Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Dėl paslaugos (ne)kokybiškumo

6. Teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, jog ieškovė turi tiekti tinkamą šilumos energiją iki atsakovo buto. Su šiuo atsakovo argumentu teismas sutinka iš dalies. Šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko – šilumos energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą iki buto (CK 6.383, 6.386 straipsniai). Tačiau šios nuostatos ir energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, kuris atsakingas už atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą. Nors energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas ­– vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta – būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingas už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius). Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius.

7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog pas atsakovą bute šildymo sezono metu temperatūra galėjo siekti 11 C šilumos, dėl tokios žemos temperatūros pačiame bute gali būti atsakingas tiek šilumos energijos tiekėjas, tiek šilumos energijos tinklų (įrenginių) savininkas (butų savininkai (bendraturčiai)), atskirais atvejais nepakankama temperatūra bute gali būti neužtikrinta ir dėl kitų priežasčių (netinkamos namo šilumos tinklų priežiūros, tam tikrų butų savininkų priimtų sprendimų ir pan.). Šilumos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais (Šilumos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovui teigiant, kad būtent šilumos tiekėjas nevykdė pareigos patiekti tinkamos kokybės šilumos energiją, yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su patiektos šilumos energijos kokybe iki butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribos. Tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė iki atsakovo buto ribos teikė nepakankamos temperatūros šilumos energiją, todėl jo teiginys, kad ieškovė tiekia netinkamos kokybės šilumos energiją yra atmestinas kaip neįrodytas. Kaip jau buvo nurodyta, šilumos nuostoliai galimi ir butų savininkams priklausančiuose šilumos tinkluose ir dėl kitų priežasčių, tačiau atsakovas pretenzijas reiškia tik šilumos tiekėjui, nepateikdamas įrodymų, jog tai yra ieškovės kaltė.

8. Iš byloje esančio atsakovo pateikto įrodymo - AB „Panevėžio energija“ 2021 m. sausio 21 d. rašto dėl nuomonės apie šildymą po patikrinimo vietoje matyti, kad ieškovės atstovas apsilankęs atsakovo bute nustatė kelias galimas norminės patalpos oro temperatūros nepasiekimo priežastis, t. y. nešildomas koridorius; per maži laiptinėje esantys šildymo pritaisai; nesandarios lauko durys. Nurodė, kad jei šių priežasčių pašalinimas nedelsiant neįmanomas ar bendrijai nepriimtinas, siūlo keisti šildymo sistemos rėžimą it tokiu būdu atsakovo bute pasiekti reikalingą temperatūrą. Apibendrinus, rašte nurodyta, kad atsakovo bute nepasiekiama norminė temperatūra ne dėl ieškovės kaltės.

9. Taip pat atsakovo pateiktas į bylą UAB „Orestina“ aktas nelaikytinas kaip ieškovės atsakomybę dėl galimai žemos oro temperatūros atsakovo bute pagrindžiantis įrodymas, kadangi UAB „Orestina“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. akte Nr. SR-85, įvertinta daugiabučio namo šiluminio ūkio būklė patvirtina tik tam tikrus faktus būtent butų savininkams priklausančių šilumos tinklų ribose, t. y. laiptinėje.

Dėl skolos

10. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti skolą iš atsakovo, už atsakovui suteiktas paslaugas, atmesti šio reikalavimo atsakovo nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šio, įvertinus pateiktą skolos apskaičiavimo lentelę, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo yra tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.210, 6.383, 6.388 straipsniai), ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 704,63 Eur skola.

11. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297, 22 p. numato, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė pateikė delspinigių apskaičiavimą, nurodydama, kad per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 9,43 eurų delspinigių. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės apmokėti skolą, 9,43 eurų delspinigiai yra priteistini ieškovei iš atsakovo.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (704,63 Eur + 9,43 Eur = 714,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 704,63 Eur (septynis šimtus keturis eurus 63 ct) skolos, 9,43 Eur (devynis eurus 43 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį – ieškovei AB „Panevėžio energija“, į. k. 147248313.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.