Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-667-302/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-11
Bylos Nr.: e2A-667-302/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00603-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Axis Industries“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“

Civilinė byla Nr. e2A-667-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00603-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Axis Industries“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir įskaitymo ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „Daistatus“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės AB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ atliktą vienašalį 60 044,22 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės AB „Axis Industries“ 63 969,67 Eur skolą, delspinigius bei palūkanas, procesines 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji pagal su atsakove AB „Axis Industries“ 2017 m. birželio 5 d. sudarytą Rangos darbų sutartį Nr.11999-160272G28 ir papildomus susitarimus prie šios sutarties (toliau – ir Sutartis) atliko Klaipėdos miesto baseino (50 m.) su sveikatingumo centru, esančio adresu Dubysos g.12, Klaipėda, stogo įrengimo darbus. Darbai buvo baigti 2018 m. sausio 31 d. Atlikti darbai atsakovei buvo perduoti pagal atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Už atliktus darbus iš viso buvo išrašytos ir pateiktos atsakovei septynios PVM sąskaitos faktūros 396 144,93 Eur (be PVM) sumai. Atsakovė dalį sumų pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo, taip pat į rangovui mokėtinas sumas buvo įskaitytos 600 Eur baudos už darbų saugos pažeidimus. Ieškovės teigimu, atsakovė jai nesumokėjo už darbus 68 581,89 Eur. Iš šios sumos 7 615,94 Eur yra sulaikyta suma, kaip tai numatyta tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 straipsnyje ir Bendrųjų sąlygų 15.5.1 papunktyje (pakeistas Specialiųjų sąlygų 6 dalyje). Sulaikytų sumų apmokėjimo terminas nėra suėjęs, nes atsakovė nepasirašė Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Ieškovė tvirtino, kad ieškinio pateikimo dieną pagal Sutartį atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 60 965,95 Eur už atliktus ir priimtus darbus bei 3 003,72 Eur delspinigių ir palūkanų.

3. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė vietoje to, kad atsiskaitytų su ieškove už atliktus ir priimtus darbus, ieškovei pateikė 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“, kuriuo informavo ieškovę apie netesybų įskaitymą į mokėtinas sumas, šiuo raštu pagal jame nurodytas sąskaitas atsakovė pritaikė ir įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas 60 044,22 Eur netesybų. Ieškovės teigimu, šis įskaitymas buvo atliktas nepagrįstai, nes atsakovė AB „Axis Industries“ neturėjo galiojančio reikalavimo dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo ieškovės atžvilgiu, be to, atsakovės reikalavimai dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo yra neapibrėžti ir nekonkretūs: neaiškus ir nekonkretizuotas netesybų dėl darbų vėlavimų paskaičiavimas, nurodomos tariamos išlaidos, nepateikiami įrodymai, kad nurodytos išlaidos tikrai faktiškai patirtos, dalis baudų, kurias atsakovė įskaitė, jau anksčiau buvo tarp šalių įskaitytos. Todėl ieškovė prašė pripažinti atsakovės AB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu.

4. Ieškovė 2018 m. spalio 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. pateikiant ieškinį, atsakovei nebuvo suėjęs terminas sumokėti ieškovei sulaikytą 7 615,94 Eur sumą. Šis terminas suėjo 2018 m. liepos 30 d., todėl iš atsakovės ieškovė papildomai prašė priteisti 7 807,86 Eur, t. y. 7.615,94 Eur sulaikytą sumą ir už 63 dienas paskaičiuotus delspinigius – 191,92 Eur, bei procesines 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (už papildomą piniginį 7 807,86 Eur reikalavimą – nuo jo priėmimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės AB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ atliktą vienašalį 60 044,22 Eur sumos įskaitymą tarp ieškovės UAB „Daistatus“ ir atsakovės AB „Axis Industries“ negaliojančiu; priteisė ieškovei iš atsakovės: 71 777,53 Eur skolą, delspinigius ir palūkanas; 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 63 969,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 807,86 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priėmimo dienos (2018 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4 302 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr.10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ pranešė ieškovei, jog iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį išskaičiuotos ieškovei priskaičiuotos netesybos pagal pateiktą 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. BP-20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027, 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117, 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. 12/27/2017, 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 1/9/2018 bei 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 20180213. Apie tai, kokio dydžio sumas atsakovė įskaitė, šiame rašte nenurodyta. Iš rašte nurodytų dokumentų turinio matyti, kad atsakovė 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014 išrašė ir pateikė ieškovei, kad ši sumokėtų 300 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027 – kad ieškovė sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117 – kad ieškovė sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. 20171227, bet ne sąskaitą Nr. 12/27/2017, kaip kad 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr.10.1-SD18-208 nurodė atsakovė – kad ieškovė sumokėtų 8 509,76 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 20180109, bet ne sąskaitą Nr. 1/9/2018, kaip kad 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr.10.1-SD18-208 nurodė atsakovė – kad ieškovė sumokėtų 1 185,40 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bei 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 20180213 – kad ieškovė sumokėtų 49 749,06 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau iš atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 10.1-SDS17-1592, su kuriuo buvo teikiama ir sąskaita Nr. 20171227, matyti, kad atsakovė reikalavo atlyginti 8 509,76 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 3 309,25 Eur išlaidos už šildymą, 1 324 Eur administravimo išlaidos ir 3 876,51 įrangos nuomos išlaidos, kurios susijusios su tinkamos darbo aplinkos pastato viduje sudarymu, neva ieškovei netinkamai atlikus stogo dengimo darbus. Iš atsakovės 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. 10.1-SD18-10, su kuriuo buvo teikiama sąskaita Nr. 20180109 matyti, kad atsakovė reikalavo atlyginti 1185,40 Eur nuostolius, kuriuos sudaro patirtos 350,50 Eur išlaidos už ventiliatorių ir drėgmės rinktuvų nuomą, 300 Eur administravimo išlaidos ir 504,90 Eur už elektros energijos sąnaudas įrangai (2017 m. lapkričio mėn. - 475,73 Eur ir 2017 m. gruodžio mėn. - 29,17 Eur). Iš atsakovės 2018 m. vasario 13 d. rašto Nr. 10.1-SD18-84, su kuriuo atsakovė teikė ir sąskaitą Nr. 20180213, matyti, kad atsakovės reikalaujamą sumokėti 49 746,09 Eur sumą sudaro: 1) 129,46 Eur nuostoliai patirti dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų, kai dėl nesandariai įrengto pastato stogo antrame aukšte buvo aplieti ir sugadinti gaisrinės saugos ir signalizacijos įrangos davikliai, apie ką ieškovė buvo informuota 2018 m. sausio 30 d. pasitarimo metu; 2) 3 250 Eur bauda už sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo nepateikimą; 3) 46 369,60 Eur delspinigiai už vėlavimą atlikti sutartimi numatytus darbus. Taigi ieškovė pranešė atsakovei apie atliktą 60 044,22 Eur sumos įskaitymą.

7. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir Apyvartos žiniaraščio duomenis, teismas darė išvadą, kad reikalaujamas pagal 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027 ir 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117 mokėti baudas ieškovė pripažino ir pati šiomis sumomis sumažino iš atsakovės reikalaujamas mokėti sumas, t. y. iš esmės baudas sumokėjo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti minėtas sumas.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad stogo įrengimo darbų vykdymas buvo atidėtas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, kad pagrindiniai stogo dengimo darbai buvo vykdomi 2017 rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kurie buvo itin lietingi (dėl liūčių 2017 m. spalio 4 d. netgi buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 781, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje), kad pastatas visu lietingu laikotarpiu buvo nesandarus ne tik dėl stogo įrengimo darbų, bet ir dėl to, jog viso pastato statybos darbai buvo neužbaigti ir visame pastate buvo neužsandarintos angos, nesumontuoti langai, pastate nebuvo įrengta vėdinimo sistema, taip pat 2017 m. lapkričio paskutinę savaitę buvo atidengtos stogo konstrukcijos ir, lyjant lietui, atliekami konstruktyvo stiprinimo darbai „K“ ašyje, kurie truko apie savaitę, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog būtinybė šildyti pastatą ir statyti papildomus vėdinimo, drėgmės surinkimo ar panašius įrenginius buvo sąlygota ne ieškovės netinkamai vykdytų įsipareigojimų, o daugelio aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės, todėl atsakovės nurodytos išlaidos šilumos ir elektros energijai, įrangos nuomai ir administracinės išlaidos negali būti vertinamos kaip patirtos dėl ieškovės kaltės.

9. Nesant ieškovės kaltės ar netinkamai vykdytų įsipareigojimų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įsipareigojimų vykdymo ir atsakovės patirtų išlaidų, dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo šias išlaidas įskaityti į ieškovei mokėtinas sumas. Be to, teismas pažymėjo, kad šie mokėjimai nebuvo apibrėžti ir vykdytini, ieškovė pareigos atlyginti minėtus nuostolius niekada nepripažino, todėl dar ir dėl šios priežasties, teismo nuomone, minėtos atsakovės nurodomos išlaidos negalėjo būti įskaitomos.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės 2018 m. vasario 13 d. rašte Nr. 10.1-SD18-84 reikalaujama sumokėti 49 746,09 Eur suma, kurią sudaro: 129,46 Eur nuostoliai patirti dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų, kai dėl nesandariai įrengto pastato stogo antrame aukšte buvo aplieti ir sugadinti gaisrinės saugos ir signalizacijos įrangos davikliai; 3 250 Eur bauda už sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo nepateikimą ir 46 369,60 Eur delspinigiai už vėlavimą atlikti sutartimi numatytus darbus, taip pat negalėjo būti įskaityta. Dėl 129,46 Eur žalos dėl gaisrinės saugos ir signalizacijos įrangos daviklių, teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šie davikliai buvo sugadinti (aplieti vandeniu) dėl ieškovės nesandariai įrengto stogo. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovės sumokėti 3 250 Eur baudą dėl Sutarties įvykdymo garantijos nepateikimo, kadangi Sutarties vykdymas prasitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Be to, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti 46 369,60 Eur delspinigius už ne laikui atliktus darbus, kadangi darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl nuo ieškovės priklausiusių priežasčių.

11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė nei 2018 m. vasario 13 d. pretenzijoje „Dėl darbų defektų“ Nr. 10.1-SD18-84, nei 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr. 10.1-SD18-208, atlikdama įskaitymą, nedetalizavo, už kokius būtent laikotarpius paskaičiavo netesybas, tik nurodė bendrą vėlavimo dienų skaičių ir bendrą netesybų sumą, todėl toks paskaičiavimas, teismo nuomone, laikomas nekonkrečiu ir nepagrįstu.

12. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo galiojančio reikalavimo dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo ieškovės atžvilgiu, be to, atsakovės reikalavimai dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo yra neapibrėžti ir nekonkretūs, taip pat atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo ir dėl to, kad reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu.

13. Nustatęs, kad ieškovė atliko ir atsakovei perdavė, o ši priėmė pagal Sutartį atliktų darbų už 327 563,04 Eur bei už tai pasirašė, ir kad atsakovė nepagrįstai įskaitė į tarpusavyje mokėtinas sumas 60 044,22 Eur sumai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės nesumokėtą 60 985,95 Eur skolą, buvusią ieškinio pateikimo dieną, taip pat ir ieškovės priskaičiuotus 3 003,72 Eur delspinigius.

14. Teismas sprendė, kad atsakovės pretenzijos dėl stogo nesandarumo yra nepagrįstos, nes stogas įrengtas tinkamai, o vandens lašėjimą lėmė ne ieškovės netinkamai atlikti darbai, o kitos priežastys: labai didelė drėgmė ir garavimas pastato viduje, likutinė drėgmė pastato konstrukcijoje, kuri susikaupė pastatui ilgą laiką esant nesandariam, neveikiant vėdinimo sistemoms (kurios dalis buvo įjungta tik 2018 m. sausio mėn. pabaigoje). Tokią išvadą, teismo nuomone, pagrindžia ir atsakovės užsakymu UAB „EPDM sistemos“ 2018 m. kovo 13 d. atlikta stogo įvertinimo analizė.

15. Teismas nurodė, kad, gavusi iš ieškovės Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto projektą, atsakovė turėjo per 5 darbo dienas arba jį pasirašyti ir grąžinti, arba pateikti pastabas ir / arba paaiškinimus, kodėl jo negali pasirašyti (dėl darbų trūkumų ar pan.). To atsakovė nepadarė, be to, nenurodė jokių egzistuojančių darbų trūkumų ir nepareikalavo ieškovės juos taisyti, todėl teismas sprendė, kad atsakovė be pagrindo neįvykdė savo pareigos pasirašyti jai pateiktą Galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė apskritai nenurodė jokių trūkumų (nei esminių, nei neesminių), o objektas, dėl kurio stogo įrengimo darbų vyksta ginčas, yra užbaigtas, tinkamas eksploatuoti ir naudojamas pagal paskirtį su ieškovės įrengtu stogu nuo 2018 m. birželio pabaigos.

16. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 straipsnį ir Bendrųjų sąlygų 15.5.2 papunktį (pakeistas Specialiųjų sąlygų 6 dalyje) sulaikytos sumos Rangovui išmokamos per 20 kalendorinių dienų po to, kai užsakovas patvirtina galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir rangovas šio akto pagrindu gauna ir pateikia užsakovui Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4 papunktyje numatytą garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nurodytos sutartinės sąlygos sulaikytų sumų išmokėjimui anksčiau neatsirado dėl atsakovės AB „Axis Industries“ kaltės, t. y. dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo pasirašyti galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, be kurio rangovui negali būti išduotas garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas. Kadangi sulaikytų sumų išmokėjimas atsakovei yra naudingas ir atsakovė savo nepagristu neveikimu neleido atsirasti sąlygoms (CK 1.67 straipsnio 1 dalis), su kuriomis siejamas sulaikytų sumų išmokėjimas, teismas konstatavo, kad tos sąlygos yra įvykusios, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 7 615,94 Eur sulaikytų mokėjimų sumą (skolą) už atliktus darbus ir 191,92 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Axis Industries“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1. Atsakovė turėjo teisę atlikti nuostolių ir netesybų įskaitymą ir atimti šias sumas iš ieškovei mokėtinų sumų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai yra lygiaverčiai vienas kitam, kadangi: pirma, šalis saistė Sutartis ir joje įtvirtinti įsipareigojimai (ieškovės – tinkamai ir laiku atlikti darbus; atsakovės – už atliktus darbus sumokėti); antra, tiek ieškovė, tiek atsakovė savo vienarūšius finansinius reikalavimus išdėstydavo pateikdamos atitinkamas sąskaitas faktūras (ieškovė – už atliktus darbus; atsakovė – nuostolių ir netesybų sąskaitas); trečia, abiejų šalių reikalavimai piniginiai; ketvirta, tiek ieškovės reikalavimas sumokėti už (tinkamai) atliktus darbus, tiek atsakovės reikalavimai sumokėti netesybas ir padengti nuostolius galiojo; penkta, minėti reikalavimai buvo vykdomi ar vykdytini; šešta, tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai yra apibrėžti konkrečiomis pinigų sumomis. Atsakovė yra pateikusi ieškovei aiškias ir nenuginčytas sąskaitas dėl netesybų ir nuostolių sumokėjimo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovės nurodytos sumos neįvardintos ar kad ieškovė apie šias sumas nežinojo.

17.2. Dėl ieškovės kaltės darbai nebuvo užbaigti laiku, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., kaip tai buvo numatyta Sutarties priede Nr. 2. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo, atliekant darbus, kurie buvo sąlygoti darbų fronto perdavimo ieškovei. 2017 m. liepos 26 d. buvo perduotas darbų frontas ieškovei, todėl atitinkamai Sutarties priede Nr. 2 „Darbų grafikas“ nustatytas darbų atlikimo terminas buvo nukeltas trim savaitėm, t. y. tiek, kiek vėlavo fronto perdavimas, tačiau net ir pratęsus darbų atlikimo terminą, ieškovė nespėjo atlikti darbų ir ignoravo atsakovės raginimus darbus vykdyti laiku.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimas atlyginti jai dėl netinkamo Sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius yra nepagrįstas. Ieškovė savo medžiagomis ir jėgomis, vadovaudamasi atsakovės pateiktais projektiniais sprendiniais, privalėjo įrengti stogą ir perduoti jį atsakovei. Ieškovės atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, todėl už juos mokėti nėra jokio pagrindo. Dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų buvo patirti nuostoliai. 2017 m. spalio 27 d. nebuvo baigti sandarinti parapetai, neįrengtos įlajos, per neizoliuotą pastato stogą į pastatą pateko krituliai, dėl ko pastato konstrukcijos sugėrė daug drėgmės ir buvo sustabdyti vidaus apdailos darbai. Ieškovė buvo informuota, kad dėl jos kaltės atsakovė pastato viduje yra priversta statyti drėgmės surinkėjus ir šildyti pastato vidų, todėl bus reikalaujama, jog ieškovė padengtų su tuo susijusius nuostolius. Minėti trūkumai ieškovei buvo nurodomi iki pat 2018 m. kovo 22 d., tačiau ieškovė vengė taisyti akivaizdžius defektus. 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 10.1-SD18-91 ieškovei buvo pateiktas defektinis aktas ir reikalavimas pateikti defektų ištaisymo grafiką. 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo metu, kai buvo apžiūrimi ieškovės atlikti darbai ir nustatomi defektai, dalyvavo ieškovės atstovas, tačiau konstatuotų trūkumų neginčijo. 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. 10.1-SD18-140 ieškovė buvo informuota, kad visi trūkumai turi būti ištaisyti iki 2018 m. kovo 23 d., priešingu atveju, trūkumų ištaisymui bus pasitelkti tretieji asmenys, tačiau ieškovė vis tiek vengė taisyti nustatytus trūkumus. 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytinai buvo suderintas darbų atlikimo grafikas, kurio ieškovė privalėjo laikytis, tačiau nesilaikė, be to, darbus atliko su akivaizdžiais trūkumais. Esant nurodytoms aplinkybėms, objekto perdavimas užsakovui (Klaipėdos miesto savivaldybei), kuris įvyko 2018 m. birželio mėn., negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovės atlikti darbai be trūkumų.

17.4. Atsakovė ieškovei privalėjo sumokėti tik už tinkamai atliktus darbus, be to, ieškovas turėjo atitikti Sutarties bendrųjų sąlygų 16.3 ir / ar 16.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Nors ieškovė tvirtina, kad ji buvo pateikusi Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.3 papunktyje numatytą Sutarties įvykimo garantiją, tačiau tokios garantijos pateikimo nuostatas ieškovė buvo pažeidusi, nes Sutarties įvykdymo garantija galiojo tik iki 2017 m. gruodžio 9 d. Taip pat ieškovė tinkamai nebuvo atlikusi visų Sutartyje nustatytų darbų, todėl negalima sutikti su teismu, kad ieškovės reikalavimas sumokėti sulaikytas pinigų sumas yra pagrįstas. Be to, teismas neįvertino to, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.4 papunktyje numatyta, jog 5 proc. Sutarties kainos ieškovei turėjo būti sumokėta tik tokiu atveju, jei ieškovė pateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantiją, kuri turi galioti ne mažiau kaip dvejus metus nuo galutinio darbų akto pasirašymo dienos. Priteisdamas visą sulaikytą sumą, teismas paneigė šiuos Sutarties reikalavimus.

17.5. Ieškovei netinkamai įvykdžius objekto dalies (stogo) įrengimo darbus ir atsakovei iš mokėtinų sumų išskaičiavus netesybas bei nuostolius, kurie bendrai sudaro 60 044,22 Eur, laikytina, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl delspinigiai ieškovei priteisti nepagrįstai. Bet kuriuo atveju teismas, priteisdamas ieškovės prašytas netesybas, neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti netesybos nebuvo pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais ieškovei atsiradusius nuostolius, taip pat teismas nevertino ieškovės prašytų priteisti netesybų ir jos realiai patirtos žalos santykio. Ieškovės prašomos priteisti netesybos (0,04 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos) yra neprotingai didelės. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė delspinigius skaičiavo nuo visos Sutarties kainos, nors Sutarties bendrųjų sąlygų 17.2 papunktyje aiškiai nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami už atskirų darbų etapų vėlavimą.

Atsiliepimas

18. Ieškovė UAB „Daistatus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu negalėjo nurodyti sumų, kurias įskaitė, ir paaiškinti, kokiu pagrindu jos buvo įskaitytos. Taip pat negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiomis dalimis jos patirtos išlaidos buvo dalinamos tarp ieškovės ir kitų rangovų, kodėl ieškovei priskirtos išlaidų sumos buvo mažinamos ir kokia galutinė suma išskaityta iš ieškovės. Vieninteliame ieškovei pateiktame pranešime apie įskaitymą – 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 10.1-SD18-208, bendra nurodyta sąskaitų suma – 60 044,20 Eur, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma visai kita atsakovės nuostolių ir išlaidų suma – 69 687,98 Eur. Atsakovė šios sumos niekaip nepagrindė, nepateikė jokių, būtent tokią nuostolių sumą, pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai tokį neva atsakovės atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu. Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu, kadangi atsakovės reikalavimai dėl nuostolių ir netesybų yra nepagrįsti. Nesant ieškovės kaltės dėl atsakovės patirtų išlaidų pastato šildymui ir drėgmės jame surinkimui bei dėl darbų vėlavimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu turėjo akivaizdžius ir vykdytinus reikalavimus dėl nuostolių ir netesybų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl pastato drėgmės, nesandarumo ir darbų vėlavimą sąlygojusių priežasčių. Be to, į bylą nebuvo pateikti jokie atsakovės nurodomų neva patirtų išlaidų faktinį apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė tinkamai atliko darbus ir juos perdavė atsakovei, todėl atsakovei kyla pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovė nepagrįstai savo pareigą atsiskaityti ginčija tuo pagrindu, kad esą ieškovė tinkamai neperdavė darbų rezultato. Atsakovės pozicija dėl darbų vėlavimo yra prieštaringa ir neatitinkanti tikrovės. Šalių 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytame kalendoriniame grafike darbų pabaiga nurodyta 2017 m. spalio pabaiga, o atsakovė tvirtina, kad 2017 m. spalio 16 d. Ieškovė niekada neteigė, kaip nurodo atsakovė, kad bendra darbų pabaiga buvo pratęsta iki 2018 m. kovo 31 d., iki minėto termino buvo tartasi atlikti tik nedidelės apimties papildomus avarinių stogo įlajų įrengimo darbus. Be to, atsakovė neįrodė dėl užsitęsusių darbų jos neva patirtų nuostolių, t. y. nebuvo pateikta jokių dokumentų ir / ar skaičiavimų, kokios galimai buvo atsakovės prastovos, kokios objekto užsakovams ar kitiems asmenims sumokėtos netesybos ir pan. Nepagrįstas ir atsakovės teiginys, kad ji dėl neva netinkamai ieškovės atliktų darbų patyrė 4 989,81 Eur defektų šalinimo išlaidų. Atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą įrodinėjo 2018 m. vasario 13 d. defektiniu aktu, tačiau šiuos trūkumus paneigė 2018 m. kovo 13 d. UAB „EPDM sistemos“ stogo įvertinimo analizė, kurioje pačios atsakovės pasamdyti specialistai nurodė, kad nenustatyti stogo įrengimo darbų trūkumai. Klaipėdos baseinas yra baigtas statyti, tinkamas eksploatuoti ir naudojamas pagal paskirtį, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl privalo atsiskaityti už atliktus darbus.

18.3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios materialios sąlygos sulaikytų pinigų sumų neišmokėjimui. Ši suma nebuvo įskaityta į jokias ieškovės atsakovei mokėtinas sumas, atsakovė nenurodė ir pagrindė, kad šia suma buvo dengiamos kokios nors dėl ieškovės kaltės atsakovės patirtos išlaidos ir / ar nuostoliai. Atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva neatsižvelgė į sutartines nuostatas dėl sulaikytų sumų išmokėjimo ir į tai, kokia garantija turėjo būti pateikta tam, jog būtų sumokėta sulaikyta suma, taip pat yra nepagrįsti, nes teismo sprendime aiškiai nurodytos įstatyminės ir sutartinės nuostatos, kuriomis remdamasis teismas priėmė sprendimą. Teismas teisingai sprendė, kad pagal sutartines nuostatas sulaikytų sumų išmokėjimas ieškovei sietinas su Galutinio atliktų darbų akto pasirašymu ir garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo pateikimu, tačiau kadangi šioms sąlygoms atsirasti nesąžiningai sukliudė atsakovė, tai pagal CK 1.67 straipsnio 1 dalį teismas laikė, jog šios sąlygos yra įvykusios. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad negalėjo gauti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo be atsakovės pasirašyto galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, kurį atsakovė be jokio pagrindo atsisakė pasirašyti.

18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės atliktas įskaitymas laikytinas negaliojančiu bei kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė už darbus nepagrįstai, todėl dėl sutartinių prievolių nevykdymo atsakovei kyla sutartinė atsakomybė – pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtas sumas. Apeliantės teiginys, kad ieškovė delspinigius skaičiavo nuo visos Sutarties kainos, neatitinka tikrovės, nes ieškovė delspinigius skaičiavo nuo laiku nesumokėtų sumų, kaip tai numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 15.11 papunktyje ir Specialiųjų sąlygų 2 dalyje. Atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis, nebuvo keltas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas šia aplinkybe negali būti grindžiamas. Prašydama priteisti sutartines netesybas dėl mokėjimų vėlavimo, ieškovė neturėjo įrodinėti patirtų nuostolių, nes sutartyje nustatytos palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, atsakovė turėjo teisę atlikti nuostolių ir netesybų įskaitymą ir atimti šias sumas iš ieškovei mokėtinų sumų; antra, darbai tik dėl ieškovės kaltės nebuvo užbaigti laiku; trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reikalavimas atlyginti jai dėl netinkamo Sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius yra nepagrįstas; ketvirta, ieškovės reikalavimas sumokėti sulaikytas pinigų sumas yra nepagrįstas, priteisdamas visą sulaikytą sumą, teismas neatsižvelgė į Sutarties reikalavimus; penkta, atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovei nepagrįstai buvo priteisti delspinigiai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB „Daistatus“ ir atsakovė AB „Axis Industries“ 2017 m. birželio 5 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr.11999-160272G28 ir papildomus susitarimus prie šios sutarties dėl Klaipėdos miesto baseino (50 m.) su sveikatingumo centru, esančio adresu Dubysos g.12, Klaipėda, stogo įrengimo darbų atlikimo (e. bylos t. 1, b .l. 15–27; 28–30). Atliktus darbus ieškovė atsakovei perdavė pagal atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (e. bylos t. 1, b. l. 168, 170–172, 174–176, 178–180, 182–184, 186–188, 190–192), taip pat pateikė apmokėjimui sąskaitas: 2017 m. rugpjūčio 31 d. Serija DS Nr. 0001737; 2017 m. rugsėjo 29 d. Serija DS Nr. 0001764; 2017 m. spalio 30 d. Serija DS Nr. 0001785; 2017 m. lapkričio 27 d. Serija DS Nr. 0001807; 2018 m. sausio 31 d. Serija DS Nr. 0001853; 2018 m. vasario 28 d. Serija DS Nr. 0001876; 2018 m. kovo 31 d. Serija DS Nr. 0001894, iš viso 396 144,93 Eur sumai (e. bylos t. 1, b. l. 167, 169, 173, 177, 181, 185, 189).

22. Atsakovė ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 327 563,04 Eur, 7 615,94 Eur sumos mokėjimą sulaikė (5 procentai mokėtinos sumos, kaip kad numatyta Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 dalyje), o 600 Eur baudas ieškovė įskaitė į tarpusavio mokėjimus.

23. Atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr.10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ (e. bylos t. 1, b. l. 64) pranešė ieškovei, kad iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį išskaičiuotos ieškovei priskaičiuotos netesybos pagal 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. BP-20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027, 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117, 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. 12/27/2017, 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 1/9/2018 bei 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 20180213; atitinkamai likusi ieškovei UAB „Daistatus“ mokėtina suma sudaro 8 393,82 Eur, iš kurių 7 615,95 Eur sudaro sulaikymai.

24. 2018 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais pripažinti atsakovės AB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu „Dėl mokėtinų sumų“ Nr.10.1-SD18-208 atliktą vienašalį 60 044,22 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu ir priteisti ieškovei UAB „Daistatus“ iš atsakovės AB „Axis Industries“ 63 969,67 Eur skolą, delspinigius ir palūkanas, procesines 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. spalio 2 d. ieškovė patikslino savo reikalavimus, nurodydama, kad sąlygos, su kuriomis siejamas sulaikytų sumų išmokėjimas, neįvyko tik dėl atsakovės AB „Axis Industries“ kaltės – pareigų nevykdymo, dėl ko yra pagrindas reikalauti, kad atsakovė sumokėtų sulaikytą 7 615,94 Eur sumą ir 191,92 Eur delspinigius (e. bylos, t. 2, b. l. 158–162).

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo / neteisėtumo

25. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. gegužės 7 d. atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo.

26. Šalys Sutartyje susitarė, kad užsakovas (atsakovė) turi teisę išskaičiuoti iš rangovui (ieškovei) pagal Sutartį mokėtinų sumų pagrįsto dydžio sumas nuostoliams bei kitiems jo reikalavimams pagal Sutartį padengti pateikus rangovui dokumentus, kurie patvirtintų nuostolių dydį ir faktą, kad nuostoliai užsakovui atsirado dėl rangovo kaltės (Sutarties Bendrosios dalies 15.7 papunktis).

27. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Žemesnės instancijos teismas

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuluotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas šiuo atveju turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu, t. y. atsakovė, teigdama, kad prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus pasibaigė prievolės įskaitymu, turi įrodyti tiek aptartas įskaitymo sąlygas, tiek įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą.

32. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ pranešė ieškovei, kad iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį išskaičiuotos ieškovei priskaičiuotos netesybos pagal pateiktą 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. BP-20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027, 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117, 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą Nr. 12/27/2017, 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 1/9/2018 bei 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 20180213 (e. bylos t. 1, b. l. 64). Apie tai, kokios konkrečios sumos buvo įskaitytos, šiame rašte nenurodyta.

33. Iš minėtame 2018 m. gegužės 7 d. rašte nurodytų sąskaitų turinio matyti, kad atsakovė 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014 (e. bylos t. 1, b. l. 65) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 300 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą; 2017 m. spalio 27 d. sąskaita Nr. 20171027 (t. I, b. l. 66) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą; 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaita Nr. 20171117 (e. bylos t. 1, b. l. 67) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą; 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaita Nr. 20171227 (e. bylos t. 1, b. l. 92) (ne sąskaita Nr. 12/27/2017, kaip kad nurodyta 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr.10.1-SD18-208) buvo išrašyta ir pateikta atsakovei, kad ši sumokėtų 8 509,76 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (e. bylos t. 1, b. l. 92); 2018 m. sausio 9 d. sąskaita Nr. 20180109 (ne sąskaita Nr. 1/9/2018, kaip kad nurodyta 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr.10.1-SD18-208) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 1 185,40 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (e. bylos t. 1, b. l. 94); 2018 m. vasario 13 d. sąskaita Nr. 20180213 buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 49 749,06 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (e. bylos t. 1, b. l. 128).

34. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pranešė ieškovei apie atliktą 60 044,22 Eur sumos įskaitymą. Duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovei buvo pranešta apie kokių nors kitų sumų, kurios nurodomos apeliaciniame skunde (422,17 Eur ir 4 989,91 Eur), įskaitymą, byloje nėra, todėl toliau pasisakytina tik dėl to, ar egzistavo teisinis pagrindas įskaityti 60 044,22 Eur sumą į ieškovei mokėtinas sumas.

35. Iš minėtame 2018 m. gegužės 7 d. rašte nurodytų sąskaitų turinio matyti, kad atsakovė 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014 (e. bylos t. 1, b. l. 65) išrašė ir pateikė ieškovei, kad ši sumokėtų 300 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą; 2017 m. spalio 27 d. sąskaita Nr. 20171027 (t. I, b. l. 66) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą; 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaita Nr. 20171117 (e. bylos t. 1, b. l. 67) buvo išrašyta ir pateikta ieškovei, kad ši sumokėtų 150 Eur baudą už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą.

36. Įvertinusi tai, kad reikalaujamas sumas pagal 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027 ir 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117 ieškovė pati pripažino ir pati šiomis sumomis sumažino iš atsakovės reikalaujamas mokėti sumas, ką patvirtina ieškovės į bylą pateiktas Apyvartos žiniaraščių duomenys (e. bylos t. 1, b. l. 68, 70) ir 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. B-171251-22 (e. bylos t. 1, b. l. 71), teisėjų kolegija neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 600 Eur suma pagal 2017 m. spalio 13 d. sąskaitą Nr. 20171014, 2017 m. spalio 27 d. sąskaitą Nr. 20171027 ir 2017 m. lapkričio 17 d. sąskaitą Nr. 20171117 buvo nepagrįstai atsakovės įskaityta į tarpusavyje mokėtinas sumas.

37. Iš atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. rašto Nr.10.1-SDS17-1592, su kuriuo buvo teikiama ir sąskaita Nr. 20171227, matyti, kad atsakovė reikalavo atlyginti 8 509,76 Eur nuostolius, kuriuos sudaro šios išlaidos: 3 309,25 Eur išlaidos už šildymą, 1 324 Eur patirtos administravimo išlaidos ir 3 876,51 Eur įrangos nuomos išlaidos, kurios susijusios su tinkamos darbo aplinkos pastato viduje sudarymu (e. bylos t. 1, b. l. 93, o iš 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. 10.1-SD18-10, su kuriuo buvo teikiama sąskaita Nr. 20180109 matyti, kad buvo reikalaujama atlyginti 1 185,40 Eur nuostolius, kuriuos sudaro šios išlaidos: 350,50 Eur išlaidos už ventiliatorių ir drėgmės rinktuvų nuomą; 300 Eur administravimo išlaidos; 504,90 Eur už elektros energijos sąnaudas įrangai (e. bylos t. 1, b. l. 93).

38. Ieškovė nesutinka su 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitoje Nr. 20171227 ir 2018 sausio 9 d. sąskaitoje Nr. 20180109 nurodytais nuostoliais, kuriuos atsakovė reikalauja atlyginti neva dėl to, kad šias išlaidas patyrė dėl ieškovės, kuri netinkamai atliko stogo darbus, kaltės. Atsakovės teigimu, dėl to, kad ieškovė netinkamai atliko stogo darbus, pastatas buvo nesandarus, skverbėsi drėgmė, todėl buvo būtina naudoti ventiliatorius ir drėgmės surinktuvus, buvo patirtos išlaidos šildymui bei elektros energijai bei administravimo išlaidos. Tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, kad išlaidas atsakovė patyrė ne dėl ieškovės kaltės, kadangi pastato drėgnumą ir atitinkamai atsakovės patirtas išlaidas sąlygojo daugybė priežasčių, nesusijusių su ieškovės atliekamais darbais.

39. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

40. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad stogo įrengimo darbų vykdymas buvo atidėtas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, o nuo dėl pačios atsakovės priklausančių priežasčių: projektavimo darbų vėlavimo, kitų subrangovų laiku neatliktų darbų – darbų fronto perdavimas rangovui vėlavo 3 savaites (tik 2017 m. liepos 26 d. ieškovei buvo perduota dalis darbų fronto), jau pradėjus vykdyti darbus buvo vėluojama pateikti trūkstamus projektinius sprendinius, vėlavo atsakovės parinktų medžiagų tiekėjų įsipareigojimų vykdymas. Tai patvirtina į bylą pateikti ieškovės atsakovei siųsti pranešimai (e. bylos t. 1, b. l. 101–104). Dėl šių nuo ieškovės nepriklausiusių priežasčių ir dėl nepalankių oro sąlygų šalys suderino ir pasirašė naują darbų vykdymo grafiką, kuriame numatyta, kad Sutartyje numatyta darbų pabaigos data iš 2017 m. rugsėjo pabaigos perkeliama į 2017 metų spalio pabaigą (43 savaitė), kartu pastabose nurodant, jog parapetų montavimas bus atliekamas, kai bus įrengtas fasadas (e. bylos t. 1, b. l. 105). Iš bylos medžiagos matyti, kad net ir pratęsus darbų vykdymo terminus, likusių stogo įrengimo darbų vykdymas nevyko sklandžiai dėl netinkamų oro sąlygų, dėl kitų subrangovų atliekamų darbų (fasado įrengimo, dūmų šalinimo liukų mūro konstruktyvo įrengimo darbų) bei dėl projektinių sprendinių nepateikimo laiku, apie ką atsakovė buvo nuolat informuojama (e. bylos t. 1, b. l. 106–107; 108 – 113).

41. Visame pastate buvo neužsandarintos angos, nesumontuoti langai, pastate nebuvo įrengta vėdinimo sistema, taip pat 2017 m. lapkričio paskutinę savaitę buvo atidengtos stogo konstrukcijos ir, lyjant lietui, atliekami konstruktyvo stiprinimo darbai „K“ ašyje, kurie truko apie savaitę (e. bylos t. 1, b. l. 114 – 118). Iš 2018 m. sausio 24 d. Šiluminės aplinkos tyrimo protokolo Nr. F-M-58/2018 matyti, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo atliktas šiluminės aplinkos tyrimas baseino patalpoje ir buvo konstatuota, jog santykinė oro drėgmė viršija didžiausią leidžiamą ribinį santykinės oro drėgmės lygį (e. bylos t. 1, b. l. 119-123). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys yra pakankami išvadai, kad itin nepalankios oro sąlygos ne tik apsunkino darbų vykdymą, bet, pastatui esant nesandariam (ne tik dėl stogo įrengimo darbų vykdymo lietinguoju periodu, bet ir dėl kitų atvirų pastato konstrukcijų), sąlygojo tai, jog pastato konstrukcijos įgėrė itin daug drėgmės, dėl ko reikėjo naudoti ventiliatorius ir drėgmės surinktuvus.

42. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovės kaltės ar netinkamai vykdytų įsipareigojimų nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įsipareigojimų vykdymo ir atsakovės patirtų išlaidų patalpų vėdinimui ir drėgmės surinkimui. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovė atlygintų tokias išlaidas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė nepagrįstai šias išlaidas įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas.

43. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti prievolės atlyginti nuostolius dydžio (apibrėžti prievolės dydį). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos išlaidos už įrangos nuomą, administravimą bei elektros energiją buvo faktiškai patirtos, be to, nebuvo pateikti ir duomenys, iš kurių būtų matyti, kaip ir pagal kokius įkainius šios išlaidos buvo paskaičiuotos, kodėl ir tarp kokių asmenų padalintos. Dėl to, kad minėti reikalavimai neatitinka aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų patvirtina, ir tai 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 10.1-SD17-1563; 2017 m. gruodžio 27 d. rašte Nr.10.1-SDS17-1592, 2018 m. sausio 9 d. rašte Nr. 10.1-SD18-10 ir 2018 m. kovo 30 d. rašte Nr. 10.1-SD-18-158 reikalautos atlyginti sumos skyrėsi, pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 12 d. raštu atsakovė reikalavo atlyginti 13 163,71 Eur pastato šildymo ir drėgmės surinkimo išlaidų, tuo tarpu iš 2017 m. gruodžio 27 d. rašto matyti, kad reikalaujama atlyginti išlaidų suma nuo 13 163,71 Eur buvo sumažinta iki 8 509,76 Eur, 2018 m. sausio 9 d. rašte vėl buvo nurodytos kitos sumos, kol, galiausiai, 2018 m. kovo 30 d. rašte minėtais trim raštais reikalauta atlyginti suma buvo sumažinta iki 4 896,55 Eur. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė kada nors būtų pripažinusi minėtus reikalavimus, todėl negalima daryti išvados ir dėl minėtų atsakovės reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo vykdytinais.

44. Iš atsakovės 2018 m. vasario 13 d. rašto Nr. 10.1-SD18-84, su kuriuo atsakovė pateikė sąskaitą Nr. 20180213, matyti, kad atsakovės reikalaujamą sumokėti 49 746,09 Eur sumą sudaro šios sumos: 1) 129,46 Eur – nuostoliai, patirti dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų, kai dėl nesandariai įrengto pastato stogo antrame aukšte buvo aplieti ir sugadinti gaisrinės saugos ir signalizacijos įrangos davikliai, apie ką ieškovė buvo informuota 2018 m. sausio 30 d. pasitarimo metu; 2) 3 250 Eur – bauda už sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo nepateikimą ir 3) 46 369,60 Eur – delspinigiai už vėlavimą atlikti sutartimi numatytus darbus (e. bylos t. 1, b. l. 124).

45. Įvertinus atsakovės 2018 m. vasario 13 d. raštą Nr. 10.1-SD18-84, ieškovės atsakymą (e. bylos t. 1, b .l. 164), 2018 m. sausio 30 d. protokolą bei ieškovės 2018 m. kovo 16 d. raštą Nr. 18/03/16-l, kuriame atsakydama į atsakovės pretenziją dėl 129,46 Eur žalos, ieškovė pažymėjo, kad baseino patalpose, elektros paskirstymo dėžutės privalo būti hermetiškos ir atitikti tam tikrus standartus, tvirtinimo varžtai turi būti atsparūs korozijai, o foto fiksacijose aiškiai matosi, kad paskirstymo dėžutė nesandari, be to, baseino patalpose ilgą laiką santykinė drėgmė viršijo normas, dėl ko drėgmė pateko į nehermetišką ir nesandarią paskirstymo dėžutę (e. bylos t. 3, b. l. 38–39), teisėjų kolegijos nuomone, negalima daryti išvados, kad atsakovė įrodė, jog gaisrinės saugos ir signalizacijos įrangos davikliai buvo sugadinti (aplieti vandeniu) dėl ieškovės nesandariai įrengto stogo, todėl ir ši suma nepagrįstai buvo įskaityta į ieškovei mokėtinas sumas.

46. Sutarties Bendrųjų sąlygų 17.9 papunktyje numatyta, kad rangovui netaikomos netesybos ir rangovas neatsako už užsakovo nuostolius, jei rangovas negali vykdyti įsipareigojimų ne dėl savo kaltės (dėl projektavimo netikslumų, gamtinių sąlygų ir kt.), o taip pat jei rangovas negali vykdyti savo įsipareigojimų, jei užsakovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į minėtas Sutarties nuostatas ir tai, kad, kaip jau buvo konstatuota, Sutarties vykdymas prasitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, 3 250 Eur bauda dėl Sutarties įvykdymo garantijos nepateikimo taip pat nepagrįstai buvo įskaityta į ieškovei mokėtinas sumas. Be to, pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, jog atsakovė realiai būtų patyrusi kokių nors nuostolių dėl to, kad nebuvo pateikta pratęsta Sutarties įvykdymo garantija, kadangi ieškovė darbus baigė ir Sutartį įvykdė.

47. 2018 m. vasario 13 d. rašte Nr. 10.1-SD18-84 atsakovė reikalavo sumokėti 46 369,60 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti Sutartyje numatytus darbus. Pasisakant dėl šios sumos įskaitymo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei 2018 m. vasario 13 d. pretenzijoje „Dėl darbų defektų“ Nr. 10.1-SD18-84, nei 2018 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl mokėtinų sumų“ Nr. 10.1-SD18-208, atlikdama įskaitymą, atsakovė nedetalizavo, už kokius būtent laikotarpius paskaičiavo netesybas, tik nurodė bendrą vėlavimo dienų skaičių ir bendrą netesybų sumą, toks paskaičiavimas laikytinas nekonkrečiu bei neapibrėžtu. Be to, pastebėtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog darbai nebuvo vykdomi laiku dėl kitų rangovų vykdomų darbų vėlavimo, darbų fronto neperdavimo ir reikalingų projektinių sprendimų nepateikimo, ką ne kartą akcentavo ir ieškovė, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtas reikalavimas dėl delspinigių už vėlavimą atlikti darbus negali būti vertinamas kaip vykdytinas. Pažymėtina, kad vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, jog yra didelė tikimybė, kad dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas

48. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia išvadą, jog vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013).

49. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad įskaitymas dėl visos 60 044,22 Eur sumos negalėjo būti atliktas, nes atsakovės reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu: atsakovės skola ieškovei už atliktus ir priimtus darbus pagal pasirašytus darbų atlikimo aktus ir kitus mokėjimo dokumentus akivaizdi ir konkreti, o atsakovo reikalavimai ieškovei dėl išlaidų ir netesybų buvo nenuoseklūs, nekonkretūs ir nedetalizuoti, nepagrįsti dokumentais, dėl jų tarp šalių vyko diskusijos ir ginčai.

50. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo galiojančio reikalavimo dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo ieškovės atžvilgiu, taip pat atsakovės reikalavimai dėl išlaidų ir netesybų sumokėjimo yra neapibrėžti ir nekonkretūs, be to, atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą atsakovės AB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ atliktą vienašalį 60 044,22 Eur sumos įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

Dėl apmokėjimo už darbus

51. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės AB „Axis Industries“ 63 969,67 Eur skolą už atliktus darbus, delspinigius bei palūkanas ir procesines 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.

53. Ieškovė perdavė atliktus darbus atsakovei pagal atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovės atstovas pasirašė, patvirtindamas darbų atlikimą ir juos priimdamas, kaip numatyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 12.1.1 (pakeistas Specialiųjų sąlygų 6 dalyje), 12.1.2, 12.1.4 papunkčiuose, todėl atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, kaip tai numatyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 12.1.4, 15.1 ir 15.5.1 papunkčiuose (pakeisti Specialiųjų sąlygų 6 dalyje).

54. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į bylą pateikė 7 PVM sąskaitas faktūras su atliktų darbų aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, iš viso 396 144,93 Eur (be PVM) sumai (e. bylos t. 1, b. l. 167–192). Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad šias sąskaitas gavo ir pasirašytinai priėmė. Atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 309 756,08 Eur, o 17 806,96 Eur suma dar iki kylant ginčui buvo įskaityta į priešpriešinius atsakovės piniginius reikalavimus pagal atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas už tam tikras suteiktas paslaugas ir baudas, ką patvirtina 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 11 d. apyvartos žiniaraštis ir 2018 m. liepos 11 d. delspinigių apskaičiavimo lentelė (e. bylos t. 1, b. l. 154; 158). Tai reiškia, kad atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 327 563,04 Eur (309 756,08 Eur + 17 806,96 Eur), o pagal pateiktas sąskaitas nesumokėta suma sudaro 68 581,89 Eur.

55. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos pozicijos, ji šios sumos nesumokėjimo fakto neginčija, tačiau pareigą sumokėti likusią sumą už atliktus darbus neigia, visų pirma, remdamasi atliktu įskaitymu, be to, tvirtindama, kad ieškovė neperdavė tinkamo darbų rezultato, dėl ko neva ji patyrė nuostolius. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 10.1-SD18-208 „Dėl mokėtinų sumų“ atlikto vienašalio 60 044,22 Eur sumos įskaitymo negaliojimo yra teisėta ir pagrįsta, toliau pasisakytina dėl ieškovės perduotų darbų tinkamumo.

56. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Vertinant ieškovės atliktų darbų tinkamumą, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip ir nurodo apeliantė, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos baseinas, kaip patvirtina vieša informacija, yra baigtas statyti ir nuo 2018 m. birželio 26 d. eksploatuojamas pagal paskirtį (apeliantė šios aplinkybės neneigia).

58. Iš į bylą pateiktos pačios apeliantės užsakymu UAB „EPDM sistemos“ atliktos 2018 m. kovo 13 d. stogo įvertinimo analizės matyti, kad išvadoje konstatuota, jog, atliekant stogo patikrą „šlapiuoju“ elektros impulsų būdu, jokių pratekėjimų per visą stogo paviršių nenustatyta, kad kritulių vanduo patenka per stiklo paketus, per apskardinimo sujungimo vietas, per fasadinę dalį, t. y. ne per stogą, o besitęsiantis lašėjimas gali būti dėl susikaupusios likutinės drėgmės tarp garo izoliacijos, apšiltinimo ir TPO stogo dangos, kuri susidarė esant nepalankioms oro sąlygoms, labai didelei santykinei drėgmei, iš baseino vykstant garavimo procesams ir neveikiant vėdinimo sistemoms (e. bylos t. 1, b. l. 31–39).

59. Pastebėtina, kad apeliantė, ignoruodama UAB „EPDM sistemos“ išvadą, jog jokių pratekėjimų per visą stogo paviršių nėra, skunde nepagrįstai cituoja tas UAB „EPDM sistemos“ stogo įvertinimo analizės išvados dalis, kurios visiškai nesusijusios su vandens prabėgimu. Pavyzdžiui, akcentuoja mechaninius stogo dangos pažeidimus, kurie išvadoje buvo paminėti tik dėl to, kad rekomenduojama juos užlydyti TPO lopais, jog laikui bėgant neatsirastų įtrūkimai, tačiau jie niekaip nebuvo siejami su drėgmės pratekėjimu.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tiesos ir apeliaciniame skunde pateikiamas teiginys, kad esą UAB „EPDM sistemos“ stogo įvertinimo analizės 15, 16 ir 17 punktuose atkreipė dėmesį, jog likutinė drėgmė, kurios technologiškai neturėtų būti tinkamai įrengus stogą, galimai patenka į pastatą dėl netinkamai įrengtos garo izoliacijos bei nesandarių siūlių perdengimų. Tokių teiginių nėra nei apeliantės nurodomuose vertinimo analizės 15, 16 ir 17 punktuose, nei padarytose išvadose. Kaip ir buvo minėta, UAB „EPDM sistemos“ išvadose nurodyta, kad besitęsiantis lašėjimas gali būti dėl susikaupusios likutinės drėgmės tarp garo izoliacijos, apšiltinimo ir TPO stogo dangos, taip pat detalizuojama, jog stogo apšiltinimo ir hidroizoliacijos darbai buvo atliekami drėgnu oru, kai buvo itin dideli kritulių kiekiai, todėl susikaupę drėgmės likučiai tarpsluoksnyje gali po truputį išbėginėti per garo izoliacijos nesandarumus tose pačiose vietose (e. bylos t. 1, b. l. 38).

61. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodinėdama ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą, apeliantė nepagrįstai remiasi 2018 m. vasario 13 d. defektiniu aktu (e. bylos t. 2, b. l. 78–88), kadangi šiame defektiniame akte, kuris buvo sudarytas nedalyvaujant nešališkiems specialistams ir / ar ekspertams, nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai buvo paneigti vėliau pačios apeliantės iniciatyva UAB „EPDM sistemos“ atliktos stogo įvertinimo analizės išvadomis, kuriose konstatuota, kad iš esmės stogo įrengimo darbų trūkumų nenustatyta.

62. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors apeliantė ir tvirtina, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, tačiau į bylą nebuvo nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog arba pati atsakovė, arba kiti rangovai būtų atlikę kokius nors ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo darbus, be kurių ieškovės atlikti darbai būtų galėję būti vertinami kaip netinkami.

63. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad esą ieškovės atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, dėl ko ji neva patyrė nuostolių, šalindama defektus, kurie sudaro 4 989,81 Eur, tačiau ir ši suma nėra niekaip pagrįsta, t. y. nedetalizuojama kam, kada ir kokios sumos buvo sumokėtos, nepateikiama jokių šią sumą pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Be to, pastebėtina, kad atsakovė niekada ieškovei neteikė jokio pranešimo apie minėtos sumos įskaitymą ir nereiškė reikalavimo dėl šios sumos priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo šia suma mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą.

64. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina įvertinti ir pačios atsakovės pozicijos dėl skolos už ieškovės atliktus darbus nenuoseklumą. Jeigu, atsakovė manė, kad ji nėra skolinga ieškovei už jos atliktus darbus dėl netinkamos jų kokybės, tai neaišku, kodėl, pirmiausia gindamasi nuo šio reikalavimo, ji nurodė, kad neskolinga ieškovei dėl atlikto įskaitymo, kas suponuoja išvadą, jog tokiu savo elgesiu pati atsakovė vis dėlto pripažino skolos egzistavimo faktą ir tik vėliau, ieškovei ginčijant atsakovės atliktą įskaitymą, pateikė gynybinę versiją dėl neva netinkamai atliktų darbų.

65. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė perdavė objektą, kuris jau faktiškai yra naudojamas pagal paskirtį, užsakovui (atsakovei), o atsakovė jį priėmė. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė skolą už atliktus darbus.

66. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtraukia civilinę atsakomybę ir sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.11 papunktyje ir Specialiųjų sąlygų 3 dalyje numatyta užsakovo atsakomybė už vėlavimą vykdyti pinigines prievoles – 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

67. Konstatavęs, kad atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė už atliktus darbus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 3 003,72 Eur delspinigius už 6 mėn. iki ieškinio surašymo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. liepos 11 d.

68. Kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, kad, priteisdamas iš jos netesybas, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog prašomos priteisti netesybos nebuvo pagrįstos įrodymais dėl ieškovei atsiradusių nuostolių.

69. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos).

70. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis).

71. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas).

72. Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių, kurie laikytini minimaliais kreditoriaus nuostoliais, mokėjimo nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nevertindamas įrodymų dėl ieškovės faktiškai patirtų nuostolių, priteisė ieškovei minėtus delspinigius.

73. Pastebėtina, kad apeliantė klausimo dėl neva nepagrįstai didelio delspinigių dydžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl sulaikytų sumų

74. 2018 m. liepos 30 d. suėjus terminui, ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 7 615,94 Eur sulaikytą sumą, kuri buvo sulaikyta, remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punktu ir Bendrųjų sąlygų 15.5.2 papunkčiu (pakeistas Specialiųjų sąlygų 6 dalyje), ir už 63 dienas paskaičiuotus delspinigius, kurie sudaro 191,92 Eur. Reikšdama šį reikalavimą, ieškovė nurodė, kad ji atliko visus Sutartyje numatytus darbus ir perdavė juos užsakovei (atsakovei) bei pateikė sąskaitas apmojimui, todėl yra pagrindas priteisti jai iš atsakovės jos sulaikytą pinigų sumą.

75. Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.5.2 papunktyje (pakeistas Specialiųjų sąlygų 6 dalyje) nustatyta, kad, likusi procentinė dalis kiekvienos užsakovo patvirtintos sąskaitos faktūros sumos sumokama per Sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai užsakovas patvirtina galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, su sąlyga, jog rangovas yra įvykdęs Sutarties 16.3 ir 16.4 papunkčiuose nurodytus reikalavimus.

76. Pagal Sutarties 16.3 papunktį rangovas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po Sutarties pasirašymo užsakovui pateikia priimtinos formos ir turinio (forma pateikiama Sutarties priede Nr. 9), banko Sutarties įvykdymo garantiją ar draudimo įmonės Sutarties įvykdymo laidavimo raštą bei visus laidavimą / garantiją lydinčius dokumentus (tinkamai patvirtintas jų kopijas).

77. Pagal Sutarties 16.4 papunktį rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos užsakovui pateikti deramai įformintą, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, užsakovui priimtinos formos bei turinio (forma pateikiama priede Nr. 10) banko garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantiją ar draudimo įmonės garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo raštą bei visus laidavimą / garantiją lydinčius dokumentus (tinkamai patvirtintas jų kopijas).

78. Įvertinus minėtas nuostatas, darytina išvada, kad, tam, jog ieškovė įgytų teisę į sulaikytos pinigų sumos išmokėjimą, atsakovė turėjo patvirtinti Galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą su sąlyga, jog ieškovė yra įvykdžiusi Sutarties 16.3 ir 16.4 papunkčiuose nurodytus reikalavimus.

79. Bylos medžiaga patvirtina, kad, prieš kreipdamasi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. birželio 12 d. pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus, kartu su ja buvo pateiktas ir ieškovės pasirašytas Galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas atsakovės patvirtinimui ir pasirašymui (e. bylos t. 1, b. l. 141–147). Atsakovė į minėtą ieškovės pretenziją atsakė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 10.1-SD18-298, nurodydama, kad rangovas su ja nesuderino Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nesiuntė akto peržiūrai, prašė pateikti Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto projektą suderinimui (e. bylos t. 1, b. l. 148–149).

80. Sutarties Bendrųjų sąlygų 12 skyriuje įtvirtinta darbų priėmimo tvarka. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 12.1.6 papunktį galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą rangovas parengia bei užsakovui tvirtinti pateikia tinkamai ir pilna apimti atlikęs visus Sutartyje nustatytus darbus ir tinkamai įvykdęs kitas rangovo tokiam momentui vykdytinas prievoles pagal Sutartį. Galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto forma buvo šalių suderinta ir patvirtinta dar pasirašant Sutartį kaip Sutarties priedas Nr. 6 (e. bylos t. 2, b. l. 163). Tai reiškia, kad, gavusi iš ieškovės Galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto projektą, atsakovė turėjo per 5 darbo dienas arba jį pasirašyti ir grąžinti, arba pateikti pastabas ir / arba paaiškinimus, kodėl jo negali pasirašyti (dėl darbų trūkumų ar pan.), tačiau tai padaryta nebuvo.

81. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.694 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galutinis aktas gali būti nepasirašytas tuomet, kai darbų trūkumai yra esminiai, t. y. neleidžiantys naudotis darbais pagal paskirtį, ir nepašalinami. Nagrinėjamu atveju objektas, dėl kurio stogo įrengimo darbų vyksta ginčas, t. y. Klaipėdos baseinas, yra užbaigtas, tinkamas eksploatuoti ir naudojamas pagal paskirtį nuo 2018 m. birželio 26 d., todėl atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nepasirašyti Galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto, o tai reiškia, garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantija negalėjo būti pateikta tik dėl atsakovės, kuri nepasirašė Galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto, kaltės.

82. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutartinės sąlygos sulaikytų sumų išmokėjimui neatsirado tik dėl atsakovės AB „Axis Industries“ kaltės, t. y. dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo pasirašyti Galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, be kurio rangovui negali būti išduotas garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju egzistuotų kokios nors sąlygos atsakovės sulaikytų pinigų neišmokėjimui.

83. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėdama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sutinka su visomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymėtina, kad tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

84. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta atsakovės apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

87. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas, surašymą patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį ir yra tinkamai pagrįsta, todėl visa apimtimi priteistina iš ginčą pralaimėjusios atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ (j. a. k. 300066156) iš atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė