Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-510-357/2022 Teismo proceso Nr. 2-08-3-01195-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.2.9.7; 3.2.9.12; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo c. b. Nr. e2-2645-1137/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. V. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. terminą iki 2022 m. liepos 15 d. įskaitytinai pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus: sumokėti 16,00 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikti aiškiai suformuluotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikti įrodymus pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

3. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties, nurodydamas, kad Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. eP-81-442/2022 suformavo teismų praktiką dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kai padarius teismui klaidą, jis ją ištaiso. Pareiškėjas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

5. Teismas nurodė, kad 2022 m. liepos 8 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų šalinimo išsamiai nurodė, kokie konkrečiai įrodymai turi būti pateikti byloje, kokio dydžio žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismo nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nepareiškė. Konstatavo, kad pareiškimo trūkumų pagal teismo nurodymus pareiškėjas nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį, į procesą įtraukti prokurorą dėl nuomonės viešojo intereso gynimo pareiškimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiama nutartimi pažeistas CPK 3 straipsnyje nurodytas sąžiningumo ir teisingumo bylų nagrinėjimo principas.

4.2. Pateiktos nuotraukos įrodo netinkamą šildymo kokybę, tą pripažino pati ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. terminą iki 2022 m. liepos 15 d. įskaitytinai pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus: sumokėti 16,00 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikti aiškiai suformuluotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikti įrodymus pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Minėtos nutarties pareiškėjas neskundė, todėl teismo nustatyti trūkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 18 d. nutartis.

10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neištaisė teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kadangi pareiškėjas nesumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio, CPK nustatyta tvarka nesuformulavo prašymo dėl proceso atnaujinimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

11. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningumo ir teisingumo principų, kurių teismas turi laikytis. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumus, pareiškėjas nutarties, kuria nustatyti trūkumai, įstatyme nustatyta tvarka neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundžiama 2022 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2645-1137/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

12. Pažymėtina, kad asmenys bylas gali vesti per atstovą, o įstatymo numatytais pagrindais gali kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

13. Teismas nenustatė pagrindų viešajam interesui ginti, todėl apelianto prašymas įtraukti prokurorą dėl nuomonės viešojo intereso gynimo pareiškimui, netenkinamas (CPK 49 straipsnio 3 dalis).

14. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

15. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.