Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu) bei skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu) bei skirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo bei skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021-11-12.

Nukentėjusiojo L. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 (trijų šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Iš D. D. ir A. S. solidariai priteista nukentėjusiajam L. K. 300 (trys šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios R. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Iš D. D. ir A. S. solidariai priteista nukentėjusiajai R. K. 250 (du šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

3.1. Apelianto teigimu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.5. Pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BPK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

6. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. D. kaltės, veikų kvalifikavimo klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas padarė teisingą išvadą dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis D. D. veikdamas kartu su A. S. ir kartu su laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekančiu nenustatytu asmeniu įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam L. K. priklausančius 300 Eur ir nukentėjusiajai R. K. priklausančius 250 Eur. Apylinkės teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl D. D. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau bendrame bylos duomenų kontekste jie gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teisme A. S. atsisakė duoti parodymus, prašė remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Proceso šalims, tarp jų ir nuteistajam D. D., sutikus, teismas perskaitė A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos A. S. patvirtino ir prašė jais remtis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas vertino ir tikrino A. S. parodymuose nurodytas aplinkybes, nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavo, kad nuteistojo A. S. parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl teismas pagrįstai A. S. parodymais grindė nuteistojo D. D. kaltę. Taigi pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka ištyrė visus bylos duomenis ir priešingai nei nurodo nuteistasis D. D., pagrįstai rėmėsi nuteistojo A. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamų nusikaltimų metu D. D. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Patikrinus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbime dėl tariamo buto nuomos, kuriuo L. K. skambino ir tarėsi dėl skelbime nurodyto buto nuomos sąlygų, dėl parduodamų aliumininių statybinių pastolių pirkimo, į kurį skambino T. K., R. K., išklotines, nustatyta, jog šiuo telefono numeriu, nuo 2020-03-01 iki 2020-03-25, visada jungtasi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio bokšto, kurio vieta pagal koordinatės (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav., į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. D. neneigė pataisos įstaigoje naudojęsis mobilaus ryšio telefonu, paaiškindamas, kad per telefono aparatą naudojosi ir internetu, turi „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Tai iš esmės patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes, kad su D. D. jis bendravo per „Facebook“ paskyros programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendraujama su nukentėjusiaisiais nusikaltimų padarymo dieną naudojosi būtent D. D., tačiau jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas šis faktas nepaneigia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiesiems iš (duomenys neskelbtini) teritorijos skambino nenustatytas asmuo, kuris, sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų visumos, vertinamu atveju veikė kartu su D. D., ką patvirtina tolesnė baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizė.

11. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį susirašinėjant su D. D. per „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, pastarasis paprašė jo banko sąskaitos numerio, pasakė, kad bus į jo banko sąskaitą vedami nelegalūs pinigai iki 150 eurų. Jam pažadėjo 30 procentų nuo gautos pinigų sumos. Jis sutiko, nusiuntė D. D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenis. Dar nusiuntė ir savo paso kopiją. D. D. jam per „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsdavo „screenshotą“, iš kurio jis suprasdavo, kad pinigai įkrito į jo banko sąskaitą. Tada jis nueidavo ir išgrynindavo pinigus. Dalį pinigų D. D. jam liepdavo pervesti per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą nurodydamas žmogaus duomenis. Duomenis D. D. jam atsiųsdavo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę arba SMS žinute. Už dalį gautų pinigų D. D. prašymu pirkdavo papildymus telefono sąskaitoms. Jas nusiųsdavo D. D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Taip pat A. S. kategoriškai tvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ bendraudavo būtent su D. D., o ne kokiu kitu laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, nes su juo bendraudavo vaizdo žinutėmis ir matydavo su kuo kalba. Pagrindo netikėti A. S. pateikta įvykių versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Juo labiau, kad pats nuteistasis D. D. pripažino, jog jis prašė A. S. atsiųsti jam banko sąskaitos numerį ir A. S. SMS žinute jam atsiuntė savo banko sąskaitos numerį.

12. Kaip nustatyta byloje nukentėjusiosios R. K., liudytojo T. K. parodymais, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 128) bei atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės duomenimis (1 t., b. l. 167), nenustatytas asmuo 2020-03-13 apie 20.00 val., per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę susisiekė su nukentėjusiosios R. K. vyru T. K., kuris ketino pirkti pastolius, pasiūlė jam už tariamai parduodamus pastolius pervesti 250 eurų į A. S. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). T. K. prašymu 2020-03-13 21.13 val. nukentėjusioji R. K. pervedė už tariamai parduodamus pastolius į A. S. banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 250 eurų, o T. K. telefonu informavo nenustatytą asmenį apie pinigų pervedimą. Būtent po to, kai T. K. informavo asmenį apie pinigų pervedimą, kaip ir tvirtino A. S., D. D. jam pasakydavo, kad į banko sąskaitą įkrito pinigai ir jis tada nueidavo bei išgrynindavo pinigus. Šias A. S. nurodytas aplinkybes patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad šie pinigai su dar kitais buvusiais sąskaitoje pinigais, iš viso 400,00 eurų, nuimti 2020-03-13 21:17 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pinigus bankomate nuėmė A. S. sugyventinė E. J. (1 t., b. l. 136–137, 142).

13. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad nenustatytas asmuo 2020-03-10 15.48 val. skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju L. K. dėl tariamos buto nuomos ir pasiūlė pastarajam pervesti 300 eurų, kaip depozitą, už minėto buto tariamą nuomą į A. S. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis L. K. pervedė į A. S. banko sąskaitą 300 eurų už tariamą buto nuomą ir apie tai informavo jam skambinusį nenustatytą asmenį. Kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, L. K. 300 Eur į A. S. banko sąskaitą pervedė 2020 m. kovo 12 d. ir būtent tą pačią dieną 09.05 val. A. S. pinigus nuėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128, 129–141, 142).

14. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes, kad D. D. jam iš karto pasakydavo, kai į jo banko sąskaitą įkrisdavo pinigai, kuriuos jis iš karto nuėjęs išgrynindavo. Nors nuteistasis D. D. tvirtina, kad A. S. jį galėjo apkalbėti, nes su A. S. įkalinimo įstaigoje yra buvęs konfliktas, tačiau ši nuteistojo versija kelia pagrįstų abejonių jau vien dėl to, kad po D. D. tariamo konflikto su A. S., jis vis tiek bendravo su A. S. prašydamas jo atsiųsti banko sąskaitos duomenis.

15. Taip pat abejonių nekelia A. S. nurodytos aplinkybės, kad D. D. dalį pinigų jam liepė pervesti per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą jo nurodytiems asmenims, kurių duomenis D. D. jam atsiųsdavo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę arba SMS žinute. Būtent šias A. S. nurodytas aplinkybes patvirtina 2020-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys – 2020-03-12 11:04:10 val. ir 11:05:11 val. A. S. nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 2 pinigines perlaidas - vieną 100,00 eurų, o kitą 50,00 eurų, bendrai 150,00 eurų sumai L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., iš „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), kurias L. S. atsiėmė 2020-03-12 20:27:40 val. ir 20:28:32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini); 2020-03-14 16:38:54 val. ir 16:41:59 val. A. S. nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 2 pinigines perlaidas - vieną 100,00 eurų, o kitą 50,00 eurų, bendrai 150,00 eurų sumai T. T., gim. (duomenys neskelbtini)., iš „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurias T. T. atsiėmė 2020-03-15 19:32:49 val. ir 19:34:19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 194–195).

16. Tai, kad pinigai buvo pervesti būtent D. D. nurodytiems asmenis, patvirtina liudytojais apklausti L. S., T. T., R. R., L. M.. Teisiamojo posėdžio metu L. S. parodė, kad ji A. S. ir D. D. nepažįsta. R. R. yra jos buvęs sugyventinis ir jis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Liudytoja tvirtino, jog iš įkalinimo įstaigos ji bendraudavo tik su R. R., kuris per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą pervesdavo jai pinigų. 2020 metais per terminalą buvo gavusi pinigų perlaidų, tačiau kiek - nepamena. Liudytojas R. R. parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Liudytojas tvirtino, kad A. S. mato pirmą kartą, o D. D. pažįsta, nes kartu atlikinėjo bausmę pataisos namų viename būryje. Jis ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą jo sugyventinei buvo pervesti pinigai - 150 eurų. Tuo metu jis atlikinėjo bausmę su D. D.. Liudytojas T. T. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad D. D. ir A. S. nepažįsta. Jis gyvena su L. M. seserimi. 2020 metais L. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose. L. M. paskambino ir pranešė, kad atsiųs kodus ir jis turės iš „(duomenys neskelbtini)“ terminalo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje paimti pinigus. Jam buvo pervesti 50 eurų ir 100 eurų. Šiuos pinigus perdavė nepažįstamam vyrui. Liudytojas L. M. parodė, kad A. S. nepažįsta. D. D. pažįsta apie metus laiko. T. T. pinigai buvo pervesti jo prašymu. Taigi nei vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, kad A. S. būtų jiems pažįstamas, priešingai iš šių liudytojų duotų parodymų analizės matyti, kad jie vienaip ar kitaip susiję su D. D.. Nors liudytoja L. S. tvirtino nepažįstanti D. D., tačiau jos buvęs sugyventinis R. R. su D. D. kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose būtent tuo metu, kai jo sugyventinei buvo pervesti pinigai. Liudytojas T. T. taip pat nurodė, kad nepažįsta D. D., tačiau parodė, kad L. M. yra jo draugės brolis, kuris, kaip nustatyta byloje, tuo pačiu metu su D. D. kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Teisme apklaustas liudytoju E. J. taip pat tvirtino, kad A. S. jis nepažįsta, D. D. pažįsta, nes atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Taigi šių aptartų įrodymų visuma patvirtina A. S. nurodytas aplinkybes, kad būtent D. D. su juo susisiekęs per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę liepė pastarajam nukentėjusiųjų pervestus į banko sąskaitą pinigus išgryninti, dalį pinigų pasilikti sau, o likusius persiųsti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo nurodytiems asmenis.

17. Dėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentų, kad A. S. administracine tvarka baustas dėl melagingai patalpinto skelbimo apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, šerno kailį, nepaneigia A. S. duotų parodymų teisingumo dėl D. D. dalyvavimo nusikaltimų padaryme, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. D. kaltės ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. D. veiksmuose yra visi būtini BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinio skundo motyvai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų, liudytojų bei nuteistojo A. S. parodymais ir kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais bei šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas D. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. D. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Dėl civilinių ieškinių

19. Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo atmesti civilinius ieškinius. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad D. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuteistojo reikalavimas atmesti civilinius ieškinius atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pareikštas civilinis ieškinys, jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016; 2K-189-511/2017). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino nukentėjusiųjų L. K. ir R. K. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos, nustatęs, kad turtinė žala nukentėjusiesiems atsirado dėl neteisėtų D. D. ir A. S. veiksmų.

22. BPK nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis privalo būti įrodinėjamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Svarbu tai, kad šis klausimas būtų išspręstas remiantis patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji R. K. buvo tyčia suklaidinta dėl pastolių nuomos, o nukentėjusysis L. K. dėl buto nuomos, kas iš esmės lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti nuteistiesiems D. D. ir A. S. savo turtą – pinigus. Byloje esantys pačių nukentėjusiųjų, liudytojo T. K. parodymai, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateikti duomenys patvirtina, kad iš nukentėjusiesiems priklausančių sąskaitų į A. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą buvo pervesti pinigai: R. K. pervedė 250 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas už pastolius“, L. K. pervedė 300 Eur, kas iš esmės pagrindžia patirtos turtinės žalos dydžius ir kurie skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai solidariai priteisti iš nuteistųjų D. D. ir A. S..

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. sausio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš D. D. 114,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

27. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. D.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. D. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuri buvo išsiųsta ir įteikta nuteistajam D. D., nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. D. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 114,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo D. D. 114,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.