- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1322-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ELEGEDA“
- Kategorijos
- 3.5.2Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELEGEDA“, dėl paslaugų ir daiktų priteisimo jų kaina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 8 341,99 Eur už daiktus ir paslaugas. Nurodė, kad atsakovė naudojasi jo katilu, elektros kabeliu, kaloriferiu, elektros skaičiukais, filtru, kaminu ir vamzdžiais. Nurodė, kad ieškovas nuo 2012 m. iki 2016 m. dirbo ir gyveno adresu Statybininkų g. 12, Gargžduose, Klaipėdos rajone. Patalpose nurodytu adresu buvo vykdoma uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“ (toliau ir UAB) ūkinė komercinė veikla, gamybinių patalpų antrame aukšte gyveno ieškovas. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „ELEGEDA“ buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Meistro žodis“. Bankrutavus UAB „Meistro žodis“, sutartis buvo pasirašyta su UAB „MGS EU“. Išsikrausčius ieškovui iš nuomojamų patalpų, jose liko jam nuosavybės teise priklausančių daiktų, be to, UAB „ELEGEDA“ liko skolinga už jai įvykdytas pinigines prievoles. UAB „ELEGEDA“ negrąžinant daiktų, 2019 m. rugsėjį elektroniniu paštu išsiųstas laiškas, prašant nurodyti tikslią datą, kada galima atvykti pasiimti daiktų, kurių ieškovas nespėjo pasiimti kraustydamasis, nes pateko į ligoninę. Ieškinio teikimo dienai atsakovės žinioje yra daiktai, kuriais ji naudojasi nuo ieškovo išsikraustymo momento (2018 m. birželio pabaiga). Ieškovo nuomone, atsakovė be teisinio pagrindo disponuoja daiktais ir paslaugomis, kurių bendra kaina 8 341,99 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą (el. b. 1 t. l. 15-17) į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi. Atsakovė 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Meistro žodis“, kur pastarosios vadovu buvo ieškovas. Todėl, teisiniai nuomos santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir ieškovo, o tarp atsakovės ir kito juridinio asmens UAB „Meistro žodis“. Vien tai, kad tam tikru metu įmonės, kuri nuomojosi patalpas, vadovu buvo ieškovas, savaime nereiškia, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė kokie nors tarpusavio teisiniai santykiai. Tuo labiau, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš laikotarpio, kai atsakovė patalpas nuomojo minėtai įmonei, atstovaujamai ieškovo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė dubliką (el. b. 1 t., l. 22-25), kuriame nurodė, jog administracinės patalpos yra gamybinės ir / ar administracinės, todėl nereiškia, kad jose negalima gyventi. Ieškovas gyveno administracinėse patalpose. Visa korespondencija buvo siunčiama ieškovo nurodytu realiai gyvenamuoju adresu Statybininkų g. 12, Gargždai.
4. Atsakovė pateikė tripliką (el. b. 1 t., l. 27-28), kuriame pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai kada nors yra turėjęs su atsakove civilinių teisinių santykių kaip privatus asmuo. Ieškovas ir atsakovė – du svetimi subjektai, neturintys tarpusavyje nieko bendra, jokių tarpusavio santykių. Todėl atsakovei visiškai neaktualu kada, kam ir kiek bei už ką ieškovas, kaip fizinis asmuo, yra sumokėjęs, ką pirkęs, kadangi jo privataus gyvenimo aplinkybės atsakovei yra neaktualios. Antra, nei su ieškiniu, nei su dubliku ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad pirko, apmokėjo už kokius nors daiktus, juos perdavė atsakovei ir ši iki šiol naudojasi tokiais daiktais. Atsakovė kategoriškai dar kartą patvirtina, kad jokių santykių su ieškovu niekada neturėjo, jokių daiktų iš jo nepirko, negavo ir nenaudoja. Pažymėjo, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, o ne atsakovė privalo paneigti nepagrįstus ieškovo reikalavimus. Ieškovas formuluoja ydingą įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigą – pagal ieškovą, ieškovui pakanka nurodyti reikalavimus ir jis neprivalo jų pagrįsti įrodymais, o atsakovė turi paneigti ieškovo neįrodytus reikalavimus, jeigu nepaneigs, vadinasi tie neįrodyti reikalavimai taps įrodytais. Ieškovas visų pirma turi įrodyti teismui, kad jis apskritai turi kokį nors teisinį ryšį su atsakove, iš kurio gali kildinti kokius nors reikalavimus, tokiu atveju teismas galėtų spręsti dėl atitinkamo įrodymų rinkimo būdo, tačiau jeigu ieškovas net nepagrindžia ryšio su atsakove, tai jis neturi jokios teisės rinkti duomenis apie atsakovę, jos ūkinę - finansinę veiklą, brautis į atsakovės privačią erdvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo Ž. M. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Elegeda“. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė priėmė kokį nors sprendimą ar sudarė su ieškovu sutartį, kuria būtų leista ieškovui savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarta išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai.
5.2. Vien tai, kad tam tikru metu įmonės, kuri nuomojosi patalpas, vadovu buvo ieškovas, savaime nereiškia, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė kokie nors tarpusavio teisiniai santykiai. Tuo labiau, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš laikotarpio, kai atsakovė patalpas nuomojo minėtai įmonei, atstovaujamai ieškovo.
5.3. Teismas, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė turto pagerinimo teisėtumo, taip pat nenustatinėjo ir kitų aplinkybių: ar ieškovo nurodyti pagerinimo darbai laikytini išsinuomotų patalpų pagerinimu CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme, ar ieškovo nurodyti turto pagerinimo (statybos-remonto) darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų, nes daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančios viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo, ar ieškovo įvardintų turto pagerinimo išlaidų atžvilgiu netaikytina CK 6.501 straipsnio 2 dalis, ar ieškovų nurodytas turto pagerinimas fiksuotas ir įvertintas patalpų realaus grąžinimo nuomotojai (atsakovei) metu ir kt.
5.4. Jokiame dokumente nebuvo aptartos nuomos sąlygos, kainos, remonto darbų išlaidų atlyginimo ir kt., tai nustatoma nuomos sutartimi, kurios šiuo atveju įsikeliant į ginčo patalpas nebuvo aptarta, taigi ieškovas į ginčo patalpas įsikėlė savo rizika ir apsisprendimu. Pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi.
5.5. Ieškovas, kaip privatus asmuo, neturi jokios reikalavimo teisės kelti reikalavimus, susijusius su nuomos santykiais tarp fizinio ir juridinio asmens. UAB „Meistro žodis“ jokių teisių, kylančių iš nuomos sutarties, ieškovui nėra perleidusi.
5.6. Teismas, vertindamas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą AKL0016225 sprendė, jog ji nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis realiai patirtas išlaidas, nes nepateiktas kvitas, kad už ją apmokėta. Ieškovo pateikta UAB „Ragijuta“ 2015-12-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. 00087 bei jos apmokėjimo kasos pajamų orderio kvitas taip pat nesuteikia reikalavimo teisės ieškovui.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis), tačiau negrąžinant daiktų, o priteisiant neperduotų daiktų vertę, nes daiktais ir šiuo metu naudojasi atsakovė.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl ko ieškovui priklausantys daiktai yra UAB „ELEGEDA“ žinioje.
6.3. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, teismas visiškai nevertino pateiktų finansinių dokumentų, kuriuose nurodytas mokėtojas už prekes ir paslaugas yra ieškovas.
6.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
6.5. Jei pirmosios instancijos teismas pripažįsta faktą, kad buvo atlikti patalpų pagerinimo darbai, tai atitinkamai turėjo spręsti ir reikalavimą grąžinti daiktus, kurie pagal pateiktus finansinius dokumentus priklauso ieškovui, bet ne UAB „ELEGEDA“, BUAB „Meistro žodis“. Rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau teismas juos vertino neobjektyviai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada neturėjo jokių teisinių santykių, ieškovui jokių patalpų niekada nenuomojo ir ieškovas niekada jokių pagerinimų neatliko. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingas išvadas.
7.2. Nuomos sutarties su UAB „Meistro žodis“ 2.1.5, 3.3 p. numatė nuomininko teisę į kompensaciją dėl atliktų pagerinimų. Kaip nurodė atsakovė, išsinuomojusi patalpas UAB „Meistro žodis“ atliko tam tikrus pertvarkymus be atsakovės sutikimo, todėl sutinkamai su minėtomis sutarties sąlygomis ši įmonė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti kokios nors kompensacijos ir jos nereikalavo, nes visi nuomos klausimai buvo užbaigti pasirašant 2016 m. gegužės 31 d. aktą.
7.3. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis būtų mokėjęs nuomos mokestį kaip fizinis asmuo, kad būtų derinęs nuomos sutarties sąlygas, siekęs įforminti nuomos santykius. Atsakovė net ir negalėjo išnuomoti ieškovui jokių gyvenamųjų patalpų, nes tokių niekada neturėjo.
Šalies argumentai
7.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už daiktus, kurių vertę prašoma priteisti, sumokėjo ieškovas. Visų pirma ieškovas pateikė tik vieną mokėjimo dokumentą, t. y. 2018-06-29 kasos pajamų orderį, tačiau šiuo dokumentu, jeigu neabejoti jo autentiškumu, kadangi jis išrašytas praėjus 2,5 metų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, buvo apmokėta 2015-12-14 PVM sąskaita faktūra, t. y. to laikotarpio sąskaita, kai patalpas nuomojosi UAB „Meistro žodis“. Ši sąskaita išrašyta UAB „ELEGEDA“ vardu, tačiau jos atsakovė niekada nebuvo gavusi, sąskaitoje nurodytų prekių nepirko, jokių įgaliojimų kitiems asmenims pirkti prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras atsakovė išdavusi nebuvo, nuo 2015-12-14 pardavėja UAB „Ragijuta“ apmokėti šios sąskaitos iš atsakovės niekada nereikalavo, kur panaudotos sąskaitoje nurodytos prekės atsakovei nežinoma.
7.5. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas apmokėjo už daiktus, yra nepagrįstas nei įrodymais, nei detaliu mokėjimo aplinkybes pagrindžiančiu paaiškinimu (kam, kada ir kiek sumokėjo, koks įrodymas pagrindžia mokėjimo atlikimą). Ieškovas neįrodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, turėjo kokius nors teisinius santykius su atsakove ir todėl neįrodė, kad pas atsakovę liko kokie nors jo, kaip fizinio asmens, daiktai. Esant tokiai situacijai atsakovė neturi grąžinti ieškovui jokių daiktų, nes iš ieškovo jokių daiktų nėra gavusi.
7.6. Apeliantas kelia jo nurodomų daiktų grąžinimo klausimą, teigia, kad juos galima atskirti be žalos padarymo. Atsakant į šį apelianto teiginį pažymėtina, kad apeliantas niekaip nepagrindė jo nurodomų daiktų atskyrimo be žalos padarymo (pavyzdžiui santechnikos detalės, elektros laidai ir kt.), tačiau jau minėtų atsakovės argumentų kontekste šie ieškovo teiginiai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes grįžtama į tą patį esminį klausimą – ieškovas neįrodė, kad jis su atsakove turėjo kokių nors teisinių santykių apskritai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei priklauso gamybinės-administracinės paskirties patalpos, esančios adresu Statybininkų g. 12, Gargžduose, Klaipėdos rajone. Atsakovė 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Meistro žodis“, jos vadovu buvo ieškovas. Su UAB „Meistro žodis“ nuomos santykiai baigėsi 2016 m. gegužės 31 d., kai buvo pasirašytas nuomojamų patalpų grąžinimo atsakovei aktas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi įmonei UAB „Meistro žodis“ buvo iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nesiaiškino aplinkybių, dėl ko ieškovui priklausantys daiktai yra UAB „ELEGEDA“ žinioje, teismas visiškai nevertino pateiktų finansinių dokumentų, netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad atsakovė su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada neturėjo jokių teisinių santykių, ieškovui jokių patalpų niekada nenuomojo ir ieškovas niekada jokių pagerinimų neatliko. Atsakovė teigia, jog išsinuomojusi patalpas UAB „Meistro žodis“ atliko tam tikrus pertvarkymus be atsakovės sutikimo, todėl atsižvelgiant įnuomos sutarties sąlygas ši įmonė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti kokios nors kompensacijos ir jos nereikalavo, nes visi nuomos klausimai buvo užbaigti pasirašant 2016 m. gegužės 31 d. aktą. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis būtų mokėjęs nuomos mokestį kaip fizinis asmuo, kad būtų derinęs nuomos sutarties sąlygas, siekęs įforminti nuomos santykius, ieškovas neįrodė, kad pas atsakovę liko kokie nors jo, kaip fizinio asmens, daiktai.
12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).
13. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).
14. Ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, tačiau negrąžinant daiktų, o priteisiant neperduotų daiktų vertę, be to, prašoma priteisti atliktų darbų vertę. Ieškovas mano, kad atsakovė be teisinio pagrindo disponuoja daiktais ir paslaugomis, kurių bendra kaina 8341,99 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar tarp bylos šalių susiformavo patalpų nuomos materialieji teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad teisiniai nuomos santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir ieškovo, o tarp atsakovės ir kito juridinio asmens UAB „Meistro žodis“. Teismas konstatavo, jog patalpų nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo, ginčo patalpos ieškovui niekada nebuvo perduotos pagal priėmimo perdavimo aktą, dėl to ieškovas, kaip privatus asmuo, neturi jokios reikalavimo teisės kelti reikalavimus, susijusius su nuomos santykiais tarp fizinio ir juridinio asmens. Teismas nusprendė ir tai, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės kada nors apskritai būtų susiklostę kokie nors kiti teisiniai santykiai.
16. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo tinkamumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėjo egzistuojant patalpų nuomos teisinių santykių, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus dėl savininko (ieškovo) (įrodinėjimo dalykas) daiktų grąžinimo piniginiu ekvivalentu bei atliktų darbų vertės sumokėjimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį. Kaip žinoma, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, tarp bylos šalių susiformavo / galėjo susiformuoti kiti (ne patalpų nuomos) teisiniai santykiai, vadinasi, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo yra teisiškai pagrįsti. Pabrėžtina, kad net ir nesat nuomos teisinių santykių, ieškovas turėjo galimybę pats, kaip fizinis asmuo, atsivežti prekių / daiktų į atsakovės patalpas, nes, kaip žinoma, ankstesniu laikotarpiu ieškovo vadovaujama įmonė nuomojosi patalpas iš atsakovės.
18. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai nevertino pateiktų finansinių dokumentų, kuriuose nurodytas mokėtojas už prekes ir paslaugas yra ieškovas, t. y. jis kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo nustatant daiktų savininką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo tinkamumo apylinkės teismui nustatant šiai bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, pirmiausia būtina pažymėti, jog ieškovas byloje teikė įvairius įrodymus, jo nuomone, pagrindžiančius jo, kaip savininko, statusą bei atliktų darbų vertę.
19. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikta UAB „Ragijuta“ 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00087 bei jos apmokėjimo kasos pajamų orderio kvitas nesuteikia reikalavimo teisės ieškovui. Teismas nurodė, kad ši sąskaita išrašyta 2015 m. gruodžio 14 d., kai dar tęsėsi nuomos santykiai tarp atsakovės ir UAB „Meistro žodis“, todėl bet kuriuo atveju tai patenka į minėtos įmonės nuomos laikotarpį, o visi nuomos klausimai su šia įmone galutinai yra išspręsti. Pažymėjo ir tai, kas minėta sąskaita išrašyta UAB „ELEGEDA“ vardu, tačiau šios sąskaitos atsakovė niekada nėra turėjusi, nėra jos įtraukusi į savo apskaitą, į PVM atskaitą, atsakovė nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų ieškovui veikti jos vardu, pirkti kokias nors prekes. Teisėjų kolegija, vertindama pagal 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00087 išrašytą 2018 m. birželio 29 d. 1323,13 Eur suma apmokėtą kasos pajamų orderio turinį pirmiausia pažymi, kad juo disponuoja ieškovas, minėto orderio eilutėje „priimta iš“ (kitaip tariant, gauti pinigai iš tam tikro asmens) nurodyta ieškovo vardas ir pavardė, šalia pavardės yra parašas. Pridėtina, kad toje pačioje eilutėje yra nurodyta ir UAB „ELEGEDA“, tačiau kaip ji pati nurodo, šios sąskaitos atsakovė niekada nėra turėjusi, nėra jos įtraukusi į savo apskaitą. Taigi, jeigu UAB „Ragijuta“ 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00087 nurodytos prekės nėra atsakovės nuosavybė, už minėtas prekes apmokėjo ieškovas, prekės yra pas atsakovę, tai sudaro pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovo (fizinio asmens) savininko statuso ir prekių grąžinimo ar jų vertės sumokėjimo. Spręsti šį klausimą leidžia ir tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00087 išrašyta atsakovės vardu, tačiau, kaip nurodyta, apmokėta ieškovo (dokumentų (ne)tikrumo klausimas nebuvo keltas). Be to, 2018 m. birželio 29 d. 1323,13 Eur suma apmokėtas kasos pajamų orderis pasirašytas ieškovo, pardavėjos UAB „Ragijuta“ buhalterės ir kasininko. Kolegijos vertinimu, teismas išvadą, kad 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00087 bei jos apmokėjimo kasos pajamų orderio kvitas nesuteikia reikalavimo teisės ieškovui, padarė iki galo neištyręs visų aplinkybių, neįvertinęs jų turinio bei paskirties.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra AKL0016225 nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis realiai patirtas išlaidas, nes nepateiktas kvitas, kad už ją apmokėta. Kolegija šiuo aspektu pažymi tai, kad 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKL0016225 nurodytų prekių – druskos, filtro Waterboss 900 (kodas WB900K), kasetės Sanic CPP10-10 mikr (kodas SANCPP10) pirkėjas nurodytas ieškovas. Aktualu tai, kad nors minėtos sąskaitos apmokėjimo įrodymas nebuvo pateiktas, tačiau apmokėjimo teisiniai santykiai labiau yra aktualūs tarp ieškovo ir minėtų prekių pardavėjos UAB „Akvatechnika“. Jeigu ieškovas (fizinis asmuo) disponavo minėtomis prekėmis, jos yra pas atsakovę, jos nėra atsakovės nuosavybė, minėtas prekes galima identifikuoti pagal kodą, vėlgi 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra AKL0016225 ir joje nurodomos prekės sudaro pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovo (fizinio asmens) savininko / daikto valdytojo statuso ir prekių grąžinimo. Pridėtina, kad klausimą, ar ieškovas visgi atsiskaitė su įmone UAB „Akvatechnika“, gali būti sprendžiamas pateikiant užklausą minėtai įmonei dėl sumokėjimo.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovo teikiamų dokumentų ir liudytojų parodymų nėra aišku, kokiu laikotarpiu atlikti ieškovo ieškinyje nurodyti darbai, nepateikiami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Kolegija, peržvelgusi minėtus dokumentus, atkreipia dėmesį, kad priešingai, negu nurodė teismas, juose yra nurodoma, kada atlikt darbai. Nurodoma, kad kaminas su apšiltinimo sluoksniu pagamintas ir sumontuotas 2014 m. liepos – rugsėjo mėn. ginčo adresu, 2016 m. balandžio mėn. kaminas perkeltas į kitą vietą tuo pačiu adresu, darbų užsakovu ir mokėtoju nurodytas ieškovas. Kitoje 2019 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje nurodoma, kad šildymo sistema buvo sumontuota ir pajungta 2015 m., darbų užsakovas ir mokėtojas – ieškovas. Šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos.
22. Ieškovas su ieškiniu buvo pateikęs ir eilę fotonuotraukų, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir įvertinusi teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
24. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė jo reikalavimų pagrįstumo, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos spręsti dėl galbūt pažeistų jo teisių bei interesų. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra galima išvada, kad ieškovo teisės iš tikrųjų nėra / nebuvo pažeistos.
25. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
26. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
28. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui. Byloje pirmiausia turi būti atliktas tinkamas ginčo materialaus teisinio santykio / santykių kvalifikavimas. Teisinis reglamentavimas dėl daiktų grąžinimo ir atliktų darbų kainos (kitų asmenų suteiktos paslaugos ieškovui, pan.) yra / gali būti skirtingas.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad prioritetas turi būti teikiamas daiktų grąžinimui natūra, nepadarant atsakovei žalos, nes naudotų daiktų grąžinimas įsigijimo verte piniginiu ekvivalentu, jei taip būtų nuspręsta, neįskaičiuojant jo nusidėvėjimo, reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą ir atsakovės teisių pažeidimą. Tai galėtų būti įvykdoma tikslinant ieškinio reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad apskaičiuojant bendrą ieškinio sumą galbūt yra / galėjo būti padaryta matematinė klaida.
30. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, iki galo neišaiškino ir nenustatė visų pirmiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį bei pobūdį, apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.