- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-259-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03267-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- MB „Tekmeda“
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tekmeda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Tekmeda“ ieškinį atsakovui L. M. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Tekmeda“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir pripažinti MB „Tekmeda“ darbo sutarties su L. M. (toliau – ir atsakovas) nutraukimą teisėtu. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas buvo atleistas teisėtai dėl daromų pravaikštų ir padaryto galimai tyčinio broko. Nurodė, kad L. M. padaryti darbo pareigų pažeidimai – pravaikštos, broko padarymas MB „Tekmeda“ daugiau kaip už 1100 Eur, atsižvelgiant į jo pobūdį ir padarinius, pripažintini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Mano, kad ieškovė, kaip darbdavė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas elgėsi anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovas, likus 3 darbo dienom iki bandomojo laikotarpio, numatyto darbo sutartyje, dienos pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo ir galutinai atsiskaityti su atsakovu, nes suprato, kad negalės toliau dirbti šioje bendrovėje, tačiau darbdavys to nepadarė. Tik vėliau, kai kreipėsi į užimtumo tarnybą įsiregistruoti joje kaip ieškantis darbo, sužinojo, kad yra atleistas 2023 m. birželio 22 d. DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu už pravaikštas. Jokios darbdavio nurodytos pravaikštos nepadarė, gegužės 2 d. turėjo nedarbingumą. Tai patvirtinantys dokumentai pateikti Darbo ginčų komisijai, apie tai žinojo darbdavys. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas pavestą darbą atliko su defektais, todėl buvo atleistas, bet tokios pretenzijos per atsakovo darbo laikotarpį jam nebuvo pareikštos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovo L. M. atleidimą iš darbo iš MB „Tekmeda“ neteisėtu, nustatant, kad su L. M. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, pritiesė iš ieškovės atsakovui L. M. 3415,8 Eur (60 d. d. x 56,93 Eur) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos už 60 darbo dienų, bei 691,77 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už birželio mėnesį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovė teismui nepateikė 2023 m. birželio 22 d. įsakymo dėl atsakovo L. M. atleidimo iš darbo ir to priežasčių, tačiau iš darbo byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, nustatė, kad atsakovas L. M. iš darbo buvo atleistas 2023 m. birželio 22 d. DK 58 str. 1 d. pagrindu – dėl pravaikštų. Taip pat nustatė, kad pravaikštos, apie kurias ieškovas teismui pateikė duomenis, buvo padarytos 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė ir kitą atsakovo atleidimo iš darbo priežastį – įmonei sukeltą žalą, teismas pažymėjo, kad ieškovė aktą dėl galimai atsakovo sukeltos žalos įmonei parengė jau atsakovui nedirbant šioje įmonėje, nesudarant galimybės atsakovui dėl tokio reikalavimo pateikti savo paaiškinimus, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kokius konkrečius nurodymus ji davė atsakovui tą dieną kai jis gamino detales, kurios, ieškovės teigimu, neatitiko ieškovės užsakovo reikalavimų, t. y. nėra duomenų, kad galimas brokas buvo atliktas būtent dėl atsakovo, o ne ieškovės veiksmų. Taip pat nurodė, kad tokie ieškovės nurodomi L. M. atleidimo iš darbo motyvai nebuvo nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka – darbo ginčų komisijoje, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė.
5. Sprendė, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo, tačiau nurodė, kad toks ieškovės atliktas pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Visgi, teismas nurodė, kad darbdaviui apie atsakovo neatvykimą į darbą 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. buvo žinoma dar 2023 m. balandžio 25 d., kai jis dėl atsakovo neatvykimo į drabą parengė pranešimą. Tačiau ir po šio pažeidimo atsakovas ėjo į darbą pas ieškovę, o ieškovė jam davė pavedimus, mokėjo darbo užmokestį, t. y. darbo santykiai tarp šalių tęsėsi. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2023 m. birželio 22 d., o ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei savo procesiniuose dokumentuose visiškai nenurodė, kaip ji vertina šio pažeidimo sunkumą, dėl ko jį laiko šiurkščiu, ar dėl to kilo kokie nors padariniai, dėl kokių priežasčių atsakovas tomis dienomis neatvyko į darbą, ar dėl to nukentėjo darbo rezultatai.
6. Teismas vertino, kad atsakovo atleidimas iš darbo 2023 m. birželio 22 d. nėra proporcinga priemonė, nes ieškovė į atsakovo pažeidimą sureagavo tik po kelių mėnesių, tuo tarpu gegužę ir birželį atsakovo padarytas pažeidimas problemų ieškovei nekėlė, darbo santykiai tęsėsi įprastai, šalys betarpiškai bendravo, derinosi darbus. Sprendė, kad atsakovo neatvykimas į darbą 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. ieškovės negalėjo būti vertinamas kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, todėl ir atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovė atsakovo negalėjo.
7. Teismas sprendė, kad atsakovui priteistinas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo (kuris yra priimamas 2024 m. sausio 26 d.) įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, šiuo atveju pažeistų darbo santykių šalių interesų pusiausvyros principą, nes darbo santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. birželio 22 d., 2023 m. gegužės mėnesį atsakovas 19 dienų sirgo. Kadangi atsakovas pas ieškovę dirbo trumpą laiką, bylos šalių paaiškinimais atsakovas susirado kitą darbą, sprendė, kad šalių interesų pusiausvyros nepažeis trumpesnė 60 darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos priteistina kompensacija.
8. Kadangi vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis sudarė 56,93 Eur, atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovui priteistina 3415,8 Eur (60 d. d. x 56,93 Eur) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos už 60 darbo dienų.
9. Iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių teismas nustatė, kad atsakovui už 2023 m. birželio mėnesį darbdavys priskaičiavo 1212,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet sumokėjo tik 520,31 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 691,77 Eur neišmokėto darbo užmokestis už birželio mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti – pripažinti, kad L. M. atleistas iš MB „Tekmeda“ teisėtai ir nepriteisti 3415,8 Eur (60 d. d. x 56,93 Eur) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 22 d.) už 60 darbo dienų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Apeliantė teigia, kad teismas neįsigilino į ieškovės teisme pateiktus argumentus ir įrodymus, neaptarė ir nevertino liudytojų E. L., L. B. parodymų, taip pat administracinio nusižengimo byloje (toliau - ir ANK) byloje liudijusių asmenų – dirbusių MB „Tekmeda“ V. K. ir D. J. parodymų, kurie yra fiksuoti teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarime, ir pateikti į šią bylą“. Visi asmenys nurodė, kad atsakovas L. M. 2023 m. birželio 22 d. padarė broką, kuris vertinamas 1110,78 Eur dydžio nuostoliu, jie turėjo perdaryti minėtą broką, beveik savaitę užtruko, kol perdarė visą užsakymą. Turėjo dirbti ne savo darbą ir negalėjo vykdyti užduočių. Minėti asmenys yra pasirašę ant defektinio akto. Dėl šito incidento ieškovė prarado pelningą užsakovą, taigi, tai privedė įmonę prie darbuotojų sumažinimo ir finansinių problemų. Dėl atsakovo kaltės buvo netektas ir galimas pelnas iš užsakymų. Kad L. M. pastoviai vėlavo ir anksčiau pasišalindavo iš darbo, taip pat nurodė visi anksčiau nurodyti liudytojai. Kadangi L. M. darė ir pravaikštas, visas nurodytas aplinkybes ieškovė vertino kaip šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą. Mano, kad broką L. M. padarė tyčia, suvokdamas įmonei daromą žalą, nes buvo ne kartą daręs panašius užsakymus, dirbo meistro pareigose, todėl darbą išmanė ir sugebėjo iki tol jį dirbti.
10.2. Pasak apeliantės, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas planavo išeiti iš MB „Tekmeda“, kas patvirtina, kad jis tyčia galėjo padaryti broką, įmonei sukeldamas finansines problemas. Įmonėje buvo toleruojama atsakovo liga, negalia, tačiau jis tuo piktnaudžiavo, pasišalindamas iš darbo anksčiau, neatvykdamas arba ilgą laiką sirgdamas 2023 metų gegužės mėnesį nesilankant pas gydytoją, o tik telefonu su gydytoja aptariant galimą ligą, atsakovui buvo išmokėtos nedarbingumo išmokos. Atsakovas darė šiurkščius darbo pažeidimus, nesiskaitė su darbdaviu, netinkamai vykdė nurodymus ir tuo pagrindu padarė įmonėje broką ir nuostolį.
10.3. Teigia, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, rašytinio paaiškinimo atsakovas nei dėl broko nei dėl atleidimo nepateikė, dokumentą apie atleidimą išmetė darbovietėje, turėjo galimybę atvežti pasiaiškinimą, tačiau to nepadarė.
10.4. Apeliantė nurodo neginčijanti sprendimo dalies priteisti iš ieškovės MB „Tekmeda“ atsakovui L. M. 691,77 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už birželio mėnesį, kadangi jam tai priklauso, o dėl įmonės finansinių problemų praktiškai sustojus veiklai, nebuvo galimybės laiku sumokėti nurodytos darbo užmokesčio dalies.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
11.1. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kaip buvo apibrėžtos atsakovo pareigos, kurias jis, ieškovės nuomone, šiurkščiai pažeidė. Nepateikė jokių įrodymų, kad gaminant medžio detales atsakovui buvo duoti aiškūs ir nedviprasmiški nurodymai, kurių jis neįvykdė. Nors ieškovė teismui teigia, kad dėl atsakovo padaryto broko jis prarado pelningą užsakovą, tačiau jokiais leistinais įrodymais teismui to nepagrindė. Be to, ieškovės argumentas, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas dėl, neva, padaryto broko, atsirado tik teismui pateikus ieškinį.
11.2. Mano, jog teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovė neįrodė, jog ji laikėsi įstatymo numatytos pareigos tinkamai paprašyti atsakovo pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo ir kad ieškovė pažeidė padaryto pažeidimo ir atleidimo iš darbo proporcingumo principą.
11.3. Teigia, kad darbdavys atleido atsakovą už pravaikštas ne per įstatymo numatytą vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (pažeidimas paaiškėjo 2023 m. balandžio 25 d. surašius pranešimą apie pravaikštas) terminą (DK 58 straipsnio 6 dalis), o tik kai pats atsakovas pasiprašė darbdavio išeiti iš darbo. Surašiusi pranešimą apie atsakovo nebuvimą darbe, ieškovė daugiau jokių veiksmų per įstatymo numatytą terminą nesiėmė, taip pripažindama, kad darbuotojas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas buvusio darbdavio ieškinys dėl atsakovo – buvusio darbuotojo, atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti MB „Tekmeda“ darbo sutarties nutraukimą su L. M. teisėtu. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas buvo atleistas teisėtai dėl daromų pravaikštų ir padaryto darbo broko, kas darbdavio pripažinta šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė ne tik nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, bet ir vertino atsakovo atleidimą iš darbo kaip neproporcingą priemonę, nes atsakovo neatvykimas į darbą 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. negalėjo būti vertinamas kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas.
15. Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neįsigilino į ieškovės pateiktus teisme argumentus ir įrodymus, neaptarė ir nevertino liudytojų parodymų. Taigi, matyti, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo (CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai nebuvo įrodyti (CPK 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų vertinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nurodytu klausimu.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. kovo 27 d. sudarė darbo sutartį dėl gamybos vadovo pareigų, sutarta, kad atsakovui bus mokamas 1260 Eur mėnesinis darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 14 d., tačiau darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2023 m. birželio 22 d. DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. balandžio 25 d. ieškovė surašė pranešimą, kad atsakovas L. M. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2023 m. balandžio 21 ir 24 dienomis, todėl jam įrašytos pravaikštos, o 2023 m. birželio 23 d., jau po atsakovo atleidimo iš darbo, ieškovė sudarė ir pasirašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog 2023 m. birželio 22 d. L. M. buvo pavestas darbas išgręžti skyles 38 mm diametro, nustatytas defektas – išgręžtos skylės 40 mm. diametro.
19. Ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas dėl pravaikštų, dėl ieškovei padarytos žalos, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų, kitų jos darbuotojų paaiškinimais, kad atsakovas nuolat vėluodavo į darbą, pasišalindavo iš darbo anksčiau, kad padarė ieškovei žalą, dėl ko ji prarado pelningą užsakymą / užsakovą, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovės argumentus, nustatė, kad jie nepagrįsti, liko neįrodyti, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
20. Teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjama byla apeliantės argumentus dėl atsakovo padaryto defekto ir jo pagrindu ieškovei kilusios žalos. Ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, šio darbo pareigų pažeidimo nenurodė, nurodomi atsakovo veiksmai, jeigu ir buvo atlikti, atlikti po atsakovo atleidimo iš darbo, todėl akivaizdžiai nėra susiję su atsakovo atleidimo pagrindu ir negali būti vertinami kaip pagrindas pateisinti ieškovės atsakovui taikytą atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Net jeigu toks pagrindas ir egzistavo, darbdavys jo nepasirinko nei tuo metu, kai deklaravo darbo santykių nutraukimą, nei iki darbo ginčo išnagrinėjimo. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai šių ieškovės argumentų nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė.
21. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 28 punktas).
22. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia, tačiau, kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamame sprendime, tiek apeliaciniame skunde, teismas, nustatęs, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).
23. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas į darbą pas ieškovę be pateisinamos priežasties neatvyko 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad po padaryto darbo pareigų pažeidimo atsakovas ėjo į darbą pas ieškovę, darbo santykiai tarp šalių tęsėsi, o ieškovė net nereikalavo pasiaiškinimo iš atsakovo už padarytas pravaikštas. Svarbu ir tai, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, duomenimis iš administracinio nusižengimo bylos, jog atsakovas nuolat pažeidinėjo darbo laiko tvarką, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovui buvo dėl to reiškiamos pastabos, įspėjimai ir pan. Be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniu skundu ieškovė nepaaiškino atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo (neatvykimo į darbą dvi dienas) sunkumo, jo sukeltų padarinių ir pan. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama apie ieškovei padarytus nuostolius. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ilgą laiką 2023 m. gegužės mėn. sirgdamas, tokie argumentai taip pat laikytini nepagrįstais, nes pagal byloje esančius duomenis, atsakovui buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis, o ieškovės argumentai dėl atsakovo nesilankymo pas gydytoją neturi teisinės reikšmės.
25. Pagal DK 58 straipsnio 5-6 dalis, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo; atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė; sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė atleido atsakovą už pravaikštas ne per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, kadangi pažeidimas paaiškėjo 2023 m. balandžio 25 d. surašius pranešimą apie pravaikštas, po to, ieškovė jokių veiksmų per įstatymo numatytą terminą nesiėmė (atsakovas atleistas iš darbo tik 2023m. birželio 22 d.), kas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reiškia, kad atsakovo neatvykimo į darbą 2023 m. balandžio 21 d. ir 24 d. ieškovė nelaikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovui taikyto atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagrindo pagrįstumo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo nepriteisti 3415,8 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 22 d.) už 60 darbo dienų, argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo nenurodo. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra motyvuota, teismas, nustatydamas minėtos sumos dydį atsižvelgė į ginčo šalių darbo santykių trukmę, proporcingumo principą, todėl ji laikytina teisėta ir pagrįsta. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas, o jo teisėtumo nepaneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą, įstatymu ir teismų praktika pagrįstą teismo sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.