Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam J. M., jo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

nukentėjusiesiems V. V. ir A. M., jų dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. V. ir nuteistojo J. M. (J. M.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs:

1. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

2. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir J. M. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta terminuoto laisvės atėmimo 4 metams bausme, tai yra prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos ir šiai dienai neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės visos dalies (2 metų 11 mėnesių 19 dienų) pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (1 metus 6 mėnesius) ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams 19 dienų. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuota nuo priimto nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. sausio 22 d.).

Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš J. M. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš J. M. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta daiktinius įrodymus byloje – kėdę (taburetę), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) administracijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 14.12 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš nugaros pusės smogė V. V. ne mažiau kaip du kartus rankoje laikyta taburete metaliniu rėmu, o jam parkritus ant grindų smogė su taburete į kairį šoną ne mažiau kaip šešis kartus bei smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir taip dėl kraujosruvos viršugalvio dešinėje pusėje, kraujosruvos dešinės akies srityje, kairės pusės VI-IX šonkaulių lūžių, kairio šlaunikaulio kaklo lūžio padarė nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 14.17 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš A. M., t. y. jam gulinčiam lovoje sudavė rankose laikyta taburete metaliniu rėmu ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinę ranką ir vieną smūgį į galvos dešinę pusę, padarydamas dešinės rankos sumušimą bei dešinio smilkinio srities sužalojimą, ir taip sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme

10. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.).

11. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nukentėjusysis V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo apeliacinis skundas kartu su pranešimu dėl atsiliepimų pateikimo (2 t., b. l. 108) buvo išsiųstas ir įteiktas (2 t., b. l. 128–129) nuteistajam J. M., tiek jis, tiek jo gynėja dėl skundo išsakė argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistasis ir nukentėjusieji davė papildomus paaiškinimus bei buvo apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker. 2020 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu nuteistasis J. M. ir jo gynėja nurodė, kad apeliacinio skundo esmė jiems yra aiški, prašė atmesti nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą, o nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti. Taigi, nuteistasis buvo susipažinęs su apeliacinio skundo prašymais, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina bei pasisako ar yra pagrindas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu, kvalifikavimo

13. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-72-746/2015).

14. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. V. serga arterine hipertenzija, širdies funkcijos nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga (2 t., b. l. 48–72). Tačiau iš vaizdo įrašo, kuriame 2019 m. balandžio 27 d. užfiksuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 3 korpuso 3 būrio nuteistųjų pirmo aukšto koridoriaus vaizdas, nustatyta ir tai, kad prieš jo sužalojimą nukentėjusysis buvo gana aktyvus: priešingai nei teigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vaizdo įraše užfiksuota, kad V. V. vaikščiojo be jokios pagalbos, t. y. be ramentų ar lazdos. Be to pažymėtina, jog ir pats nuteistasis šioje byloje tirto įvykio metu turėjo sveikatos sutrikimų ir judėjo invalido vežimėlio pagalba, kadangi pats sunkiai vaikščiojo, pasak jo, jam buvo pašalinta kremzlė iš kojos, ir pastovėti galėjo tik 5 – 7 sekundes. Taigi, kolegijos vertinimu, tiek nukentėjusysis V. V., tiek nuteistasis J. M. įvykio metu turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau nukentėjusiojo V. V. sveikatos sutrikimai tuo momentu objektyviai nebuvo tokie, kad būtų galima jį vertinti buvus bejėgiškos būklės, o ir pats nuteistasis negalėjo suvokti, jog žalojo bejėgiškos būklės asmenį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti nukentėjusįjį V. V. įvykio metu buvus bejėgiškos būklės, dėl kurios jis negalėjo suprasti J. M. veiksmų pobūdžio ir gintis ar kitaip vengti prieš jį daromos nusikalstamos veikos.

16. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-78/2013, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

Dėl bausmės

18. Nukentėjusiojo V. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė, nebuvo įvertintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose. Tuo tarpu nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti švelnesnę bausmę bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Šiuo atveju nors nuteistojo J. M. padaryta nusikalstama veika V. V. atžvilgiu kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau šios nutarties 13–14, 16–17 punktuose pasisakant dėl jos perkvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, konstatuota, jog nusikaltimas nebuvo padarytas bejėgiškos būklės asmeniui ar dėl chuliganiškų paskatų. Pakartotiniam šių aplinkybių įvertinimui kaip atsakomybę sunkinančioms nėra teisinio pagrindo.

20. Pažymėtina, jog tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.).

21. Skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis J. M. iš esmės prisipažino dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Vis dėlto, kaip minėta nutarties 20 punkte, tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. M. nurodė, kad visiškai nesigali dėl padarytų nusikaltimų. Jis suprato, kad pasielgė neteisėtai, bet, jo nuomone, gerai padarė, kad sumušė nukentėjusiuosius, niekada gyvenime neis jų atsiprašyti. Iš to matyti, kad nėra vienos iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės požymio – nuteistojo nuoširdaus gailesčio, todėl ši nuostata jo atžvilgiu negali būti pritaikyta.

22. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu J. M. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas J. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. J. M. padarė du tyčinius nesunkius (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus žmonių sveikatai. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, bei būdamas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir tai, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas keturiolika kartų, tačiau jo veiksmuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktas artimas straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės vidurkiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

25. Taip pat nėra pagrindo nuteistajam sugriežtinti paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, buvo subendrintos jas visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir teisingai sudėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, pasirinkdamas jas subendrinti visiško sudėjimo būdu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgiant į nukentėjusiojo prašymą, vertinti kaip per švelnią bei neteisingą, nėra pagrindo.

26. Taip pat vertinamas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas privalėjo bausmę nuteistajam skirti vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis. Pažymima, kad bausmė skiriama įvertinant šioje normoje nustatytą reglamentavimą tik pavojingam recidyvistui. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą su BK 27 straipsnio antrąja ir trečiąja dalimis, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas būtų privalėjęs skirti J. M. griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę tik tuomet, jei prieš tai priimtu nuosprendžiu jis būtų pripažintas pavojingu recidyvistu. Tačiau duomenų, kad toks nuosprendis būtų priimtas – nėra.

27. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo J. M. paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui. Remiantis tuo, kad išdėstyta, nuteistojo J. M. apeliacinis skundas ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės atmetami.

Dėl neturinės žalos dydžio

28. Nukentėjusiojo V. V. apeliaciniame skunde ginčijama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Apeliantas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį padidinti iki 6 000 Eur. Nurodo, kad priteista 600 Eur neturtinė žala yra neadekvati iškentėtoms fizinėms ir moralinėms kančioms, pažeminimui, paniekinimui, diskriminacijai. Nuteistasis liko be dantų, dėl ko trikdoma jo ir taip silpna sveikata, o svetimkūnis šlaunyje iki šiol verčia kentėti skausmus, jis yra priverstas vaikščioti tik su ramentais. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu nukentėjusiojo prašymu.

29. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. V. prašė jam priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 17). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės lėmė tai, kad, teismo vertinimu, prašoma priteisti 12 000 Eur suma yra per didelė, neproporcinga padarytai žalai sveikatai, neatitinkanti teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos dydį ir neįvertino kitų neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo J. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. V. sveikata – padaryta kraujosruva viršugalvio dešinėje pusėje, kraujosruva dešinės akies srityje, padarytas kairės pusės VI-IX šonkaulių lūžis, kairio šlaunikaulio kaklo lūžis. Nukentėjusysis civilinio ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sužalojimų jis šlaunikaulyje pastoviai jaučia skausmą, dėl sulaužytos datų plokštelės gali valgyti tik skystą maistą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. buvo atlikta kairio klubo sąnario protezavimo operacija, po kurios jautė ir iki šiol jaučia kairio klubo skausmus, tinsta kairė koja, apsunkintas jo vaikščiojimas, t. y. nukentėjusysis vaikšto naudodamas pagalbines priemones (lazdelę), skausmui ir tinimui malšinti vartoja vaistus ir naudoja tepalą, visiško pasveikimo prognozė abejotina (2 t., b. l. 46–51, 70–73). Neabejotina, kad V. V. dėl to iki šiol jaučia skausmą, taip pat patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

32. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismo nustatyta 600 Eur neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytiems sužalojimams, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas. Be to konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokią neadekvačiai mažą sumą nukrypo ir nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose nukentėjusieji patiria panašius sužalojimus. Vis dėlto nukentėjusiojo V. V. prašoma priteisti 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti savo dydžiu taip pat nėra pagrįsta. Analizuojant praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Tuo tarpu vien tik esant šlaunikaulio kaklo lūžiams priteisiama nuo 2500 iki 3500 eurų (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-682-468/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-417/2019). Šioje nagrinėjamoje byloje be šlaunikaulio kaklo lūžio buvo padaryti dar ir VI-IX šonkaulių lūžiai bei kraujosruvos.

33. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo bei nuteistojo skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą, konkrečius sužalojimus, 4 000 Eur piniginė kompensacija atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

34. Tačiau kolegija pripažįsta nepagrįstais nukentėjusiojo V. V. argumentus, kad kolegija privalo apeliacinėje instancijoje išreikalauti duomenis ir priteisti žalą iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas priteisiamas gavus ieškinį, kurias, sutinkamai su BPK 112 straipsnio pirmąja dalimi turi būti pareikštas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tokio ieškinio nebuvo pareikšta, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, todėl nėra teisinio pagrindo šį klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam V. V. priteistos neturinės žalos dydžio keičiama padidinant jam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 4 000 Eur. Nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo J. M. apeliacinio skundo motyvais, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajam V. V. iš nuteistojo J. M. priteistą 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos sumą padidinti iki 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.