- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-603-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07286-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- I. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. R. - T. dėl įpareigojimo šildyti patalpas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip +10 Celsijaus (toliau – C) šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 C šilumos (patikslintas reikalavimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, pusę šios sumos skiriant ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 2 pirmame namo aukšte ir butas Nr. 4 antrame namo aukšte. Atsakovei nuosavybes teise priklauso butas Nr. 1 pirmame namo aukšte. Trečiajam asmeniui E. Š. nuosavybes teise priklauso butas Nr. 3 antrame namo aukšte. Daugiabutis namas yra trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, ginčo butas Nr. 1 yra daugiabučiame gyvenamajame name, nes name yra keturi butai. Name yra įrengtas vietinis centrinis šildymas – krosninis šildymas malkomis ir dujinis šildymas. Ieškovė jai priklausančius butus Nr. 2 ir Nr. 4 šildo dujomis, trečiasis asmuo E. Š. jai priklausantį butą Nr. 3 šildo briketais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-9 patvirtintų Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių, kurių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, 20 punkte nustatyta – pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudarydami galimybių patekti pašaliniams asmenims ir nesukeldami neigiamos įtakos gretimų patalpų temperatūrai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 1 žiemos laikotarpiu nešildomas jau daugiau nei 10 metų ir gauna šilimą iš gretimų būtų. Tam tikras šilumos kiekis į atsakovės butą Nr. 1 patenka iš ieškovės šildomo buto Nr. 2 ir trečiojo asmens buto Nr. 3. Be to, buto Nr. 1 langai yra seni, mediniai, nesandarūs, praleidžiantys orą. Namas yra be rūsių. Šaltuoju metu laikotarpiu šaltis per langus, grindis patenka į butą Nr. 1. Mano, kad šaltis iš nešildomo buto Nr. 1 skverbiasi per bendrą sieną į ieškovės butą Nr. 2 ir per lubas į trečiojo asmens butą Nr. 3. Pagal paskirtį nenaudojamos ir nešildomos buto Nr. 1 patalpos neigiamai įtakoja gretimų butų Nr. 2 ir Nr. 3 temperatūrą, nes ieškovė patiria šilumos nuostolius ir jai reikia nepagrįstai sunaudoti daugiau dujų savo buto šildymui. Higienos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose ir taikoma naudojant pastatus. Minėta higienos norma nustato, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18-22 C. Nurodyta higienos norma nenumato nuostatos palaikyti reglamentuojamą gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą šaltuoju metų sezonu, jeigu tose patalpose negyvenama, tačiau tai savaime nereiškia, kad patalpos gali būti išvis nešildomos ir patalpose neturi būti užtikrinama tam tikra oro temperatūra. Taip pat nėra nustatyta, kokia turi būti gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, jei jose negyvenama. Todėl darytina išvada, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kuriuose negyvenama, neturėtų būti mažesnė nei namo bendrojo naudojimo patalpose, nes jose taipogi negyvenama. Higienos normoje HN 42:2009 nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose (laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai) šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 14-16 C. Dėl to negyvenamame bute Nr. 1 oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 14-16 C. Atsakovė nesutinka, kad būtų patenkama į butą Nr. 1 siekiant išmatuoti patalpų oro temperatūrą. Be to, atsakovė, būdama informuota iš anksto, nesudarė sąlygų 2023 m. vasario 23 d. 09.30 val. atvykusiems Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistams patekti į butą Nr. 1 jo vizualiai apžiūrai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys gyvena daugiabučiame keturių butų name. Jas ir kitus namo butų, kitų patalpų bendraturčius sieja teisės, pareigos ir atsakomybė už bendrąja daline nuosavybės teise valdomas namo dalis, todėl nagrinėjamam ginčui aktualios bei taikytinos daiktinės teisės normos, tiek, kiek jos reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teises į namo butų, kitų patalpų savininkų bendrai valdomas namo dalis, tarp jų ir šildymo sistemą bei iš to kylančias teisines pasekmes. Tačiau kiekvieno buto savininkai naudoja savo, asmeninės nuosavybės teise priklausančias, šildymo sistemas. Atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, butas paveldėtas iš tėvų ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės, kad jos bute būtų ieškovės pageidaujama temperatūra. Teigia, kad atsakovė yra nukentėjusiosios šalies pozicijoje esamo ginčo situacijoje, nes ieškovė per daugybę metų, po, kaip ji nurodo, atlikto remonto, neatliko darbų, siekiant tinkamo stogo konstrukcijų, čerpių dangos išsaugojimo rezultato. Antstolės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovei priklausanti namo dalies išorinė siena apkalta dailylentėmis, vizualiai matoma, kad ieškovės buto kambarių langai aprasoję. Taip pat pateikta stogo čerpių įlūžusi dalis, kas tiesiogiai sąlygoja kritulių, drėgmės skverbimąsi ir į atsakovės butą per visas namo sienas. Be to, jokie namo inventorinių bylų dokumentai nefiksuoja, kad būtų suderinti su institucijomis ieškovės atliktos priestatų statybos. Atsakovė svarstys galimybę kreiptis su ieškiniu dėl savavališkos statybos (priestato) klausimų ir jų nugriovimo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad butas Nr. 1 yra nešildomas pereinamuoju laikotarpiu ir žiemą jau beveik 20 metų, taip pat butas nevėdinamas. Šiame bute niekas negyvena jau daug metų. Jos butas yra Nr. 3, antrame aukšte virš buto Nr. 1. Butų Nr. 1 ir Nr. 3 šildymas yra krosnims - malkomis, todėl savo butą šildo malkomis. Butų Nr. 2 ir Nr. 4 šildymas buvo pakeistas iš krosninio į centralizuotą dujinį, todėl šie butai šildomi dujomis. Šiuose butuose nuolat gyvenama ir jie yra prižiūrimi. Dėl nešildomo buto Nr. 1, bute Nr. 2 dauginasi pelėsis. Taip pat dėl nešildomo buto Nr. 1, ji, šildydama savo butą Nr. 3, sudegina ženkliai daugiau malkų ir todėl šildymo sezonais nuolat turi papildomų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę esant vidutinei lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip plius 10 C šildyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad oro temperatūra gyvenamosiose patalpose siektų ne mažiau kaip 14 C šilumos, priteisė iš atsakovės 2105 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir priteisė ir atsakovės 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovei priklauso ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ½ dalis namo yra du butai, tai yra po butą pirmame ir antrame aukšte. Atsakovei šiame objekte priklauso 26/100 dalys pastato, tai yra butas Nr. 1 pirmame aukšte. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. Š. priklauso butas Nr. 3 antrame aukšte. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. aktu nustatyta, kad pastate šildomas tik vienas butas, kiti objektai nešildomi, dėl ko pelija vidinių ir išorinių sienų kampai. Ieškovė kreipėsi į atsakovė dėl patalpų (ne)šildymo, higienos reikalavimų nesilaikymo, kas įtakojo pelėsio atsiradimą. Atsakovė su pretenzijomis nesutinka, teigia, kad patikrinimo aktas surašytas nedalyvaujant atsakovei, o pastato esamą būklę įtakoja kiauras ir neremontuojamas stogas. Antstolės 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad butų pastatai buvo aprasoję, ieškovės ir atsakovės patalpos ribojasi tik viena siena, apdaila nerodo jokių pažeidimų, kurie galėtų atsirasti nuo drėgmės, nėra pelėsio, plytelės neatšokusios, kartoninė apdailos plokštė neišpūsta, dailylentės nesupuvusios. Ieškovė pateikė patalpų vidaus nuotraukas, iš kurių matyti pelėsis. Ieškovė reiškė prašymą leisti savivaldybės darbuotojams patekti į atsakovės patalpas, tačiau atsakovė nesutiko.
6. Dėl teisinio santykio kvalifikavimo ir taikytino reglamentavimo teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų šildymo. Teismas pažymėjo, kad ginčo namas turi keturis butus, kurie priklauso skirtingiems asmenims, dėl ko namas laikytinas asmenims, ir yra laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčo namas yra daugiabutis namas, konstatavo, jog šiuo atveju taikytinos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, kuris numato, jog šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pagal daiktinės teisės normas patalpų savininkai turi tinkamai prižiūrėti patalpas, o šiuo atveju atsakovė nesilaiko teisės aktų, higienos normos minimalių reikalavimų, dėl ko nukenčia namo gyventojų interesai. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pelėsio atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovė šaltuoju metų laikotarpiu turi šildyti gyvenamąsias patalpas.
7. Dėl baudos skyrimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, paskirti atsakovei baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, pusę šios sumos skiriant ieškovei. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus yra ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio, priklausantis nuo sezoniškumo ir kitų aplinkybių, nusprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminą, dėl ko netikslinga priimant sprendimą nustatyti sprendimo neįvykdymo pasekmes..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti apeliantei pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenaudojamos ir nešildomos apeliantės buto patalpos neigiamai įtakoja gretimų ieškovės patalpų temperatūrą, reikalinga daugiau išlaidų ieškovės butui šildyti. Teigia, kad ginčo namas pastatytas kaip individualus namas, kiekvienas butas šildosi individualiai ir neturi bendros šildymo sistemos. Nurodo, kad apeliantės ir ieškovės butas ribojasi tik viena siena, o antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog ginčo siena nerodo apdailos pažeidimų, kuri galėjo atsirasti dėl drėgmės. Pažymi, kad apeliantė bute laiko daržoves, konservuotas daržoves, nes patalpose visada yra apie dešimt laipsnių šilumos.
8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino priežastinio ryšio tarp patalpų (ne)šildymo ir drėgmės ieškovės bute. Teigia, kad ieškovės bute nuomininkė daug verda, džiovina bute skalbinius, dėl ko rasoja ieškovės langai. Nurodo, kad drėgmė ieškovės bute nėra atsakovės veiksmų priežastis. Pažymi, kad ieškovės vonia dėl jos eksploatavimo savybių - nuolatinės drėgmės, besikaupiančių garų, nepakankamos ventiliacijos yra pačios ieškovės netinkamai eksploatuojama patalpa. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujasi byloje pateiktu 2013 aktu, kuriame užfiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos.
8.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose neatskleistos ir tinkamai neįvertintos visos svarbios bylai aplinkybės, nenurodyta, kokie motyvai, paremti norminių aktų pagrindu, pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kodėl teismas patenkino ieškinį, neatsižvelgdamas į apeliantės argumentus. Mano, kad sprendime nurodyti poįstatyminiai norminiai aktai, jų teisėkūros prasme, nepagrindžia teismo sprendimo motyvacijos, neatsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo normų viršenybę. Mano, kad sprendimu nustatytas įpareigojimas negali būti įvykdomas, kadangi be apeliantės sutikimo nėra galima patekti į jos butą ir patikrinti jog patalpose yra ne mažiau 14 laipsnių.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei iš apeliantės priteisti 2105 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau nevertino ar ieškovei priteistų patirtų 2 105 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Pažymi, kad ieškinys sudaro vieną puslapį, patikslintas ieškinys – šiek tiek daugiau, tai yra, du puslapius teksto, o ieškinį iš esmės ieškovė grindė, apeliantės vertinimu, niekiniu 2013 m. aktu Nr. SV 4 - 24 ir iš jo perrašytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad patikslintą ieškinį ieškovės atstovas pateikė 2023 m. kovo 13 d., nors buvo turėjo tokį veiksmą atlikti iki 2023 m. kovo 3 dienos .
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, skirtų asmeninei ieškovės nuosavybei išlaikyti, o ieškinio dalykas yra atsakovės įpareigojimas tinkamai prižiūrėti patalpas. Pažymi, kad ieškovė nereiškė turtinio reikalavimo apeliantei, todėl teismas neturėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir žalos, kurią ieškovė patyrė, apeliantei nešildant patalpų.
9.2. Nurodo, kad name esant kiekvieno buto individualiai šildymo sistemai, butų savininkams galioja reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti temperatūrą, atitinkančią teisės aktuose nustatytą higienos normą. Pažymi, kad apeliantė pripažino, jog patalpų nešildo, todėl netinkamas patalpų naudojimo faktas pagrįstas ir apeliantės argumentais. Mano, kad ta aplinkybė, jog bute negyvenama savaime nereiškia, kad patalpos negali būti šildomos.
9.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismo sprendimas neįvykdytinas, kadangi antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka gali patekti į patalpas ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Mano, kad teismas taip pat tinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, apeliantė jų neginčijo pirmosios instancijos teisme ir neprašė jų sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo apeliantė yra įpareigota šildyti jai priklausančias patalpas (butą) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, neatsižvelgė į tai, kad ginčo namas yra individualus namas su individualiomis šildymo sistemomis. Teigia, kad apeliantės ir ieškovės butai yra gretimi tik viena siena, tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog drėgmės ieškovės bute priežastis yra ne apeliantės veiksmai, tai yra ne buto (ne) šildymas, o ieškovės nuomininkės veiksmai dažnai gaminant (verdant) maistą, džiovinant drabužius. Mano, kad sprendimu nustatytas įpareigojimas negali būti įvykdomas, kadangi be apeliantės sutikimo nėra galima patekti į jos butą ir patikrinti jog patalpose yra ne mažiau kaip 14 laipsnių temperatūros.
13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo pastate ((duomenys neskelbtini)) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai (Nr. 2 (pirmas aukštas) ir Nr. 4 (antras aukštas)), apeliantei priklauso butas Nr. 1 (pirmas aukštas). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. Š. priklauso butas Nr. 3 (antras aukštas). Ieškovė pareiškusi reikalavimą įpareigoti apeliantę šildyti patalpas kartu su ieškiniu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyriaus sanitarinio patikrinimo 2013 m. balandžio 25 d. aktą Nr. SV4-24. Remiantis šiuo aktu nustatyta, kad 2013 m. balandžio 25 d. duomenimis name buvo gyvenamas ir šildomas tik butas Nr. 3 (antrame aukšte), butas Nr. 1 nenaudojamas 10 metų, bute Nr. 4 atliekamas remontas ir jis nėra užsandarintas. Konstatuota, jog neprižiūrimos ir nešildomos patalpos neigiamai įtakoja gretimų patalpų temperatūrą, kas gali įtakoti pelėsių atsiradimą. Minėto aktu nustatyti Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 19 ir 29 punktai ir nurodyta užsandarinti butą Nr. 4 ir gyvenamąsias patalpas šildyti esant mažesnei nei 10 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai (pažeidimo pašalinimo terminas nurodytas 2013 m. spalio 1 d.). Kaip matyti ieškovė teikė pretenziją atsakovei dėl patalų nešildymo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko ir nurodė, kad prastą buto būklę įtakoja neremontuojamas pastato stogas.
14. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pastato išorės ir jai priklausančių butų vidaus foto fiksacijas iš kurių matyti, jog pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 siena vonios patalpoje turi pelėsio požymių, antrame aukšte esančio buto Nr. 4 sienoje matyti pelėsis, atsilupę tapetai. Byloje pateiktos foto fiksacijos patvirtina, jog dalis gyvenamojo namo yra suremontuota (dalis pastato apkalta dailylentėmis, įrengti plastikiniai langai, dalyje pastato keistas stogas) kita pastato dalis yra visiškai apleista, pirmame aukšte matyti mediniai langai.
15. Remiantis antstolės V. D. 2022 m. gruodžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/22/F- 1459 nustatyta, kad apeliantės butas Nr. 1 ir ieškovės butas Nr. 2 ribojasi viena siena. Apeliantės patalpose esančios sienos pusėje nėra apdailos pažeidimų, kurie galėjo atsirasti dėl pelėsio. Antstolė taip pat užfiksavo, kad pastato dalies esančios virš butų Nr. 1 ir 3 stogas senas - čerpinis, o pastato dalies esančios virš butų Nr. 2 ir Nr.4 atnaujintas, naujos ir senos stogo dangos sandūroje nesuformuotas joks perėjimas/sudūrimas. Ties sandūra tarp čerpinio ir šiferinio stogo dangų paliktas tarpas, nukritusi čerpė. Plastikinės sienų apdailos lentelės ties butu Nr. 4 taip pat išlūžinėjusios, stogo apskardinimai ir lietvamzdžiai surūdiję – deformavęsi.
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino aktualios aplinkybės, jog ginčo pastatas yra individualus namas su individualiomis šildymo sistemomis, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad tiek iš Registrų centro duomenų, tiek iš pateiktų foto fiksacijų ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų, ginčo pastate yra suformuoti keturi individualūs butai, kurie priklauso skirtingiems savininkams (nutarties 13 punktas), todėl ginčo namas (duomenys neskelbtini), laikytinas daugiabučiu namu, kurio butai turi individualias šildymo sistemas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo paskirties klasifikaciją apsprendžia jame esantis (projektuojamas) butų skaičius - Statybos techniniame reglamente (toliau – STR) 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.3 punkte numatyta, kad daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas yra pastatas skirtas gyventi trims šeimoms ir daugiau.
17. Pagal minėtą reglamentavimą (nutarties 16 punktas) negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad visi pastate esantys keturi butai yra individualūs ir atskiri, turinys atskirus įėjimus, atskiras šildymo aplinkybes (kas be kita ko sudaro ginčo dalyką šioje byloje) todėl pirmiausia konstatuojama reikšminga aplinkybė ginčui spręsti, jog ginčo namas yra daugiabutis namas. Aktualu pažymėti, jog šiuo atveju bendraturčiai neturi namo administratoriaus, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties.
18. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje pažymėta, kad tinkama daugiabučio namo priežiūra ir eksploatacija yra viešasis interesas ir šiuo atveju viešasis interesas pasireiškia tuo, kad tinkamai eksploatuojant daugiabučius gyvenamuosius namus sudaromos prielaidos didžiajai daliai asmenų užtikrinti vieną iš būtinųjų poreikių – turėti būstą. Priešingu atveju apsirūpinti būstu suteikiama parama, be kita ko, socialinių būstų suteikimas, tampa našta visuomenei, kadangi šiam tikslui naudojama viešoji nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023). Tai, kad daugiabučiame name esančio buto savininkas prižiūrint objektą turi būti aktyvus patvirtina ir CK 4.82 straipsnio 1-4 dalys, jog butų savininkai turi reguliariai kaupti lėšas namo priežiūrai, taip pat CK 4.83 straipsnis, kuris numato, jog būtų savininkai turi teisę imtis priemonių jog būtų išvengta žalos bendro naudojimo objektams, reikšti reikalavimus kitiems savininkams dėl objektų valdymo, jog objektų valdymas atitiktų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir interesus.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama ginčo namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. 2 ir Nr. 4 savininkė, gindama interesus dėl jai keliamos žalos, tai yra atsirandančio pelėsio, pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, jog pelėsio atsiradimo priežastis pasato konstrukcijoje (sienoje) yra apeliantės neveikimas – buto Nr. 1 nešildymas, dėl ko ieškovė prašo įpareigoti apeliantę šildyti patalpas. Apeliantė su šiais argumentais nesutikdama teigia, kad kiekvienas butas turi individualias šildymo sistemas, apeliantės patalpose žiemos laikotarpiu yra apie 10 laipsnių šilumos, todėl apeliantė neprivalo palaikyti konkrečios (14 laipsnių) temperatūros, o ir be to, apeliantės vertinimu, toks teismo sprendimas neįvykdomas dėl patikrinimo būtinybės nustatyti ar bus palaikoma 14 laipsnių temperatūra apeliantės nuosavybėje.
21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 – 5 dalys.
22. Sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, nenustatė priežastinio ryšio tarp patalpų nešildymo fakto ir žalos pastato konstrukcijai (sienoms). Nagrinėjamu atveju pelėsio faktas pastato sienoje fiksuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento sveikatos apsaugos skyriaus sanitarinio patikrinimo 2013 m. balandžio 25 d. aktu Nr. SV4-24 ir ieškovės foto fiksacijose (nutarties 14 punktas). Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės pateiktose foto fiksacijose pelėsis fiksuotas abiejuose pastato aukštuose, kai apeliantės butas yra pirmame aukšte, o ir be to, kaip matyti iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo apeliantės patalpose nėra apdailos pažeidimų sienoje, kuri pirmame aukšte ribojasi su ieškovės patalpomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo pašalintos visos abejonės, jog pelėsio atsiradimo priežastis yra ne apeliantės neveikimas (patalpų nešildymas žiemos laikotarpiu), o ginčo pastate esantys stogo trūkumai, kurie yra užfiksuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (nutarties 15 punktas).
23. Pažymėtina, jog antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (nutarties 15 punktas) nurodyta, kad ginčo pastato naujos ir senos stogo dangos sandūroje nesuformuotas joks perėjimas/sudūrimas, paliktas tarpas tarp čerpinio ir šiferinio stogo dangų, o ir be to, stogo apskardinimai ir lietvamzdžiai surūdiję – deformavęsi. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, jog apeliantės patalpose nėra apdailos pažeidimų. Akivaizdu, jog šiuo atveju nėra pašalintos visos abejonės, ar apeliantės veiksmai tiesiogiai įtakoja žalą pastato konstrukcijoms, siekiant ieškiniu įpareigoti apeliantę atlikti veiksmus – šildyti negyvenamas patalpas palaikant konkrečią temperatūrą ginčo patalpose – 14 laipsnių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčo situacija reikalauja specialių žinių, siekiant įvertinti ar daugiabučiame name apeliantės patalpų nešildymo faktas įtakoja pastato konstrukcijų tvirtumą ir stabilumą, pelėsio atsiradimą gretimų patalpų sienose, įvertinti ar šiuo atveju pelėsio atsiradimo priežastis yra apeliantės veiksmai, o ne faktiniai pastato trūkumai, konstatuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, sprendžiant klausimą dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.