Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei R. Š.,

2023 m. liepos 26 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymą atsakovams V. L. ir A. N., tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Baltas fonas“, dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) prašymu prašo priteisti iš atsakovų A. N. 3 332,42 Eur ir iš V. L. 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti.

Pareiškėja nurodo, kad žalą prašo atlyginti regreso tvarka iš asmenų, ėjusių pareigas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (toliau – ir KLAVA) ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse.

Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, tenkinant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, buvo panaikinti administraciniai sprendimai, sandoriai, taikyta restitucija, statytojai įpareigoti nugriauti statinius ir kt. Cituojamu sprendimu yra panaikinti:

1) Neringos savivaldybės tarybos 2002-07-19 sprendimas Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas);

2) Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004-04-26 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išduotas statybos leidimas Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, Neringos savivaldybės administracijos 2004-05-31 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį, esančius sklype (duomenys neskelbtini);

3) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-02 patvirtintas jachtininkų viešbučio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 (toliau – ir 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas).

4) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-07-26 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus – prieplaukos namelį, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus - prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt (231 696,01 Eur).

Teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-03-04 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), bei taikė restituciją natūra, įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jachtininkų viešbučius ir panaikino jų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Po minėtų teismų sprendimų, įsiteisėjusiais teismo sprendimais Lietuvos valstybei buvo priteista sumokėti žalą, kuri buvo kildinama iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 panaikintų administracinių aktų: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 - 153 200,48 Eur; LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 - 5 577,87 Eur; LVAT 2021-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 - 699 684,02 Eur. Prašyme pareiškėjas cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu bei LVAT 2019-10-23, 2020-04-29, 2021-05-12 sprendimais nustatytas aplinkybes, sprendimų argumentus ir motyvus.

Nurodo, kad dėl Neringos savivaldybei tenkančios žalos dalies išieškojimo iš kaltų asmenų regreso tvarka turi spręsti ši savivaldybė ir tai neturi įtakos Lietuvos valstybes regreso teisės įgyvendinimui dėl jai tenkančios žalos dalies. Lietuvos valstybė pagal pirmiau nurodytus teismų sprendimus patyrė žalą, todėl atsirado pagrindas spręsti dėl regreso teisės įgyvendinimo kaltų KLAVA darbuotojų, dalyvavusių panaikintų administracinių sprendimų priėmime, atžvilgiu. Inspekcijoje buvo nustatyti konkretūs KLAVA darbuotojai, kurie atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos Lietuvos valstybei atsiradimą. Neteisėtus veiksmus atliko KLAVA darbuotojai, kurie tikrino Detalųjį planą, pasirašė 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą (komisijos pirmininkas) ir šį aktą tvirtinęs asmuo, dėl kilusios žalos kalti trys KLAVA tarnautojai. Detalųjį planą 2002-06-28 patikrino KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko pavaduotojas K. V., 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas – komisiją paskyrusios institucijos atstovas – komisijos pirmininkas A. N., patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkė V. L.. Atkreipia dėmesį, kad K. V. yra miręs.

A. N., dalyvaudamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos (toliau - ir Komisija) veikloje pirmininko teisėmis, būdamas KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėju, nesilaikė Statybos įstatymo, STR 1.11.01:2002 nuostatų, nurodytų šiame prašyme, dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos, pareigybės aprašymo, valstybės tarnautojui keliamų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jis, veikdamas savo rizika, elgėsi priešingai, priėmė sprendimą dėl jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti, t. y. elgėsi neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - ir KNNP) direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo bei užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, nesiėmė veiksmų dėl 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo.

Tuometinė apskrities viršininkė V. L., atlikdama 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto tvirtinimo veiksmus, turėdama informacijos apie galimai neteisėtai įvykdytas jachtininkų viešbučio statybas, t. y. akivaizdų signalą, kad galimai atlikti pažeidimai statybos teisiniuose santykiuose, elgėsi neteisėtai, pažeidė valstybės tarnybai ir apskrities viršininko administracijai keliamus reikalavimus, statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, gero viešojo administravimo principą, pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, objektyviai, sąžiningai, įvertinti visą turimą informaciją, nes nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta KNNP direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo ir užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, nesiėmė veiksmų dėl 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo, tačiau patvirtino 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Pareiškėjos teigimu, egzistuoja visos 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą priėmusių KLAVA darbuotojų A. N. ir V. L. atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala, darbo santykiai veikos padarymo metu, veika kilusi iš darbo santykių, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Nurodo, kad dėl valstybei kilusios žalos pripažintini atsakingi 6 subjektai, jos dydis, tenkantis KLAVA, ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų, būtų ne daugiau kaip apskaičiuotas 1/6 sumos nuo Lietuvos valstybei tenkančios žalos dydžio. Inspekcija nustatė 3 dėl rašte nurodytų teismo sprendimų priteistos žalos kaltus KLAVA tarnautojus, todėl KLAVA tenkanti žalos dalis dalintina iš 3 ir iš kiekvieno atsakovo galima reikalautina suma yra ne daugiau kaip 1/3 šios sumos. Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-29 sprendime Nr. eI-218-342/2018 konstatuota neatsargi kaltės forma, o LVAT 2021-06-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 pažymėjo, kad galima išieškoti maksimalų dydį, t. y. ne daugiau kaip 9 vidutinius valstybės tarnautojo darbo užmokesčius. A. N. – 2005-12-01 vidutinis darbo užmokestis buvo 911,69 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 8 205,21 Eur). Atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT 2021-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 dėl tų pačių neteisėtų veiksmų jau priteista ir sumokėta 4872,79 Eur, todėl iš atsakovo reikalautina suma pagal visus 3 teismo sprendimus būtų 3332,42 Eur, t. y. 9 vidutinių darbo užmokesčių ir jau priteistų sumų skirtumas. V. L. 2005-12-02 vidutinis darbo užmokestis buvo 1593,80 Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 14 344,20 Eur). Pagal LVAT 2021-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 V. L. sumokėjo 4872,79 Eur, todėl iš atsakovės reikalautina suma pagal visus 3 teismo sprendimus 9471,41 Eur.

Pažymi, kad šiuo atveju ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) atliktų mokėjimų.

Informuoja, kad pareiškėja 2022-07-19 raštais yra pateikusi atsakovams pasiūlymus geranoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovai nepateikė jokių atsakymų į Inspekcijos raštus, taip pat negauta jokių mokėjimų.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaiko prašymą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė V. L. atsiliepimu prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Su prašymu nesutinka, nes sumokėta 4872,72 EUR suma buvo patvirtinta teismo sprendimais. Nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.

Atsakovė V. L. teismo posėdžio metu su prašymu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis. Nurodo, kad yra pensininkė, tačiau gali per mėnesį mokėti po 500 - 600 Eurų.

Atsakovas A. N. teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime į prašymą nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teigia, kad patikrinimo metu abiejuose tarpreisiniuose viešbučiuose statybos darbai buvo pilnai užbaigti ir atlikti kadastriniai matavimai. Sudaryta Valstybinė komisija išsamiai atliko detalaus plano, techninio projekto ir statybos darbų leidimo išdavimo teisėtumą, patikrino atliktų kadastrinių matavimo parametrus, pažeidimų nerado, todėl ir statybos darbų žurnale esančioje formoje F-59 (tikrinusių valstybinių institucijų pastabos ir nurodymai) įrašų iš komisijos pirmininkės ir komisijos narių nėra. Pagal užsakovo prašymą buvo sudaryta dviejų tarpreisinių viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti valstybinė komisija, kiekvienas komisijos narys pagal savo specialybę įvertino atliktus darbus. Pasisakius projektuotojams, architektams, gaisrininkams, gamtosaugininkams, darbo inspekcijai ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, kaip ir kiti komisijos nariai, pastabų neturėjo.

Atsakovo įsitikinimu, KNNP direktorė klastoja dokumentus. Atsakovui neaišku, kodėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės sudarytos dvi valstybinės komisijos pažeidimų nerado, o KNNP direktorė rado pažeidimus, bet darbų nestabdė, tokiu būdu direktorė pažeidė savo pareigybinius nuostatus. Nurodo, kad priteistą žalą jau sumokėjo du kartus.

A. N. teismo posėdžio metu su prašymu nesutiko. Papildomai paaiškino, jog tuo atveju, jei teismas priteistų sumokėti žalos atlyginimą, turi galimybę mokėti ne daugiau kaip po 50 Eur per mėnesį, nes jo materialinė padėtis yra sunki, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas sūnų, serga onkologine liga, yra patyręs 3 insultus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į prašymą dėl žalos atlyginimo nurodo, kad žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų - detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų. Pastebi, kad Detaliojo plano patikrinimo išvada ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala Lietuvos valstybei. Nesant teigiamos Detaliojo plano patikrinimo išvados, nebūtų patvirtintas neteisėtas Detalusis planas, jo pagrindu nebūtų išduoti neteisėti statybą leidžiantys dokumentai, užbaigtos statybos ir atsiradę kiti teisiniai padariniai, kurie lėmė pareigą Lietuvos valstybei atlyginti priteistą žalos atlyginimą. Teismai, nagrinėję bylas, nenustatė, kad, turėdamos informacijos apie teisės aktų pažeidimus, Neringos savivaldybė ir KLAVA būtų ėmusios veiksmų turimai informacijai apie galimus teisės aktų pažeidimus ištirti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, ar kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams. Valstybinės priežiūros komisijos pirmininkas A. N. nusprendė, kad KNNP direkcijos pateiktos pastabos nėra pagrįstos, nes direkcija savo rašte nepateikia jokių konkrečių projektinės dokumentacijos ar statybos normatyvinių dokumentų pažeidimų, nurodo aplinkybes, viršijančias statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos kompetenciją. Pažymi, kad ir Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus patvirtinusi Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. nesiėmė jokių veiksmų dėl teisės aktų pažeidimo aplinkybių ištyrimo, nors STR 1.11.01:2002 iki statinio registracijos apskritai leido atšaukti pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Išdavusi ir patvirtinusi Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus, KLAVA pripažino neteisėtai pastatytą jachtininkų viešbutį tinkamu naudoti, nors teisės aktuose buvo nustatyta pareiga tikrinti statybos atitikimą ir teritorijų planavimo dokumentams, taip pat įvertinti valstybinės priežiūros komisijai pateiktų dokumentų tinkamumą, komisijos pirmininkui buvo nustatyta pareiga tinkamai įvertinti pareikštų komisijos narių prieštaravimus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, juo labiau, kad pateikti prieštaravimai tiesiogiai susiję su komisijos kompetencija. Apskrities viršininkė, gavusi tvirtinti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, matydama, kad dėl jo pasirašymo komisijos nariai pateikė prieštaravimus, turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, užtikrinančių teisėtumą, o ne tvirtinti tokį aktą. Daro išvadą, kad pareiškėja prašyme pagrindė visas civilines atsakomybės sąlygas ir pagrįstai prašo regreso tvarka priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų A. N. ir V. L..

Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo posėdžio metu su prašymu sutinka. Paaiškino, kad dėl atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų jau yra pasisakyta ankstesnių teismų sprendimuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime pažymi, kad departamentas neturi įgalinimų ir kompetencijos vertinti žalos, atsiradusios dėl asmenų, ėjusių pareigas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse, atlyginimo klausimo ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

Teismo posėdžio metu Kultūros paveldo departamento atstovė prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl kitos institucijos valstybės tarnautojų atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo. Departamentas prašymą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka prašo nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Prašo bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant.

Tretieji suinteresuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Baltas fonas“ atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neringos savivaldybės, UAB „Baltas fonas“, UAB „Klaipėdos projektas“, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas - žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Byloje nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2002-07-19 sprendimu Nr. 125 patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)a, detalųjį planą (minėta, toliau – ir Detalusis planas). Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2004-04-26 išdavė statybos leidimą Nr. 22, kuriuo leido AB poilsio namams „Ąžuolynas” statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius. Neringos savivaldybės administracija 2004-05-31 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-12-02 patvirtino jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115 (minėta, toliau – ir 2005-12-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas).

Gindamas viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais 2002-07-19 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125; 2004-04-26 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22; 2004-05-31 Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43; 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 patvirtintą pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą; 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 patvirtintą antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą; 2005-08-05 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 2005-12-02 Pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 115; 2004-07-26 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. K1ES-10874; 2006-02-03 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. K1ES-2831; 2006-03-04 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. K1ES-4621; įpareigoti statytojas AB poilsio namus „Ąžuolynas” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: jachtininkų viešbučius, pažymėtus plane 2V1b ir 3V1b, žuvų restoraną, pažymėtą plane 4V1b, bei panaikinti šių pastatų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, be kita ko, pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2022-07-19 sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus (Nuolatinės statybos komisijos) 2004-04-26 išduotą statybos leidimą Nr. 22; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo - žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22, kuriuo buvo užbaigta Jachtklubo - Žuvų restorano (pirmo etapo) statyba. Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo panaikinta Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-07-26 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-03-04 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jachtininkų viešbučius ir panaikino jų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 paliko nepakeistą.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 panaikintų administracinių aktų yra kilusi žala, kurią pagal įsiteisėjusiais teismo sprendimus privalėjo sumokėti Lietuvos valstybė, t. y. pagal LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 - 153 200,48 Eur; pagal LVAT 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 - 5 577,87 Eur.; pagal LVAT 2021-05-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 - 699 684,02 Eur.

Jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos užbaigimo buvo išduotas 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas įgijėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R., kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis buvo įsigiję neteisėtai pastatytą jachtininkų viešbutį, panaikinus minėtus administracinius sprendimus ir pirkimo - pardavimo sutartį, praradę nuosavybės teises, skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (toliau – ir ŠAAT), prašydami priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovavo vietoje KLAVA). ŠAAT, išnagrinėjęs skundą, 2017-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-21-394/2017 pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams solidariai iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai 2018-01-17 apeliaciniu skundu prašė pakeisti ŠAAT 2017-12-19 sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti negautas pajamas.

LVAT 2019-10-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 ŠAAT 2017-12-19 sprendimą pakeitė ir pareiškėjams priteistas turtinės žalos sumas sumažino, t. y. priteisė pareiškėjai S. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 103 001,75 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 106 001,75 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjui M. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 37 898,22 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 39 298,22 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjams R. G. ir V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 2 623,38 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjui R. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LVAT 2019-10-23 nutartimi iš viso solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisė 152 323,35 Eur sumą bei metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ŠAAT 2017-12-19 sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT 2019-10-23 nutartyje turtinės ir neturtinės žalos priteisimą kildino iš neteisėto KLAVA ir Neringos savivaldybės veikimo teritorijų planavimo ir statybos bei šių procesų valstybinės priežiūros srityse, taigi iš esmės konstatavo neteisėtus institucijų veiksmus.

Teisingumo ministerija 2020-11-05 raštu Nr. (1.81E)7R-6771 Inspekcijai nurodė, kad pagal minėtą sprendimą pareiškėjams sumokėjo 204 267,31 Eur (S. R. ir M. R. banko pavedimai atlikti 2020-09-28 ir 2020-10-06 (šiuo banko pavedimu apmokėta ir Neringos sav. tenkanti žalos dalis), R. G. ir V. B. G. banko pavedimai atlikti 2020-09-03 ir 2020-10-06 (šiuo pavedimu apmokėta Neringos savivaldybės dalis). Teisingumo ministerija 2020-11-05 raštu Nr. (1.81E)7R-6771 informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokole nurodyta, jog Teisingumo ministerija, vykdydama ŠAAT 2017-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-21-394/2017 ir LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, turi atlyginti kreditoriams solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistą žalą bei metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir pavesta Teisingumo ministerijai sudaryti su Neringos savivaldybe sutartį dėl šiai savivaldybei priklausančių sumokėti lėšų dalies (25 proc. nuo priteistos sumos) grąžinimo lygiomis dalimis į valstybės biudžetą per trejus metus nuo minėtos žalos atlyginimo. Neringos savivaldybei tenkanti atsakomybės dalis yra 51 066,83 Eur, Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 75 proc. - 153 200,48 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolą Lietuvos valstybei tenkanti apmokėti žalos dalis yra 75 proc., o Neringos savivaldybei – 25 proc.

Pažymėtina, kad Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis pagal LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 yra 153 200,48 Eur.

AB poilsio namai „Ąžuolynas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) skundu dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos dėl neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas prarado jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pajamas už pastatytus ir parduotus statinius bei turėjo tiesioginių išlaidų, kurios patirtos vykdant nurodytą Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą.

Išnagrinėjęs skundą, VAAT 2018-05-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1743-331/2018 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, pareiškėjui 17 377,20 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

AB poilsio namai „Ąžuolynas“ LVAT pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti VAAT 2018-05-30 sprendimo dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjo reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti AB poilsio namams „Ąžuolynas“ solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės Administracijos ir Tarybos, 288 214,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020-04-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šie pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Todėl LVAT, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostata, pažymėjo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, ir laikė, kad neteisėti valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai įrodyti.

LVAT AB poilsio namams „Ąžuolynas“ solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, priteisė 9 432,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur. Kitą pareiškėjo AB „Ąžuolynas“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Po Inspekcijos kreipimosi, 2021-02-11 raštu Nr. (1.81Mr)7R-803 Teisingumo ministerija Inspekcijai nurodė, kad pagal LVAT 2020-04-29 nutartį AB „Ąžuolynas“ 2020-11-18 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 5 577,87 Eur (4716,30 Eur turtinės žalos, 661,57 Eur palūkanų ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų), t. y. ½ LVAT 2020-04-29 nutartimi priteistos žalos. Pagal LVAT 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 5 577, 87 Eur.

Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, skundu kreipėsi į VAAT, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 1 459 165,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

VAAT, išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ skundą, 2018-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2674-1063/2018 skundą atmetė. LVAT 2021-05-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 VAAT 2018-12-19 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos prašoma priteisti žala dėl jachtininkų viešbučių netekimo yra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą dėl jachtininkų viešbučių netekimo. Uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 1 184 221,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pareiškėjai priteisė lygiomis dalimis iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 750 Eur.

Po Inspekcijos kreipimosi, 2021-12-06 raštu Nr. (1.62Mr)7R-6514 Teisingumo ministerija nurodė, kad pagal minėtą LVAT 2021-05-12 sprendimą pareiškėjai 2021-12-01 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 1 399 368,05 Eur, iš kurių Lietuvos valstybei tenkančios prievolės dalis yra 592 110,75 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų sumoje 106 823,27 Eur, 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 699 684,02 Eur, t. y. ½ LVAT 2021-05-12 sprendimu priteistos žalos. Teisingumo ministerija 2022-01-20 raštu Nr. (1.62Mr) 7R-343 pateikė pasirašytos sutarties kopiją tarp Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės administracijos dėl lėšų dalies grąžinimo, pagal kurią Neringos savivaldybės administracija per 10 metų įsipareigojo grąžinti 50 procentų nuo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėtos sumos, t. y. 699 684,03 Eur. Taigi Lietuvos valstybei pagal teismo sprendimą Nr. eA-666-602/2021 tenkanti žalos dalis – 699 684,02 Eur.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad Detalaus plano ir 2005-12-02 Pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtų aktų neteisėtumas yra pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nagrinėjamos administracinės bylos atveju, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus neteisėtais anksčiau minėtus aktus ir atlyginus žalą, iš esmės keliamas klausimas dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovams (valstybės tarnautojams) pagrįstumo.

Žalos atlyginimo regreso tvarka ir materialinės atsakomybės taikymo sąlygos

Pažymėtina, kad teismas ginčo nagrinėjimo metu remsis oficialia konstitucine doktrina, suformuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktika savo ratio decidendi analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, kad būtų teisinis pagrindas šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei jau suformuluotose LVAT praktikoje teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. birželio 17 d. išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. eA-1680-525/2021 (toliau – ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis) konstatavo, kad pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje nuostatoje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, tačiau įstatymai gali nustatyti ir išimtis (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017). Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl valstybės tarnautojų atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą visų pirma aktualios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, galiojusios atsakovų veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovų A. N. ir V. L. materialinė atsakomybė kildinama iš jų neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos Lietuvos valstybei atsiradimą. 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą pateikė komisija, sudaryta KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-11-02 įsakymu Nr. VSI-385, kurios pirmininku buvo KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. N., kuris ir pasirašė šį aktą, o aktą pavirtino Klaipėdos apskrities viršininkė V. L.. Aktu buvo pripažinta, kad jachtininkų viešbučiai yra tinkami naudoti.

Atitinkamai atsakovų A. N. ir V. L. veiksmų, iš kurių pareiškėja kildina regreso tvarka prašomą atlyginti žalą, atlikimo metu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 28 straipsnis nustatė, kad už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Remiantis minėtos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentavusio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją, 1 dalimi, žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dėl kurių darbuotojų (valstybės tarnautojų) neteisėtų veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas ją patyrusiems subjektams, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimas yra pastarųjų materialinės atsakomybės instituto dalis. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, materialinė atsakomybė - tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas. Šios atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi būti įrodinėjami visi valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės elementai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-893-662/2019).

Ginčui aktualiu metu galiojusios redakcijos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos detaliau nereglamentuoja valstybės institucijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas ją patyrusiems subjektams, teisės regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas iš neteisėtus veiksmus atlikusių valstybės tarnautojų įgyvendinimo sąlygų. Nors nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 38 straipsnis) 1 dalyje aptartos kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė), tačiau nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, CK 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Darbo kodekso (toliau – ir DK) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 246 straipsnis, nustatantis kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-728-556/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).

Pagal nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi, kitų įstatymų normos tokio pobūdžio santykiams, kokie susiklostė nagrinėjamoje byloje, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Atitinkamai sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, be kita ko, aktualios CK ir DK įtvirtintos nuostatos, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu.

Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl valstybės tarnautojų atsakomybės, valstybės institucijai įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, įrodinėtini visi civilinės atsakomybės elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovų materialinės atsakomybės, taip pat aktualus DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 246 straipsnis, kuris nustatė, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Būtent šiomis nuostatomis vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, nustatant valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir tais atvejais, kai valstybės institucija įgyvendina Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje, kuris taikytinas šioje byloje sprendžiant dėl A. N. ir V. L. materialinės atsakomybės, įtvirtintą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017). Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama būtina nustatyti valstybės tarnautojo kaltės forma, tokios nuorodos nėra ir DK nuostatose, kiek tai susiję su būtinumu nustatyti kaltę, kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygą. Kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuojančio CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Todėl darytina išvada, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies nuostatas kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).

Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje akcentuota, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti ginčui aktualūs teisės aktai nenustato papildomų sąlygų, todėl šiuo atveju žalos atlyginimas regreso tvarka negali būti siejamas su asmens statusu tokios žalos priteisimo metu ir pakanka nustatyti, kad asmuo valstybės tarnautojo statusą turėjo neteisėtos veikos padarymo metu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016). Atitinkamai byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovai A. N. ir V. L. veiksmų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas šioje byloje, atlikimo metu buvo valstybės tarnautojai: A. N. buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, o V. L. ėjo Klaipėdos apskrities viršininkės pareigas ir minėtos žalos atsiradimas siejamas būtent su jų tarnybine veikla einant nurodytas pareigas šioje institucijoje.

Minėta, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės. Materialinė atsakomybė - tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas. Šios atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. turi būti įrodinėjami visi valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės elementai (žr., pvz., LVAT 2017-08-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017).

LVAT yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatoje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, CK 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar DK 246 straipsnis, nustatantis eilę kitų sąlygų, būtinų materialinei atsakomybei atsirasti, dėl ko spręsta, kad tai leidžia taikyti DK nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011, 2011-11-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011, 2017-08-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, regreso teisei įgyvendinti kai kuriems pareigūnams nustatyta reikalaujama kaltės forma yra tyčia (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros ar teismo pareigūnai, teisėjai), o kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti bet kurią kaltės formą - tyčią arba neatsargumą. Tą patį patvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, kuri priklausomai nuo tyčios ar neatsargumo formos nustato žalos atlyginimo mastą.

Pažymėtina, kad atsakovai buvo valstybės tarnautojai, todėl jų kaltės forma gali būti ir tyčia, ir neatsargumas.

Vertinant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip būtinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015-02-17 nutartyje yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (liet. be visa kita, be kita ko, be to) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia) (žr., pvz., LVAT 2015-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika (DK 246 straipsnis) – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2016-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

D. V. L. ir A. N. neteisėtų veiksmų ir kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Bylos duomenis, Detalųjį planą 2002-06-28 patikrino KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko pavaduotojas K. V.. Komisija, sudaryta KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-11-02 įsakymu Nr. VSI-385, kurios pirmininkas buvo KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas – atsakovas A. N. (pasirašė 2005-12-01 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą), 2005-12-01 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad Jachtininkų viešbučiai (antras etapas), adresu (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Minėtą aktą pavirtino atsakovė Klaipėdos apskrities viršininkė V. L.. K. V. (duomenys neskelbtini) mirė. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2021-06-17 sprendime, administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, kuris turi prejudicinę galią konstatuota, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl K. V. materialinės atsakomybės valstybės tarnybos teisinių santykių srityje yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai bei neatsiejamai susijęs su šiuo asmeniu, todėl jo teisių ir pareigų perėmimas šioje byloje negalimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-22 nutarimą Nr. 1604 atsakovė V. L. nuo 2004-12-29 paskirta Klaipėdos apskrities viršininke. Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 nurodyta, kad šios pareigybės tikslas yra vykdyti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgaliojimus (4 punktas). Pagal aptariamą pareigybės aprašymą, be kita ko, valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi: būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų valdymą, viešąjį administravimą, regioninę plėtrą ir politiką, žemės reformą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą (6 punktas); mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir teikti išvadas (8 punktas); gebėti atlikti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos administracinių vienetų valdymą ir regioninę politiką, analizę (11 punktas). Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: vykdyti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo, Regioninės plėtros įstatymo ir kitų įstatymų apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus regioninės plėtros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos ir kt. srityse (13 punktas), koordinuoti apskrityje esančių ministerijų, Vyriausybės institucijų ir įstaigų bei jų padalinių veiklą, derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas (15 punktas), priimti administracinius sprendimus apskrities viršininko administracijos veiklos klausimais (20 punktas), vykdyti kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko suteiktus įgaliojimus (27 punktas) ir kt. Su minėtu pareigybės aprašymu Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. buvo supažindinta pasirašytinai.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų V. L. 2002-04-23 įsakymu Nr. 81K, 13.1 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veiklą. Šių nuostatų 10.3 punkte nustatytos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijos teritorijų planavimo, statybos ir paminklotvarkos srityje: padeda organizuoti apskrities lygmens teritorijos planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje (10.3.1. punktas); pagal savo kompetenciją atlieka savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos statinių pripažinimo tinkamais naudoti, statinių avarinės būklės įvertinimo ir griovimo valstybinę priežiūrą (10.3.5. punktas); įgyvendina kitas funkcijas, pavestas statybos įstatymų (10.3.8 punktas); ir kt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2002-04-01) 9 straipsniu, apskrities viršininkas: organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje (1 dalis); teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti (3 dalis); nustatyta tvarka rengia sąlygas apskrities ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams (4 dalis); nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą; nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių išdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos direktoriui) (5 dalis); nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo priežiūrą (6 dalis); atlieka ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimo priežiūrą Statybos įstatymo nustatyta tvarka (10 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-07-27 įsakymu Nr. K-175 nuo 2005-08-01 perkėlė A. N. į KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 13 kategorija). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005-07-27 įsakymu Nr. K-181, su kuriuo A. N. susipažino pasirašytinai, nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti ir įgyvendinti valstybinę teritorijų planavimo bei statinių projektavimo, statybos, griovimo priežiūrą Klaipėdos apskrityje. Šio pareigybės aprašymo III skyriuje nurodyti reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: žinoti teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą ir statybą, apskričių valdymą ir vietos savivaldą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatus (1 punktas); turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą statybos profilio techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį statybos, projektavimo ar statybos priežiūros srityje (2 punktas) ir kt. Pareigybės aprašymo IV skyriuje išvardintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: vadovauja Skyriaus veiklai, teikia metodinę pagalbą skyriaus specialistams (1 punktas), įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos srityje (2 punktas), vadovaudamasis statinių pripažinimo tinkamais naudoti reglamentu tvirtina baigtų statyti, rekonstruoti ar remontuoti pastatų valstybinės komisijos aktus arba dalyvauja komisijos darbe (5 punktas), tvirtina administracinio teisės pažeidimo nutarimus bei visus aktus dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti (7 punktas), ir kt. Pagal A. N. pareigybės aprašymo V skyrių, šias pareigas einantis asmuo asmeniškai atsako už pareigų neatlikimą ar netinkamą bei nesavalaikį atlikimą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu) buvo nustatyta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. To paties įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje buvo įtvirtinta, kad privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai inter alia teritorijų planavimo dokumentai. Taigi statinių pripažinimas tinkamais naudoti iš esmės buvo skirtas ir jų atitikties teritorijų planavimo dokumentams patikrinti.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242, (toliau – STR 1.11.01:2002) nustatyta išsami statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka.

STR 1.11.01:2002 9.6 p. nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Vadovaujantis 10.5 ir 10.6 p., komisijas skyrė apskrities viršininko administracija.

STR 1.11.01:2002 16 p. nustatyta, kad komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus reglamento 3 priede išvardytus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Trūkstant Reglamento 3 priede išvardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių (pagal kompetenciją) ir komisijos pirmininko. Vienas iš reglamento 3 priede nurodytų dokumentų buvo statybos leidimas, todėl, be kita ko, turėjo būti įvertinta, kad šis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir egzistuoja pažeidimai, kurie buvo nustatyti ir Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime.

STR 1.11.01:2002 21 p. nustatyta, kad statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimų motyvai išdėstomi raštu ir įteikiami komisijos pirmininkui. Įvykdžius komisijos nario teisėtus reikalavimus, jis pasirašo kitų komisijos narių anksčiau pasirašytą aktą. Prireikus komisijos pirmininkas gali pakartotinai sušaukti komisiją. Jei pakviestas komisijos narys be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyksta ir nedalyvauja komisijos darbe, komisija gali spręsti apie statinio tinkamumą naudoti jam nedalyvaujant. Kai komisijos narys prieštarauja dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, komisijos pirmininkas svarsto, ar šie prieštaravimai yra pagrįsti.

STR 1.11.01:2002 23 p. nustatyta, kad Komisijos pasirašytą aktą per 15 darbo dienų patvirtina ją paskyrusi institucija. Jei aktas per šį laiką nepatvirtinamas, svarstomos su tuo susijusios priežastys, po to, komisija sušaukiama iš naujo. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti data laikoma akto patvirtinimo data. STR 1.11.01:2002 24 p. nustatyta, kad patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir vadovautis teisės aktais nustatyta tvarka. STR 1.11.01:2002 34 p. įtvirtinta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, 35 p. nustatyta, kad jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus arba šį reglamentą, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina ir tai, kad KLAVA sudarytą statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisiją apie tai, kad projektuojant ir statant statinius buvo pažeisti teisės aktai, informavo KNNP direkcija (kaip nurodoma 2005-11-30 Pripažinimo tinkamu naudoti akto priede) 2005-11-17 raštu Nr. S-653. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2005-11-17 raštas buvo adresuotas A. N. ir V. L.. Šiame rašte nurodyta, kad sklypo, kuriame statomas jachtininkų viešbutis, teritorijų planavimo dokumentai bei statinių projektai parengti prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentui, techninio projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano, nesilaikant galiojančių teisės aktų buvo kreiptasi į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją dėl projektavimo sąlygų išdavimo, šios institucijos atstovas nebuvo įtrauktas į Nuolatinę statybų komisiją, derinimui, susipažinimui ir peržiūrėjimui nebuvo pateikti statinių techniniai projektai ir statinių architektūra nebūdinga tradicinei. 2005-11-30 Pripažinimo tinkamu naudoti akto priede, komisija, kurios pirmininkas buvo atsakovas A. N., konstatavo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2005-11-17 rašte nurodytos aplinkybės viršija komisijos kompetenciją.

Byloje nėra duomenų, kad turėdami informacijos apie teisės aktų reikalavimų pažeidimus, KLAVA darbuotojai būtų ėmęsi veiksmų šiai informacijai ištirti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, ar kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams. Komisijos pirmininkas sprendė, kad KNNP direkcijos prieštaravimai nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad ir 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą patvirtinusi Klaipėdos apskrities viršininkė nesiėmė jokių veiksmų dėl KNNP direkcijos 2005-11-17 rašte nurodytų aplinkybių ištyrimo, nors STR 1.11.01:2002 iki statinio registracijos apskritai leido atšaukti pripažinimo tinkamu naudoti aktą. KNNP direkcijos raštas, kaip jau minėta, buvo tiesiogiai adresuotas ir Klaipėdos apskrities viršininkei, todėl jai buvo žinomas jo turinys.

Išdavusi ir patvirtinusi 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, KLAVA pripažino neteisėtai pastatytus jachtininkų viešbučius tinkamais naudoti, nors šiame prašyme paminėtuose teisės aktuose buvo nustatyta pareiga tikrinti statybos atitikimą ir teritorijų planavimo dokumentams, taip pat įvertinti komisijai pateiktų dokumentų tinkamumą, komisijos pirmininkui buvo nustatyta pareiga tinkamai įvertinti pareikštų komisijos narių prieštaravimus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tiek komisijos pirmininkas, tiek apskrities viršininkė, būdami valstybės tarnautojais, turėjo ir bendro pobūdžio pareigą pavyzdingai vykdyti savo funkcijas, būti objektyvūs, užtikrinti teisėtumą ir pašalinti bet kokias abejones dėl statybų teisėtumo, savo veikloje vadovautis bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, valstybės tarnybos principais, tačiau to nepadarė.

Įvertinus anksčiau išdėstytą nustatyta, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju Komisija pripažino, jog statinys yra tinkamas naudoti, t. y. gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o Klaipėdos apskrities viršininkas minėtą aktą patvirtino, todėl aktas įgavo teisinę galią.

Nustatant atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę, darytina išvada, kad Komisija, kurios pirmininkas buvo atsakovas A. N. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, kuriam pagal šio tarnautojo pareigybės aprašymą keliami didesni patirties ir teisės aktų išmanymo reikalavimai, ir kuris vadovauja viso skyriaus veiklai), nenustatė jokių pažeidimų. Tai yra, neįsitikino, ar statinio dokumentai atitinka teisės aktų nuostatas ir yra teisėti, nors pagal STR 1.11.01:2002 nuostatas privalėjo įsitikinti tokio akto atitikimu teisės aktų nuostatoms, ir tik tada teikti Klaipėdos apskrities viršininkei tvirtinti. Darytina išvada, kad nors pagal STR 1.11.01:2002 nuostatas Komisijos pirmininkas turėjo organizuoti komisijos darbą, pareigą jai vadovauti, užtikrinti tinkamą procedūrų atlikimą ir teisę spręsti dėl pareikštų komisijos narių prieštaravimų, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovas A. N. šių pareigų tinkamai neatliko.

Dėl atsakovės Klaipėdos apskrities viršininkės V. L. veiksmų konstatuotina, kad ji, atlikdama 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto tvirtinimo veiksmus, turėjusius lemiamą reikšmę šio akto įsigaliojimui ir statinio registracijai, perleidimui ir pan., turėdama informacijos apie galimai neteisėtai įvykdytas jachtininkų viešbučio statybas, elgėsi neteisėtai, pažeidė valstybės tarnybai ir apskrities viršininko administracijai keliamus reikalavimus, statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, gero viešojo administravimo principą, pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, objektyviai, sąžiningai, įvertinti visą turimą informaciją, nes nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta KNNP direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo ir užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, nesiėmė veiksmų dėl 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo. Priešingai, ji patvirtino 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. N. ir V. L., pripažindami statinį tinkamu naudoti, neįvykdė jiems priskirtų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų anksčiau minėtuose teisės aktuose, KLAVA 2002-04-23 nuostatuose bei jų pareigybės aprašymuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju jų kaltė pasireiškė tuo, kad jie nebuvo rūpestingi ir apdairūs, kiek jiems pagal pareigas buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas pripažįsta, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikų bei žalos, ką nurodė ir LVAT teismų sprendimais (LVAT 2019-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, LVAT 2021-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021). Žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų, t. y. detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų. Neteisėti KLAVA veiksmai, lėmę žalos atsiradimą yra 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (kartu su detaliojo plano patikrinimo išvada), t. y. tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala Lietuvos valstybei. 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas savo esme yra dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai užbaigti teisėtai, todėl jo pagrindu buvo vykdoma jachtininkų viešbučių registracija (Statybos įstatymo 24 straipsnis), dėl šių veiksmų Lietuvos valstybei kilo pareiga atlyginti žalą pareiškėjams.

Dėl priteistinos žalos dydžio

Pareiškėja Lietuvos valstybė prašo iš A. N. priteisti 3 332,42 Eur ir iš V. L. priteisti 9471,41 Eur žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. DK (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 257 straipsnio 5 dalis numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, sprendžiant dėl regreso įgyvendinimo turi būti įvertintas ir kitų subjektų, įtakojusių žalos priteisimą iš Lietuvos valstybės, indėlis ir ši dalis atitinkamai atimama iš bendros regreso tvarka reikalautinos sumos. Dėl jos regreso teisę turėtų įgyvendinti kiti Lietuvos valstybės atstovai.

Pozicijos, kad būtina įvertinti kitų institucijų ar pareigūnų priimtų sprendimų įtaką žalos atsiradimui, nes tai gali įtakoti atsakovų atsakomybės apimčiai, be kita ko, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016, 2017-08-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-662/2017, 2021-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021).

LVAT 2021-06-17 nutartimi pritarė pirmos instancijos teismo pozicijai, kad ir kiti valstybinio administravimo subjektai, t. y. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dalyvavo ginčo teritorijos planavimo bei statybų procese ir, kad KLAVA darbuotojai nebuvo vienintele priežastimi, lėmusia valstybės pareigą tretiesiems asmenims atlyginti žalą, todėl teismas sprendė, kad Inspekcijai regreso tvarka iš jų priteistinos žalos dydis turi būti proporcingas KLAVA kaltei ir atitinkamai mažintinas. LVAT atkreipė dėmesį ir privačių subjektų veiksmų įtaką ginčo teritorijos planavimo ir statybų procese be valstybės bei savivaldybės institucijų detalųjį planą rengė UAB „Klaipėdos projektas“, o statybos projektą rengė UAB „Baltas fonas“, kurios atstovas, t. y. projekto vadovas taip pat dalyvavo priimant pripažinimo tinkamu naudoti aktą. LVAT pasisakė, kad nors atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas, kitų su ginču susijusių teritorijos planavimo bei statybos procese dalyvavusių subjektų galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės taip pat reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjui iš atsakovų priteistinos žalos dydžio (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 257 straipsnio 5 dalis).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-10-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-15-583/2021 (minėta, LVAT 2022-11-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-849-815/2022 paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-10-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-15-583/2021), kurioje tenkino Inspekcijos prašymą bei priteisė iš atsakovų materialinės žalos atlyginimą, Lietuvos valstybei tenkančią žalos dydį dalino iš šešių subjektų ir KLAVA darbuotojams tenkančią dalį laikė 1/6.

Pareiškėja, atsižvelgdama į LVAT nutartyse konstatuotas aplinkybes prašyme nurodė, kad dėl valstybei kilusios žalos pripažintini atsakingi minėti šeši subjektai, jos dydis, tenkantis KLAVA, ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų, būtų ne daugiau kaip apskaičiuotas 1/6 sumos nuo Lietuvos valstybei tenkančios žalos dydžio. Kadangi Inspekcija nustatė tris dėl rašte nurodytų teismo sprendimų priteistos žalos kaltus KLAVA tarnautojus, todėl KLAVA tenkanti žalos dalis dalintina iš trijų ir iš kiekvieno atsakovo galima reikalautina suma yra ne daugiau kaip 1/3 šios sumos.

Pagal LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, LVAT 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, LVAT 2021-05-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 Lietuvos valstybei tenkantis žalos dalies dydis yra 858 462,37 Eur ir dėl valstybei kilusios žalos pripažintini atsakingi minėti šeši subjektai, jos dydis, tenkantis KLAVA darbuotojams, ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų, būtų ne daugiau kaip 143 077,06 Eur. A. N. vidutinis darbo užmokestis neteisėtų veiksmų atlikimo (2005-12-01 priimtas 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas) metu buvo 911,69 Eur, atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 8 205,21 Eur). Iš A. N. valstybė turi teisę reikalauti 9 vidutinių jo darbo užmokesčių žalos atlyginimo sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT 2021-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 dėl tų pačių neteisėtų veiksmų jau priteista ir sumokėta 4872,79 Eur, todėl iš atsakovo priteistina suma pagal visus tris teismo sprendimus yra 3332,42 Eur, t. y. 9 vidutinių darbo užmokesčių ir jau priteistų sumų skirtumas.

V. L. vidutinis darbo užmokestis neteisėtų veiksmų atlikimo (patvirtintas 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas) metu buvo 1593,80 Eur, atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – 14 344,20 Eur. Iš V. L. priteistinas žalos dydis neviršytinas 9 vidutinių darbo užmokesčių. Taip pat pažymėtina, kad pagal LVAT 2021-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 (žala Lietuvos valstybei priteista pagal LVAT 2013-11-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013) V. L. sumokėjo 4872,79 Eur, todėl iš atsakovės pagal visus tris teismo sprendimus priteistina žalos atlyginimo suma yra 9471,41 Eur, t. y. 9 vidutinių darbo užmokesčių ir jau priteistų sumų skirtumas.

Dėl senaties taikymo

Atsakovai teismo posėdžio metu nurodo, kad yra suėjęs senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. Teisingumo ministerijos atliktų mokėjimų.

Byloje nustatyta, kad pagal LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 žalos atlyginimo mokėjimai atlikti 2020-09-03 ir 2020-09-28, todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigiasi 2023-09-03 ir 2023-09-28.

Pagal LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 žalos atlyginimo mokėjimas atliktas 2020-11-18. Taigi ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigiasi 2023-11-18.

Pagal LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 ieškinio senaties pradžia Lietuvos valstybei pareikšti reikalavimus regreso tvarka skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. nuo atlikto žalos atlyginimo mokėjimo 2021-12-01, tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju baigiasi 2024-12-01.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja su prašymu į teismą kreipėsi 2023 m. balandžio 12 d. Taigi šia teise Lietuvos valstybė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, pasinaudojo per trejus metus, atsakovų argumentai dėl senaties termino praleidimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė V. L. teismo posėdžio metu prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi šiuo metu yra senatvės pensininkė.

Atsakovas A. N. prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties, nes yra senatvės pensininkas, silpnos sveikatos, savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas sūnų. Atsakovas pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyt, kad serga onkologine liga, taip pat gydosi po praeityje įvykusių insultų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėtų papildomų pajamų.

Sprendimo išdėstymo ir atidėjimo klausimai tiesiogiai ABTĮ nėra reglamentuoti. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis - V. L. nustatant mokėtiną sumą po 600 Eur kas mėnesį, o A. N. nustatant mokėtiną sumą po 50 Eur kas mėnesį.

Pažymėtina, jog pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023-07-26 pareiškimu patikslino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams A. N. ir V. L., tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Baltas fonas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjai Lietuvos valstybei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteisti iš atsakovo A. N. 3 332,42 Eur padarytai materialinei žalai atlyginti.

Tenkinti atsakovo A. N. prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 50 Eur.

Pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, priteisti iš atsakovės V. L. 9471,41 Eur padarytai materialinei žalai atlyginti.

Tenkinti atsakovės V. L. prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 600 Eur.

Priteistas sumas pervesti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žalos atlyginimas pagal LVAT 2019-10-23 nutartį byloje Nr. A-1134-575/2019, 2020-04-29 nutartį byloje Nr. eA-1803-1062/2020 ir 2021-05-12 sprendimą byloje Nr. eA-666-602/2021“.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.