- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1833-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25809-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities VPK, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Latvelės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo N. Ch. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinamos ir Policijos departamentu), Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau vadinama ir Generaline prokuratūra), apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Ch. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: priteisti iš atsakovo 6 669,44 EUR turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, už jo nuostolius yra atsakingi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, už kuriuos žalą įstatymų nustatyta tvarka atlygina valstybė. Dėl tokių aplinkybių ir priežasčių ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo LR CK 6.272 str. pagrindu.
2. Ieškovas nurodė, jog 2016 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste - Sutartis) iš trečiojo asmens S. K. nusipirko 2009 metų lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Automobilis).
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00938-13 dėl sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, dėl mokėjimo kortelių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti laikymo ir panaudojimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, nusikalstamo susivienijimo, neteisėto svetimo dokumento laikymo ir panaudojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalį (8 veikos), 189 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 2 dalį.
4. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti automobilio pardavėjui trečiajam asmeniui S. K. ir dar iki Sutarties sudarymo Automobilio nuosavybės teisė buvo apribota (2015-11-18 nutarimu). Apribojimai buvo pritaikyti iki 2016-05-18, po to, dėl tokių priemonių taikymo termino pratęsimo nebuvo kreiptasi, apribojimai negaliojo, todėl Sutartis sudaryta teisėtai. Be to, ieškovas apie ikiteisminį tyrimą ir jame taikytas kardomąsias priemones nežinojo.
5. 2016-07-27 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės nutarimu Automobiliui, kurio savininku jau buvo ieškovas, laikotarpiu nuo 2016-07-27 iki 2017-0127 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nutarime nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog tarp S. K. ir N. Ch. (S. K. uošvio) sudaryta Sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo, kadangi nuo automobilio perregistravimo VĮ Regitra, faktiniu automobilio savininku, naudotoju ir valdytoju išliko S. K..
6. 2016-07-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu Automobilis atiduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus aikštelę iki klausimo dėl automobilio grąžinimo išsprendimo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas minėto objekto atžvilgiu ikiteisminio tyrimo eigoje buvo tęsiamas prokurorės prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis iki 2021-04-27. Ieškovas skundė nutarimus dėl laikino nuosavybės teisių į automobilį apribojimo, prašė jį grąžinti, tačiau tokie prašymai ir skundai nebuvo tenkinami.
7. 2021-04-12 nutarimu prokurorė panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą Automobiliui ir jis 2021-04-21 grąžintas ieškovui. Nutarime nurodoma, kad „Byloje nėra duomenų, kad N. Ch. pagal aptariamą sutartį įgydamas automobilį, žinojo ir (ar) turėjo žinoti apie galimą minėto turto konfiskavimą dėl pardavėjo S. K. galimai neteisėtų veiksmų. Automobilį įgijusio N. Ch. sąžiningumas, nors ir kelia abejonių, tačiau bylos duomenimis nepaneigtas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesurinkus duomenų, susijusių su N. Ch. nesąžiningumu įgyjant aptariamą automobilį, išvada apie šio sąžiningo įgijėjo jam priklausančio turto panaudojimą teisėtais interesais lieka taip pat nepaneigta, todėl minėtam turtui nebegali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir aptariama procesinė prievartos priemonė naikintina. Pažymėtina, kad aplinkybė apie Automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės, galimą panaudojimą šioje byloje nėra paneigta, todėl remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, yra galimas šio automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas.“
8. Ieškovui grąžintas Automobilis nebuvo tinkamas eksploatavimui, buvo ne tik kad nuvertėjęs, bet ir reikalingas remonto dėl ilgo jo neeksploatavimo, netinkamų laikymo sąlygų. Ieškovo užsakymu 2021-04-30 buvo atliktas automobilio vertinimas, kurį atliko nepriklausomi vertintojai UAB „Autosigma“. Vertinimo ir apžiūros metu buvo įvertinta ir nustatyta tiek automobilio vertė 2016-07-28 dienai, t.y. jo paėmimo saugoti dienai, tiek ir grąžinimo dienai - 2021-04-21 d., taip pat įvertinti automobilio remonto kaštai. Skirtumas tarp buvusios ir esamos jau netvarkingo automobilio vertės sudaro 4300 Eur, o automobilio remonto (tinkamumo eksploatuoti atkūrimo) kaštai sudaro 890 Eur be PVM (arba pagal pateiktas remonto sąmatas 1076,84 Eur su PVM). Automobilio vertinimo išlaidos sudarė 200 Eur.
9. Už automobilio transportavimo iš policijos aikštelės į kitą saugomą aikštelę išlaidos sudarė 72,60 Eur. Automobilio saugojimo laikotarpiu nuo 2021-04-21 iki 2021-08-21 kol bus išspręstas žalos atlyginimo klausimas ir atsiras galimybės jį suremontuoti išlaidos sudaro 350 Eur sumą.
10. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu byloje, nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.
II. Teismo sprendimo esmė
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui N. Ch. iš atsakovo Lietuvos Respublikos - 1 349,44 EUR turtinės žalos atlyginimui, 200 EUR neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 549,44 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 783,12 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį likusioje dalyje atmetė.
12. Teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo taikytos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 3 mėnesius. Ieškovas nuolat prašė grąžinti Automobilį ir skundė pareigūnų veiksmus, tačiau nebuvo nei sutrumpintas procesinių prievartos priemonių terminas, nei sumažinta šių priemonių apimtis.
13. Ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta griežtesnė nuosavybės teisių apribojimo priemonė, nei buvo taikyta priemonė, kai Automobilis nuosavybės teise priklausė galimai nusikalstamomis veikomis įtariamam asmeniui (šioje byloje trečiajam asmeniui S. K.), nes pastarajam buvo tik apribota teisė perleisti Automobilį, o ieškovui buvo apribota teisė valdyti, naudotis ir disponuoti Automobiliu. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių griežtesnių nuosavybės teisių ribojimą asmeniui, kuris nebuvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatančių turto konfiskavimą, atlikimu. Iš 2016 m. liepos 27 d. nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, jog nuosavybės teisių apribojimas taikytas įtariant, jog Automobilio perleidimo sutartis gali būti fiktyvi, siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo.
14. Nei 2021 m. balandžio 12 d. prokurorės nutarime panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nei byloje nėra duomenų pateisinančių laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo taikymo trukme, t. y. atsakovas neįrodė nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo daugiau nei 4 metų ir 8,5 mėnesių terminu (CPK 178 straipsnis). Nėra pateikti duomenys, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami, todėl darytina išvada, jog nebuvo atliekami procesiniai veiksmai nustatyti, ar Sutartis yra fiktyvus sandoris, ar ne. Nutarime remiamasi procesiniu veiksmu - 2016 m. liepos 27 d. ieškovo ir trečiojo asmens apklausa. Teismas nusprendė, jog ieškovo atžvilgiu laikini nuosavybės teisės apribojimai buvo taikomi nepagrįstai ilgai.
15. Teismas nurodė, kad bet kokių procesinės prievartos priemonių taikymas, nesilaikant proporcingumo principo yra žalingas to asmens interesams. Asmens teisių į turtą - transporto priemonės suvaržymo (neleidžiant netgi naudotis) neigiamos pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų (CPK 182 str. 1 p.). Todėl ieškovas patyrė žalą dėl formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo nuosavybės teisių suvaržymo.
16. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad ieškovas Sutartimi Automobilį įgijo už 3 000 EUR. Šio Automobilio vertė jo grąžinimo dieną buvo 4 970 EUR, t. y. ieškovo turimo Automobilio vertė ne sumažėjo, bet padidėjo, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepatyrė žalos dėl Automobilio nuvertėjimo. Automobilio vertė būtų sumažėjusi nepriklausomai nuo to, ar jis eksploatuojamas, ar ne eksploatuojamas, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje atmestinas ir šiuo pagrindu.
17. Iš Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. T21040014 matyti, jog Automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos (be PVM) yra 890 EUR arba 1 076,84 EUR (su PVM). Vertinimą atliko UAB „Autosigma“ kvalifikuoti kilnojamojo turto vertintojai. Kadangi turto vertinimą atliko turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos atestatą turintys asmenys, todėl šis įrodymas laikomas oficialiu ieškovo nuostolių dydį pagrindžiančiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovui atstovaujančios institucijos nenuginčijo turto vertintojo išvados dėl ieškovo nuostolių dydžio. Ieškovo nuostolių dydį apskaičiavusiems specialistams (UAB „Autosigma“) ieškovas sumokėjo 200 EUR, kurios laikytinos protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Bendras ieškovui padarytos turtinės žalos dydis 1 276,84 EUR (1 076,84 + 200).
18. Atsiimant Automobilį, jis neužsivedė ir pats nevažiavo, todėl akivaizdu, jog ieškovas turėjo pasinaudoti transportavimo paslaugomis ir Automobilį transportuoti, todėl patyrė 72,60 EUR nuostolius, kurie susiję su Automobilio būklės pablogėjimu, atsiradusiu dėl atsakovo kaltės ir priteistini iš atsakovo (CK 6.272 straipsnis).
19. Ieškovo teiginiai, jog jis po Automobilio grąžinimo patyrė daugiau nei 240 EUR išlaidų už Automobilio saugojimą kitoje aikštelėje, laikytini neįrodytais, nes ieškovui nebuvo objektyvių aplinkybių saugoti Automobilį ir dėl to patirti saugojimo išlaidas. Ieškovas galėjo vežti Automobilį į remonto įstaigą, ten jį galėjo apžiūrėti turto vertintojai ir galėjo atlikti remontą, todėl išlaidos už Automobilio saugojimą laikytinos nebūtinomis ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmai, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
20. Dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų turtinio pobūdžio apribojimų taikymas sukėlė ieškovui nepatogumų, nerimą, privertė spręsti transporto priemonės suradimo problemą, ilgą laiką susirašinėti su turtinius apribojimus pritaikiusiomis ir jų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis. Ieškovo turtinės teisės į Automobilį buvo apribotos nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., t. y. daugiau nei 4 metus ir 8,5 mėnesio. Daugiau kaip ketverius metus trukęs ieškovo turtinių teisių apribojimas padarė jam neturtinės žalos (CK 6.250 str.), kuri turi būti atlyginta. Ieškovui nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, todėl ilgalaikis procesinių prievartos priemonių taikymas nusikalstamos veikos nepadariusiam asmeniui yra skaudi psichologinė trauma, sukėlusi nepatogumus ir dvasinę įtampą. Iki kol ieškovas turėjo VOLVO automobilį, jis negalėjo patirti jokių neigiamų išgyvenimų dėl negalėjimo naudotis transporto priemone. Be to, metus laiko ieškovui buvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę už vairavimą neblaiviame stovyje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovui nepatogumus galėjo sukelti negalėjimas naudotis Automobiliu laikotarpiu nuo 2019-11-29, t. y. kol turėjo automobilį VOLVO, iki 2021-04-12, iš viso apie 1 metus ir 4,5 mėnesio.
21. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip artimas giminaitis, žinojo arba privalėjo žinoti, jog tretysis asmuo yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu ir jam gresia Automobilio konfiskavimas, kaip sąžiningas savininkas galėjo ir privalėjo domėtis kam ir kaip gali būti panaudotas jo Automobilis, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas, jei ir patyrė dėl to stresą, tai tame yra ir jo paties kaltės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, teisinga ir protinga ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo suma tokiomis aplinkybėmis būtų 200 EUR. 200 EUR dydžio kompensacija pinigais už ieškovo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl turtinių teisių ikiteisminio tyrimo metu suvaržymo atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustatytus kriterijus, sąžiningai, teisingai ir protingai kompensuoja ieškovo praradimus dėl neproporcingų ir nepagrįstai ilgą laiką taikytų procesinių prievartos priemonių.
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 193 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 815 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 008 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 783,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai
23. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo N. Ch. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi.
24. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Sutartyje nurodyta šalių sutarta kaina - 3 000 Eur, o ne Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, 9 270 Eur verte. Tokie teismo argumentai nėra pagristi, kadangi daikto kainą yra šalių susitarimo dalykas ir ji nebūtinai turi sutapti su rinkos verte.
25. Taip pat nurodo, kad byloje svarbu įvertinti, jog nuosavybės teisė yra absoliuti, o savininkas turi teisę savo nuožiūra ne tik naudoti turtą, bet ir juo disponuoti geriausiu/naudingiausiu jam būdu, teigiama, kad turtą konfiskavus ir nepagrįstai ilgą laiką neleidžiant turtu naudotis, nebuvo galimybių ir juo disponuoti perleidžiant ir gaunant teisingą ir pagrįstą kainą, todėl neva turto vertės sumažėjimas per visą laikotarpį turėjo būti pripažintas nuostoliais. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad automobilio saugojimo išlaidos (350 eurų) nebuvo būtinos, todėl prašo priteisti ir jas. Pažymėtina, kad teismas byloje nustatė ir pripažino, kad „Atsiimant Automobilį, jis neužsivedė ir pats nevažiavo“, kas reiškia, kad dėl tokios būklės automobilio Ieškovas negalėjo palikti gatvėje ar bet kur be apsaugos ir priežiūros. Be to, automobilį turėjo apžiūrėti turto vertintojai, jo būklė, kuri buvo atsiėmimo metu, turėjo būti išsaugota. Ieškovas, laikydamas automobilį saugomoje aikštelėje siekė išsaugoti jį tam, kad jeigu byloje kiltų abejonės dėl jo būklės, remonto kaštų, vertės, būtų sudarytos galimybės jį apžiūrėti kitiems specialistams, teismo ekspertams. Apelianto nuomone, tokias automobilio, kaip daiktinio įrodymo byloje, saugojimo išlaidas yra galima laikyti su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms (CPK 88 str.1 d. 10 p.). Automobilis ir jo būklė iš esmės buvo susiję su ieškinio dalyku, todėl siekis išsaugoto jo būkle, manytina, laikytinas pagrįstu ir protingu, o visos su tuo susijusios išlaidos turėjo būti Ieškovui atlygintos.
26. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti tik 200 eur dydžio neturtinę žalą. Mano, kad teismui konstatavus neteisėtus veiksmus (bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą) visu procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpiu, neturtinė žala privalėjo būti kompensuota visa prašoma apimtimi. Ieškovo patirti išgyvenimai nėra ir nebuvo susiję vien su galimybės naudotis automobiliu nebuvimu, o su psichologiniais išgyvenimais, jaučiantis kaltu dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių, kai jokiu statusu ikiteisminiame tyrime nedalyvavo (ką akcentuoja ir teismas) ir apie jį nežinojo.
27. Per visą apribojimų laikotarpį, gindamas savo nuosavybe, turėjo teikti skundus ir prašymus prokurorams ir teismams, kad būtu grąžintas jam teisėtais priklausantis turtas, įrodinėdamas, kad jis nėra niekaip susijęs su įtariamomis veikomis, tačiau nuolat ir visą tą laikotarpį jo prašymai būdavo atmetami, kaltinant jį nesąžiningumu, sudarant tariamai fiktyvų sandorį, dėl kurio fiktyvumu prokuratūra jokių reikalavimų tiek metų nereiškė. Tokiu būdu buvo pažeidinėjama ieškovo garbė ir orumas, sąžiningumas, kurie yra neturtinės vertybės.
Policijos departamento apeliacinio skundo argumentai
28. Atsakovę atstovaujantis Policijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, civilinių ieškinių užtikrinimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00938-13 metu nuosavybės teisių ribojimas buvo skirtas įvairiam įtariamojo S.K. turtui (tame tarpe nuo 2015-11-18 iki 2016-05-18 Automobiliui), tokiu būdu siekiant apginti viešąjį interesą - konfiskuojant nusikaltimo įrankius ar priemones bei nusikalstamu būdu gautus daiktus, užtikrinant kelią įtariamiesiems toliau vykdyti nusikalstamas veikas bei užtikrinant nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų fizinių ir juridinių asmenų turtinių teises į jiems padarytos žalos atlyginimą.
29. Po 2016-05-18, prokurorui nepastebėjus, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje nesant priimto procesinio sprendimo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą arba sprendimo panaikinti S. K. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir nesant išnykusioms aplinkybėms, dėl kurių šis apribojimas buvo paskirtas, S. K., pasinaudodamas prokuroro klaida, perleido žmonos tėvui (uošviui) N. Ch. nuosavybės teisę į šią transporto priemonę, tačiau ir toliau šiuo automobiliu naudojosi savo nuožiūra, ir netgi buvo sulaikytas įtariant vykdant nusikalstamą veiką, o ieškovas, savo ruožtu, leido S. K. šiuo automobiliu naudotis, nesidomėdamas, kokiai veiklai, kokiems tikslams jam priklausanti transporto priemonė yra naudojama. Dėl šios aplinkybės, teismo sprendimo argumentas, kad įtariamajam S. K. buvo tik apribota teisė perleisti Automobilį, o ieškovui buvo apribota teisė valdyti, naudotis ir disponuoti Automobiliu, t. y. - griežtesnės procesinės priemonės ieškovui taikymo savaiminis neproporcingumas, šiuo atveju vertintinas kritiškai.
30. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą nei šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrįstumo, nei jos trukmės (poreikio taikyti prievartos priemonę konkretų laikotarpį) pagrįstumo netyrė ir neanalizavo (nors tam tikri ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai, gavus tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimą, byloje yra pateikti, taigi yra analizuotini lygiai su kitais įrodymais), skundžiamame teismo sprendime tai neaptarta, todėl šis sprendimo argumentas vertintinas kaip subjektyvi teismo prielaida, kuria sprendimas neturėtų būti grindžiamas.
31. BPK 151 straipsnyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybes teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš šių pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo S. K. turtui (Automobiliui) ir jo termino pratęsimo teisėtumą. Prokuroro sprendimo taikyti (tęsti) procesinę prievartos priemonę teisėtumas bei pagrįstumas aptariamu atveju buvo tikrinamas instancine tvarka pagal suinteresuoto asmens N. Ch. skundus - neteisėtų prokuroro veiksmų aukštesnės instancijos teismų nutartyse nebuvo konstatuota.
32. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas sietinas ne su institucijų neteisėtais veiksmais, o su S. K. veiksmais, dėl kurių jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas bei paties ieškovo nerūpestingumu, įsigyjant automobilį, kuris galimai buvo nusikaltimo padarymo priemonė, iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir leidimas S. K. šiuo automobiliu naudotis savo nuožiūra jau po nuosavybės teisių perleidimo, kai jis vėl buvo panaudotas galimai nusikalstamos veikos darymui.
33. Skundžiamame sprendime teismas nutarė, kad ieškovui Lietuvos valstybė turi atlyginti ieškovo nurodytos turtinės žalos dalį - faktiškai nepatirtas automobilio remonto išlaidas - 1 076,84 EUR (su PVM ) ir transporto priemonės vertinimo išlaidas - 200 EUR.
34. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (pagal 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas žala (skundžiamame sprendime transporto priemonės remonto išlaidos yra būtent turtinės žalos dalis) yra ne PVM objektas. Transporto priemonės remonto darbų kainos su PVM, kaip ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei tai jau būtų realiai įvykęs faktas - šias išlaidas ieškovas jau būtų patyręs. Aptariamu atveju išlaidos transporto priemonės remontui yra ne realiai patirtos, o hipotetinės 2021-04-30 (vertinimo Ataskaitos pateikimo užsakovui momentui), todėl yra ne tik netikslios (nuo vertinimo praėjo metai, kainos - darbų ir detalių - yra dinamiškos, nuolat kinta), tačiau ir PVM realiai nėra sumokėtas
35. Šioje civilinėje byloje aptariamu laikotarpiu ieškovui nuosavybės teise priklausė kitas automobilis - (duomenys neskelbtini) 2017-08-18 ieškovas buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus (1,10 promilių), dėl ko ieškovui buvo skirta bauda ir atimta teisė vairuoti 12 mėnesių, 2019-11-29 minėta transporto priemonė išregistruota. Teismo konstatuotas neturtinės žalos ieškovui kilimo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. yra nelogiškas, nes jei ieškovo neturtinė žala siejama tik su transporto priemonės turėjimu - tai ieškovo sprendimas realizuoti jo turėtą (duomenys neskelbtini) ir neįsigyti kito automobilio nepriklausė nuo atsakovo atstovų valios. Policijos departamento nuomone, ieškovas nepagrindė, kad dėl atsakovo atstovų veiksmų realiai patyrė neturtinę žalą, todėl teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo principo ir civilinės atsakomybės kompensacinės paskirties. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovų neteisėtų (nerūpestingų, neproporcingų, nepagrįstai ilgos trukmės) veiksmų ir ieškovui neva kilusios turtinės ir neturtinės žalos egzistavimą, nors tokiai išvadai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
36. Ieškovo argumentai dėl neigiamų išgyvenimų bandant susigrąžinti transporto priemonę į kurią teisės buvo apribotos yra tiesioginė pasekmė nesąžiningo šios transporto priemonės pardavėjo – S. K. - veiksmų parduodant transporto priemonę, žinant apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo turtui taikomus apribojimus, bei naudojant ją ir toliau savo nuožiūra asmeninėms, galimai neteisėtoms, reikmėms, antra - paties ieškovo nesirūpinimo savo nuosavybe pasekmė. Tokiu atveju, S. K., o ne Lietuvos valstybei, ir turėtų kilti atsakomybė už ieškovo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.
37. Ieškovas prašė teismo priteisti viso 6 669,44 EUR turtinės ir 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 349,44 EUR turtinės žalos atlyginimui (20 proc. reikalautos sumos) ir 200 EUR neturtinės žalos (10 proc. reikalautos sumos), todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma neproporcinga tenkintiems reikalavimams. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas privalėjo diferencijuoti bylinėjimosi išlaidas tenkančiais atskirai priteistai turtinės ir neturtinės žalos daliai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų privalo būti peržiūrėta ir pakeista vadovaujantis proporcingumo principu.
Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai
38. Generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad sprendžiant iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje atskleisto bendrosios rūpestingumo pareigos turinio, asmens elgesys privalo būti vertinamas per jo individualiai atliekamų veiksmų prizmę. Prokuroro bei kitų teisėsaugos institucijų pareigos baudžiamojo proceso metu yra nustatytos BPK 2 str., t. y. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką butų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai bei sąlygos taip pat atskleisti atitinkamose BPK normose. S. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Procesinė situacija sąlygojo tai, kad prokurorui atsirado pareiga nedelsiant imtis priemonių tiek galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, tiek ir galimam kaltinamojo turto konfiskavimo užtikrinimui įgyvendinti.
39. Teismas skundžiamame sprendime privalėjo vertinti bei pasisakyti ne tik dėl ieškovo interesų užtikrinimo, bet įvertinti procesinės prievartos priemonės laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo ir jos tęsimo pagrindus bei aplinkybes, prokuroro procesinio sprendimo teisėtumo vertinimo aukštesnės instancijos teisme išvadas.
40. Apelianto vertinimu, tiek bendras automobilio vertės sumažėjimas, tiek eksploatuojamų dalių nusidėvėjimas, tiek atskirų jo detalių būklės blogėjimas yra natūralus dalykas. Jis vyksta bet kuriuo atveju, t. y., nepriklausomai nuo to, ar automobilis yra naudojamas, ar laikomas stovėjimo aikštelėje.
41. Teismas nustatė aplinkybes, jog ieškovas po Automobilio įgijimo juo nesinaudojo, kad vėliau dėl padaryto administracinio nusižengimo jam metų terminui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl ieškovas šiuo aptartu laikotarpiu ir taip būtų priverstas nesinaudoti automobiliu bei patirtų analogiškas nesinaudojimo transporto priemone pasekmes, kaip jo vertės sumažėjimas ar techninės būklės pablogėjimas, todėl priežastinio ryšio tarp prokuroro sprendimo apriboti teisę naudotis Automobiliu ir Automobilio būklės pablogėjimu, nėra. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
42. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sulaikyto automobilio būklė pablogėjo dėl prokuroro veiksmų. Tiek automobilio vertė, tiek ir jo techninė būklė laikui bėgant būtų sumažėjusi net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių apribojimas nebūtų taikytas, taigi ši žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su taikyta procesinės prievartos priemone.
43. Ieškovo argumentai dėl neigiamų išgyvenimų bandant susigrąžinti transporto priemonę tiesiogiai susiję ne su prokuroro veikimu baudžiamajame procese, o tik su automobilio pardavėjo S. K. veiksmais, t. y. neveikimu, kadangi tretysis asmuo neinformavo pirkėjo N. Ch. apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir taikytus apribojimus jo turtui. Susiklosčiusiai situacijai įtaką turėjo ir paties ieškovo nesirūpinimas savo nuosavybe, todėl dėl atsiradusių nepatogumų kaltę turėtų prisiimti ne valstybė o pats ieškovas kartu su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu S. K., todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas.
44. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo aplinkybių, transporto priemonės pardavimo, S. K. naudojimosi automobiliu ir po sandorio sudarymo nusikalstamų veikų vykdymui, automobilio savininko atsakomybės ir prievolės rūpintis bei domėtis kam ir kokiais tikslais ji yra naudojama, pažeidimo, galimo automobilio perleidimo sandorio fiktyvumo, ką buvo pripažinęs ir Vilniaus apygardos teismas ir kt. Nesant aukščiau tekste aptartų neteisėtų prokuroro veiksmų ir priežastinio ryšio su pasekmėmis, darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turėjo būti atmesta.
45. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 349,44 eur turtinės žalos atlyginimui, t. y. 20 procentų visos reikalautos žalos ir 200 eur neturtinės žalos, t. y. 10 procentų reikalautos žalos, todėl teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, privalėjo diferencijuoti bylinėjimosi išlaidas tenkančias atskirai priteistai turtinės ir neturtinės žalos daliai. Apelianto skaičiavimu, priteistos turtinės žalos daliai tenka 402 eurų bylinėjimosi išlaidų dalis, o neturtinės žalos daliai tenka 201 eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. viso 603 eurų, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų privalo būti pakeista remiantis proporcingumo principu.
46. Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, patenkinti Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento apeliacinius skundus.
47. Teisingumo ministerija atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
48. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje nei Prokuratūra, nei Policijos departamentas, nei kitos institucijos nepateikė duomenų apie surinktus duomenis, pagrindus, atliktus veiksmus - kuriuo pagrindu Prokuratūra rėmėsi priimdama sprendimus dėl automobilio.
49. Nurodė, kad ieškovo automobilio „Volvo“ techninė būklė buvo apgailėtina, o 2019 transporto priemonė buvo parduota sąvartynui. Neturėdamas savo teisėtai nupirkto (duomenys neskelbtini) automobilio, ieškovas buvo priverstas kartas nuo karto, tik neatidėliotam būtinumui esant, naudotis savo senu „Volvo“ automobiliu. Tai stipriai apribojo jo gyvenimo galimybes, laisvalaikį, bendravimą su žmonėmis (jis yra medžiotojų klubo narys), galimybes gauti medicinos pagalbą ir t.t. Paskaičiavus 56 mėnesių mašinos areštą ir 2000 Eur. prašomos kompensacijos santykį, gaunasi 35 Eur kompensacija per kiekviena arešto mėnesį, kas nepadengia net vidutinės šeimos išlaidų viešajam transportui arba perkamam kurui.
50. Institucijų teiginiai, kad neeksploatuojamas automobilis nuvertėtu tiek pat, kiek ir eksploatuojamas, yra niekiniai, nes neeksploatuojamas bet koks daiktas gryno oro sąlygomis be priežiūros sensta greičiau - nėra padengiamas specialiomis priemonėmis, nėra plaunamas, nėra prižiūrimas nuo išorės veiksmų, nėra saugomas nuo tiesioginių saulės spindulių, nenaudojamos tarpinės gumos sensta greičiau, stabdymo diskai momentaliai rūdija, nuo drėgnumo genda elektronikos komponentai (ko dabar net neįmanoma patikrinti, nes neįmanoma užvesti automobilio), yra paveikiamas graužikų ir t.t.
51. Teismas visiškai neišnagrinėjo sutarties kainos ir transporto vertės sąvokų realaus gyvenimo kontekste ir neatsižvelgė į ieškovo teisę parduoti, dovanoti arba apkeisti su priemoka, jo teisėtai nupirktą automobilį po įsigijimo ar vėliau (kaip norą, būtinybę ar galimybę).
52. UAB „Autosigma” turto vertinimo ataskaita Nr. T21040014 nebuvo apskųsta arba paneigta atsakovės atstovų. Teisingumo institucijos tvirtina, kad neįmanoma įvertinti mašinos būsenos 2016 metais - tuo tarpu Prokuratūros ir UAB „Autosigma” vertinimai 2021 metais yra faktiškai identiški, automobilio komplektacija nepasikeitusi, todėl galima tvirtinti, kad pirkimo-pardavimo diena faktinė automobilio (duomenys neskelbtini) vertė be abejo siekė 9270 Eur ir UAB „Autosigma” vertinimas yra visiškai pagristas.
53. Policijos departamentas atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad šalia automobilio būklės atkūrimo kompensuojant jo vertės netekimą, ieškovei padaryta žala būtų atlyginta du kartus.
54. Policijos departamento vertinimu, automobilio saugojimo mokamoje saugojimo aikštelėje išlaidos nėra pagrįstos objektyvia būtinybe ir neatitinka LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatų, aplinkybė, kad ieškovas savo automobilį nusprendė saugoti būtent mokamoje aikštelėje, nesant tokio įpareigojimo ar neišvengiamos būtinybės, yra išimtinai paties ieškovo sprendimas, todėl šios išlaidos negali būti valstybės civilinės atsakomybės dalykas.
55. Ieškovo neigiami išgyvenimai bandant susigrąžinti transporto priemonę į kurią teisės buvo apribotos yra tiesioginė pasekmė šios transporto priemonės pardavėjo – S. K. - veiksmų parduodant transporto priemonę, žinant apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo turtui taikomus apribojimus. Būtent S. K., o ne Lietuvos valstybei, ir turėtų kilti atsakomybė už apelianto patirtus nepatogumus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
57. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
58. Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
59. 2016 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi tretysis asmuo S. K. perleido ieškovui automobilį už 3 000 Eur, po šio sandorio sudarymo 2016 m. liepos 20 d. S. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, važiavęs ginčo automobiliu, kaip tik tuo metu, kai įtariama buvo atvažiavęs pasiimti nusikalstamu būdu įgytus daiktus.
60. Ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta griežtesnė nuosavybės teisių apribojimo priemonė, nei buvo taikyta priemonė, kai Automobilis nuosavybės teise priklausė galimai nusikalstamomis veikomis įtariamam asmeniui (trečiajam asmeniui S. K.), nes pastarajam buvo tik apribota teisė perleisti Automobilį, o ieškovui buvo apribota teisė valdyti, naudotis ir disponuoti Automobiliu.
61. Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad minėta aplinkybė, t. y. kad S. K. buvo pakartotinai sulaikytas galimai darantis nusikalstamą veiką, besinaudojantis transporto priemone, kuri de jure buvo perleista kitam asmeniui (šeimos nariui) ir tapo prielaida prokurorui imtis griežtesnių disponavimo nuosavybe ribojimo priemonių, t. y. ne tik uždrausti perleisti automobilį, bet ir eliminuoti galimybę juo naudotis darant nusikaltimas veikas.
62. Ieškovo vertinimu, ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pernelyg ilgai, t.y. nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (daugiau nei 4 metus ir 8,5 mėnesio). Tokia procesinių prievartos priemonių (nuosavybės teisių ribojimo) trukmė teismų praktikoje vertinama kaip ilga, tad jai pateisinti reikalaujama svarių motyvų.
63. Aplinkybė, t. y. kad trečiasis asmuo S. K. buvo pakartotinai sulaikytas galimai darantis nusikalstamą veiką, besinaudojantis transporto priemone, kuri teisiškai buvo perleista kitam asmeniui (šeimos nariui) ir tapo pagrindu prokurorui imtis griežtesnių disponavimo nuosavybe ribojimo priemonių, t. y. ne tik uždrausti perleisti automobilį, bet ir eliminuoti galimybę juo naudotis darant nusikaltimas veikas. Ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, jame įtarimai pareikšti kelioms dešimtims asmenų, todėl šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad atsakovas neįrodė griežtesnių sąlygų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinybės.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nei 2021 m. balandžio 12 d. prokurorės Nutarime panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nei byloje nėra duomenų pateisinančių laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo taikymo trukmę, t. y. atsakovas neįrodė nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo daugiau nei 4 metų ir 8,5 mėnesių terminu (CPK 178 straipsnis). Nėra pateikti duomenys, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami, todėl darytina išvada, jog nebuvo atliekami procesiniai veiksmai nustatyti, ar Sutartis yra fiktyvus sandoris, ar ne. Nutarime remiamasi procesiniu veiksmu - 2016 m. liepos 27 d. ieškovo ir trečiojo asmens apklausa. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo atžvilgiu laikini nuosavybės teisės apribojimai buvo taikomi nepagrįstai ilgai. Neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų turtinio pobūdžio apribojimų taikymas sukėlė ieškovui nepatogumų, nerimą, privertė spręsti transporto priemonės suradimo problemą, ilgą laiką susirašinėti su turtinius apribojimus pritaikiusiomis ir jų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis.
Dėl turtinės žalos
65. Ieškovas prašo priteisti žalą dėl Automobilio nuvertėjimo per visą teisių ribojimo pagrįstumo daugiau nei 4 metų ir 8,5 mėnesių terminą. Ieškovas įrodinėja, kad teismas, nustatydamas Automobilio vertę, nepagrįstai rėmėsi pirkimo - pardavimo sutartimi, o ne ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, Automobilio vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta Automobilio kaina paėmimo metu, todėl netinkamai nustatė jo kainą bei ieškovui padarytą turtinę žalą dėl Automobilio nuvertėjimo.
66. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas negalėjo prisiminti visų aplinkybių, susijusių su Automobilio perleidimu ir skola, todėl teismas pagrįstai laikė teisingesniais parodymus, kurios ieškovas davė ikiteisminio tyrimo metu. Minėtuose parodymuose ieškovas nurodė, kad Automobilį jis gavo už 3000 EUR skolą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pats ieškovas nurodė, kad Automobilio rinkos vertė, jo nuomone, mažiau nei 4000 EUR. Taigi, jokių pagrįstų abejonių, kad Automobilį ieškovas įsigijo už 3000 EUR, nebuvo. Pats Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė kiek sumokėjo už Automobilį bei kokia jo rinkos vertė.
67. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas įrodinėja, kad dalį lėšų (6000 EUR) jis buvo paskolinęs Automobilio pardavėjui anksčiau, todėl paskolintos lėšos buvo įskaičiuotas į automobilio pardavimo kainą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Todėl ieškovas skolindamas didesnes sumas, nei 600 Eur, privalėjo sudaryti rašytinę sutartį. Be to, CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Todėl ieškovas privalėjo sudaryti ne tik rašytinę paskolos sutartį, bet ir turėjo ją patvirtinti notariškai, nepriklausomai į tai, kad skolos suma buvo išskaidyta. Pastebėtina, kad CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi jokių dokumentų apie skolą ir jos dydį neturėjo nei ieškovas, nei tretysis asmuo S.K., teismas pagrįstai suabejojo ieškovo duotų paaiškinimų teisingumu bei rėmėsi jo parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.
68. Turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad 2016-07-28 dienai Automobilio vertė buvo 9270 Eur. Tačiau teismas pagrįstai pasirėmė Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje šalių sutarta nurodyta kaina - 3000 Eur, laikydamas ją verte.
69. Ieškovas ir trečiasis asmuo teigė, kad svarbu buvo įvertinti ir savininko nuosavybės teisiu turinį ta prasme, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra ne tik naudoti turtą, bet ir juo disponuoti geriausiu/naudingiausiu jam būdu. Visą apribojimų laikotarpį ieškovui nebuvo galimybės ne tik naudotis Turtu, bet ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, turto vertės sumažėjimas per visus tuos beveik penkerius metus turėjo būti pripažintas nuostoliais, kurie priežastiniu ryšiu, kad ir netiesioginiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.
70. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikos, suformuotos panašioje byloje dėl žalos areštavus automobilius priteisimo, taisykle, kad stovėdamas aikštelėje ir nenaudojamas automobilis nuvertėjo, tačiau eksploatuojamas pagal paskirtį automobilis taip pat būtų nuvertėjęs, todėl automobilis negalėjo nuvertėti vien tik dėl aplinkybės, kad jis neeksploatuojamas stovėjo saugojimo aikštelėje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-958-340/2017; 60-61 punktai). Be to, ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad apribojimo laikotarpiu jis patyrė konkrečius nuostolius ar ketino automobiliu disponuoti perleidžiant ir gaunant pagrįstą rinkos kainą.
71. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai nustatė, jog ieškovas Automobilį įgijo už 3 000 EUR, jo rinkos vertė grąžinimo dieną buvo 4 970 EUR, t. y. Automobilio vertė ne sumažėjo, bet padidėjo, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepatyrė žalos dėl Automobilio nuvertėjimo.
72. Teismo išvada, kad ieškovui nebuvo objektyvių aplinkybių saugoti Automobilį aikštelėje ir dėl to patirti saugojimo išlaidas, kurias jis prašo atlyginti atsakovės, pagrįsta. Ieškovas teigė, kad galimybės naudotis automobiliu ilgalaikis praradimas jam sukėlė esminius nepatogumus, tačiau susigrąžinęs Automobilį ilgą laiką jį saugojo neremontuotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė būtinybės perduoti automobilį saugoti aikštelėje ilgą laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Ieškovas galėjo jam grąžintą Automobilį iš karto pristatyti į remonto įmonę, ten jį galėjo apžiūrėti turto vertintojai, kurie aprašytų ir užfiksuotų jo būklę, o po to galėjo būti atliktas Automobilio remontas. Todėl ieškovo nurodomos išlaidos už Automobilio saugojimą laikytinos nebūtinomis ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su pareigūnų veiksmais. Taigi, ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas pagrįstai.
73. Apeliantas Policijos departamentas teigia, kad priteisto Automobilio remonto išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, hipotetinės, todėl į žalos sumą nepagrįstai įtrauktas pridėtinas vertės mokestis, kuriuo apmokestinamos tik faktiškai suteiktos paslaugos. Nurodyta argumentacija nepagrįsta, nes CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus įstatymo numatytas atvejus). Teismų praktika priteisiant būsimas nukentėjusio fizinio asmens išlaidas kaip žalą yra aiški, t.y. į žalos sumą įtraukiamas ir mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad ieškovas nėra pradėjęs remonto darbų ir kaip fizinis asmuo yra laisvas organizuoti turto atkūrimą jam priimtinu būdu, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.). Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atsakovę atstovaujančios institucijos nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pridėtinės vertės mokesčio išlaidas, nors jos dar realiai ir nėra patirtos, pripažino ieškovo patirta žala.
Dėl neturtinės žalos
74. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
75. Ieškovas prašė priteisti jam 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl ribojimų jis patyrė nepatogumus, susijusiais su transporto priemonės neturėjimu, būtinybe spręsti susisiekimo klausimus ir patirtomis papildomomis išlaidomis (nuolat reikėjo vykti į medicinos įstaigas, mokėti pavežantiems asmenims). Teismas teisingai sprendė, kad dėl patirtų išlaidų nulemtų aplinkybės, kad ieškovas neturėjo Automobilio, turtinis reikalavimas nepareikštas, todėl ieškovo argumentai, susiję su papildomomis išlaidomis, nereikšmingi nustatant neturtinę žalą.
76. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksmai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
77. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi tretysis asmuo S. K. perleido ieškovui Automobilį, kad neužilgo po šio sandorio sudarymo 2016 m. liepos 20 d. S. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, važiavęs ginčo automobiliu, kaip tik tuo metu, kaip įtariama, buvo atvažiavęs pasiimti nusikalstamu būdu įgytus daiktus.
78. Pats ieškovas buityje naudojosi kitu automobiliu (Volvo S40), šioje byloje aptariamą transporto priemonę Automobilį, nors ir nusipirko (tapo savininku), tačiau leido juo naudotis S. K., nesidomėdamas kokiems tikslams, kokiai veiklai, todėl neturtinė žala visų pirma sietina su paties ieškovo nerūpestingumu ir S.K. elgesiu. Dėl šios priežasties ir kiti ieškovo argumentai dėl neigiamų išgyvenimų bandant susigrąžinti transporto priemonę į kurią teisės buvo apribotos yra visų pirma tiesioginė pasekmė nesąžiningo šios transporto priemonės pardavėjo – S. K. - veiksmų perleidžiant transporto priemonę, žinant apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo turtui taikomus apribojimus, bei naudojant ją ir toliau savo nuožiūra asmeninėms, galimai neteisėtoms, reikmėms, antra - paties ieškovo nesirūpinimo savo nuosavybe pasekmė. Tapdamas daikto savininku ieškovas įgijo ne tik teises į daiktą, tačiau ir su daiktu, jo naudojimu susijusias pareigas, todėl privalo prisiimti ir pasekmes, jei jo nuosavybės teise valdomas daiktas naudojamas nusikalstamai veikai vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad S. K. ieškovo transporto priemonę paėmė ir naudojo (galimai kaip nusikaltimo padarymo priemonę, dėl ko ji ir buvo sulaikyta ir ieškovui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas) savo nuožiūra, be ieškovo žinios ar prieš jo valią.
79. Sprendžiant dėl ieškovo galimai patirtos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tokias reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo proceso metu ieškovui nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai padarius nusikalstamą veiką; ieškovo laisvė nebuvo apribota; neturtinė žala daugiau susijusi su jo turtiniais interesais, o ne su pakenkimu socialiniams ryšiams ar aplinkai; nuo 2016-07-27 iki 2019-11-29 ieškovas turėjo kitą transporto priemonę; Automobilis buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui S.K.; metus laiko ieškovui buvo apribota teisė vairuoti transporto priemonę, nes už vairavimą esant neblaiviam, jam ši teisė buvo apribota; ieškovas, žinojo arba privalėjo žinoti, jog tretysis asmuo S.K. yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu ir jam gresia Automobilio konfiskavimas, todėl kaip sąžiningas savininkas galėjo ir privalėjo domėtis kam ir kaip gali būti panaudotas jo Automobilis, tačiau to nepadarė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nepatogumus ieškovui galėjo sukelti negalėjimas naudotis automobiliu trumpesniu laikotarpiu, t.y. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., iš viso apie 1 metus ir 4,5 mėnesio.
80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo Automobilio atžvilgiu nuosavybės apribojimai buvo panaikinti, įvertinusi ieškovui dėl apribojimų kilusias pasekmes, patirtų nepatogumų laipsnį, įtaką gyvenimo kokybei, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 EUR neturtinės žalos suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismų taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis šalių apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylos baigties
81. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. Atsakovas Policijos departamentas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovės. CK 6.272 straipsnyje numatyta, kad valstybė atlygina žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas turėtų būti aiškinamas plečiamai, kas reiškia, jog ieškovas, reikšdama reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Policijos departamento argumentai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovo sumokėtą 193 Eur žyminį mokestį (jo dalį) priteisti iš atsakovės, kuriai iš esmės šis mokestis ir buvo sumokėtas, kadangi Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas, pastebėjęs, kad žyminis mokestis sumokėtas nepagrįstai, turėjo išspręsti klausimą dėl jo grąžinimo ieškovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies pagrindu.
83. Pirmosios instancijos teismas nepateikdamas paskaičiavimų nurodė, kad ieškovas patyrė 1 815 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 008 EUR (įskaitant ieškovo sumokėtą 193 Eur žyminį mokestį). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovę atstovaujančių institucijų priteisė 783,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.
84. Apeliantas Policijos departamentas teigė, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 349,44 EUR turtinės žalos atlyginimui (20 proc. reikalautos sumos) ir 200 EUR neturtinės žalos (10 proc. reikalautos sumos), todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma neproporcinga tenkintiems reikalavimams. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas privalėjo diferencijuoti bylinėjimosi išlaidas tenkančiais atskirai priteistai turtinės ir neturtinės žalos daliai.
85. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės pripažino ieškovo neturtinių teisių pažeidimą, nors reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkino 10 proc. dalimi, o reikalavimą priteisti turtinę žalą tenkino 20 proc. dalimi.
86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-117-969/2021 dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje yra konstatuotas ieškovo emocinių išgyvenimų dėl neteisėtų veiksmų faktas, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdama į tai, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje K. prieš Kroatiją, Nr. 28963/10), siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
87. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė 39 procentus ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas neskundė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 86 punkte nurodytus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.
88. Tačiau pirmosios instancijos teismo priteistą 783,12 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą mažina 193 EUR žyminio mokesčio suma ir ieškovui iš atsakovės priteisia 590,12 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
89. Teismas ieškovo be pagrindo sumokėtą 193 EUR žyminio mokesčio sumą grąžina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodant, kad ieškovui N. Ch. iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisiama 590,12 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Grąžinti ieškovui N. Ch. (asmens kodas 35205151430) 193 EUR žyminį mokestį.