Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovų V. L., S. A., V. P. priteisti solidariai 23 102,13 Eur žalos atlyginimo.

Prašyme nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba 2004 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TI-222 nusprendė pritarti teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) rengimui. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 3 d. patvirtino planuojamos teritorijos planavimo sąlygas Nr. A10/12 Detaliajam planui rengti, o 2004 m. lapkričio 23 d. – planavimo užduotį. Neringos savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TI-249 pritarė Detaliojo plano koncepcijai. Neringos savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 1 Detaliajam planui pritarė. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. sausio 24 d. patvirtino detaliojo teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktą Nr. PL-24 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pateikė teigiamą išvadą. Detalųjį planą tikrino, Patikrinimo aktą surašė ir pasirašė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas S. A., jį vizavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorius V. P., o jį patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos viršininkė V. L.. Neringos savivaldybės taryba 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TI-32 Detalųjį planą patvirtino ir pritarė sutarties tarp Neringos savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Enerilas“ dėl infrastruktūros plėtros pasirašymui. Neringos savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 27 d. UAB „Enerilas“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 19 statinių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), projektavimui. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl administracinio akto, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, panaikinimo, 2005 m. sausio 26 d. sutarties tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Enerilas“ dėl infrastruktūros plėtros panaikinimo ir Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. gegužės 27 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 19 panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 prokuroro ieškinį patenkino. Detalusis planas buvo pripažintas prieštaraujančiu Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNPP schema), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, sprendiniams. UAB „Enerilas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama jai priteisti 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 UAB „Enerilas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės solidariai priteisė 144 641 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytame teismo sprendime buvo konstatuota, kad atsakovų padaryti pažeidimai, planuojant ginčo teritoriją laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu Klaipėdos apskrities viršininko administracija būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas, patikrinimo aktas, kuriame pateikta teigiama išvada, būtų buvęs su neigiama išvada ir Detalusis planas nebūtų galėjęs būti tvirtinamas. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, veikdama valstybės vardu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sumokėjo visą UAB „Enerilas“ priteistą sumą ir kreipėsi su prašymu į Neringos savivaldybę dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Neringos savivaldybė įsipareigojo žalą atlyginti 2014-2015 metais. Inspekcija 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. (2.34)-2D-17463 kreipėsi į S. A., ir V. L., siūlydama jiems iki 2013 m. gruodžio 10 d. žalą atlyginti geruoju. Savo atsakymuose V. L. ir S. A. nurodė, kad su pasiūlymu atlyginti žalą geruoju jie nesutinka. Inspekcijos 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. (2.34)-2D-262 kreipėsi į Klaipėdos apskrities archyvą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvą, prašydami pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos rašto, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija derina Detalųjį planą, kopiją, tačiau nei viena iš nurodytų institucijų minėto dokumento nepateikė. Iš Klaipėdos apskrities archyvo buvo gauta Patikrinimo akto kopija su tuometinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktoriaus V. P. viza. Sužinojusi, jog ir šis asmuo dalyvavo neteisėto administracinio akto priėmimo ir patvirtinimo procese, Inspekcija 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (2.34)-2D-3334 jam pasiūlė žalą atlyginti geruoju. 2014 m. balandžio 25 d. buvo gautas 2014 m. balandžio 17 d. atsakymas, kuriame nurodytas asmuo savo kaltę neigė ir žalos atlyginti nesutiko. Teigė, kad remiantis Patikrinimo akto surašymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) redakcijos 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliko apskričių viršininkų administracijos. Tuo metu galiojusios TPĮ redakcijos 35 straipsnyje ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, redakcijos 20.1-20.3 punktuose buvo nustatytos funkcijos, kurias pagal kompetenciją vykdė valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. Byloje aktualios TPĮ redakcijos 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadijoje, kuri yra detaliųjų planų baigiamojo etapo sudėtinė dalis, prieš tvirtinant detalųjį planą, jis tikrinamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Patikrinimo akto pasirašymo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, redakcijos 8.4 ir 8.5 punktuose buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama: teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms; teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimas TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šio tvarkos aprašo 14 punkte numatyta, kad patikrinimo akte įrašoma išvada gali būti teigiama - kai teritorijų planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus ir patikrinimo metu nustatyti teritorijų planavimo dokumento trūkumai yra neesminiai, nelemiantys teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, teritorijų planavimo dokumentą siūloma tvirtinti. Sprendimą, ar teritorijų planavimo dokumento trūkumai yra esminiai ar ne, priima patikrinimo aktą tvirtinantis asmuo. Patikrinimo akte įrašoma neigiama išvada, kai teritorijų planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos, procedūros, lemiančios teritorijų planavimo dokumento sprendinius, teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai). Šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos teritorijų planavimo dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius teritorijų planavimo dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai. Šios tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentą patikrina ir jo patikrinimo aktą pasirašo atitinkamos kvalifikacijos atestatą turintis priežiūros institucijos pareigūnas; patikrinimo aktą patvirtina valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos vadovas arba, jam pavedus, tos institucijos padalinio, atliekančio teritorijų planavimo priežiūrą, vadovas. Teigė, kad pasirašydami, vizuodami ir tvirtindami Patikrinimo aktą, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Toliau nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 konstatavo, esant priežastinį ryšį tarp neteisėtų Lietuvos valstybės (jos vardu veikusių pareigūnų, pasirašiusių, vizavusių ir tvirtinusių patikrinimo aktą) veiksmų ir UAB „Enerilas“ patirtos žalos, todėl manė, kad tuo pačiu yra konstatuotas ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Lietuvos valstybės patirtos žalos buvimas. Nurodė, kad remiantis Patikrinimo akto surašymo ir jo tvirtinimo metu galiojusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194, 2.2.1 punktu, vykdydamas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, skyrius tikrino, ar detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros bei šių dokumentų sprendiniai atitiko teisės aktų ir teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, teikė šiuos dokumentus tvirtinančioms institucijoms motyvuotas išvadas dėl jų tvirtinimo tikslingumo. Patikrinimo akto surašymo ir tvirtinimo metu galiojusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 194 K, IV dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, o šios dalies 15 punkte numatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas vykdo ir kitas apskrities viršininko pateiktas užduotis, nors ir nepaminėtas šiame aprašyme, bet susijusias su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kompetencija. Šio teisės akto III dalies 1 punkte buvo numatytas reikalavimas valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, o V dalies 2 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nustatyta tvarka. Su šiuo pareigybės aprašymu S. A. buvo supažindintas pasirašytinai. Prašyme teigė, kad apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. A., kuris Patikrinimo akto surašymo ir tvirtinimo metu ėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas, veiksmai tikrinant Detalųjį planą, priimant teigiamą Detaliojo plano patikrinimo išvadą ir surašant Patikrinimo aktą neatitiko teisės aktų reikalavimų. Toliau nurodė, kad remiantis Patikrinimo akto surašymo ir patikrinimo metu galiojusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. K-239, 5.1 punktu, vienas iš svarbiausių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento uždavinių buvo užtikrinti Klaipėdos apskrities viršininko ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūrinių padalinių priimtų sprendimų, rengiamų dokumentų ir veiklos teisėtumą. Remiantis šio teisės akto 6.3 punktu, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas užtikrino, kad Klaipėdos apskrities viršininkui teikiami įsakymų ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktus. Su šiais nuostatais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorius V. P. buvo supažindintas pasirašytinai. Patikrinimo akto pasirašymo ir tvirtinimo metu galiojusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 151K, III dalies 1 punkte buvo numatytas reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui žinoti viešąjį administravimą, valstybės tarnybą ir apskrities viršininko įgaliojimų įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus. Šio teisės akto IV dalies 1 punktas numatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorius organizuoja ir užtikrina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą. Su šiuo pareigybės aprašymu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorius V. P. taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Prašyme nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Detaliojo plano panaikinimo pagrindą, darytina išvada, kad atsakovas V. P. netinkamai atliko savo pareigas, neužtikrino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija išduotų teisėtą Detaliojo plano patikrinimo išvadą, todėl kartu su likusiais atsakovais atsakingas dėl žalos Lietuvos valstybei atsiradimo. Prašyme teigė, kad Patikrinimo akto tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo redakcijos 9 straipsnio 5 punkte buvo numatyta, kad apskrities viršininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymą. Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 367, 13 punkte buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo ir kitų įstatymų apskrities viršininkui nustatytus įgaliojimus teritorijų planavimo srityje, o 20 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas priima administracinius sprendimus apskrities viršininko administracijos veiklos klausimais. Minėto pareigybės aprašymo 28 punkte nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas asmeniškai atsako už tinkamą apskrities viršininko įgaliojimų vykdymą laiku. Su šiuo pareigybės aprašymu Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. buvo supažindinta pasirašytinai. Prašyme teigė, kad apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė V. L., kuri Patikrinimo akto tvirtinimo metu ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pareigas, yra atsakinga už neteisėto Patikrinimo akto patvirtinimą. Jos veiksmai neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų tokias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, todėl yra kalta dėl prašomos priteisti žalos atsiradimo. Teigiama, kad privalomumas atsižvelgti į KNNPP schemos sprendinius, rengiant Detalųjį planą, buvo aiškiai nurodytas 2004 m. lapkričio 3 d. išduotose planavimo sąlygose Nr. A10/12. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 konstatuota, kad Detalusis planas iš esmės ir akivaizdžiai prieštaravo KNNPP schemos sprendiniams, kuriuose Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje buvo numatyta joje esančios automobilių stovėjimo aikštelės neplėsti, aptarnavimo pastatų nestatyti, teritorijos paskirties nekeisti, o automobilių stovėjimo aikštelei pagal esamą paskirtį tapus nereikalingai, teritoriją rekultivuoti arba panaudoti miško parko reikmėms (poilsio, žaidimų aikštelėms be statinių ir t.t.). Tuo tarpu Detaliuoju planu buvo numatyta suformuoti naują sklypą, pakeisti naudojimo būdą ir pobūdį, nustatant rekreacinės teritorijos pobūdį-teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Teigė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimus, kurie buvo keliami atsakovams, darytina išvada, kad jie negalėjo nesuvokti akivaizdaus Detaliojo plano neteisėtumo. Taip pat teigė, kad atsakovų kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, t. y. atsakovai suvokė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir gali būti panaikintas ir nors žalos atsiradimo nesiekė, bet bendrais savo veiksmais leido jai kilti, todėl jų atsakomybė solidari. Prašyme nurodė, kad teismo sprendimo, kuriuo UAB „Enerilas“ buvo priteista žala priėmimo diena laikytina sužinojimo apie atsiradusią žalą diena.