko gryno oro, nebuvo tinkamo apšvietimo, palatą tvarkė sanitarai, jam išduotas minkštas inventorius (patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė) buvo purvinas, dvokiantis, nedezinfekuotas, todėl netinkamas naudojimui. Dėl inventoriaus rašė skundus, bet jie dingo. Jo buvimo laikotarpiu minkšto inventoriaus niekas nepakeitė. Bendro naudojimo patalpose nebuvo šilto vandens, todėl indus tekdavo plauti šaltu vandeniu. Klozetai surūdiję, purvini, netvarkingi, dvokdavo, kriauklės purvinos, maišytuvai imituoti iš dantų pastos tūbelių arba laistymo žarnos, iš keturių praustuvų veikė tik du. Dušo patalpose sienų danga purvina, nukritusios plytelės, jam būnant nukrito trys plytelės, iš kurių viena jo vos nekliudė, lubos pasidengusios pelėsiu, vandens maišytuvai nesilaikydavo pritvirtinti, buvo sunku atsukti vandenį. Į dušą buvo nuvestas tik vieną kartą ir teko praustis šaltu vandeniu. Atsakovo į bylą pateiktais patikrinimo aktais prašė nesiremti, nes patikrinimai atlikti ne chirurgijos skyriuje, ne jo buvimo laikotarpiu, todėl atsakovas galėjo daug ką pakeisti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, (duomenys neskelbtini), orumo pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir atsakovas, ir Ligoninė) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 21-26) nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo gydomas Chirurgijos skyriuje palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m. ir yra 8 vieno aukšto lovos. Pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės nepertraukiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatoje, pateikti negali. Tačiau pagal palatoje buvusį lovų skaičių, pareiškėjui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto. Informavo, kad Chirurgijos skyriuje palatos nerakinamos (ne kamerų tipo), todėl ploto trūkumas buvo kompensuojamas judėjimo laisve gydomojo skyriaus lokaliniame sektoriuje ir kiemelio teritorijoje. Patalpas kasdien valyti turėjo patys nuteistieji, valymo inventorius bei priemonės buvo išduodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamos į joms laikyti skirtą patalpą. Pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti švarą savo gyvenamosiose patalpose, tačiau ja nepasinaudojo. Kartą per mėnesį arba išvykus pacientui (pacientams) palatiniai sanitarai atlikdavo pagrindinį patalpų valymą. Palatoje veikė natūrali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdintis praveriant langą. Palatoje natūralus ir dirbtinis apšvietimai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ligoninės dušinių patalpos buvo kasdien valomos, o paviršiai dezinfekuojami. Ginčui aktualiu laikotarpiu, asmenys dėl dušo patalpų ir sanitarinio mazgo įrengimų į visuomenės sveikatos specialistus nesikreipė, todėl įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimą Ligoninė pateikti negali. Pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktą patikrinimą, Chirurgijos skyriaus dušų, tualeto bei prausyklų paviršiai buvo švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai. Ligoninė buvo patvirtinusi šilto vandens tiekimo grafiką, pagal kurį Chirurgijos skyriaus palatų pacientai buvo maudomi trečiadieniais. Ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai neįpareigojo Ligoninės tiekti šiltą vandenį pacientų vartojimui į jų gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas buvo gydomas septynias dienas, pasinaudojo vieną kartą dušu, todėl jo teisė pasinaudoti dušu kartą per savaitę pažeista nebuvo. Ligoninės atsakingi darbuotojai įvertindavo minkštojo inventoriaus tolimesnio naudojimo tinkamumą ir esant poreikiui, toks inventorius būdavo papildomas nauju. Buvimo Ligoninėje metu dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų, dėl gydytojo psichologo konsultacijos į medicinos personalą ar į Ligoninės administraciją pareiškėjas nesikreipė. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos suma. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje, atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia palatos ploto trūkumu ir dėl to kilusiais neigiamais išgyvenimais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d., t. y. 8 dienas, pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje, kurios plotas 32,6 kv. m. Ginčas byloje kyla dėl palatoje laikytų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas skunde teigė, kad palatoje kartu su juo buvo laikoma 12 žmonų, posėdžio metu patikslino, kad palatoje buvo 10 ar 12 vieno aukšto lovų ir pripažino, kad tiksliai apgyvendintų asmenų skaičiaus neprisimena. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 1-oje palatoje buvo 8 vieno aukšto lovos ir pateikia šią aplinkybę patvirtinančią Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015 m. liepos 17 d. pažymą (b. l. 44). Pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms esant nenuoseklioms ir prieštaringoms, nesant pagrindo netikėti atsakovo pateiktais oficialiais įrodymais, darytina išvada, kad gydant A. G. Ligoninės Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje buvo apgyvendinti daugiausiai 8 asmenys. Tokiu būdu vienam asmeniui teko 4,08 kv. m. palatos ploto. Todėl vertintina, kad visą jo gydymo laikotarpį, t. y. 8 dienas, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai palatos ploto ir buvo pažeista jam turėjusio tekti 5,1 kv. m. ploto norma. Argumentas, kad Ligoninė teikia stacionaraus gydymo paslaugas ir galbūt negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės deliktinės atsakomybės konstatavimui, nes viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad palatoje nebuvo ventiliacijos arba ji neveikė, dėl to trūko gryno oro.

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą Ligoninei taikytini reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) bei, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010).

Higienos normos HN 47:2011 47 punkte nurodoma, kad recirkuliuojant įstaigų patalpų orą turi būti vadovaujamasi Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (toliau – ir STR) reikalavimais. Pagal STR 20.1 punktą natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas neginčija, kad Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje buvo atidaromi langai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 45-46), palatos vėdinimas natūraliai per langus atitiko Higienos normos HN 47:2011 47 punkto ir Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išvėdinti palatos per atveriamus langus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai vėdinant palatą galėjo būti pažeisti.

A. G. nurodė, kad palatas tvarkė sanitarai, minkštas inventorius buvo purvinas dvokiantis, nedezinfekuotas, todėl netinkamas naudojimui, jo buvimo laikotarpiu minkšto inventoriaus niekas nepakeitė, dėl minkšto inventoriaus rašė skundus, bet jie dingo.

Pagal į bylą pateiktą dokumentą „Patalpų valymo procedūra“, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 (b. l. 36-42; toliau – ir Procedūra), palatas kasdien valo (nuolatinis valymas) patys suimtieji ar nuteistieji, o pagrindinį valymą (visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymą, išvykus pacientui(-ams), arba periodinį valymą, esant pacientams, pagal sudarytą patalpų valymo grafiką) atlieka palatiniai sanitarai (nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus). Valymo inventoriumi ir priemonėmis aprūpina pagalbinis darbuotojas. Duomenų apie tai, kad Procedūros nuostatų Ligoninėje nėra laikomasi, į bylą nėra pateikta. Šios aplinkybės jam prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis (t. y. kartu su juo laikomų asmenų parodymais, rašytiniais paaiškinimais ir pan.) neįrodinėjo ir pareiškėjas. Taigi, Ligoninės gyvenamųjų patalpų švarą turėjo užtikrinti ne tik sanitarai, bet ir patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl galimai nepakankamo palatos valymo buvo sąlygoti pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant Procedūros reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo skundą nebūtų reagavęs. Pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, prižiūrint palatoje švarą ir tvarką.

Pastebėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 63, 65-67 punktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas Ligoninėje praleido vieną savaitę, todėl aplinkybė, kad jam buvo išduotas minkštas inventorius, kuris savaitės laikotarpiu neprivalėjo būti pakeistas, atitiko Higienos normos HN 76:2010 67 punkto reikalavimus. Apie tikrintoje Chirurgijos skyriaus palatoje buvusią švarią ir tinkamą naudoti patalynę, konstatavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte (b. l. 32-33). Nors pareiškėjas teigia jog dėl netinkamo minkšto inventoriaus jis reiškė pretenzijas, rašė skundus, tačiau šis teiginys vertintinas abstrakčiu (neaišku kada, kokiai institucijai ir kiek kartų jis rašė skundus) ir nepagrįstas jokiais dokumentais. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas negali vertinti, ar pareiškėjas apie netinkamą minkštą inventorių pranešė Ligoninės administracijai iš karto jį gavęs, ar praėjus atitinkamam laiko tarpui, o tai suponuotų išvadą, kad jo nurodytą minkšto inventoriaus netinkamumą naudojimui galėjo sąlygoti paties pareiškėjo veiksmai. Kadangi aplinkybės dėl pareiškėjo Ligoninės administracijai pareikštų pretenzijų ir rašytų skundų yra abstrakčios, byloje esant oficialiam rašytiniam dokumentui (Ligoninės Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. sausio 2 d. pažyma; b. l. 31), kad A. G. į Ligoninės administraciją su prašymais, skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, teismas neturi pagrindo šiuo aspektu pripažinti jog Ligoninė galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą teigia patyręs dėl netvarkingų bendro naudojimo patalpų: dušų, prausyklų, sanitarinių mazgų, dėl to, kad duše teko praustis šaltu vandeniu, kad į bendro naudojimo patalpas šiltas vanduo nebuvo tiekiamas.

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 114 ir 115 punktuose nurodoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms. Pastebėtina, kad atsakovo į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 32-33; 34-35) patvirtina aplinkybę, kad Ligoninė pagal skundus tikrinama nuolat (patikrinimai buvo atlikti 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d, 2015 m. rugsėjo 9 d.). Atsakovo pateiktais duomenimis Chirurgijos skyriaus bendro naudojimo patalpos pagal skundą buvo tikrintos 2015 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 32-33). Patikrinimo metu nustatyta, kad sanitariniame mazge esantys sanitariniai techniniai įrenginiai yra susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų). Dušų, tualeto bei prausyklų paviršiai švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai. Tualeto patalpose yra įrengtas oro traukos kanalas. Higienos normos HN 47:2011 ir Higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, jog Chirurgijos skyriaus bendrojo naudojimo patalpose buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo buvimo laikotarpiu, tačiau nėra duomenų (pareiškėjas nenurodė) ir apie tai, jog pats pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų, netvarkingų bendro naudojimo patalpų, būtų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Ligoninės administraciją, ar kitas institucijas raštu, jo buvimo Ligoninėje laikotarpiu, ar iš karto po jo. Pareiškėjas nenurodė, kad jis būtų pateikęs skundą (pareiškęs pretenzijas) dėl duše buvusio šalto vandens. Kreipimosi į Ligoninės administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą aspektai yra svarbūs siekiant įvertinti, ar minėtos institucijos, žinodamos apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pastebėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte (b. l. 32-33) konstatuojama, jog Ligoninėje gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama, pagal Ligoninės patvirtintą tvarką. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės šilto vandens tiekimo grafiką, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 11 d. (b. l. 28), į Chirurgijos skyriuje esantį dušą šiltas vanduo tiekiamas trečiadieniais 9.00 val. – 16.00 val. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl netinkamų bendro naudojimo patalpų, atsakovui pateikus priešingus įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, jog bendro naudojimo patalpos ir jų įrengimai buvo nešvarūs, netvarkingi ar netinkami naudojimui, kad duše buvo šaltas vanduo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į bendro naudojimo patalpas turi būti tiekiamas šiltas vanduo, todėl aplinkybė dėl šilto vandens netiekimo į bendro naudojimo patalpas, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas nurodė, kad jis į dušą buvo nuvestas tik vieną kartą.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę, todėl teismas neturi pagrindo Higienos normos HN 76:2010 68 punkto pažeidimo konstatavimui, nes tokia teisė buvo suteikta ne rečiau nei nurodoma minėtoje teisės normoje. Atsakovas, suteikdamas teisę pareiškėjui pasinaudoti dušu kartą per savaitę, neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad palatoje jautėsi drėgmė, nebuvo tinkamo apšvietimo.

Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Oro santykinė drėgmė šaltuoju metų laiku turėjo būti 35–60 procentų (Higienos normos HN 76:2010 26 p.).

LVAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Ligoninei teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl jo skunde nurodytos netinkamos drėgmės ir apšvietimo Ligoninės palatoje. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad palatoje, kurioje pareiškėjas gydėsi, natūralus, dirbtinis ir naktinis dirbtinis apšvietimai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, natūralus apšvietimas buvo užtikrinamas per langus, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių Chirurgijos skyriaus palatose buvusius drėgmės, apšvietimo rodiklius, nepateikė. Pastebėtina, kad iš į bylą pateiktų palatos fotonuotraukų, negalima daryti išvados, apie joje buvusį apšvietimo koeficientą. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, vertintina, kad pareiškėjo teisė būti laikomam ligoninės palatoje, tinkamos drėgmės ir tinkamo apšvietimo sąlygomis, buvo pažeista.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, (duomenys neskelbtini), orumo pažeminimą. Bylos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, nepaneigė aplinkybių dėl per didelės oro drėgmės ir netinkamo apšvietimo patalpoje, todėl pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Tačiau, minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti ploto trūkumas buvo trumpu, atsitiktiniu laikotarpiu, todėl, teismo nuomone, tvirtinti, kad pareiškėjo nurodyti patirti nepatogumai gali būti prilyginami kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotos pasekmės. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, A. G. subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (teisų pažeidimą patyrė tik 8 dienas), nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją ar kitas institucijas, kad jo sveikatos būklė jam būnant Ligoninėje būtų pablogėjusi dėl gyvenimo sąlygų, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 130,00 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.