- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-202-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- N. J.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei N. J. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą atnaujinimo ir dėl teismo leidimo išdavimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., L. S., M. J., R. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu Klaipėdos rajono 2-ojo biuro notarės N. B. atsakovei N. J. 2018 m. gegužės 24 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. NB2-1456; 2) atnaujinti terminą priimti nepilnamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S. vardu palikimą po A. J. mirties (duomenys neskelbtini); 3) išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S. vardu priimti palikimą, likusį po A. J. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sutuoktinės L. S. tėvas A. J., kuris testamento nepaliko. Palikėjui mirus, atsirado įpėdinių teisė paveldėti palikimą pagal įstatymą. Mirusiojo įpėdiniai mirties momentu buvo jo vaikai – L. S. ir M. J. bei sutuoktinė N. J.. Ieškovo sutuoktinė L. S. po savo tėvo A. J. mirties vyko pas notarą tvarkyti paveldėjimo procedūrų, paaiškino, kad palikimą su motina ir broliu pasidalins ir jai atiteks tėvo turėta sodyba. Sutuoktinė 2018 m. vasario 20 d. sudarė savo vardu sodybos (duomenys neskelbtini), saugos sistemos įrengimo ir elektroninės saugos sutartis su UAB „G4S Lietuva“, bendromis šeimos lėšomis mokėjo už apsaugos paslaugas. Abejoti sutuoktinės L. S. ketinimais paveldėti palikimą po tėvo mirties ieškovas neturėjo pagrindo. Apie tai, kad atsakovė N. J. paveldėjo visą mirusiojo A. J. turtą, ieškovo sutuoktinei L. S. ir jos broliui M. J. 2018 m. balandžio 16 d. atsisakius palikimo, ieškovas nežinojo, šią aplinkybę L. S. nuo ieškovo nuslėpė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovo sutuoktinei L. S. atsisakius palikimo, teisę paveldėti po savo senelio A. J. mirties kaip antros eilės įstatyminės įpėdinės įgijo ieškovo dukros A. O. S. ir P. D. S.. Ieškovo sutuoktinė L. S. notarui nepateikė teismo nutarties, kuria leidžiama priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu nuo palikimo atsiradimo dienos iki šiol L. S. net nebuvo kreipusis (nesikreipė) šiuo klausimu į teismą. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B. nepagrįstai paveldėjimo teisės liudijimą 2018 m. gegužės 24 d. Nr. NB2-1456 į visą palikimą išdavė atsakovei N. J., nes pagal CK 5.13 straipsnį sutuoktinis paveldi visą palikimą tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių. Notarui toks teisinis reglamentavimas neabejotinai yra / turi būti žinomas. Taigi atsakovė be pagrindo viena pati įgijo didelės vertės turtą (palikėjo turėtus žemės ir miško sklypus, dalį sodo sklypo ir buto, sodybą, pingines lėšas ir kt.), tokiu būdu pažeisdama nepilnamečių įpėdinių – savo vaikaičių A. O. S. ir P. D. S. – interesus. L. S., kaip nepilnamečių vaikų motina, taipogi veikė prieš savo nepilnamečių vaikų interesus savo motinos (atsakovės) N. J. naudai. Atsakovė yra dalies palikimą sudarančio turto, priklausiusio jai ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, bendraturtė, tad jai išduoto nuosavybės teisės liudijimo kaip pergyvenusiai sutuoktinį ieškovas neginčija. Taip pat neginčija ir atsakovės įstatyminės teisės paveldėti dalį turto po sutuoktinio mirties. Ieškovas paveldėjimo teisės liudijimą prašė pripažinti negaliojančiu tik ta apimtimi, kuria grubiai buvo pažeistos ieškovo nepilnamečių dukterų paveldėjimo teisės ir turtiniai interesai. Nurodė, kad ieškinį reiškia nepraleidus vienerių metų senaties termino nuo sužinojimo apie tai, kad atsakovė N. J. priėmė visą palikimą, momento. Palikimo atsisakymo faktas jam tapo žinomas tik 2020 m. sausio 10 d., gavus testamentų registro išrašą. Anksčiau neturėjo pagrindo abejoti L. S. paaiškinimu, kad jai kaip palikimas atiteks tėvo sodyba, nes jos veiksmai po tėvo mirties buvo nukreipti į sodybos ir joje esančio turto išsaugojimą, t. y. ji pradėjo rūpintis palikimu kaip savo turtu. Kadangi mirusiojo A. J. įstatyminės antros eilės įpėdinės – vaikaitės yra nepilnametės, teikia teismui prašymą dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą išdavimo, nes yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą. Palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu nepažeis ieškovo nepilnamečių dukterų teisėtų interesų. Palikimo priėmimo sandoris nepilnamečių dukterų vardu neturės neigiamos įtakos jų teisėms ir pareigoms, nes mirusysis jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo, palikimas gali būti priimtas pagal apyrašą. Ieškovas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi jis buvo pradelstas dėl objektyvių priežasčių. L. S. palikimo atsisakymo faktą nuo ieškovo nuslėpė, apie ketinimą atsisakyti palikimo ieškovo neinformavo, o L. S. veiksmai nesudarė pagrindo abejoti, kad jos veiksmai nukreipti į palikimo priėmimą. Ieškovas į L. S. paveldėjimo reikalus nesikišo, aktyviai domėtis paveldėjimo eiga pareigos neturėjo. Nuo aplinkybės apie palikimo atsisakymą sužinojimo iki ieškinio teismui pateikimo praėjo trumpas laiko tarpas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. J. ir tretieji asmenys L. S. ir M. J. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti; 2) paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims; 3) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda, o vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta šių įpėdinių palikimo dalis. Pažymėjo, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu tuo atveju, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Taip pat nurodė, kad ieškovas neteisingai interpretuoja ir CK 3.188 straipsnio nuostatas, kadangi teismo leidimas priimti palikimą ar jo atsisakyti yra reikalingas tik tada, kai palikimas priimamas arba jo atsisakoma nepilnamečių vaikų vardu, o šiuo atveju nepilnametėms ieškovo dukterims jokios paveldėjimo teisė neatsirado. Be to, nurodė tai, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nes apie tai, kad mirė atsakovės sutuoktinis, ir kad atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovas žinojo iš jos ir trečiųjų asmenų, t. y. savo sutuoktinės L. S. ir atsakovės sūnaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė netenkinti atsakovės N. J. ir trečiųjų asmenų L. S. ir M. J. prašymo dėl baudos ieškovui T. S. skyrimo. Teismas priteisė iš ieškovo T. S. 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. J.. Priteisė iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens L. S. naudai. Priteisė iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens M. J. naudai. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismas nustatė, kad teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio A. J. palikimą pagal įstatymą įgijo du pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo sūnus M. J. ir dukra L. S. bei palikėjo sutuoktinė – N. J.. Palikėjo vaikai 2018 m. balandžio 16 d. palikimo atsisakė. Nuo šio momento, kaip numato CK 5.11 straipsnio 2 dalis, paveldėjimo teisė atsirado kitam asmeniui, iki tol jos neturėjusiam, t. y. paskesnės (antros) eilės įpėdinėms vaikaitėms – A. O. S. ir P. D. S. kartu su palikėjo sutuoktine.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis nurodo praleidęs terminą palikimui priimti, teismas nepripažino svarbiomis. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovas, nepilnamečių vaikų tėvas, neabejotinai žinojo apie savo sutuoktinės L. S. tėvo mirtį bei apie jo paliktą turtą, kadangi tuo metu su L. S. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.
3.3. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo objektyvias ir subjektyvias sąlygas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų teisę į paveldėjimą įstatymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo. Apie palikėjo mirtį bei apie paveldėtą turtą jis žinojo ir dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjas, siekdamas apginti, kaip jis pats teigia, savo nepilnamečių dukrų interesus, turėjo visas galimybes pasidomėti dėl priimto palikimo, be to, tuo metu ieškovas ir L. S. buvo santuokoje, dėl ko ieškovo galimybės gauti informaciją apribotos nebuvo.
3.4. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjo mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu jis praleido dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis, nusprendė, kad teisės į palikimą ieškovas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių – savo paties neveikimo ir nerūpestingumo.
3.5. Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad nepilnamečių mergaičių gyvenimo sąlygos yra geros. Nebuvo duomenų apie nepilnamečių mergaičių mamos netinkamą elgesį ar veikimą priešingai savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Institucija taip pat neturėjo duomenų apie netinkamą mažamečių priežiūrą ir auklėjimą, todėl teismo vertinimu, neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių mergaičių vardu, nebus pažeisti nepilnamečių teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Teismas pažymėjo kad netenkinus ieškovo prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovo atstovaujamos dukros nelaikytinos pretenduojančiomis į palikimą, todėl ieškovas, atstovaudamas savo nepilnametes dukras neturi teisės ginčyti Klaipėdos rajono 2-ojo biuro notarės N. B. atsakovei N. J. 2018 m. gegužės 24 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (ne)teisėtumo.
3.7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieškovas pateikdamas ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vien aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas savaime nesudaro pagrindo ieškovui skirti baudą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Pažymi, kad nepilnamečio įpėdinio teisę paveldėti privalo įgyvendinti jo tėvai (globėjai) kaip įstatyminiai atstovai, tačiau šių veiksmų neatlikus ar juos atlikus priešingai pareigai gausinti nepilnamečio turtą, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami - nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas.
4.2. Notaras, vykdydamas valstybės jam pavestas funkcijas, turi pareigą aiškintis, ar yra nepilnamečių vaikų, turinčių teisę paveldėti (pavyzdžiui, įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą, privalomoji palikimo dalis, paveldėjimo teisė transmisijos būdu, paveldėjimo teisė atstovavimo būdu ir kt.), turi būti aktyvus ir užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeistos: informuoti vaiko atstovus apie vaiko teisę paveldėti, jų pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą ar jo atsisakyti gavimo.
4.3. Šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai, įskaitant prašymą pratęsti terminą palikimui priimti yra reiškiami nepilnamečių vaikų interesais, taigi vaikų teisių gynimo teisme galimybės turėjo būti nagrinėjamos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu.
4.4. Teismas tinkamai neįvertino, jog nepilnamečių vaikų teisė į palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl įstatyminės atstovės - vaikų motinos L. S. neveikimo, vaikų motinos ir tėvo tarpusavio santykių ir santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, taipogi ir notaro neatidumo bei nerūpestingumo, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
4.5. L. S. nesikreipimas į teismą dėl teismo leidimo patvirtina L. S. sąmoningą, apgalvotą, tikslingą veikimą priešingai nepilnamečių interesams, siekiant naudos sau ir/ar savo motinai.
4.6. Notarė, būdama savo srities profesionalė ir neabejotinai žinodama CK 5.13 str. nuostatą, taipogi turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei patikrinti, ar yra nepilnamečių antros eilės įpėdinių, su kuriais kartu palikėją pergyvenęs sutuoktinis, nepriklausydamas jokiai įpėdinių eilei pagal įstatymą, paveldi mirusio sutuoktinio dalį palikimo. Tačiau notarė viso to neatliko.
4.7. Šiuo atveju nebuvo išsiaiškinta vaikų valia dėl palikimo priėmimo, nors vaikų motina L. S. sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas kitiems įpėdiniams.
4.8. Jei motyvas reikšti šį ieškinį būtų kilęs dėl to, kad vaikams būtų priteistas mažesnis išlaikymas, tai ieškinys galėjo būti pateiktas teismui žymiai anksčiau, po sužinojimo apie pradinį 2019 m. vasario 28 d. priešieškinį.
4.9. Atsakovės ir trečiojo asmens L. S. veikimas yra priešingas nepilnamečių vaikų interesams ir patvirtina ieškovo turėtas prielaidas apie atsakovės ir L. S. kaip motinos ir dukters suokalbį savanaudiškais tikslais. Atsisakiusi palikimo ir to neatskleidusi, nutylėjusi šį faktą, L. S. turėjo plačias galimybes manipuliacijoms savo ir vaikų turtinę padėtį santuokos nutraukimo byloje parodyti neva prastesnę nei ieškovo, šiam tikslui paaukojant net ir turtines vaikų teises.
4.10. Labiau tikėtina esant ne ieškovo siekiamą menamą naudą dėl mažesnio išlaikymo vaikams priteisimo santuokos nutraukimo byloje, o L. S. realios turtinės naudos siekį, tuo pačiu vienu veiksmu užsitikrinant galimybę savo turtinę padėt} santuokos nutraukimo byloje pateikti kaip prastesnę už kito sutuoktinio, ir atsakovei, bet ne savo vaikams, suteikiant galimybę praturtėti visu paveldėtu turtu.
4.11. Palikto turto mastas ieškovui nebuvo žinomas, tuo niekada nesidomėjo, nes sutuoktinių tėvų turimo turto aptarimai nepatenka į sutuoktinio bendro gyvenimo sritį.
4.12. Ieškovo žinojimas, kad L. S. rūpinasi palikimu (jo dalimi), objektyviai negalėjo ieškovui sukelti įtarimų apie ketinimą palikimo ateityje atsisakyti.
4.13. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog apie L. S. atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2020 m. sausio 10 d.
4.14. Tai, kad vaikų motina, kaip įstatyminė jų atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiams vaikams.
4.15. Teismas turėjo galimybę parinkti kitą nepilnamečių vaikų teisės paveldėti gynimo būdą ir nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai palikimą priėmė faktiniu valdymu per savo įstatyminius atstovus, kurie savo šeimos bendromis pajamomis sumokėjo už paveldimo turto (sodybos) apsaugą, vertinant tai kaip išreikštą valią priimti palikimą vaikų naudai.
4.16. Nagrinėjamoje byloje teismas nesvarstė ir nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės teisėtus interesus.
Atsiliepimas
4.17. Teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti svarbu ir tai, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį palikimo priėmimo termino atnaujinimui neprieštaravo. Dėl šio ieškinio reikalavimo atsiliepime apskritai nepasisakė.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Visiškai pagrįstai teismas nurodė, kad ieškovas aktyvių veiksmų, kaip kad pats nurodo ieškinyje, siekdamas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų interesus, ėmėsi tik tada, kai sužinojo, jog kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje į iš ieškovo prašomo priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymą įtrauktos nepilnamečių mergaičių daliai skirtos gyvenamojo būsto nuomos išlaidos.
5.2. Ieškovui buvo žinoma apie A. J. mirtį, jo palikto turto sudėtį, nes tuo metu jis gyveno santuokoje su L .S.
5.3. Jeigu apeliantas kaltina savo sutuoktinę nesąžiningumu, tai kito įpėdinio atžvilgiu nurodo išgalvotas aplinkybes - neva jis turi kažkokių skolų, nors tokių įrodymų byloje nėra.
5.4. Net L. S. ir priėmus palikimą, ji būtų turėjusi visas teises jį parduoti ar dovanoti ir tam nereikalingas nei teismo leidimas, nei tuo labiau ieškovo sutikimas, nes šis turtas nebūtų priskiriamas šeimos turtui, kuriuo disponuoti reikalingas teismo leidimas.
5.5. Didžioji dalis apeliacinio skundo nukreipta į tai, kad šio ieškinio išsprendimas turi įtakos ieškovo su sutuoktine santuokos nutraukimo byloje.
5.6. Ieškovas bando įtikinti, kad neva jis galvojo, kad L. S. priėmė palikimą, nes sumokėjo už sodybos apsaugą, tačiau apmokėta buvo 2018 m. vasario 20 d., kai dar niekam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
5.7. Kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo apeliantas pateikė duomenis apie šalių turimą tiek santuokoje įgytą turtą, tiek ir asmeninį. Tokiu būdu, pats apeliantas pateikė duomenis iš VĮ Registro centro tiek apie savo, tiek apie L. S. turimą turtą ir jau tada, t. y. 2019 m. sausio 22 d. matė ir žinojo, kad L. S. savo vardu jokio paveldimo turto neturi.
5.8. Klaidina teismą apeliantas teigdamas, kad atsiliepime į ieškinį nebuvo ginčijamas praleistas terminas, būtent atsiliepime yra nurodyta, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8.1. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) A. J. vaikai – dukra L. S., sūnus M. J., sutuoktinė N. J..
8.2. N. J. 2018 m. kovo 22 d. pareiškė, kad priima palikėjo A. J. palikimą. Iš pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. L. S. ir M. J. atsisakė pagal įstatymą nuo jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jų tėvui A. J..
8.3. Iš VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 10 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikimo priėmimo faktas įregistruotas registre 2018 m. kovo 23 d. Palikimo atsisakymo faktas įregistruotas registre 2018 m. balandžio 16 d.
8.4. N. J. 2018 m. gegužės 7 d. pareiškimu prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į pusę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, kaip pergyvenusiai sutuoktinį ir nuosavybės teisės liudijimą į mirusiojo dalį.
8.5. Iš 2018 m. gegužės 7 d. nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. NB2-1200, nustatyta, kad notarė N. B. patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro: ½ dalis buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); savos gamybos lengvojo automobilio priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini); piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esantys AB Šiaulių banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
8.6. Iš 2018 m. gegužės 21 d. nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. NB2-1393 nustatyta, kad notarė N. B. patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro: negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
8.7. Iš 2018 m. gegužės 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. NB2-1456 nustatyta, kad mirusiojo palikėjo sutuoktinė N. J. paveldi visą žemiau įvardintą turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. J.: ½ dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lengvojo automobilio „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį savos gamybos lengvojo automobilio priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį ratinio traktoriaus Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esančių AB Šiaulių banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
8.8. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto santuokos liudijimo, įrašo Nr. 289, nustatyta, kad T. S. ir L. J. (posantuokinė pavardė – S.) susituokė 2013 m. gruodžio 28 d.
8.9. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. vasario 9 d. gimimo įrašo Nr. 47 nustatyta, kad P. D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra.
8.10. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. vasario 9 d. gimimo įrašo Nr. 48 nustatyta, kad A. O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, neįvertino nepilnamečių vaikų interesų viršenybės principo, neįvertino vaikų mamos elgesio ir nukrypo nuo suformuotos teiminės praktikos, jog palikimo priėmimo klausimą teismai privalo spręsti visų bylos aplinkybių kontekste.
10. Apeliantas teigia, kad nepilnamečių vaikų teisė į palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl įstatyminės atstovės - vaikų motinos L. S. neveikimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi tai, kad teisiškai klaidinga vaikų motiną kaltinti neveikimu. Priešingai, vaikų motina per įstatyme nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) kreipėsi į notarą dėl palikimo klausimų išsprendimo ir 2018 m. balandžio 16 d. pareiškimu atsisakė nuo jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jos tėvui. Taigi, apelianto sutuoktinė savo aktyviais veiksmais sprendė palikimo (ne)priėmimo klausimą ir aiškiai išreiškė savo valią palikimo atsisakyti. Pridėtina, kad kiekvieno asmens valia turi būti gerbtina, o palikimo atsisakymo galimybė numatyta įstatyme.
11. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vaikų mama L. S., atsisakydama palikimo, privalėjo gauti teismo leidimą, o šią aplinkybę turėjo įvertinti ir notarė. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad palikimo teisė pirmiausia buvo atsiradusi ne apelianto ir jo sutuoktinės vaikams, bet apelianto sutuoktinei L. S.. Taigi, tik ji buvo palikimo (ne)priėmimo subjektas bei galėjo spręsti palikimo klausimus ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, ji tą ir padarė palikimo atsisakydama. Dėl nurodytų priežasčių CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes, kaip minėta, vaikai buvo paskesnės eilės įpėdiniai, negu vaikų motina, todėl palikimo nebuvo atsisakytas nepilnamečių vaikų vardu, o palikimo savo vardu atsisakė pirmosios eilės įpėdinė apelianto sutuoktinė L. S..
12. Apeliantas, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti. Skunde įvairiais aspektais vertina sutuoktinės elgesį bei jos interesus. Jo nuomone, trečiojo asmens L. S. veikimas patvirtina apelianto turėtas prielaidas apie atsakovės ir L. S. – motinos ir dukters suokalbį savanaudiškais tikslais. Atsisakiusi palikimo ir to neatskleidusi, nutylėjusi šį faktą, L. S. turėjo plačias galimybes manipuliacijoms - savo ir vaikų turtinę padėtį santuokos nutraukimo byloje parodyti neva prastesnę nei apelianto, šiam tikslui paaukojant net ir turtines vaikų teises. Apelianto manymu, galimas ir kitas tikslas: visas turtas lieka saugus, nekyla grėsmė, kad dalis turto atiteks ne pačiai L. S., o jos vaikams. Kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad nagrinėjama kita tarp apelianto ir atsakovės santuokos nutraukimo byla nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir santuokos nutraukimo aplinkybės bei šalių turtinė padėtis ir jos teisinis vertinimas (tai glaudžiai siejasi su santuokos nutraukimo pasekmėmis) negali būti atliekamas šioje civilinėje byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Kita vertus, net L. S. ir priėmus palikimą, ji būtų turėjusi visas teises jį parduoti ar dovanoti ir tam nereikalingas nei teismo leidimas, nei tuo labiau ieškovo sutikimas, nes šis turtas nebūtų priskiriamas šeimos turtui (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegijos vertinimu, apelianto teiginys dėl suokalbio savanaudiškais tikslais nepagrįstas.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apžvelgus bendrus apelianto nurodomus argumentus būtina koncentruotis į esminį šios bylos klausimą (ieškinio dalykas) – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantui, atstovaujančiam vaikų interesus, atnaujinti terminą palikimui priimti. Tai reiškia, kad turi būti vertinamas būtent apelianto elgesys dėl termino praleidimo, vertinamos termino praleidimo priežastys, jų svarba.
14. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
16. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pagal minėtą teismų praktiką yra būtina nustatyti, kokius po palikėjo mirties veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atliko pareiškėjas, ar terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti šį terminą.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovui, atstovaujant savo nepilnamečių vaikų interesus, terminas priimti palikimą baigėsi 2018 m. liepos 17 d. (skaičiuojant tris mėnesius nuo 2018 m. balandžio 16 d.), į teismą ieškovas kreipėsi 2020 m. sausio 20 d., terminą praleidęs pusantrų metų. Apeliantas skunde nurodo, kad palikimo klausimu nesidomėjo, buvo užtikrintas, kad jo sutuoktinė palikimą priėmė, o apie sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2020 m. sausio 10 d.
18. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas žinojo apie paveldėjimo atsiradimą (apelianto sutuoktinės tėvo mirtį (duomenys neskelbtini)). Dera pažymėti, jog tiriant faktinius duomenis, matyti, kad apeliantas, 2019 m. sausio 23 d. kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje pateikė duomenis apie jo ir sutuoktinės santuokoje įgytą turtą, pateikė duomenis ir apie asmeninį turtą. Minėtoje byloje Nr. e2-32-1071/2021 apelianto sutuoktinė 2019 m. vasario 28 d. pateikė priešieškinį. Akcentuotina tai, kad priešieškinio 71 punkte buvo aiškiai nurodoma, kad ieškovo sutuoktinė po tėvo mirties jokio nekilnojamojo turto paveldėjimo teisės pagrindu neįgijo, ieškovo nurodomas paveldėtas turtas – sodyba priklauso sutuoktinės mamai (CPK 12, 178, straipsniai, 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pats apeliantas jau nuo 2019 m. sausio 23 d. teikė duomenis tiek apie savo, tiek apie L. S. turimą turtą, o nuo 2019 m. vasario 28 d. – jo sutuoktinė priešieškinyje teikė įrodymus apie jos turimo turto mastą. Spręstina, jog suvokiant, kad santuokos nutraukimo byloje, be kitko, vertinamas / dalijamas visas šalių turimas turtas bei vertinamas asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas, ieškovas žinojo ir turėjo suvokti, kad L. S. savo vardu jokio paveldimo / paveldėto turto neturi. Pridėtina, kad ieškovas 2019 m. balandžio 18 d. atsiliepime į sutuoktinės priešieškinį jau ir pats aiškiai nurodinėjo, kad atsakovė (sutuoktinė) atsisakė nuo palikimo priėmimo po tėvo mirties (atsiliepimo 11 lapas). Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad apie sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2020 m. sausio 10 d., yra prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (CPK 185 straipsnis), iš nurodomų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad apie paveldėjimo atsisakymą jis sužinojo žymiai anksčiau.
19. Apelianto motyvas, kad jis galvojo, kad L. S. priėmė palikimą, nes sumokėjo už paveldimos sodybos apsaugą, nepagrįstas, nes bylos duomenimis už sodybos apsaugą apmokėta buvo 2018 m. vasario 20 d., kai dar niekam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes A. J. mirė (duomenys neskelbtini).
20. Aktualu ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
21. Iš anksčiau nurodytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių galima nuspręsti, kad apeliantas, turėdamas apsisprendimo laisvę, sąmoningai ilgą laiką nepareiškė noro atstovauti vaikų interesus priimant palikimą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po sutuoktinės tėvo mirties, atstovaudamas vaikų interesus, priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi ieškovo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjo mirties nebuvo suvaržyta.
22. Apelianto nurodyti argumentai, kad atsakovė ir jo sutuoktinė nuslėpė nuo jo faktą, kad palikimo buvo atsisakoma, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas palikimo klausimais tiesiog nesidomėjo ir nesirūpino.
23. Apeliantas teigia, kad sprendimo nepagrįstumui konstatuoti svarbu ir tai, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį palikimo priėmimo termino atnaujinimui neprieštaravo. Kolegija, atsakydama į šį argumentą cituoja atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytus argumentus: „ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nes apie tai, kad mirė mano (teismo pastaba: atsakovės) vyras ir kad man išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jis žinojo iš manęs ir trečiųjų asmenų t .y. savo žmonos L. S. ir mano sūnaus M. S., nes tuo metu mūsų santykiai buvo geri ir giminiški“ (atsiliepimo 5 lapas, 4 pastraipa). Taigi, atsakovė ir tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį bei prašydami jį atmesti, pateikė bendrą poziciją, kad ieškovas terminą yra praleidęs, o su prašymu jį atnaujinti, kaip ir kita ieškinio dalimi, nesutinka.
24. Apeliantas skunde cituoja teismų praktiką dėl prioritetinių vaikų gynybos principų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį aspektą, vadovaudamasi byloje esančiais įrodymais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepilnamečių mergaičių gyvenimo sąlygos yra geros. Nėra duomenų, apie nepilnamečių mergaičių mamos netinkamą elgesį ar veikimą priešingai savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Institucija taip pat neturi duomenų apie netinkamą mažamečių priežiūrą ir auklėjimą, todėl kolegijos vertinimu, neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių mergaičių vardu, nebus iš esmės pažeisti nepilnamečių teisėti interesai.
25. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo galimybę parinkti kitą nepilnamečių vaikų teisės paveldėti gynimo būdą ir nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai palikimą priėmė faktiniu valdymu per savo įstatyminius atstovus. Dėl šio argumento paminėtina, kad nors teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), tačiau akcentuotina, kad tai neturi būti suprantama kaip teismo pareiga advokatauti proceso šalims. Pirmiausia pareiga pateikti ieškinio reikalavimą nustatyta proceso šaliai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, nesant alternatyvaus reikalavimo, nei pareikštas šioje byloje, ieškinio dalyko pakeitimas ir išnagrinėjimas bei sprendimo priėmimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principus, nes kita proceso šalis negalėjo į kitą reikalavimą atsikirsti ir taip gintis.
26. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), teisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog ieškovas nebuvo rūpestingas, ilgą laiką nerealizavo savo teisių, ieškovo nurodytos termino palikimui priimti atnaujinimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir teisingai išsprendė klausimą.
27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
30. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, patyrė 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovės patirtos 500 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei N. J. iš ieškovo T. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.