Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-6-806/2025 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.21

2025 m. sausio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. Š. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimų esmė

1. J. Š. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam, taikant BK 48 straipsnį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į J. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini).

4. Be to, J. Š. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. Š. paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendį.

9. J. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaitant 5 mėnesius 27 dienas), dvi trečiąsias paskirtos bausmės atliko (duomenys neskelbtini), neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) – 4 (ketveri) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 7 (septynios) dienos.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

12.1. Komisijos motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, įvykdžius visus įstatyme numatytus reikalavimus, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. Š. skundas atmestinas.

14. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam J. Š. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad J. Š. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai aprašyti bei išanalizuoti lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimui reikšmingi duomenys, taip pat tinkamai atsakyta į skundo argumentus, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, visų aplinkybių iš naujo nekartoja, akcentuodamas esminius skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis.

17. Teismų praktikoje nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas – teismo prerogatyva. Kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020, 1S-422-576/2023, 1S-435-806/2023).

18. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam J. Š. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trylikai metų. Neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) buvo ketveri metai keturi mėnesiai ir septynios dienos. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad J. Š. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Visgi, reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

19. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog J. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už Lietuvos Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), BK 286 straipsnyje, kurios yra priskiriamos nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.

20. Iš apygardos teismui pateiktų nuteistojo byloje esančių duomenų matyti, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai J. Š. buvo pristatomas ne pirmą kartą, tačiau Komisija ankstesnių nuteistojo elgesio rizikos vertinimo metu nenusprendė jam taikyti lygtinio paleidimo. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistojo J. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kartu pažymima, kad pastaruoju metu struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų, vykdyti jam rekomenduojamas priemones, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos elgesio pokyčių korekcijai išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarime konstatuota, kad nuteistasis stengiasi valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad vyko ženklūs asmenybės pokyčiai ir asmuo daugiau nenusikals ateityje, todėl Komisija vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam J. Š. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

21. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvados vertinimo, nuteistojo J. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išlieka toks pat, lyginant su 2024 m. balandžio 3 d. vertinimu. Paskutinio nuteistojo socialinio tyrimo metu konstatuoti vienuolika kriminogeninių veiksnių, t. y. darbinės patirties stygius; prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; impulsyvumas; agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos stoka; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę (a. b. 2 t., I d., l. 80). Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, kadangi Komisijos socialinio tyrimo išvadoje konstatuojami ypatingai reikšmingi veiksniai, be kita ko, lėmę nuteistojo nusikalstamą elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Š. atžvilgiu konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai, t. y. didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius; šeši teistumai; smurtinių nusikaltimų modelis; nusikaltimų sunkėjimo dinamika (a. b. 2 t., I d., l. 80). Vertinant nuteistajam J. Š. nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius pažymėtina, kad Komisijos socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti vos trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nustatyta, kad nuteistasis palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais, yra išsprendęs gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo klausimus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, taip pat stebimos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais (a. b. 2 t., I d., l. 80), kurių skaičius, lyginant su nuteistajam nustatytais statiniais bei dinaminiais veiksniais, yra santykinai mažas ir jų neatsveria. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, kiekvieną savaitgalį važiuoja namo, aplanko savo (duomenys neskelbtini) sūnų, tačiau pažymėtina, kad socialiniai ryšiai praeityje nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, už kokias nusikalstamas veikas J. Š. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kokie kriminogeniniai veiksniai (statiniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti, dinaminiai ir apsauginiai, kurių skaičius ir pobūdis priklauso tik nuo paties nuteistojo aktyvaus veikimo) nustatyti jo atžvilgiu, nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistojo padaryta pažanga šiuo metu yra akivaizdi ir suponuoja pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo J. Š. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o nagrinėjamu atveju nenustatytos akivaizdžios pastangos šią riziką mažinti.

22. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kadangi šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.).

23. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį pažymėtina, kad J. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo penkiolika kartų skatintas (paskutinį kartą skatintas (duomenys neskelbtini) už tai, kad dalyvavo programose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (a. b. 3 t., II d., l. 152)) ir septynis kartus baustas (nerastas miegantis jam skirtoje lovoje, buvo nustatytas 0,6 promilės girtumas, už atsisakymą gyventi jam skirtoje patalpoje, už lankymąsi be leidimo kitose patalpose, už atsisakymą atlikti jam paskirtą nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų tvarkymas be eilės ir kt.), nors nuobaudos nebegalioja, tačiau, pažymėtina, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Vertinant šiuos duomenis, turi būti atsižvelgta į tai, kad J. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Be to, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra jo pareiga ir savaime nesuponuoja pagrindo lygtiniam paleidimui. Visgi, pastebėtina ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistojo J. Š. elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, tačiau, net ir esant atitinkamų pareigūnų priežiūrai, nuteistasis vis tiek yra linkęs nepaklusti vidaus tvarkai.

24. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to vertinant nuteistojo J. Š. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, J. Š. laisvės atėmimo bausmės metu baigė „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, (duomenys neskelbtini) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje, (duomenys neskelbtini) organizavo ir vedė bei kuravo savipagalbos programą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dalyvavo Resocializacijos skyriaus psichologo vykdomoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose, (duomenys neskelbtini) įtrauktas į „(duomenys neskelbtini)“ susitikimus, (duomenys neskelbtini) dalyvavo programos, skirtos asmenims, nuteistiems už vairavimą apsvaigus užsiėmimuose, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seminare „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) sistemingai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į Lietuvos Respublikoje esančius namus (į bausmės atlikimo vietą grįžta laiku, pažeidimų nefiksuota), nuo (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo metu dirba administracijos pasiūlytą darbą, (duomenys neskelbtini), po perkėlimo į (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu tęsia darbinius santykius, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: viktorinose, sporto turnyruose, „protų mūšiuose“, „Žolinių“ šventėse ir pan. Nors tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, indikuoja jo įsitraukimą, siekiant koreguoti elgesį, tačiau pačios savaime šios priemonės negali būti pripažintos pagrindu spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Atsakydamas į nuteistojo skundo argumentą, kad nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese tik teoriškai, bet ne praktiškai gali riziką sumažinti, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad, kaip minėta, didesnis J. Š. įsitraukimas į dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio / požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

25. Vertindamas kitas reikšmingas aplinkybes teismas pastebi, kad J. Š. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas šešis kartus. Nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas būnant jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Analizuojant nuteistojo pastarųjų įvykdytų nusikaltimų pobūdį, galima teigti, kad J. Š. nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad paskutinius nusikaltimus J. Š. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas nustatė, kad praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo ne atsitiktinės, o jo padaryti nusikaltimai turi tendenciją sunkėti, kas rodo jo asmenybės nenorą padaryti būtinas išvadas ir keisti ne tik elgesį, bet ir požiūrį dėl draudžiamų veikų. Nors į šias aplinkybes atsižvelgė teismai skirdami nuteistajam J. Š. laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (5 iš 5 balsų balsavo prieš). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog J. Š. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o nurodytas nuteistojo aktyvias pastangas keistis teismas taip pat vertina teigiamai, tačiau vien tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

27. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

28. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina Komisijai ir žemesniajam teismui, kad nuteistojo J. Š. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotam, o jo paties nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai pakartotinai nenusikals, dėl to J. Š. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

29. Žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam, kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Tai sudaro pagrindą nuteistojo J. Š. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.