Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-1648-820/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-18Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
e2-1648-820/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25809-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
N. C.
Trečiasis asmuo
S. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities VPK, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Sigita Galbuogienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1648-820/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25809-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 25 d.,VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,vertėjaujant Anai Grečišnikovai,dalyvaujant ieškovui N. C. ir ieškovo atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

atsakovo atstovei prokurorei Ugnei Rinkevičienei, Mildai Sokolovskienei, Aleksandrui Ivanovui ir Emilijai Gaidukevič,

trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. C. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1. Priteisti iš atsakovo 6 669,44 EUR turtinės žalos atlyginimo.

1.2. Priteisti iš atsakovo 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

1.3. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (ieškinyje ieškovas nurodė, jog prašo 6 procentų dydžio palūkanų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tai rašytinis apsirikimas ir prašė 5 procentų dydžio procesinių palūkanų).

1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2016 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste – Sutartis) iš trečiojo asmens nusipirko 2009 metų lengvąjį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Automobilis).

3. Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00938-13 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pareikšti įtarimai buvusiam Automobilio savininkui, kurio nuosavybės teisės į Automobilį buvo apribotos iki 2016 m. gegužės 18 d., todėl sudarant Sutartį jokie apribojimai Automobiliui nebuvo taikomi, todėl Sutartis sudaryta teisėtai. Ieškovo nuosavybės teisės buvo išviešintos nuo 2016 m. gegužės 30 d. VĮ Regitroje.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės nutarimu Automobiliui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nutarime nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog tarp ieškovo, kuris yra įtariamo asmens, ir įtariamojo asmens sudaryta Sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo, nes įtariamas asmuo išliko faktiniu Automobilio savininku, naudotoju ir valdytoju.

5. Automobilis buvo atiduotas saugojimui į Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus aikštelę pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016 m. liepos 28 d. nutarimą. Automobilis saugojimui perduotas 2016 m. liepos 29 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Automobilį buvo tęsiamas tos pačios prokurorės prašymu teismo nutartimis iki 2021 m. balandžio 27 d.

Šalies argumentai

6. Ieškovas ne kartą skundė nutarimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, prašė grąžinti Automobilį, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami.

7. Prokurorė 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą Automobiliui ir jis 2021 m. balandžio 21 d. grąžinimo aktu Nr. 5-15-VZ1-31 buvo grąžintas ieškovui. Nutarime nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas pagal Sutartį įgydamas Automobilį žinojo ir/ar turėjo žinoti apie galimą Automobilio konfiskavimą dėl pardavėjo galimai neteisėtų veiksmų. Ieškovo sąžiningumas, nors ir kelia abejonių, tačiau bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesurinkus duomenų, susijusių su ieškovo nesąžiningumu įgyjant Automobilį, išvada apie šio sąžiningo įgijėjo jam priklausančio turto panaudojimą teisėtais interesais lieka taip pat nepaneigta, todėl Automobiliui nebegali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir aptariama procesinė prievartos priemonė naikintina. Aplinkybė apie Automobilio panaudojimą kaip galimai nusikalstamos veikos priemonę nėra paneigta, todėl yra galimas Automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas. Šie nutarimo argumentai įrodo, jog ieškovo nuosavybės atžvilgiu taikytas apribojimas buvo taikytas nepagrįstai ir nepagrįsti ribojimai buvo taikomi beveik 5 metus.

8. Ieškovui grąžinus Automobilį, jis buvo nuvertėjęs ir netinkamas naudoti dėl ilgo neeksploatavimo, netinkamų laikymo sąlygų.

9. Ieškovas atliko automobilio vertinimą, kurį atliko nepriklausomas vertintojas UAB „Autosigma“, ir buvo nustatyta, kad nuo paėmimo iki grąžinimo Automobilis nuvertėjo 4 970 EUR, Automobilio remonto išlaidos sudaro 1 076,84 EUR. Už vertinimą ieškovas sumokėjo 200 EUR. Ieškovas patyrė ir tebepatiria papildomų išlaidų, kad galėtų pasiimti Automobilį ir jį saugoti, kol bus išspręstas žalos atlyginimo klausimas ir atsiras galimybė jį remontuoti. Automobilio transportavimas iš policijos aikštelės į kitą aikštelę sudarė 72,60 EUR bei Automobilio saugojimas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudarė 350 EUR. Šios išlaidos sudaro ieškovo patirtą turtinę žalą. Iš viso – 6 669,44 EUR.

10. Atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, jog nepagrįstai buvo apribota ieškovo nuosavybės ir valdymo teisės į Automobilį beveik 5 metus, nors pačiame nutarime nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų žinojęs apie pardavėjo galimai nusikalstamas veikas. Nebuvo paneigta ieškovo sąžiningo įgijėjo prezumpcija. Ieškovo nuosavybė buvo nepagrįstai apribota, nors atsakovas galėjo taikyti kitą priemonę – Automobilio vertę atitinkančios sumos įtariamojo pinigų areštą.

11. Ieškovas patyrė bendrą žalą – 6 669,44 EUR. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl atsakovas turi atlyginti kilusią žalą.

12. Dėl nepagrįstai taikyto turto apribojimo ieškovas patyrė išgyvenimus, stresą, nes negalėjo nei naudotis Automobiliu, nei įsigyti naują. Dėl atsisakymo tenkinti ieškovo prašymus ir skundus ieškovas jautėsi pažemintas ir savo neturtinę žalą vertina 2 000 EUR.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, bet neturi įrodinėti pareigūnų kaltės.

15. Procesinė prievartos priemonė buvo tęsiama ne tik prokuroro sprendimu, bet ir teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus, todėl kvestionuojami ne tik prokuratūros, bet ir teismo galimai neteisėti veiksmai, todėl turėtų atstovauti atsakovą ir Teisingumo ministerija.

16. Automobilis į stovėjimo aikštelę buvo patalpintas policijos nutarimu į Policijos departamento žinioje esančią aikštelę, kur, pasak ieškovo, Automobilio techninė būklė ženkliai pablogėjo. Vilniaus apskrities policijos komisariatas turėtų atstovauti dalyje dėl tyrėjo veiksmų, o Policijos departamentas dalyje dėl Automobilio saugojimo.

17. Prokuroras pagrįstai taikė laikiną ieškovo teisių apribojimą, nes galimam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

18. Prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvusį Automobilio savininką įtariant nusikalstamų viekų padarymu ir jam grėsė turto konfiskavimas. Tyrimas labai platus, keliose valstybėse dėl galimo nusikalstamo susivienijimo veikų ikiteisminiame tyrime nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas įtariamajam (buvusiam Automobilio savininkui). Dėl prokuroro klaidos nebuvo laiku pratęstas įtariamojo nuosavybės teisių apribojimas į ginčo Automobilį ir įtariamasis 2016 m. gegužės 29 d. Sutartimi perleido Automobilį savo uošviui. Atsakovo nuomone, perleidimas buvo fiktyvus, nes Automobiliu ir toliau rūpinosi bei naudojosi įtariamasis, o ne ieškovas. Be to, 2016 m. liepos 20 d. įtariamasis buvo sulaikytas vairuojant Automobilį ir jame buvo rasti, kaip įtariama, nusikalstamu būdu įgyti daiktai, t. y. Automobilis galėjo būti naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti. Atsakovo nuomone, dėl šių aplinkybių buvo pagrindas apriboti nuosavybės teises į Automobilį.

19. Prokuroro sprendimas dėl nuosavybės teisių apribojimo buvo tikrinamas instancine tvarka teisme ir buvo paliktas galioti.

20. Įtariamasis, būdamas nesąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, sudarė Sutartį, kuri akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo principui, pažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatas, todėl sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

21. Šiuo atveju įtariamasis perleido nuosavybės teise turėtą Automobilį sutuoktinės tėvui, t. y. artimam šeimyniniais ryšiais asmeniui, sandoris sudarytas už žymiai mažesnę nei tuo metu buvusi rinkos vertė už neva skolos padengimą, įtariamasis siekė išvengti skolinių įsipareigojimų, pažeidė sąžiningumo ir geros moralės principus, todėl Sutartis laikytina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o ieškovas jokių teisių neįgijo.

Atsiliepimas

22. Atsakovo atstovas, Policijos departamentas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.

23. Nurodė, jog įstatymas leidžia skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą galimam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Teismai nekonstatavo neteisėtų prokuroro veiksmų. Automobilio laikinas nuosavybės teisių apribojimas sietinas ne su neteisėtais pareigūnų, bet su veiksmais trečiojo asmens – S. K., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat paties ieškovo nerūpestingumu, įsigyjant automobilį, kuris galimai buvo nusikaltimo padarymo priemonė, iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir leidimas S. K. šiuo automobiliu naudotis savo nuožiūra ir po nuosavybės teisių perleidimo, kai jis vėl buvo panaudotas nusikalstamos veikos darymui.

24. Prokuroro sprendimo taikyti (tęsti) procesinę prievartos priemonę teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinamas instancine tvarka pagal suinteresuoto asmens N. C. skundus - neteisėtų prokuroro veiksmų aukštesnės instancijos teismų nutartyse nebuvo konstatuota.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nesant konstatuoto ikiteisminio tyrimo institucijos – Vilniaus aps. VPK pareigūnų procesinių sprendimų neteisėtumo, taip pat bendros atidumo ir rūpestingumo pareigos nesilaikymo, negalima teigti, kad Vilniaus aps. VPK ieškovo atžvilgiu realizavo neteisėtus veiksmus.

26. Policijos departamento nuomone, ieškovo versija, kad automobilio įsigijimo metu jam nebuvo žinoma apie jo žento, S. K., turtui taikomus apribojimus ir jo baudžiamąjį persekiojimą, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti galimos atsakomybės ir sandorio dėl transporto priemonės perleidimo pripažinimo negaliojančiu ab initio.

27. Transporto priemonės priimamos iš ikiteisminį tyrimą atliekančių policijos įstaigų, atiduodamos ir nustatyta tvarka apskaitomos Policijos departamento buhalterinėje apskaitoje vadovaujantis 2012-03-26 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta instrukcija „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“. Policijos departamento valdoma teritorija, kurioje saugomi paimti, konfiskuoti automobiliai ar automobiliai į kuriuos nuosavybės teisės laikinai apribotos, yra uždara, aptverta, apšviesta, stebima vaizdo kameromis, nuolat saugoma, į ją negali patekti ir/ar saugomais automobiliais pasinaudoti jokie pašaliniai asmenys. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina Policijos departamentui pareigos jam perduotus automobilius saugoti uždaroje patalpoje, apsaugant nuo atmosferos kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, tam nėra skiriami valstybės ištekliai. Natūrali transporto priemonių amortizacija veikiant įprastiniams išorės veiksniams nėra ir negali būti Policijos departamento atsakomybės dalykas.

28. Pagal ieškinyje nurodytus transporto priemonės defektus, akivaizdu, kad jie yra ne dėl netinkamo saugojimo, o dėl ilgo saugojimo laikotarpio. Policijos departamentas, saugodamas jam perduotą ieškovo automobilį, nepažeidė bendros atidumo ir rūpestingumo pareigos, veikė pagal esamą teisinį reglamentavimą.

29. Ieškovo pateiktos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. T21040014 (toliau - Ataskaita), skaičiavimai nėra objektyvūs, nustatyti automobilio tuo metu betarpiškai neapžiūrint ir nevertinant jo konkrečios būklės 2016 m. liepos 28 d. Transporto priemonės perdavimo į Policijos departamento saugojimo aikštelę metu išoriškai ją apžiūrėjus buvo nustatyta, kad automobilis nenaujas, su nežymiais kėbulo apibraižymais, įlenktas priekinis valstybinis numeris, taip pat žymesnis įbrėžimas dešinės pusės (keleivio) priekiniam bamperyje ir ant priekinių keleivio durelių. 2016 m. gegužės 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sandorio šalys šią transporto priemonę įvertino 3000 eurų suma. Įrodymų, kad po transporto priemonės įsigijimo 2016 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. liepos 28 d. perdavimo saugoti į Policijos departamento saugojimo aikštelę ji buvo reikšmingai pagerinta, kad jos vertė taptų artima nurodytajai Ataskaitoje (9270 Eur), ieškovas nepateikė. Nėra aišku, kodėl automobilio vertė 2016 m. liepos 28 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. yra nurodoma kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti kokie nors transporto priemonės remonto darbai ir jis realiai patyrė išlaidas transporto priemonės remontui. Ataskaitos parengimo išlaidos (200 Eur) negali būti vertinamos kaip ieškovo patirta turtinė žala. Ieškovo nurodytos automobilio laikymo kitoje automobilių saugojimo aikštelėje išlaidos - 350 Eur nėra pagrįstos objektyvia būtinybe. Ieškovo nurodyta turtinė žala nepagrįsta.

Šalies argumentai

30. Ieškovas nurodė, kad dėl nepagrįstai pritaikytų apribojimų, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, streso, neturėdamas kitos transporto priemonės, taip pat neturėdamas galimybės jos įsigyti, tačiau automobilis „VW Golf“ ne vienintelė ieškovo aptariamu laikotarpiu turėta transporto priemonė, be to, 2017 m. liepos 18 d. ieškovas buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus ir jam atimta teisė vairuoti 12 mėnesių. Ieškovas nepateikė neturtinės žalos įrodymų.

31. Ieškovo galimai patirta turtinė (dydis tikslintinas) ir neturtinė žala nėra sukelta atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, visi ieškovo rūpesčiai ir nuostoliai kildintini iš S. K., perleidusio ieškovui automobilį, žinant apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir turtui nustatytus ribojimus, veiksmų (tame tarpe ir šios transporto priemonės naudojimo kaip nusikaltimo padarymo priemonės) ir būtent su S. K. veiksmais yra sietini tiesioginio priežastinio ryšio.

32. Palaiko atsakovo atstovo Generalinės prokuratūros išdėstytą poziciją dėl 6 procentų procesinių palūkanų reikalavimo neatitikimo CK 6.210 str. nustatytam reglamentavimui.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

34. Atsiliepime nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

35. Laikinas nuosavybes teisės apribojimas gali būti skiriamas esant BPK numatytiems pagrindams. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2016 m. liepos 27 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13 nutarė skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į ieškovo vardu registruotą automobilį. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas iki 2021 m. balandžio 12 d. kai Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei nutarė panaikinti laikiną ieškovo nuosavybės teisių apribojimą bei grąžino ieškovui automobilį. Baudžiamojo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo sprendė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kurio nutartys buvo tikrinamos instancine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi konstatavo, kad principinės nuostatos, skiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į ieškovo nuosavybės teise priklausantį automobilį ir tęsiant jo taikymą, nebuvo pažeistos.

36. Nesutinka su ieškovo pateiktais turtinės žalos skaičiavimais. Ataskaitoje nebuvo įvertinta, kad 2016 m. liepos 27 d. paimant automobilį jis buvo netvarkingas, Vilniaus apskrities policijos komisariato 2016 m. liepos 27 d. Transporto priemonės apraše nurodyta, kad automobilis nenaujas, su kėbulo, priekinio bamperio apibraižymais. Automobilio paėmimo metu (2016 m. liepos 27 d.) nebuvo vertintos eksploatacinės jo savybės, buvo aprašyti išoriškai matomi automobilio defektai, tai neleidžia teigti, kad automobilis buvo tvarkingas. Bendras automobilio vertės sumažėjimas, atskirų jo detalių būklės blogėjimas yra natūralus dalykas, įtakojamas laiko bei kitų aplinkos veiksnių, vykstantis nepriklausomai nuo to, ar automobilis yra naudojamas, ar laikomas stovėjimo aikštelėje. Automobilis eksploatuojamas pagal paskirtį taip pat būtų nuvertėjęs.

37. Įrodymų dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, neturtinės žalos ieškovas nepateikė, todėl laiko, kad didelių ir reikšmingų neturtinio pobūdžio praradimų, išgyvenimų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ieškovas nepatyrė.

38. Kadangi jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu atlikta nebuvo, nespręstina dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo galimos žalos. Mano, kad nesant neteisėtų teismo veiksmų sąlygos bei įrodymų, kad laikina nuosavybės teisės apribojimo priemonė buvo nepagrįsta ir neteisėta, pagrindo spręsti dėl valstybei civilinės atsakomybės taikymo nėra.

Atsiliepimas

39. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą, mano, kad ieškinys nepagrįstas ir prašo ieškinį atmesti.

40. Baudžiamojo proceso metu, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali būti apribotos tiek visos nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės, tiek ir atskiros jų. Prokuroras turi teisę taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, esant BPK 151 straipsnyje numatytiems pagrindams. Prokuroro sprendimo taikyti, o vėliau teismo sprendimo tęsti procesinę prievartos priemonę teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinamas ir instancine tvarka, pagal suinteresuoto asmens N. C. skundus. Jokių neteisėtų veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse nebuvo konstatuota (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis).

41. Atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, dėl mokėjimo kortelių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti laikymo ir panaudojimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, nusikalstamo susivienijimo, neteisėto svetimo dokumento laikymo ir panaudojimo. Įtarimai buvo pareikšti S. K.. Dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, civilinių ieškinių užtikrinimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, baudžiamojoje byloje nuosavybės teisių ribojimas buvo skirtas įtariamojo S. K. turtui. Baudžiamojoje byloje nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. S. K. automobiliui prokuroru nutarimu buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. 2016 m. gegužės 29 d. kai laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė, S. K. su uošviu N. C. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. 2016 m. liepos 20 d. bylos duomenimis S. K. buvo sulaikytas vairuojant minėtą automobilį, kuriame kaip įtariama buvo nusikalstamu būdu gauti daiktai. Minėta transporto priemonė galėjo būti naudojama nusikalstamoms veikoms vykdyti. Dėl šių priežasčių, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat šios procesinės prievartos priemonės pratęstos.

42. Mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas dėl tam tikrų konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmų (neveikimo), ar šių neteisėtų veiksmų visumos patyrė šioje byloje prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neįrodžius neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str.), o nenustačius neteisėtų veiksmų negali būti konstatuojamas ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.247 str.), todėl ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

43. Pažymėjo, kad priežastinio ryšio žalai atsirasti dėl automobilio nuvertėjimo nėra. Šiuo atveju, nuvertėjimas yra susijęs su laiku, o ne su ikiteisminio tyrimo arba pareigūnų, prokurorų, veikimu/neveikimu.

Atsiliepimas

44. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė N. C.. Tuo metu automobiliui jokie apribojimai taikyti nebuvo ir sutartis buvo sudaryta ir įforminta VĮ Regitra. Jo nuomone, sprendimas neleisti naudotis automobiliu buvo priimtas kerštaujant už parduotą automobilį, kerštaujant už 2016 m. birželio 9 d. teismo sprendimą nepratęsti teisės apribojimo terminą ir asmeniniais neapykantos sumetimais.

45. 2015 m. iškėlus baudžiamąją bylą ir atėmus viską, užšaldžius sąskaitas, trečiasis asmuo buvo priverstas skolintis pinigų, taip pat ir iš ieškovo. 2016 m. gegužės mėn. paprašius paskolinti papildomus 3000 eurų veiklai, N. pasiūlė nurašyti prieš tai buvusią skolą ir parduoti jam automobilį. Trečiasis asmuo sutiko su N. pasiūlymu parduoti automobilį su sąlyga, kad jis kurį laiką naudosis ,,VW GOLF‘‘. Prokuratūros spėliojimus dėl to, kad trečiasis asmuo liko faktiniu automobilio naudotoju laiko niekuo nepagrįstus, siekiant jam kerštauti.

46. Nurodo, kad automobilis buvo visiškai tvarkingas, išskyrus kelis nežymius įbrėžimus, be to, nupirko naujus prabangius diskus, padangas, įdėjo prabangų ,,media-centrą‘‘, naujas ,,led‘‘ lempas visam automobiliui ir kt. Automobilio kaina tuo metu jo paskaičiavimais buvo daugiau nei 10 000 eurų. Mano, kad nei prokuratūra, nei tyrėjai neturėjo pakankamo pagrindo ar kokių nors faktų skirti automobiliui pačią griežčiausią priemonę – apriboti automobilio naudojimą, kai užtektų uždėti tiesiog apribojimą minėtą automobilį parduoti. Visiškai palaiko N. C. ieškinį, mano, kad prokuratūra ir tyrėjai dažnai naudojasi savo teisėmis, apribodami žmogaus laisvę ir turtą skubotai, neapgalvotai ir neturėdami tam realių teisinių priežasčių, visi jų prašymai teismams pagrįsti tik išgalvotais ir „galimais“ manymais.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

47. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

48. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

50. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

51. Ieškovo teigimu, jo patirtą žalą susidaro:

51.1. Skirtumas tarp buvusios ir esamos vertės – 4 970 EUR;

51.2. Remonto išlaidos -1 076,84 EUR;

51.3. Vertinimo išlaidos – 200 EUR;

51.4. Automobilio transportavimo išlaidos – 72,60 EUR;

51.5. Automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos – 350 EUR

51.6. Neturtinė žala 2 000 EUR.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-2/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Teismas, nagrinėdamas šią bylą, vertina ir pasisako dėl ieškovo įrodinėtų trijų civilinės atsakomybės rūšies sąlygų: prokuroro veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, priežastinio ryšio ir žalos (nuostolių).

53. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Taigi teismas, vertindamas prokuroro veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos prokuroro klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis prokuroro nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

54. Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 15 punktas). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.

55. Byloje nėra ginčo, jog Automobilis iki jį įgijo ieškovas, priklausė trečiajam asmeniui. Byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui, turėjusiam Automobilį savo nuosavybėje, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo taikomas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, leidžiant įtariamajam (šioje byloje trečiajam asmeniui S. K.) naudotis Automobiliu, tačiau uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims.

56. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti galimai nusikalstamos veikos priemonės – Automobilio, konfiskavimą, įtariamojo (šioje byloje trečiojo asmens) nuosavybėje esančiam Automobiliui laikinai nuosavybės teisės apribotos tik dalinai, leidžiant įtariamajam naudotis Automobiliu, tačiau uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims.

57. Iš 2016 m. gegužės 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad tretysis asmuo S. K. perleido ieškovui Automobilį už 3 000 EUR. Automobilio perleidimo metu jokie apribojimai susiję su Automobilio perleidimo draudimu, nebuvo taikomi.

58. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad ieškovas įregistravo nuosavybės teises į Automobilį 2016 m. gegužės 30 d.

59. Iš Automobilio 2016 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo Sutarties matyti, jog ieškovas Automobilį iš trečiojo asmens įsigijo už 3 000 EUR. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog atsakovas jam buvo skolingas daugiau, maždaug apie 9 500 EUR, kuriuos buvo paskolinęs anksčiau be jokių dokumentų, sutarčių pasirašymo, be to, atliko remonto darbus, todėl, ieškovo teigimu, faktiškai už Automobilį sumokėjo sumą, artimą nurodytai Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pirma, duodamas parodymus teisme, ieškovas sunkiai prisiminė aplinkybes, todėl teisingesniais laikytini ieškovo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuos jis davė kaip liudytojas, prisiekęs ir praėjus ne daug laiko po Sutarties pasirašymo. Iš ieškovo Liudytojo apklausos 2016 m. liepos 27 d. protokolo matyti, jog ieškovas nurodė šias aplinkybes: pirma, ieškovas nurodė, jog „šį Automobilį gavau už skolą, 3000 eurų sumai. Man šią sumą buvo skolingas mano žentas S. K.. Šią sumą, kiek pamenu, aš jam skolinausi grynaisiais 2016 metų kovo-balandžio mėnesį <...>“. Į tyrėjo klausimą, kokia šio Automobilio rinkos vertė šiuo metu, ieškovas atsakė – „manau, mažiau 4000 eurų, apie kainą sprendžiu pagal Automobilio kilometražą“. Ieškovas taip pat nurodė, jog jo turimas automobilis VOLVO „nors ir senas, bet dar važiuojantis“, todėl „realiai man šis Automobilis važinėti nebuvo reikalingas“. Automobilį VOLVO ieškovas išregistravo 2019 m. lapkričio 29 d. Antra, CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Todėl ieškovas skolindamas didesnes sumas, nei 600 EUR, privalėjo sudaryti rašytinę sutartį. Dar daugiau, CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovo teigimu, suma buvo apie 9 500 EUR ir buvo suteikta per tris kartus. Tačiau, notarinė sutartis privalėjo būti sudaryta viršijus bendrą sumą, nepriklausomai į kelias sumas ji išskaidyta, todėl ieškovas privalėjo sudaryti ne tik rašytinę paskolos sutartį, bet ir ją patvirtinti notariškai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų paskolinęs didesnę nei 3 00 EUR sumą trečiajam asmeniui. Duodamas pirminius parodymus nedelsiant po Automobilio pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo, ieškovas nurodė, jog sumokėjo kainą – 3 000 EUR ir jo vertinimu Automobilio vertė nesiekė 4 000 EUR, todėl darytina labiausiai tikėtina išvada, jog ieškovas už Automobilį sumokėjo Sutartyje nurodytą kainą – 3 000 EUR.

60. Iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10ANP-113680088-17 matyti, kad ieškovas buvo sulaikytas vairavęs automobilį VOLVO neblaiviame stovyje (1,1 promilės girtumo laipsnis) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje ieškovui buvo paskirta 300 EUR bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

61. Iš 2016 m. liepos 20 d. Tarnybinio pranešimo Dėl S. K. sulaikymo matyti, jog policijos pareigūnai sulaikė tretyjį asmenį, atvažiavusį su Automobiliu, kuris įtariama buvo atvažiavęs pasiimti galimai nusikalstamu būdu įgytus daiktus.

62. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2016 m. liepos 27 d. Nutarimu Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13 nutarė skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. C. (faktinis savininkas, naudotojas ir valdytojas S. K.) atžvilgiu, visiškai apribojant jo nuosavybės teisę (uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti turtu) – N. C. vardu registruota transporto priemone VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatė nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. Nutarimo vykdymas pavestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai, turto saugotoju buvo paskirta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aikštelė.

63. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP NNTV 2-asis skyrius 2016 m. liepos 27 d. Transporto priemonės aprašu Nr. 10-1-00938-13 aprašė iš ieškovo paimamą Automobilį ir jame esantį turtą, nurodant, jog Automobilis turi smulkių išorinių defektų.

64. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (KPNNTV) 2-asis skyrius 2016 m. liepos 28 d. nutarimu Dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti nutarė Automobilį atiduoti saugojimui į Policijos departamento aikštelę iki bus išspręstas klausimas dėl Automobilio grąžinimo ir pavedė sprendimą vykdyti Vilniaus apskrities VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus pareigūnams.

65. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo 2016 m. liepos 29 d. aktu Nr. 5-15-IL1-422 Vilniaus apskrities VPK KPNNTV 2-asis skyrius perdavė, o Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priėmė Automobilį saugoti.

66. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas grąžinti jo automobilį. Prašyme nurodyta, jog automobiliui yra daroma žala, kurią ieškovas prašys atlyginti iš valstybės. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos turimo skyrius 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nutarė netenkinti ieškovo 2016 m. rugpjūčio 23 d. prašymo, argumentuodamas tuo, jog automobilis galėjo būti nusikalstamų veikų padarymo priemonė ir gali būti konfiskuotas. Ieškovas 2017 m. vasario 20 d. pateikė prašymą, pakartotinai prašydamas grąžinti jam priklausantį Automobilį ir informavo, jog kreipsis vėliau dėl padarytos žalos atlyginimo iš valstybės. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017 m. vasario 28 d. Nutarimu buvo nuspręsta atmesti ieškovo prašymą, nes, prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo pagrindas manyti, kad Automobilis gali būti konfiskuotas. Ieškovas 2017 m. kovo 22 d. pateikė prašymą dėl Automobilio grąžinimo. Ieškovas 2017 m. birželio 29 d. pateikė prašymą dėl automobilio grąžinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. Nutartimi pratęsė ieškovo teisių į Automobilį ribojimus nuo 2017 m. liepos 27 m. iki 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nutartimi netenkino ieškovo skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. Nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00938-13, skundo Nr. IBPS-V-2832264, atmetė ieškovo skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį, kuria buvo pratęstas trimis mėnesiais, t. y. iki 2019 m. balandžio 27 d., ieškovo nuosavybės teisių apribojimas į ginčo Automobilį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta byloje Nr. IBPS-V-71502-1020/2019, atmetė ieškovo skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria buvo trims mėnesiams (iki 2019 m. liepos 27 d.) pratęstas ieškovo nuosavybės teisių apribojimas į Automobilį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pratęsė ieškovo nuosavybės teisių apribojimą dar trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. spalio 27 d. Byloje ieškovas nekelia klausimo dėl teismų procesinių veiksmų (ne)teisėtumo, todėl teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl šių sprendimų. Kartu pažymėtina, jog procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamąja prasme nėra pagrindas teigti, jog negali kilti civilinė atsakomybė civilinio proceso nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

67. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2021 m. balandžio 12 d. Nutarimu Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13, nutarė panaikinti laikiną ieškovo nuosavybės teisių apribojimą į ginčo Automobilį. Prokuratūra savo nutarime nurodė, jog ieškovą ir įtariamąjį sieja artimi svainystės ryšiai. Ieškovui įtariamojo statusas suteiktas nebuvo, jis nėra materialiai atsakingas už kurio nors įtariamųjų veiksmus asmuo. Nebuvo gauta duomenų, jog ieškovas žinotų apie įtariamųjų daromas galimai nusikalstamas veikas. Prokuratūros teigimu, vien svainystės buvimo faktas nėra pakankamas išvadai, kad Sutartis yra fiktyvi, nors atsiskaitymo aplinkybės kelia abejonių. Ikiteisminiame tyrime, prokuratūros teigimu, nėra duomenų, jog ieškovas įgydamas Automobilį žinojo arba turėjo žinoti apie gresiantį įtariamojo turto, įskaitant, bet neapsiribojant Automobiliu, konfiskavimas, todėl ieškovo sąžiningumas, nors ir kelia abejonių, tačiau nėra paneigtas. Nesurinkus duomenų, prokuratūros nuomone, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebegalėjo būti tęsiamas, todėl buvo panaikinta taikyta procesinė prievartos priemonė. Prokuratūra nustatė, jog Automobilio vertė galėjo būti apie 3 000 EUR ir šiai sumai apribojo įtariamojo turtą.

68. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytinos išvados, jog ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo taikytos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 3 mėnesius. Ieškovas nuolat prašė grąžinti Automobilį ir skundė pareigūnų veiksmus, tačiau nebuvo nei sutrumpintas procesinių prievartos priemonių terminas, nei sumažinta šių priemonių apimtis.

69. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta griežtesnė nuosavybės teisių apribojimo priemonė, nei buvo taikyta priemonė, kai Automobilis nuosavybės teise priklausė galimai nusikalstamomis veikomis įtariamam asmeniui (šioje byloje trečiajam asmeniui S. K.), nes pastarajam buvo tik apribota teisė perleisti Automobilį, o ieškovui buvo apribota teisė valdyti, naudotis ir disponuoti Automobiliu. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių griežtesnių nuosavybės teisių ribojimą asmeniui, kuris nebuvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatančių turto konfiskavimą, atlikimu. Iš 2016 m. liepos 27 d. nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, jog nuosavybės teisių apribojimas taikytas įtariant, jog Automobilio perleidimo sutartis gali būti fiktyvi, siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo.

70. Valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminį tyrimą atliekančių, kontroliuojančių institucijų pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

71. Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo atveju ieškovo, kuris nebuvo įtariamas jokia neteisėta veika, atžvilgiu griežtesnės procesinės taikymas laikytinas neproporcinga nuosavybės teises suvaržančia priemone, todėl laikytina, jog taikant procesines prievartos priemones prokurorė pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų nepagrįstai varžomos žmogaus teisės.

72. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. Pakvitavimu Nr. 5-15-VZ1-31 ieškovui buvo grąžintas Automobilis. Pakvitavime ieškovas nurodė, jog apžiūrėjime dalyvavo UAB „Autosigma“ ekspertas. Ieškovas turėjo pretenzijų atsiimdamas Automobilį, jis nurodė, kad mašina neužsiveda, yra aprūdijusi, techninė būklė kelia abejonių, todėl negali patvirtinti, jog atsiima automobilį pilnos komplektacijos ir geros techninės būklės.

73. Kaip minėta, ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo taikytos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 8,5 mėnesio. Tokia procesinių prievartos priemonių (nuosavybės teisių ribojimo) trukmė tiek EŽTT, tiek Lietuvos teismų praktikoje vertinama kaip ilga, tad jai pateisinti reikalaujama svarių motyvų.

74. Nei 2021 m. balandžio 12 d. prokurorės Nutarime Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nei byloje nėra duomenų pateisinančių laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo taikymo trukmę, t. y. atsakovas neįrodė nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo daugiau nei 4 metų ir 8,5 mėnesių terminu (CPK 178 straipsnis). Nėra pateikti duomenys, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami, todėl darytina išvada, jog nebuvo atliekami procesiniai veiksmai nustatyti, ar Sutartis yra fiktyvus sandoris, ar ne. Nutarime remiamasi procesiniu veiksmu - 2016 m. liepos 27 d. ieškovo ir trečiojo asmens apklausa. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovo atžvilgiu laikini nuosavybės teisės apribojimai buvo taikomi nepagrįstai ilgai.

75. Bet kokių procesinės prievartos priemonių taikymas, nesilaikant proporcingumo principo yra žalingas to asmens interesams. Asmens teisių į turtą - transporto priemonę suvaržymo (neleidžiant netgi naudotis) neigiamos pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų (CPK 182 str. 1 p.). Todėl ieškovas patyrė žalą dėl formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo nuosavybės teisių suvaržymo.

76. Ieškovas žalą patyrė būtent dėl jo teisių suvaržymo. Byloje nenustatyta, jog būtų padaryta žala Automobiliui jį priimant saugoti ir grąžinant ar saugant stovėjimo aikštelėje, t. y. Policijos departamento ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl turtinės žalos

77. Ieškovas pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T21040014, iš kurios matyti, jog Automobilio vertė 2016 m. liepos 28 d. buvo 9 270 EUR su PVM. Transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (be PVM) yra 890 EUR arba 1 076,84 EUR (su PVM). Neremontuotos transporto priemonės (Automobilio) rinkos vertė 2021 m. balandžio 21 d. (su PVM) buvo 4 970 EUR.

78. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis Automobilio kaina 2021 m. vasario 3 d. duomenimis buvo 4 504 EUR (be PVM). Ši kaina yra artima Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytai kainai.

79. Ieškovas žalą dėl Automobilio vertės praradimo (nuvertėjimo) grindžia Automobilio vertės, buvusios pirkimo dieną ir vertės Automobilio dieną, sumažėjimu pagal Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T21040014 (9 270 – 4 970 = 4 300). Su šiais teiginiais nesutiktina.

80. Teismas šiame sprendime nustatė, jog ieškovas Sutartimi Automobilį įgijo už 3 000 EUR. Šio Automobilio vertė jo grąžinimo dieną buvo 4 970 EUR, t. y. ieškovo turimo Automobilio vertė ne sumažėjo, bet padidėjo, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepatyrė žalos dėl Automobilio nuvertėjimo.

81. Be to, šis reikalavimas atmestinas ir kitu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas formuoja praktiką: „ieškovės nurodytas automobilio rinkos vertės sumažėjimas negali būti atlyginamas, nes atkūrus automobilio savybes pagal anksčiau aprašytą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ išvadą, jos automobilio būklė būtų atkurta iki tų savybių, kurias automobilis turėtų, jei būtų normaliai eksploatuojamas. Teismo nuomone, šalia automobilio būklės atkūrimo kompensuojant jo vertės netekimą, ieškovei padaryta žala būtų atlyginta du kartus: ieškovė gautų automobilio atkūrimo kainą ir neapgadinto dėl ilgo stovėjimo bei apgadinto (neatkurto) automobilių kainos skirtumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, jog apeliantė nepagrįstai tapatina turto nuvertėjimą, kas yra neišvengiamas ir spartus procesas kalbant apie transporto priemones, ir nuosavybės teisės suvaržymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog turto netekimas CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, yra turto, kaip civilinių santykių subjekto, sunaikinimas, praradimas, o ne teisių į šį turtą apribojimas. Sutiktina su apeliante, jog stovėdamas aikštelėje ir nenaudojamas jos automobilis nuvertėjo, tačiau, kaip minėta, eksploatuojamas pagal paskirtį automobilis taip pat būtų nuvertėjęs, todėl automobilis negalėjo nuvertėti vien tik dėl aplinkybės, kad jis neeksploatuojamas stovėjo saugojimo aikštelėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Siame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.). Kaip jau minėta, tiek bendras automobilio vertės sumažėjimas, tiek atskirų jo detalių būklės blogėjimas yra natūralus dalykas, įtakojamas laiko bei kitų aplinkos veiksnių ir jis vyksta bet kuriuo atveju, t. y., nepriklausomai nuo to, ar automobilis yra naudojamas, ar laikomas stovėjimo aikštelėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad valstybės institucijos aktyviais veiksmais pablogino sulaikyto automobilio būklę, kadangi automobilio vertė laikui bėgant būtų sumažėjusi net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių apribojimas nebūtų taikytas, taigi ši žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su taikyta procesinės prievartos priemone“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-958-340/2017; 60-61 punktai).

82. Taigi, Automobilio vertė būtų sumažėjusi nepriklausomai nuo to, ar jis eksploatuojamas, ar ne eksploatuojamas, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje atmestinas ir šiuo pagrindu.

83. Ieškovas prašė priteisti žalos, patirtos atkurti Automobilį iki būklės, buvusios iki jo paėmimo. Iš Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. T21040014 matyti, jog Automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos (be PVM) yra 890 EUR arba 1 076,84 EUR (su PVM). Vertinimą atliko UAB „Autosigma“ (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000368) kvalifikuoti turto vertintojai: vertintojas A. Ū. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000601) ir asistentas R. S. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000256). Kadangi turto vertinimą atliko turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos atestatą turintys asmenys, todėl šis įrodymas laikomas oficialiu ieškovo nuostolių dydį pagrindžiančiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovui atstovaujančios institucijos nenuginčijo turto vertintojo išvados dėl ieškovo nuostolių dydžio. Ieškovo nuostolių dydį apskaičiavusiems specialistams (UAB „Autosigma“) ieškovas sumokėjo 200 EUR, kurios laikytinos protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Bendras ieškovui padarytos turtinės žalos dydis 1 276,84 EUR (1 076,84 + 200). Pagal UAB „Autosigma“ pateiktą ataskaitą atkūrus ieškovo automobilio būklę, būtų kompensuota visa ieškovo turtui padaryta žala, įskaitant automobilio prekinės vertės netekimą.

84. Ieškovas pateikė Pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad ieškovas sumokėjo 72,60 EUR už transportavimo paslaugas. Atsiimant Automobilį, jis neužsivedė ir pats nevažiavo, todėl akivaizdu, jog ieškovas turėjo pasinaudoti transportavimo paslaugomis ir Automobilį transportuoti, todėl patyrė 72,60 EUR nuostolius, kurie susiję su Automobilio būklės pablogėjimu, atsiradusiu dėl atsakovo kaltės ir priteistini iš atsakovo (CK 6.272 straipsnis).

85. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog saugojo Automobilį saugojimo aikštelėje ir Automobilio saugojimo išlaidos sudarė 350 EUR. Ieškovas pateikė: 2021 m. gegužės 19 d. sąskaitą, kurios pagrindu prašė priteisti 80 EUR nuostolius už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. gegužės 21 d.; 2021 m. liepos 19 d. sąskaitą, kurios pagrindu prašė priteisti 80 EUR nuostolius už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d.; 2021 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą, kurios pagrindu prašė priteisti 80 EUR nuostolius už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., iš viso 240 EUR. Taigi, ieškovo teiginiai, jog jis patyrė daugiau nei 240 EUR išlaidų už Automobilio saugojimą kitoje aikštelėje, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Dėl 240 EUR saugojimo išlaidų pažymėtina, jog ieškovui nebuvo objektyvių aplinkybių saugoti Automobilį ir dėl to patirti saugojimo išlaidas. Ieškovas galėjo vežti Automobilį į remonto įstaigą, ten jį galėjo apžiūrėti turto vertintojai ir galėjo atlikti remontą, todėl ieškovo nurodomos likusios - 240 EUR išlaidos už Automobilio saugojimą laikytinos nebūtinomis ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmai, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

86. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Kita vertus, neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

87. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

88. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, jog dėl nepagrįstų ribojimų patyrė daug neigiamų išgyvenimų, streso, neturėdamas kitos transporto priemonės ir negalėdamas jos įsigyti, buvo priverstas jaustis lyg padaręs nusikaltimą, nepagrįstai laikant jį nesąžiningu įgijėju be teisinio pagrindo, jautėsi pažemintas, todėl patirtą žalą įvertino 2 000 EUR suma. Nustačius neteisėtus veiksmus, pasisakytina dėl neturtinės žalos.

89. Tiek ieškinyje, tiek apklausiamas teismo posėdyje (posėdžio garso įrašas nuo 56:40 min.) ieškovas neturtinę žalą grindė nepatogumais, susijusiais su transporto priemonės neturėjimu, būtinybe spręsti susisiekimo klausimus ir patirtomis papildomomis išlaidomis (nuolat reikėjo vykti į Santariškių klinikas, mokėti pavežantiems asmenims ir pan.).

90. Aplinkybė, jog ieškovas dėl automobilio neturėjimo patyrė papildomas išlaidas mokėdamas už pervežimą, yra turtinis reikalavimas, kurį turi teisę prašyti atlyginti, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė, todėl argumentai, susiję su papildomomis išlaidomis nelaikytini neturtine žala.

91. Neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų turtinio pobūdžio apribojimų taikymas sukėlė ieškovui nepatogumų, nerimą, privertė spręsti transporto priemonės suradimo problemą, ilgą laiką susirašinėti su turtinius apribojimus pritaikiusiomis ir jų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis. Ieškovo turtinės teisės į Automobilį buvo apribotos nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 8,5 mėnesio. Daugiau kaip ketverius metus trukęs ieškovo turtinių teisių apribojimas padarė jam neturtinės žalos (CK 6.250 str.), kuri turi būti atlyginta. Ieškovui nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, todėl ilgalaikis procesinių prievartos priemonių taikymas nusikalstamos veikos nepadariusiam asmeniui yra skaudi psichologinė trauma, sukėlusi nepatogumus ir dvasinę įtampą.

92. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, jog ieškovo laisvė nebuvo apribota, tad žala daugiau susijusi su jo turtiniais interesais, o ne su pakenkimu socialiniams ryšiams ar aplinkai.

93. Kadangi ieškovas neturtinę žalą labiausiai sieja su transporto priemonės neturėjimu, todėl nustatytina, kiek laiko jis jos neturėjo. Byloje nustatyta, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 8,5 mėnesio buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau ieškovas iki 2019 m. lapkričio 29 d. turėjo kitą transporto priemonę VOLVO. Pats ieškovas ikiteisminiame tyrime nurodė, jog Automobilis nelabai jam buvo reikalingas ir jis naudojosi VOLVO automobiliu, o Automobilį davė naudotis trečiajam asmeniui. Taigi, akivaizdu, jog iki kol ieškovas turėjo VOLVO automobilį, jis negalėjo patirti jokių neigiamų išgyvenimų dėl negalėjimo naudotis transporto priemone. Be to, metus laiko ieškovui buvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, nes už vairavimą neblaiviame stovyje, jam ši teisė buvo apribota. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovui nepatogumus galėjo sukelti negalėjimas naudotis Automobiliu laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. kol turėjo automobilį VOLVO, iki 2021 m. balandžio 12 d., iš viso apie 1 metus ir 4,5 mėnesio.

94. Aplinkybė, jog ieškovas negalėjo naudotis transporto priemone neeliminuoja jam padarytos neturtinės žalos, tačiau pati savaime nekelia ypatingai didelio streso, nes ieškovas galėjo naudotis viešuoju transportu, nuomotis automobilį ir pan. Ieškovas Automobilį įsigijo iš artimo giminaičio ir jį paliko toliau naudotis trečiajam asmeniui, kuris, kaip įtariama ikiteisminiame tyrime, panaudojo Automobilį galimai nusikalstamoms veikoms vykdyti. Ieškovas, kaip artimas giminaitis, žinojo arba privalėjo žinoti, jog tretysis asmuo yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu ir jam gresia Automobilio konfiskavimas, kaip sąžiningas savininkas galėjo ir privalėjo domėtis kam ir kaip gali būti panaudotas jo Automobilis, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas, jei ir patyrė dėl to stresą, tai tame yra ir jo paties kaltės.

95. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, teisinga ir protinga ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo suma tokiomis aplinkybėmis būtų 200 EUR, todėl likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas. 200 EUR dydžio kompensacija pinigais už ieškovo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl turtinių teisių ikiteisminio tyrimo metu suvaržymo atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustatytus kriterijus, sąžiningai, teisingai ir protingai kompensuoja ieškovo praradimus dėl neproporcingų ir nepagrįstai ilgą laiką taikytų procesinių prievartos priemonių.

96. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkas, tačiau vėliau patikslino reikalavimą ir prašė 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Įstatymas nustato 5 procentų dydžio procesines palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis).

97. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

98. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, žala priteisiama iš atsakovo Lietuvos Respublikos, nenurodant konkretaus atstovo, iš kurio asignavimų išieškoma žala (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021; Respublikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalis ir 6.251 straipsnio 2 dalis įtvirtinta teismo diskreciją nustatyti žalos dydį, konstatuotina, kad bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręsta ieškovo naudai. Tokią praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas išaiškinęs, jog bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus). Ši taisyklė netaikytina turtiniams reikalavimams, nes turtinių reikalavimų patenkinimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos, bet priklauso nuo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tuomet bendras ieškovo patenkintų reikalavimų dydis yra 39 procentai.

100. Ieškovas sumokėjo 193 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 815 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 008 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 783,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.

101. Teismas patyrė 4,48 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

102. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti ieškovui N. C. (kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos - 1 349,44 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt devynis euro ir 44 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, 200 EUR (du šimtus euro) neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 549,44 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt devynių euro ir 44 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 783,12 EUR (septyni šimtai aštuoniasdešimt trys euro ir 12 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda