Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-659-357/2022 Teismo proceso Nr. 2-08-3-01195-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)

2022 m. lapkričio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 704,63 Eur skolą, 9,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

3. 2022 m. gegužės 9 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo, kurio jis prašo minėtą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 19 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

5. 2022 m. gegužės 12 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas, kuriame atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

6. Teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė atsakovui naują 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 19 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Nesutikdamas su 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuris Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi buvo atmestas.

7. V. J. 2022 m. liepos 7 d. pareiškimu prašė atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. 2022 m. liepos 18 d. nutartimi teismas nutarė pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Nesutikdamas su 2022 m. liepos 18 d. teismo nutartimi, atsakovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos teisme, apeliacinės instancijos teismui 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. priimto sprendimo pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas per 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytą naują 7 dienų terminą 19 eurų žyminio mokesčio nesumokėjo. Konstatavo, kad apeliacinio skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Esant nustatytoms aplinkybėms darė išvadą, kad atsakovas teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžintino jį pateikusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Procesai dėl netinkamos kokybės šilumos tiekimo teismuose prasidėjo dar 2011 metais. Už tai atsakinga AB „Panevėžio energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio būtų ūkis“, kaip šildymo sistemų ir namo eksploatacijos priežiūros kompanija. Jos abi teisiškai ir sutartiniais santykiais susiję už šildymo kokybę name (duomenys neskelbtini). Pagrindinė teisinių ginčų priežastis yra visiškai sunaikinta šildymo sistema name ir šiluminis disbalansas, nepakeliamai žema oro temperatūra bute ( +9) (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino nepriklausomas ekspertas UAB „Orestina“. Po kelių metų tai pripažino ir pati AB „ Panevėžio energija“.

4.2. Jei būtų procesinė situacija sprendžiama greitai ir kokybiškai, tai žyminių mokesčių išvis nereikėtų mokėti, nes ir ieškinių nebūtų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nenurodė visiškai jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad byloje nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl skundo argumentų

8. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. priimto sprendimo pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

11. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas per teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytą naują 7 dienų terminą 19 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl apeliacinio skundo trūkumų nepašalino. Aplinkybė, jog apeliantas turi sumokėti 19 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą konstatuota įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas teismo įpareigojimų neįvykdė, nesumokėjo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str., 137 str.). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningumo ir teisingumo principų, kurių teismas turi laikytis.

12. Pažymėtina, kad asmenys bylas gali vesti per atstovą, o įstatymo numatytais pagrindais gali kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

13. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

14. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.