Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. J., ieškovės V. J. ir trečiojo asmens E. Š. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. R. T. dėl įpareigojimo šildyti patalpas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10 ⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, pusę šios sumos skiriant ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 2 pirmame namo aukšte ir butas Nr. 4 antrame namo aukšte. Atsakovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 1 pirmame namo aukšte. Trečiajam asmeniui E. Š. nuosavybes teise priklauso butas Nr. 3 antrame namo aukšte. Daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, ginčo butas Nr. 1 yra daugiabučiame gyvenamajame name, nes name yra keturi butai. Name yra įrengtas vietinis centrinis šildymas – krosninis šildymas malkomis ir dujinis šildymas. Ieškovė jai priklausančius butus Nr. 2 ir Nr. 4 šildo dujomis, trečiasis asmuo E. Š. jai priklausantį butą Nr. 3 šildo briketais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-9 patvirtintų Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, kurių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, 20 punkte nustatyta – pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudarydami galimybių patekti pašaliniams asmenims ir nesukeldami neigiamos įtakos gretimų patalpų temperatūrai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1 žiemos laikotarpiu nešildomas jau daugiau nei 10 metų. Atsakovė patvirtino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Šaltuoju metų laikotarpiu nešildomas daugiabučio namo butas gauna šilumą iš kitų greta esančių šildomų butų. Tam tikras šilumos kiekis į atsakovės butą Nr. 1 patenka iš ieškovės šildomo buto Nr. 2 ir trečiojo asmens buto Nr. 3. Be to, buto Nr. 1 langai yra seni, mediniai, nesandarūs, praleidžiantys orą. Namas yra be rūsių. Šaltuoju metu laikotarpiu šaltis per langus, grindis patenka į butą Nr. 1. Akivaizdu, kad šaltis iš nešildomo buto Nr. 1 skverbiasi per bendrą sieną į ieškovės butą Nr. 2 ir per lubas į trečiojo asmens butą Nr. 3. Pagal paskirtį nenaudojamos ir nešildomos buto Nr. 1 patalpos neigiamai įtakoja gretimų butų Nr. 2 ir Nr. 3 temperatūrą, nes ieškovė patiria šilumos nuostolius ir jai reikia nepagrįstai sunaudoti daugiau dujų savo buto Nr. 2 šildymui. Higienos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose ir taikoma naudojant pastatus. Minėta higienos norma nustato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18-22 °C. Nurodyta higienos norma nenumato nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama, tačiau tai savaime nereiškia, kad patalpos gali būti išvis nešildomos ir patalpose neturi būti užtikrinama tam tikra oro temperatūra. Taip pat nėra nustatyta, kokia turi būti gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, jei jose negyvenama. Todėl darytina išvada, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kuriuose negyvenama, neturėtų būti mažesnė nei namo bendrojo naudojimo patalpose, nes jose taipogi negyvenama. Higienos normoje HN 42:2009 nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose (laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai) šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 14-16 °C. Dėl to negyvenamame bute Nr. 1 oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 14-16 °C. Atsakovė netinkamai naudojasi savo turtu, nes butas Nr. 1 yra nešildomas šaltuoju metų periodu. Atsakovė nesutinka, kad būtų patenkama į butą Nr. 1 siekiant išmatuoti patalpų oro temperatūrą. Be to, atsakovė, būdama informuota iš anksto, nesudarė sąlygų 2023 m. vasario 23 d. 09.30 val. atvykusiems Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistams patekti į butą Nr. 1 jo vizualiai apžiūrai. Toks atsakovės kliudymas turėtų būti vertinamas atsakovės nenaudai, konstatuojant, kad bute Nr. 1 nėra pakankama oro temperatūra.

3. Atsakovė I. R. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė paaiškino, kad šalys gyvena daugiabučiame (keturių butų) name. Tai užfiksuota 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (duomenys neskelbtini). Jas ir kitus namo butų, kitų patalpų bendraturčius sieja teisės, pareigos ir atsakomybė už bendrąja daline nuosavybės teise valdomas namo dalis, todėl nagrinėjamam ginčui aktualios bei taikytinos daiktinės teisės normos, tiek, kiek jos reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teises į namo butų, kitų patalpų savininkų bendrai valdomas namo dalis, tarp jų ir šildymo sistemą bei iš to kylančias teisines pasekmes. Tačiau kiekvieno buto savininkai – tiek ieškovė, tiek atsakovė naudoja savo, asmeninės nuosavybės teise priklausančias, šildymo sistemas. Ieškovė – dujinį šildymą, atsakovės butas šildomas krosnimi – malkomis. Atsakovė nėra šilumos tiekėja, ir negali būti įpareigota ja būti būstų šildymo aspektu. Atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, butas paveldėtas iš tėvų ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės, kad jos bute būtų ieškovės pageidaujama temperatūra. Ypač, įvertinant tai, kad šalys neturi bendrosios dalinės nuosavybės šildymo sistemos atžvilgiu, kiekviena šalis savo patalpomis disponuoja savarankiškai ir naudojasi autonominėmis šildymo sistemomis, nepriklausomai nuo kitų būstų savininkų. Ieškovė privalo užtikrinti įrangos atitiktį įstatymo nustatytiems reikalavimams ir tinkamą funkcionavimą, kad būtų išvengta jos nurodomų, bute esančių dėl drėgmės ir nepakankamos temperatūros pasekmių. Konkrečiu atveju, būtent atsakovė yra nukentėjusiosios šalies pozicijoje esamo ginčo situacijoje. Ieškovė per daugybę metų, po, kaip ji nurodo, atlikto remonto, neatliko darbų, siekiant tinkamo stogo konstrukcijų, čerpių dangos išsaugojimo rezultato. Ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrėti namo patalpas tinkamai ir sąžiningai. Antstolės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovei priklausanti namo dalies išorinė siena apkalta dailylentėmis, net vizualiai matoma, kad ieškovės buto kambarių langai aprasoję. Taip pat pateikta stogo čerpių įlūžusi dalis, kas tiesiogiai sąlygoja kritulių, drėgmės skverbimąsi ir į atsakovės butą per visas namo sienas. Be to, jokie namo inventorinių bylų dokumentai nefiksuoja, kad būtų suderinti su institucijomis, įregistruoti valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ ieškovės atliktos priestatų statybos. Atsakovė svarstys galimybę kreiptis su ieškiniu dėl savavališkos statybos (priestato) klausimų ir jų nugriovimo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

6. Atsiliepime nurodė, kad butas Nr. 1 yra nešildomas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą jau beveik 20 metų, taip pat butas nevėdinamas. Šiame bute niekas negyvena jau daug metų. Jos butas yra Nr. 3, antrame aukšte virš buto Nr. 1. Butų Nr. 1 ir Nr. 3 šildymas yra krosnims - malkomis, todėl savo butą šildo malkomis. Butų Nr. 2 ir Nr. 4 šildymas buvo pakeistas iš krosninio į centralizuotą dujinį, todėl šie butai šildomi dujomis. Šiuose butuose nuolat gyvenama ir jie yra prižiūrimi. Dėl nešildomo buto Nr. 1, bute Nr. 2 dauginasi pelėsis. Taip pat dėl nešildomo buto Nr. 1, ji, šildydama savo butą Nr. 3, sudegina ženkliai daugiau malkų ir todėl šildymo sezonais nuolat turi papildomų išlaidų.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje e2-841-991/2023 ieškovės V. J. patikslintą ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę I. R. T. esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip plius 10 ⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Teismo posėdžio metu ieškovė prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buto nešildo, turi būti bent 14 laipsnių šilumos. Dėl to, kad atsakovės nešildo buto, reikia daugiau mokėti už dujas, viena siena yra labai šalta, nes reikia šildyti kaimynės sieną. Pelėsio bute nėra, nes yra vėdinama, sutvarkė ventiliacijos sistemą. Žino, kad atsakovė nešildo buto, nes elektros skaitliukas nedirba, dujų nėra. Pasate yra trūkumų, sienos sutrūkinėjusios. Butas su atsakovės butu ribojasi tik viena siena – dušo patalpa.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškia, kad temperatūrų dydžius nustato 2009-12-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, gyvenamųjų patalpų – 18-22 laipsniai, laiptinėse – 14. Visi buto savininkai turi pareigą šildyti jiems priklausančias patalpas. Nėra išimčių teisės aktuose. Atsakovė nešildydama savo buto pažeidžia kitų bendrasavininkų teises. Nereikia pasekmių. Atsakovės duoti paaiškinimai įrodo, kad ji patalpų nešildo. Ieškovė galėtų prašyti, kad temperatūra būtų 18, tačiau ji sutinka, kad būtų bent 14 laipsnių. Pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, nereikia įrodyti priežastinio ryšio. Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Ginčo namas yra daugiabutis namas, kurio butai turi individualias šildymo sistemas. Bendraturčiai turi imtis priemonių, kad butų išvengta žalos bendro naudojimo objektams ir kt. Butuose nesant centralizuotos sistemos, šilumos tiekėjais laikytini butų savininkai, kurie turi palaikyti temperatūrą, nustatytą higienos normose. Šildymo sezono laikotarpiu butai turi būti šildomi laikantis minėtu LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Atsakovė pripažino, kad bute negyvena, buto nešildo, temperatūra bute 10 laipsnių. Atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti pačios atsakovės prisipažinimu. Šaltuoju metų laikotarpiu atsakovės butas gauna šilumą iš šalia esančių butų. Nors atsakovė negyvena bute, tačiau reikalavimų šildyti patalpas ji turi laikytis. Atsakovė nešildydama savo butą ignoruoja teisės aktus ir kitų bendraturčių interesus. Ieškovei nereikia įrodinėti nei žalos, nei priežastinio ryšio. Ieškovė įrodė ieškinio dalyką.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad name kiekvienas butas turi individualią šildymo sistemą. Butas paveldėtas, po tėvų mirties. Bute temperatūra būna ne mažiau nei 10 laipsniu, net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Su ieškovės butu yra tik viena bendra siena. Ieškovė atlikdama namo pertvarkas pažeidė namo vėdinimo sistemas. Atsakovės bute yra užpiltos sienos. Butas yra pardavinėjamas. Šiuo metu butas nešildomas. Yra natūrali ventiliacija bute. Bendros šildymo sistemos nebuvo ir nėra. Butas šildomas krosnimi. Mano, kad neturi pareigos šildyti butą. Gyvenamos patalpos, kuriose negyvenama, neprivalo būti šildomos. Nei viena atsakovės buto patalpos siena nėra sudrėkusi.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad atsakovės bute ventiliacija yra. Visuomenės sveikatos centras nurodė, kad jokio higienos norma nenumato šildyti patalpų, jeigu jose negyvenama. Bendros šildymo sistemos šiame gyvenamajame name nėra. Namas nuo 1936 metų savivaldybės fondui nepriklausė ir jam netaikomos Šildymas ir šilumos ūkio įstatymo normos. Iš šio įstatymo išeina visos higienos normos. Pastatai, kurie pastatyti 1936 metais nepatenka į tokį teisinį reguliavimą. Šiame name nėra bendros centralizuotos šildymo sistemos, kiekvienas butas šildosi atskirai, namas niekada nebuvo administruojamas savivaldybės, tai yra privatus namas. Ieškovė prašė skirti ekspertizę, o paskui atsisakė jos. Tokia pozicija nėra sąžininga. Atsakovė nėra šilumos tiekėja. Įstatymai nenumato šildyti patalpas, kuriose nėra gyvenama. Atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų. Įstatymas neįpareigoja atsakovės tapti šilumos tiekėja. Žala daroma atsakovės butui dėl ieškovės atliekamų veiksmų, kurie užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Daugiabučio namo šildymo reikalavimai, patvirtinti 2010 m. LR energetikos ministro, taikomi po 2003 metų suprojektuotiems namams. Atsakovės butas yra privataus fondo namas, 1936 m. statybos. Jam netaikomi privalomieji reikalavimai. Tokių butų savininkai patys sprendžia kaip šildytis. Savivaldybė nereguliuoja. Niekada nebuvo kauptos lėšos bendrai šildymo sistemai. Higienos norma netaikoma patalpoms, kuriuose negyvenama. Komercinė veikla atsakovės bute nėra vykdoma. Atsakovės butas siejasi su ieškovės butu tik su dušo patalpa. Pati ieškovė nurodė, kad žalos butui nėra padaryta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

priimtinas ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas ir ši bylos dalis nutrauktina, o ieškinys atmestinas.

13. Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

14. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo (butas Nr. 2 pirmame aukšte ir butas Nr. 4 antrame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 28 d. Apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3035-642/2008, 2010 m. sausio 20 d. Apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-9-538/2010, pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį pastatui (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atsakovei iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys gyvenamojo namo (butas Nr. 1 pirmame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. Š. iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 24/100 dalys gyvenamojo namo (butas Nr. 3 antrame aukšte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. sausio 22 d. nuosavybės teisės liudijimą (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini).

15. 2013 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyriaus sanitarinio patikrinimo aktu Nr. SV4-24 nustatyta, kad pusė (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio E. M. ir jos dukrai A. B., iš išorės apkalta dailylentėmis be apšiltinimo. Pastato kitos pusės, priklausančios J. R. ir K. M. Š., išorinių sienų tinkas nutrupėjęs, vietomis iškritęs. 2-jų aukštų gyvenamajame name pastoviai gyvenama tik antrojo aukšto 3 bute, nuosavybės teise priklausančiame K. M. Š., E. Š. teigimu 3-čio buto patalpų šildymui šią žiemą sunaudojo trigubai daugiau malkų nei įprasta. Pirmajame aukšte po 3-čiu butu (duomenys neskelbtini) bute, nuosavybės teise priklausančiame J. R. gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, nebegyvenama. Šis butas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą nešildomas ir pagal paskiri nenaudojamas, t. y. negyvenamas jau maždaug 10 metų. Pirmo aukšto pirmajame bute, priklausančiame E. M., tikrinant niekas negyveno. Bute atliktas remontas: įrengtas centralizuotas šildymas iš dujinės krosnelės, sienos iškaltos gipskartoniu ir ištapetuotos, įrengtas vidaus tualetas, atnaujinta grindų danga, sudėti plastikiniai langai su stiklo paketais. Naujai suremontuoto buto visos vidinės sienos ir jų kampai, išorinių sienų kampai pelija, nes gretimas ir viršuje esantys butai nešildomi ir negyvenami, 1-o buto gyvenamieji kambariai ir tualetas visiškai nesivėdina dėl sandarių plastikinių langų ir natūralaus vėdinimo trūkumų. Antrajame aukšte esantis 4-tas butas, kuriuo disponuoja E. M., žiemą nešildomas. Dėl pradėtų ir nebaigtų remonto darbų 4-to buto patalpos net neužsandarintos. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pereinamuoju ir šaltuoju metu laikotarpyje iš 4 name esančių butų šildomas ir gyvenamas tik vienas butas. Trijuose butuose gyvenamos patalpos nešildomos ir nevėdinamos. 4-tas butas net neužsandarintas. Pagal paskirtį nenaudojamos, neprižiūrimos ir nešildomos gyvenamojo namo patalpos neigiamai įtakoja gretimų patalpų temperatūrą, gali iššaukti pelėsių dauginimąsi. Nustatyti Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 19 ir 29 punktų pažeidimai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1492 „Dėl savivaldybių sanitarinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ pareikalauta (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių E. R., E. Š., A. B. ir E. M. užsandarinti 4-ą butą, 1,2 ir 4 butų gyvenamąsias patalpas šildyti, esant vidutinei lauko temperatūrai <+10°C (pažeidimo pašalinimo terminas nurodytas 2013 m. spalio 1 d.).

16. Ieškovės atstovas 2022 m. spalio 14 d. pretenzija „Dėl patalpų nešildymo“ kreipėsi į atsakovę, kuria įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip nuo 2022 m. spalio 21 d. pradėti šildyti ir vėdinti jai nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas pirmame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų 18–22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė 35–60 procentų, vadovaujantis Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklėmis. Pretenzijoje nurodyta, kad V. J. žiniomis atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą nešildomas ir nevėdinamas jau beveik 20 metų. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyrius surašė Sanitarinio patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini). Akte buvo konstatuota, kad butas Nr. 1 yra nešildomas ir nevėdinamas. Nustatyti Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 19 ir 29 punktų pažeidimai. Aktu buvo reikalaujama šildyti gyvenamąsias patalpas esant vidutinei lauko temperatūrai <+10⁰C. Šis įpareigojimas nėra vykdomas ir butas (duomenys neskelbtini), nėra šildomas iki šiol. Pretenzijoje pažymėta, kad pagal paskirtį nenaudojamos, neprižiūrimos ir nešildomos gyvenamojo namo patalpos neigiamai įtakoja gretimų patalpų temperatūrą bei iššaukė pelėsių dauginimąsi, kas daro žalą ieškovės priklausančiam turtui.

17. 2022 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė pateikė ieškovės atstovui atsakymą į 2022 spalio 14 d. pretenziją „Dėl patalpų nešildymo“, kuriame nurodė, kad su pateikta ieškovės pretenzija nesutinka, kadangi pretenzijoje nenurodyta, jog ieškovei aktualūs klausimai buvo spręsti su namą administruojančia įmone, pasigesta teisiškai pagrįsto, nedviprasmiško nurodomų aplinkybių pagrįstumo ir konstatavimo, pretenzijoje nurodomas 2013 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini) yra surašytas, nedalyvaujant pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei I. R.T., nesuprantama, kodėl nei akte, nei pretenzijoje neužfiksavus faktinių aplinkybių, atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), yra teigiama, kad 1-ojo buto gyvenamieji kambariai ir tualetas visiškai nesivėdina, atsakovė tokius teiginius neigia. Beveik dešimties metų senumo pretenzijoje nurodomas aktas nurodo, kad nešildomas ir antrajame aukšte esantis butas Nr. 4, kuris su atsakovei keliamais reikalavimais, niekaip nesusijęs. Pažymėta, kad kalbant apie buto šildymo klausimus, turi būti įvertinama, kad net centralizuotai tiekiant šildymo paslaugas gyventojams, nustatyta bendroji taisyklė, kad šildymas nepradedamas, nesant oro temperatūrai tris paras žemiau 10⁰C, taip pat, keliant reikalavimus privataus buto savininkei, neatsižvelgiama į dabartinėje ekonominėje finansinėje situacijoje esančių gyventojų sprendimus ir jų poreikių tenkinimo galimybes, atsižvelgiant į visas infliacijos sukeltas pasekmes Lietuvos Respublikoje ir kylančių kainų bei šildymo kaštų išlaidas. Daug reikšmingesnė yra ta aplinkybė, jog virš ieškovei esančio buto yra kiauras ir neremontuojamas stogas. Kaip tai tiesiogiai įtakoja jos buto būklę, pretenzijoje neįvardijama.

18. A. V. D. 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovės prašymu, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotos faktinės aplinkybės, siekiant užfiksuoti kiek butų yra pastate Nr. 8, pareiškėjai (atsakovei) priklausančio buto ribojimąsi su kitais pastate esančiais butais, pastato šildymo būdą, bendrą namo stogo ir fasado būklę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Konstatuota, kad pastato dalis, kurioje randasi butai Nr. 2 ir 4, apkalta plastikinėmis lentelėmis, iš lauko matoma, kad buto Nr. 2 langai pietinėje ir rytinėje namo pusėje, viduje, užrasoję; pareiškėjai (atsakovei) priklausantis butas Nr. 1 su butu Nr. 2 ribojasi tik viena vidine siena, kuri yra virtuvėje patalpa Nr. I-2 ir koridoriuje Nr. I-1 , iš pareiškėjos buto pusės ši siena apdirbta, apdaila nerodo jokių pažeidimų, kurie galėtų atsirasti nuo drėgmės, t. y. nėra pelėsio, plytelės neatšokusios, kartoninė apdailos plokštė neišpūsta, dailylentės nesupuvusios (pridedamos patalpų Nr. I-1 ir Nr. I-2 besiribojančios sienos nuotraukos); patalpoje Nr. I-3 sienos sausos-nesupelijusios, užfiksuota drėgmės padaryta žala kambario kampe ties lubomis; patalpoje Nr. I-4 sienos sausos-nesupelijusios, neužfiksuoti jokie pažeidimai; ant įėjimo į namą durų yra senas užrašas su keturių butų skaičiumi, pirmajame daugiabučio aukšte buto Nr. 2 durys užmūrytos, į butą patenkama per priestate įrengtą įėjimą, antrame aukšte užfiksuotos dvejos butų durys; namo laiptinėje užfiksuota įvadinė dujų spinta, iš jos atšakos nuvestos į butus Nr. 2 ir Nr. 4, taip pat užfiksuoti dujinių katilų kaminai, išeinantys iš butų Nr. 2 ir Nr.4; prie šiaurinės pastato sienos, ties patalpomis Nr. II-2 ir II-3 pastatytas priestatas, per kurį patenkama į butą Nr. 2; pastato dalies esančios virš butų Nr. 1 ir 3 stogas senas-čerpinis, o pastato dalies esančios virš butų Nr. 2 ir Nr.4 atnaujintas, naujos ir senos stogo dangos sandūroje nesuformuotas joks perėjimas/sudūrimas; ties sandūra tarp čerpinio ir šiferinio stogo dangų paliktas tarpas, nukritusi kraiginė čerpė; plastikinės sienų apdailos lentelės ties butu Nr. 4 taip pat išlūžinėjusios, stogo apskardinimai ir lietvamzdžiai surūdiję – deformavęsi; kieme, prie pareiškėjai (atsakovei) priklausančio garažo Nr. 3G1p praktiškai prišlietas kitas statinys (pažymėta raudonai), kurį pareiškėjos (atsakovės) teigimu, pastatė butų Nr. 2 ir 4 savininkas; tarp pastatų paliktas ~30-40 cm tarpas (pridedamos schemos, fotonuotraukos).

19. Ieškovė pateikė atsakovei priklausančio buto Nr. 2 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fasado foto nuotraukas (DOK-5025, 1-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, jog namo fasadas yra nutrupėjęs, taip pat buto Nr. 2 vonios kambario fotonuotraukas (DOK 10832, 1-2 fotonuotraukos) ir buto Nr. 3 kambario (DOK-10832, 3-4 fotonuotraukos), iš kurių matyti, kad ant sienų kaupiasi pelėsis.

20. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo, matyti, kad ieškovės atstovas 2023 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistus, siekiant atlikti patikrinimą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (numatyta data 2023 m. vasario 23 d., 9.30 val.). Apie numatomą patikrinimą ieškovės atstovas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės atstovę, prašydamas sudaryti sąlygas savivaldybės specialistams patekti į patalpas. Atsakovės atstovė 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir poįstatyminiuose aktuose įtvirtintu privataus asmens būsto neliečiamumo principu, neturi jokio pagrindo nurodyti atsakovei ar įpareigoti ją sudaryti sąlygas patekti savivaldybės specialistams į jos privatų gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į atsakovės atstovę, informuodamas, kad Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistai patikrinimo metu savo įgaliojimų ribose vizualiai apžiūrės patalpas, kokia vietinio patalpų šildymo sistema, šildymui naudojama įranga ir medžiagos ir kt., prašė sudaryti sąlygas savivaldybės specialistams 2023 m. vasario 23 d., 9.30 val., patekti į patalpas. Atsakovės atstovė elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, jog atsakymas buvo pateiktas 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu.

21. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir NVSC) Klaipėdos departamento 2023 m. vasario 22 d. rašte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad NVSC pagal asmenų prašymus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-1179 „Dėl Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo patvirtinimo“ 1.2 punktą, pagal kurį vertina gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, oro drėgmę ir oro judėjimo greitį dėl ūkinės komercinės veiklos veiksnių, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatai, pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081„Dėl Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, kurioje nustatyti mikroklimato parametrai, reikalavimus. Iš informacijos, kuri nurodyta prašyme, darytina išvada, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ūkinė veikla nėra vykdoma. Šilumos vartojimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Šilumos vartojimo kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje numatytai NVSC kompetencijai. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama.

22. Iš atsakovės pateiktos 2016 m. sausio 7 d. akcinės bendrovės (toliau ir AB) AB ,,Klaipėdos vanduo“ pažymos (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovė nenaudoja vandens ir jis nėra jai tiekiamas, kas taip pat patvirtina aplinkybes, kad ji negyvena bute (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad sutartis dėl vandens tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyta su V. J. ir E. Š. Apie J. R. priklausančioje namo dalyje suvartotą vandens kiekį informacijos neturi, kadangi vanduo į šį pastatą yra tiekiamas vienu įvadu. Sutartis su J. R. nėra sudaryta ir paslaugos jos vardu neteikiamos.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

23. Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę šios sumos skiriant ieškovei.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad jis atsisako ieškinio.

25. Teismo posėdžio metu teismas išaiškino ieškovei atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų teisines pasekmes (CPK 140 straipsnio 1 dalis) – tai, kad nutraukus bylą kreiptis į teismą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu nėra galima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra žinomos ir suprantamos dalies ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

27. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnis, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ginčo esmės.

28. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų šildymo.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama ginčo namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 2 ir Nr. 4 savininkė, pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10 ⁰C, šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu atsakovės nešildomas daugiabučio namo butas gauna šilumą iš kitų greta esančių šildomų butų, tame tarpe – ir ieškovei priklausančio buto. Ieškovės teigimu, pagal paskirtį nenaudojamos ir nešildomos atsakovės buto patalpos neigiamai įtakoja gretimų ieškovės gyvenamųjų patalpų temperatūrą, dėl ko ieškovė savo buto šildymui sunaudoja daugiau dujų ir dėl to patiria finansinius nuostolius.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, jog jai nuosavybės teise priklausančio buto šaltuoju metų sezonu nešildo, nurodydama, kad atsakovės patalpose žiemos laikotarpiu temperatūra nenukrenta žemiau +10 ⁰C. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė privalo šildyti savo butą ir palaikyti konkrečią (14 laipsnių šilumos) temperatūrą savo bute, teigdama, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė negyvena, tačiau jį prižiūri ir laiko tam tikrus daiktus – baldus, konservus ir pan. Pažymėjo, jog joks teisės aktas nenumato būtinybės palaikyti +14 ⁰C laipsnių temperatūros atsakovės bute, kadangi šiose patalpose yra negyvenama. Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo daugiabutis gyvenamasis namas yra 1936 metų statybos, jame nėra bendros šildymo sistemos, kiekvienas butas naudojasi autonominėmis šildymo sistemomis, todėl jam nėra taikomas Lietuvos Respublikos ūkio įstatymas ir su juo susijusios poįstatyminių įstatymų nuostatos. Atsakovės teigimu, ji negali būti laikoma šilumos tiekėja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo prasme ir jai negali būti priskiriama pareiga šildyti gyvenamojo namo patalpas.

31. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė faktiškai negyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei tai, kad atsakovė jai priklausančių patalpų šaltuoju sezonu nešildo.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. butas Nr. 2 pirmame aukšte ir virš buto Nr. 2 esantis butas Nr. 4 antrame aukšte; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. butas Nr. 1 pirmame aukšte, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 24/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. virš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 1 esantis butas Nr. 3 antrame aukšte.

33. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas yra individualus namas su individualiomis šildymo sistemomis, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad tiek iš Registrų centro duomenų, tiek iš pateiktų foto fiksacijų ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų nustatyta, jog ginčo pastate yra suformuoti keturi individualūs butai, kurie priklauso skirtingiems savininkams (sprendimo 32 punktas), todėl ginčo namas (duomenys neskelbtini), laikytinas daugiabučiu namu, kurio butai turi individualias šildymo sistemas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo paskirties klasifikaciją apsprendžia jame esantis (projektuojamas) butų skaičius - Statybos techniniame reglamente (toliau – STR) 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.3 punkte numatyta, kad daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas yra pastatas skirtas gyventi trims šeimoms ir daugiau. Pagal minėtą reglamentavimą negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad visi pastate esantys keturi butai yra individualūs ir atskiri, turinys atskirus įėjimus, atskiras šildymo aplinkybes, todėl pirmiausia konstatuojama reikšminga aplinkybė ginčui spręsti, jog ginčo namas yra daugiabutis namas.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020).

35. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24 ir 44 punktus, daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, pastato šildymo ir karšto vandens sistema yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

36. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai yra 1936. Šio gyvenamojo namo šildymo būdas nurodytas ,,vietinis centrinis šildymas“. Šalių ir jų atstovų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas vietinis centrinis šildymas – krosninis šildymas malkomis ir dujinis šildymas. Ieškovei priklausantys butai Nr. 2 ir Nr. 4 šildomi dujomis, atsakove ir trečiajam asmeniui E. Š. priklausantys butai Nr. 1 ir Nr. 3 šildomi krosniniu šildymu malkomis.

37. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatyta kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra bendros šildymo sistemos, kurią pagal aukščiau nurodytas teisės normas būtų galima laikyti šalių bendrąja daline nuosavybe valdomais objektais.

38. Byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės yra paveldėtas iš jos tėvų dar 2017 m. liepos 26 d. Kaip minėta, ginčo tarp šalių, jog atsakovė ginčo bute negyvena, nėra. Tą patvirtina ir 2016 m. sausio 7 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, jog atsakovės butui vanduo nėra tiekiamas, duomenų apie atsakovės vardu sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo, nėra.

39. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 42:2009) nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei bendruosius mikroklimato parametrų matavimo ir kontrolės reikalavimus. Šioje higienos normoje numatyta, kad oro temperatūra (°C) gyvenamosiose patalpose turi būti: šaltuoju metų laikotarpiu 18-22 °C, šiltuoju metų laikotarpiu – 18-28 °C; taip pat numatyta, jog buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu turi būti: koridoriai ir sandėliukai – 18-21 °C; drabužinės – 18-20 °C; vonios ir tualetai – 20-23 °C; laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai – 14-16 °C; bendros virtuvės – 14-16 °C; tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai – 20-23 °C; rūsiai ir sandėliai – 4-8 °C; darbo ir poilsio kambariai – 18-22 °C; skalbyklos 18-22 °C; džiovyklos – 20-23 °C. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Higienos normoje Nr. HN 42:2009 nėra reglamentuota, kokia temperatūra turi būti palaikoma gyvenamuosiuose patalpose, juose negyvenant.

40. Tai, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama, patvirtina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos į bylą pateiktas Klaipėdos departamento 2023 m. vasario 22 d. raštas Nr. (3-12 15.1.1 Mr)2-7823, kuriame nurodyta, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nėra nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama.

41. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 ,,Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ nustato, kad: 1. Privalomieji reikalavimai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemoms (toliau – sistemos): 1.1. suprojektuotoms rengiant statinio projektą naujo daugiabučio namo statybai, esamo rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, kai projektavimas pradėtas po 2003 m. liepos 1 d. (toliau – naujos sistemos); 1.2. suprojektuotoms rengiant statinio projektą naujo daugiabučio namo statybai, esamo rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, kai projektavimas pradėtas iki 2003 m. liepos 1 d. (toliau – senos sistemos). Šiuo įsakymu, įtvirtinta, kad naujos sistemos, gaunančios šilumą iš aprūpinimo šiluma sistemų, privalo atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (toliau – Reglamentas STR 2.09.02:2005), Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80, ir Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253, reikalavimus. Tuo tarpu senos sistemos turi atitikti šių daugiabučių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios dokumentacijos nėra, 2 punkte nurodytuose dokumentuose nustatytus reikalavimus šildymo prietaisų galiai, šilumnešio debitų paskirstymui, vamzdynų šiluminei izoliacijai.

42. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra 1936 metų statybos, laikytina, kad Reglamento STR 2.09.02:2005 nuostatos, susijusios su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomaisiais reikalavimais nėra taikomos. Ginčo situacijai yra aktuali Reglamento STR 2.09.02:2005 3 priede ,,Pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas gyvenamosiose ir viešosios paskirties patalpose“ numatyta teisės norma, kuri nustato, kad oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti iki 28 C, šaltuoju - metų periodu 18-26 C, bei kurioje yra įtvirtinta išimtis, reglamentuojanti, jog šaltuoju metų periodu, kai žmonės patalpose nenusivelka viršutinių drabužių, patalpos oro temperatūra priimama nuo 8 iki 14 ˚C.

43. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (toliau - Šilumos ūkio įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Minėto įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. 2 straipsnio 47 dalyje nurodyta, jog šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.

44. Įvertinus byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, - tai, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienam savininkui (taip pat ir atsakovei) priklausantys butai yra šildomi autonomiškai, jie nėra prijungti prie centrinės šildymo sistemos, bei šildymas yra tiekiamas ne centralizuota tvarka (gyvenamojo namo šildymo būdas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotas: ,,vietinis centrinis šildymas“), taip pat tai, kad ginčo name nėra įsteigta bendrija, bendraturčiai neturi namo administratoriaus, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, laikytina, jog Šilumos ūkio įstatymo nuostatos nereguliuoja subjektų, kurie šildosi autonomiškai, bei kurie nėra prijungti prie centrinės šildymo sistemos, teisinių santykių. Todėl, teismo vertinimu, sprendžiant byloje iškilusį ginčą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų šildymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatos taip pat nėra taikytinos.

45. 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų taisyklių „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 65 punktas numato, kad vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant taisyklių I priedo 27 punkto higienos normų (t. y. Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“).

46. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog nors 1936 metų statybos gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, tačiau byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad name yra įrengta tik vietinė šildymo sistema (kuri reiškia, jog kiekviena iš šalių autonomiškai naudojasi joms nuosavybės teise priklausančia šildymo sistema ir bendros šildymo sistemos, kurią būtų galima laikyti šalių bendrąja daline nuosavybe valdomais objektais, nėra), bei tai, jog atsakovė jai priklausančiame bute Nr. 1 negyvena, šiose patalpose taip pat nėra vykdoma ir ūkinė - komercinė veikla, darytina išvada, jog jokia teisės norma neįpareigoja atsakovės šildyti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas užtikrinant, kad oro temperatūra jose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos.

47. Ieškovė, reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10 ⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos, teismo proceso metu aiškino, jog, vienintelis ieškovės patiriamas nuostolis dėl to, jog atsakovės patalpos yra nešildomos šaltuoju metų laikotarpiu yra tas, jog ieškovė patiria didesnes nei įprastai dujų sąnaudas savo buto šildymui ir dėl to patiria finansinius nuostolius dėl padidėjusių šildymo sąskaitų.

48. Svarbu pažymėti aplinkybę, kad ieškovė, teismui pateiktame ieškinyje įrodinėjusi aplinkybę, jog dėl atsakovės buto nešildymo, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute atsirado pelėsis, bylą nagrinėjant antrą kartą, teismo posėdžio metu nebeakcentavo aplinkybės, jog nešildomos atsakovės patalpos įtakoja pelėsių atsiradimą jos bute, netgi priešingai – paaiškino, jog jos bute pelėsis palaipsniui nyksta ir jo beveik nebėra.

49. Kaip byloje nustatyta remiantis antstolės V. D. 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (duomenys neskelbtini), atsakovės butas Nr. 1 ir ieškovės butas Nr. 2 ribojasi tik viena siena, t. y. atsakovės virtuvės patalpos ir ieškovės vonios patalpos. Antstolė konstatavo, kad ,,iš atsakovės buto pusės ši siena apdirbta, apdaila nerodo jokių pažeidimų, kurie galėtų atsirasti nuo drėgmės. Tokia pati situacija konstatuota ir kituose visuose atsakovės buto kambariuose – ,,sienos sausos, nesupelijusios“ (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 6 lapas). Tai yra rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad pirmojo aukšto patalpos, kurios priklauso atsakovei, nėra apleistos ir neprižiūrimos. Atsakovė patvirtino, kad jai priklausančiame bute šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra niekada nenukrenta žemiau +10 ⁰C, ji bute laiko daržoves, konservus stiklainiuose.

50. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

51. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.).

52. Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

53. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-603-730/2023, grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, nenustatė priežastinio ryšio tarp patalpų nešildymo fakto ir žalos pastato konstrukcijai (sienoms). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo situacija reikalauja specialių žinių, siekiant įvertinti ar daugiabučiame name apeliantės patalpų nešildymo faktas įtakoja pastato konstrukcijų tvirtumą ir stabilumą, pelėsio atsiradimą gretimų patalpų sienose, įvertinti ar šiuo atveju pelėsio atsiradimo priežastis yra apeliantės veiksmai, o ne faktiniai pastato trūkumai, konstatuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, sprendžiant klausimą dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

54. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, bei esant ieškovės prašymui, teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskyrė statybinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp žalos namo konstrukcijai ir nešildymo fakto, taip pat pelėsio atsiradimo priežastis gretimų butų sienose ir pan., tačiau ieškovė teismo nustatytu terminu neįmokėjo piniginio užstato už ekspertizės skyrimą ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašymo skirti ekspertizę atsisakė.

55. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412), taip įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta atsakovui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus, kai reikia atsikirsti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

56. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio, t. y. tai, kad atsakovės buto nešildymas sukelia atsakovės turtui žalą ar įtakoja ieškovės padidėjusias šildymo (sunaudojamų dujų) sąskaitas, neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Maža to, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog nenaudojamos ir nešildomos atsakovės buto patalpos kažkaip neigiamai įtakoja ieškovės patalpas, jų būklę, ar ieškovės patalpų temperatūrą ir tokiu būdu ieškovė patiria kokią tai žalą ar didesnes išlaidas savo butui šildyti. Todėl ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10 ⁰C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 ⁰C šilumos.

57. Be to, akcentuotina ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šildymo būdas ,,vietinis centrinis šildymas“ Nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra įregistruotas jau nuo 1990 m. kovo 12 d. (kadastro duomenų nustatymo data). Taip pat, ieškovės teigimu, ,,atsakovei priklausantis butas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą nešildomas ir nevėdinamas jau beveik 20 (dvidešimt) metų“ (2022 m. spalio 14 d. ieškovės atstovo pretenzija „Dėl patalpų nešildymo“ atsakovei). Nepaisant to, ieškovė niekada anksčiau nesikreipė nei į atsakovę, nei į teismą su prašymu / įpareigojimu šildyti atsakovei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti esant ieškovės teisių ir interesų pažeidimui, bei tuo pačiu ieškinio reikalavimų pagrįstumui.

58. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, todėl jie yra atmetami.

Dėl kitų šalių argumentų.

59. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

60. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

61. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinėje byloje Nr. e2-841-991/2023), kurias sudaro 2 200,00 Eur advokatės Irenos Barauskaitės-Gaižiūnienės teisinei pagalbai apmokėti (200 Eur už konsultaciją, 1 000 Eur už atsiliepimus į pretenziją ir ieškinį, 200 Eur už prašymus teismui dėl procesinio termino, papildomų įrodymų ir bylinėjimosi išlaidų, 800 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme) bei 150 Eur išlaidų už antstolio atliktus procesinius veiksmus.

62. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2023-06-15 DOK-8277) bei sumokėtą 105 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2023-04-21 DOK-17235), iš viso 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

63. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, kurias sudaro 100 Eur teisinės konsultacijos, 100 Eur eksperto paieška, klausimų ekspertui parengimas, 400 Eur pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas (2023-08-28 DOK-36827; 2024-01-14 DOK-2259).

64. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 3 555,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

65. Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje Nr. e2-841-991/2023). Šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priimti ieškovės V. J. patikslinto ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimo paskirti atsakovei baudą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už kiekvieną uždelstą dieną tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę šios sumos skiriant ieškovei.

Bylos dalį dėl reikalavimo paskirti atsakovei baudą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už kiekvieną uždelstą dieną tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę šios sumos skiriant ieškovei, nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. J. gim. (duomenys neskelbtini), 3 555,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei I. R. – T., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.