- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-92-417/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė
- Ieškovas
- T. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. civilinį ieškinį Dž.Č. P. IV (J. C. P. IV) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo, kai šis klausimas, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas T. K. baudžiamojoje byloje, kurioje Dž. Č. P. IV buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jam padarytos 100000 Eur žalos.
2. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu Dž. Č. P. IV (J. C. P. IV) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Šiuo nuosprendžiu T. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o jos dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teisme gautas patikslintas ieškovo T. K. prašymas priteisti atlyginimą 50000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro faktiškai patirtos išlaidos už gydymo, reabilitacijos ir kitas susijusias paslaugas, realiai numatomos ateityje patirti medicininės išlaidos, negautos pajamos, kurias ieškovas, būdamas darbingas ir darbingo amžiaus, pagrįstai tikėjosi gauti dirbdamas, išlaidos naujo darbuotojo samdymui, dėl nepakankamos ūkio priežiūros atsiradę nuostoliai bei kt. Dėl neturtinės žalos ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų kilę padariniai yra labai skaudūs ir ilgalaikiai, ieškovas yra sužlugdytas morališkai ir dvasiškai, nuolat jaučia stiprius kūno skausmus, gydytojai jam pasakė, kad teks ne tik pamiršti visus planus, lūkesčius, aktyvų laisvalaikį, bet ir tai, kad šiuo metu nėra aišku, ar jis apskritai galės vaikščioti ateityje. Ieškovas sunkiai susitaiko su tokiomis gydytojų prognozėmis, patiria didelį stresą, nes nežino, ar galės vaikščioti ir dirbti ateityje, taip pat stipriai išgyvena ir dėl to, kad ateityje numatoma ne viena endoprotezavimo operacija, po kurios laukia brangi, varginanti ir ilga reabilitacija. Dėl patirtos kojos traumos negali vaikščioti, tokiu būdu apribota judėjimo laisvė, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Akivaizdu, kad ieškovo sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ir kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), o tai iš esmės sąlygoja didesnės neturtinės žalos priteisimą, todėl prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4. Atsakovas Dž. Č. P. IV su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko sumokėti ieškovui 1000 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrindė turtinės žalos masto, t. y. neįrodė reikalaujamos žalos, ieškinys negali būti remiamas prielaidomis, galima remtis tik faktais, o ieškovas turtinės žalos įrodymais nepagrindė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu T. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Dž. Č. P. IV (J. C. P. IV) ieškovui T. K. 2500 eurų turtinei žalai ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus – jo paties paaiškinimą, jo sutuoktinės banko išrašą bei medicinos dokumentų išrašą – padarė išvadą, kad dalį išlaidų, susijusių su ieškovo gydymu ir slaugymu ligoninėje, kelionėmis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ieškovas įrodė. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų dėl masažo paslaugų ieškovui teismas nurodė, kad ieškovo pateiktoje ambulatorinės priežiūros rekomendacijoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui tokios paslaugos rekomenduotos, o vien ieškovo paaiškinimas apie būtinybę gauti tokias paslaugas ir turėtas tokio dydžio išlaidas yra nepakankamas, todėl konstatavo, kad ieškovas šių išlaidų neįrodė. Dėl išlaidų medikamentams teismas nusprendė, kad ieškovui pooperaciniu periodu ir vėliau buvo būtini vaistai, kitos medicininės priemonės, todėl šias ieškovo išlaidas pripažino turtine žala.
5.2. Dėl papildomų išlaidų ateityje teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra įmanomos ateityje, tačiau tokius teiginius ieškovas grindė vien savo aiškinimu ir jokiais medicininiais duomenimis ar kitais įrodymais šių aplinkybių nepagrindė, todėl teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio žala negali būti tik hipotetinė ar spėjama, ji turi būti pagrįstai tikėtina, todėl, įvertinęs ieškovo paaiškinimą, konstatavo, kad šios dalies dėl atsirasiančios turtinės žalos ieškovas neįrodė. Vertindamas ieškovo reikalavimus dėl jo patirtų nuostolių ieškovo turimame ūkyje teismas nurodė, kad ūkinės veiklos rezultatai priklauso nuo daugelio tiek objektyvių, tiek subjektyvių faktorių – pradedant nuo ekonominės padėties atitinkamu laikotarpiu, darbo organizavimo ir kt. Ieškovo pateikti duomenys neįrodo akivaizdaus ieškovo ūkio smukimo ar turėtų žymių nuostolių, susijusių būtent dėl ieškovo turėtos traumos, ieškovas nepateikė duomenų apie savo dabartinę sveikatos būklę, tęsiamą gydymą ir praėjus daugiau kaip pusei metų nuo patirtos traumos, ieškovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis, todėl sudėtinga nustatyti, kokios galimybės yra ieškovui pačiam dirbti savo ūkyje, kad ir fizinės jėgos nereikalaujančius organizacinius darbus. Ieškovo pateiktos sąskaitos už atliktus technikos darbus, suteiktas veterinarines paslaugas įrodo išlaidų buvimo faktą, tačiau neįrodo priežastinio ryšio su jo sveikatos sutrikdymo pasekmėmis. Neįrodyta, kad ieškovas pats anksčiau atlikdavo minėtus darbus, kad gyvuliai sirgo ir krito dėl to, kad jų tinkamai negalėjo prižiūrėti pats ieškovas. Akivaizdu, kad po patirtos traumos ieškovas negalėjo kurį laiką dirbti savo ūkyje fizinių darbų, todėl tikėtina, kad galėjo samdyti tam papildomą darbuotoją, tai patvirtina ieškovo pateikta darbo sutartis, tačiau įrodymų apie tai, ar šiam darbuotojui yra sumokėtas atlygis ir kokius darbus dirbo šis darbuotojas, ieškovas teismui nepateikė.
5.3. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti buvusios ar būsimos žalos, patirtų nuostolių praradimo realumą visa apimtimi, kaip nurodo ieškovas, todėl kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas nusprendė, kad ieškovas patyrė įrodymais pagrįstą žalą, susijusią su medikamentų naudojimu, jo slaugymu ir, tikėtina, nuostolius savo versle, tačiau esant tiksliai neįrodytam nuostolių dydžiui ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė ieškovui padarytos 2500 Eur turtinės žalos dydį.
5.4. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus dėl negalėjimo verstis savo verslu, rūpintis šeima, vaikais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta nors ir tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau tai nebuvo padaryta ilgai besitęsiančiais veiksmais, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tai taip pat galėjo turėti įtakos jo pusiausvyros stabilumui jį pastūmus. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas nenustatytas (ieškovui nėra nustatytas netektas darbingumas, duomenų apie ieškovo ribotą galimybę vaikščioti nepateikta), ieškovas yra jauno amžiaus, užsiima verslu ir dėl patirtos traumos šio verslo vystymas buvo stabdomas, todėl, įvertinęs ir tai, kad atsakovas šiuo metu pakankamų pajamų ir turto neturi, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl jo galimybės ateityje įsidarbinti ir uždirbti yra realios, iš atsakovo priteisė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo šios bylos Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio nuostatas, įpareigojančias už sveikatos sužalojimu padarytą žalą atsakingus asmenis atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Teismas netinkamai ir vienpusiškai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. dalies ieškovo pateiktų įrodymų visiškai netyrė ir neargumentuotai juos atmetė. Teismas taip pat netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, ja rėmėsi neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, taip priimdamas nemotyvuotą sprendimą. Ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas turėtų būti panaikintas, o jo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, dėl to nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio. Tiek ieškinyje, tiek pateiktuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad jo patirta turtinė žala pasireiškė faktiškai patirtomis išlaidomis už gydymo, reabilitacijos ir kitas paslaugas bei yra susijusi su realiai numatomomis ateityje patirti medicininėmis išlaidomis, negautomis pajamomis, kurias ieškovas, būdamas darbingas ir darbingo amžiaus, pagrįstai tikėjosi gauti dirbdamas, išlaidomis naujo darbuotojo samdymui, dėl nepakankamos ūkio priežiūros atsiradusiais nuostoliais bei kt. Ieškovas pateikė visus įrodymus turtinės žalos dydžiui nustatyti: medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad buvo patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su atliekama operacija bei pooperaciniu gydymu. Ieškovas pateikė pakankamus rašytinius įrodymus ir išsamius paaiškinimus, kurie objektyviai įrodo patirtų išlaidų dydį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad transporto iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nuoma sudarė 100 Eur; dviejų automobilių eksploatavimo (kuro) kaina – buvo sunaudota 10 litrų 100 kilometrų kuro dviem automobiliams maršrutu (duomenys neskelbtini) – 600 km; taip pat keturias dienas T. K. sutuoktinė važinėjo (duomenys neskelbtini) slaugyti ieškovą – iš viso nuvažiuota 1300 km, sunaudota 130 1 kuro (litro kaina apie 1,20 Eur) už 156 Eur; apgyvendinimo viešbutyje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 28 d. paslauga kainavo 98 Eur (piniginės lėšos už šias paslaugas buvo nuskaitytos iš banko sąskaitos 2018 m. kovo 24 d. kaip „Pirkinys (duomenys neskelbtini) 2018.03.25“), maitinimosi išlaidos sudarė 123,64 Eur, išlaidos vandeniui bei sultims, higienos priemonėms sudarė 39,78 Eur, mokestis už palatą ligoninėje – 40 Eur. Iš viso – 557,42 Eur. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dalis būtinųjų išlaidų buvo apmokėtos grynaisiais pinigais, o mokėjimą patvirtinantys kvitai dėl objektyvių priežasčių nebuvo išsaugoti. Mano, kad faktas, jog buvo neišsaugoti kvitai, pagrindžiantys, kad sumokėta 100 Eur transportui iš Šilutės į Vilnių, esant įrodymams, kad jis gydėsi (duomenys neskelbtini), visiškai nereiškia, kad ieškovas išlaidų kelionei nepatyrė.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovas taip pat paaiškino, kad patiria išlaidas masažui, kuris yra būtinas suaktyvinti kraujo cirkuliaciją sužalotoje ieškovo kojoje ir neleisti raumenims atrofuotis. Už vieną masažo kursą specialistui, kuris atvyksta į namus, mokama 30 Eur, o per mėnesį turi būti atliekama bent dešimt masažo kursų. Taigi per vieną mėnesį vien masažams išleidžiama 300 Eur. Ieškovas apskaičiavo, kad jau dabar masažams yra išleidęs 1500 Eur, už masažus mokama grynaisiais pinigais. Teismas šių išlaidų visiškai nevertino ir nepagrįstai nepripažino, nurodydamas, kad vien ieškovo paaiškinimas apie būtinybę gauti tokias paslaugas ir turėtas tokio dydžio išlaidas yra nepakankamas. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovo patirtos traumos pobūdį, į pateiktus paaiškinimus, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad išlaidos, patirtos masažo paslaugoms, realiai egzistuoja, ir jas priteisti iš atsakovo.
7.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė dalies papildomų išlaidų, kurias jis patirs ateityje. Teismo įsitikinimu, neįrodyta, kad ieškovui ateityje teks patirti dar 4–5 klubo sąnario keitimo operacijas, o ieškovo nurodytos kainos, operacijų kiekis bei intervalas tarp jų yra nepagrįstos. Teismas papildomai pažymėjo, kad yra galimybė nemokai atlikti tokią operaciją ir gauti endoprotezą nemokamai arba, sumokėjus pačiam, gauti kompensaciją. Tačiau ieškovas kcentuoja, kad jam padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu ir jis neabejotinai patirs išlaidų ateityje. Šiuo atveju akivaizdu, kad klubo sąnario keitimo operacijos ieškovui yra būtinos siekiant sugrąžinti ieškovą į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas, teismas šią aplinkybę privalėjo vertinti ir į ją atsižvelgti priteisiant turtinės žalos dydį.
7.5. Be to, ieškovas teismui pateikė ūkio 2018 m., 2017 m. trijų ketvirčių balansą, pelno ir nuostolio ataskaitas, darbo sutartį su darbuotoju A. D., PVM sąskaitas faktūras už žemės ūkio technikos remonto darbus, Industrie sąskaitą faktūrą, suvestinę lentelę apie patirtus nuostolius ir kt. Šių patikimų rašytinių įrodymų visuma objektyviai pagrindžia patirtus nuostolius ieškovo ir jo sutuoktinės ūkiuose. Remiantis pateiktais įrodymais, laikytina, kad ieškovas įrodė, jog dėl pašlijusios sveikatos turėjo samdyti papildomą darbuotoją, turėjo nuostolių dėl technikos remonto darbų, kuriuos anksčiau pats atlikdavo, nebaigė pašarų bokšto statybos, dėl to patyrė papildomų išlaidų už grūdų valymą ir džiovinimą, o jo sutuoktinė buvo priversta tokias paslaugas užsisakyti už 2222,77 Eur, t. y. ieškovo šeima patyrė papildomas 2222,77 Eur išlaidas. Dėl nepakankamos gyvulių priežiūros, nes nepakako giminaičių pagalbos, krito gyvuliai, atsirado papildomų nuostolių. Nepaisydamas pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad žala, susijusi su patirtais nuostoliais, taip pat yra neįrodyta. Teismas tinkamu įrodymu nelaikė net pateiktos darbo sutarties, konstatuodamas, kad nėra įrodymų apie tai, ar šiam darbuotojui yra sumokėtas atlygis ir kokius darbus dirbo šis darbuotojas. Tokios teismo išvados tik dar kartą patvirtina, kad byla buvo nagrinėjama formaliai, objektyviai nevertinant byloje pateiktų įrodymų, ieškovo pateikti įrodymai vertinti netinkamai ir vienpusiškai. Dėl patirtos traumos T. K. judėjimo galimybės iki šiol yra smarkiai apribotos ir nėra aišku, kada ieškovui pavyks atkurti prieštrauminę fizinę būklę, todėl siekdamas išlaikyti ūkį, išvengti didelių nuostolių atsiradimo bei užtikrinti veiklos tęstinumą, T. K. privalėjo pasamdyti darbuotoją, galintį atikti darbus, kuriuos anksčiau padarydavo jis pats. Išlaikyti darbuotoją šiam momentui T. K. kainavo 4513,22 Eur (įskaitant darbdavio mokamus mokesčius; išrašas pridedamas) per mėnesį, papildoma darbo jėga dėl ieškovo netekto darbingumo bus reikalinga dar bent vieneriems metams, todėl ieškovas preliminariai vertina, kad dėl darbuotojo samdymo jis patirs mažiausiai 10 000 Eur papildomų išlaidų, kurios priskirtinos prie ieškovo reikalaujamos priteisti žalos iš atsakovo. Ieškovas nurodo, kad neturėjo galimybės užtikrinti pakankamos ūkio priežiūros, kadangi patyręs traumą jis negalėjo pasirūpinti gyvuliais, o sutuoktinės bei giminaičių teikiamos pagalbos nepakako ūkiui tinkamai prižiūrėti, dėl to ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio patyrė tris kartus daugiau nuostolių nei per visus 2017-uosius metus. Tai yra krito daugiau gyvulių, taip pat teko daugiau jų paskersti, padidėjo veterinarinės bei utilizacijos išlaidos, sugedo pašarai, dėl nevienodo gyvulių šėrimo atsirado primelžiamo pieno svyravimų, gyvuliai priaugo mažiau svorio ir kt. Atsižvelgiant į tai, dėl nepakankamos ūkio priežiūros T. K. patyrė mažiausiai 10 000 Eur nuostolių, kurių nebūtų atsiradę, jei ieškovas nebūtų buvęs sužalotas.
7.6. Dėl negautų pajamų ieškovas pažymi, kad šiemet (laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki rugsėjo mėn.) jo ūkio pajamos siekė 389 784 Eur, kai, vadovaujantis ieškovo atliktais skaičiavimais, tokiu atveju, jeigu jis būtų sveikas ir nebūtų patyręs sunkių sužalojimų dėl atsakovo kaltės, realios ūkio pajamos būtų siekusios mažiausiai 460 000 Eur–580 000 Eur, t. y. mažiausiai buvo planuojamos daugiau nei 100 000 eurų didesnės pajamos. Teismui buvo pateikti duomenys, kad 2018 m. sudarė 341,54 ha (147,30 ha grūdinių, baltyminių kultūrų; 194,24 ha – pievos), o tuo tarpu 2017 m. sudarė 301,08 ha (111,96 ha grūdinių, baltyminių kultūrų, 189,12 ha pievos), t. y. žymiai padidėjo dirbamos žemės grūdinių-baltyminių kultūrų, t. y. 32 proc. Tačiau dėl patirto sužalojimo, apribotos galimybės tinkamai rūpintis ūkiu, jo veikla, t. y. laiku ir tinkamai atlikti visus darbus pradedant žemės įdirbimu, sėja, tręšimu ir t. t., iš ūkio veiklos pajamos sumažėjo, t. y. nors dirbamos žemės plotas padidėjo 32 proc., tačiau planuotų pajamų iš jų gauti nepavyko, todėl ieškovas siekdamas įgyvendinti NMA reikalavimus, t. y. pagal NMA „Projekto įgyvendinimo ataskaitą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kurioje nurodyta, kiek kuriais metais privaloma pasiekti: 2018 metais (III metai) pajamos turėjo siekti 167 815 eurų, tačiau dėl patirto sužalojimo, apriboto darbingumo ieškovas būtų nepasiekęs, todėl ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, NMA taikomų sankcijų bei rizikuodamas šeimos gerove buvo privertas užsiimti kita veikla, t. y. buvo privertas pirkti grūdus iš kitų asmenų ir juos perparduoti, kad tik būtų pasiekti anksčiau nurodyti veiklos rodikliai. Grūdų pirkimo–pardavimo pajamos atsispindi 2018 metų Pelno ir nuostolio ataskaitoje 1.4. punkte „Kitos pajamos“. Tuo tarpu, kaip teismui buvo pateikta, 2017 m. pirkta grūdų buvo tik už 2467,75 eurų. Iš finansinių ataskaitų aiškiai matyti, kad „1.1 punkto iš augalininkystės produkcijos pardavimai krito 35 procentais, nors dirbamų laukų (grūdinių kultūrų) plotas išaugo 32 procentais“. Todėl iš pateikto matyti, kad ieškovo planuotos gauti pajamos buvo bent 100 000 eurų didesnės nei realiai buvo gautos, bei atitinkamai spręsdami ieškinio dydžio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai privalėjo įvertinti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas buvo sužalotas, jo judėjimo galimybės buvo sumažėjusios, darbinė veikla apribota, dėl to jis negavo ne mažiau kaip 100 000 eurų planuotų pajamų, kurių tik dalį teismo paprašė priteisti jo naudai iš kalto asmens.
7.7. Ieškovas mano, kad įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad vien negautos pajamos, kurias realiai tikėjosi gauti ieškovas, yra daugiau nei 100 000 Eur, išlaidos darbuotojo samdymui 4513,22 Eur (šios dienos duomenimis, o jos dar bus patiriamos ir ateityje), bei kitos anksčiau nurodytos išlaidos pagrindžia, kad ieškovo turtinis reikalavimas 50 000 eurų turtinei žalai atlyginti iš esmės yra pagrįstas, bei faktiškai yra net kelis kartus mažesnis, nei realiai ieškovas patyrė. Todėl pirmosios instncijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, o ieškovo ieškinys patenkintas.
7.8. Dėl neturtinės žalos nustatymo ieškovas nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju dėl atsakovo veiksmų kilę padariniai yra labai skaudūs bei ilgalaikiai), nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turėjo vertinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta atsakovui tyčia, be jokios priežasties nustūmus ieškovą nuo 2,3 m aukščio laiptų ant šaligatvio) ir kitas aplinkybes, nors ir neturinčias lemiamos įtakos nustatytinam neturtinės žalos dydžiui, tačiau reikšmingas šiuo konkrečiu atveju, esant tokio vertinimo poreikiui ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK straipsnio 2 dalis). Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos, teismas neatsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra aiškiai per mažas.
7.9. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nurodė, kad yra būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje neturtinė žala tokio pobūdžio bylose, nagrinėtose laikotarpiu 2008–2016 m., yra nuo 2 000 litų iki 12 000 litų ir 2016–2018 m. laikotarpiu – 1 500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-484/2010, Nr. 2K- 252/2012, 2K-586/2012, 2K-202-6693/2015.2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016). Ieškovas pažymi, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Šiuo atveju teismo nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas priimdamas sprendimą neturėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais. Skunde nurodoma, kad ieškovas buvo nustumtas nuo 2,3 m aukščio laiptų ant šaligatvio, jo patirti itin skaudūs sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ir kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt), ieškovas visam laikui jaus traumos pasekmes. Teismo nurodomose bylose buvo nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo padariniai ir jų pobūdis nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos. Akivaizdu, kad teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl privalo būti panaikintas. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertinus visas aplinkybes, yra pagrįstas visa apimti.
7.10. Ieškovas taip pat pažymi, kad teismas net nepriteisė ieškovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai, nors jos buvo pagrįstos, pateikti tai patvirtinatys dokumentai, todėl mano, kad jos turi būti priteistos.
8. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Dž. Č. P. IV tyčiniais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Dž. Č. P. IV įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 16 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 25 d. 04.41 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 7, naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pastato durų be jokios priežasties pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia pastūmė nukentėjusįjį T. K., kuris nuo smūgio nukrito ant šaligatvio, dėl to jam lūžo dešinio šlaunikaulio kaklas, tai nukentėjusiajam T. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2018 m. kovo 25 d. 04.41 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) m., prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), durų be jokios priežasties pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia pastūmęs nukentėjusįjį T. K., kuris nuo smūgio nugara per laiptų atitvarą vertėsi, nukrito ant šaligatvio bei patyrė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, Dž. Č. P. IV viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo Dž. Č. P. IV veiksmų ir padarinių – T. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos – yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Dž. Č. P. IV neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pasireiškė nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo T. K. sveikatą. Šios aplinkybės įrodytos įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 16 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu, ieškovas pateikė patirtą žalą patvirtinančius dokumentus. Kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog ieškovas T. K. patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir ši žala atsirado būtent dėl atsakovo Dž. Č. P. IV kaltų veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl visos civilinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamojoje byloje yra įrodytos ir atsakovui kyla atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.249, 6.246, CK6.247, CK 6.248 straipsniai).
Dėl turtinės žalos
13. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas sprendime tinkamai neįvertino visų byloje esančių ir jo patirtą turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, o tai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė į bylą pateiktus įrodymus, atskleidė jų turinį, pasisakė dėl visų ieškovo argumentų ir įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagrįstai sumažino T. K. prašomą priteisti 50000 Eur turtinės žalos sumą iki 2500 Eur.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog dalis prašomos priteisti turtinės žalos dėl patirtų išlaidų dėl ieškovo gydymo VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje yra įrodytos, todėl jas priteisė ieškovui. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimus dėl žalos, nes turi samdyti masažistą, kuris atvyksta į jo namus, ir dėl to patyrė 1500 Eur išlaidų, be to, nepagrįstai atmetė jo reikalavimus priteisti 20000 Eur dėl ateityje jam reikalingų klubo sąnario keitimo operacijų, tačiau pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, kad ieškovui yra reikalingos tokios paslaugos, byloje nėra.
14.1. Ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo argumentus apie jam būtinus masažus, kurie būtų susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo gydymu ar jo fizinės būklės atkūrimu, todėl vien ieškovo teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl tokių procedūrų būtinumo negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam nebuvo reikalingas joks specifinis gydymas, kuris turėtų būti parinktas atsižvelgus į ieškovo sveikatos būklę, nėra jokių duomenų, kad ieškovui būtų reikalinga taikyti fizioterapijos procedūras siekiant atkurti sveikatos būklę iki patirto sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas šias aplinkybes galėjo įrodinėti įvairiais CPK 177 straipsnyje nurodytais įrodymais, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė, todėl nėra pagrindo šias ieškovo patirtas išlaidas dėl masažo pripažinti būtinomis išlaidomis.
14.2. Ieškovas tiek pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria ateityje būsimoms išlaidos ir nurodo, kad jam ateityje reikės 4–5 klubo sąnario keitimo operacijų, kurios kainuos apie 20000 Eur, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad būsimos ateityje išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, yra realios. Kadangi tokių duomenų T. K. nepateikė, todėl tokie jo skundo argumentai atmestini.
15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.
16. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nukentėjusysis T. K. nepateikė pakankamai duomenų, jog jo turimas ūkis patyrė nuostolių būtent dėl to, kad T. K. buvo sužalotas 2018 m. kovo 25 d. įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo pateikti duomenys apie jo ūkio veiklą ir gautas pajamas neįrodo akivaizdaus ieškovo ūkio smukimo ar turėtų žymių nuostolių, susijusių būtent su ieškovo turėta trauma, nes mažesnių pajamų gavimui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai – superkamos produkcijos kainų svyravimas, nepalankūs orai auginamoms kultūroms, gyvulių ligos ir kt. Kadangi anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovui dėl patirto sužalojimo būti pasunkintas judėjimas ar kitokie liekamieji reiškiniai trukdytų jam dirbti fizinį darbą, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jam apribota galimybė pačiam dirbti savo ūkyje ir būtent dlėl to jo ūkis patyrė nuostolius. Nors ieškovas pateikė duomenis apie atliktus technikos darbus, suteiktas veterinarines paslaugas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šios išlaidos patirtos būtent dėl to, kad ieškovas buvo sužalotas. Todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių ieškovo nurodytų išlaidų nepripažino turtine žala.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvados dėl T. K. padarytos turtinės žalos dydžio yra neprieštaringos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, taip pat teismas taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir pagrįstai nustatė 2500 Eur T. K. padarytos turtinės žalos dydį, kurį keisti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
18. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo padidinti jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti jo prašomą 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti jam 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į T. K. įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta vienu veiksmu ir netruko ilgai, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas ginčija priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį motyvuodamas tuo, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino jo patirtų asmeninių išgyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius ir turėtų fizinių darbinių galimybių netekimą.
19. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis Dž. Č. P. IV tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį T. K., t. y. pastūmė nukentėjusįjį T. K., kuris nuo smūgio nukrito ant šaligatvio, dėl to jam lūžo dešinio šlaunikaulio kaklas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
21. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2018 m. balandžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomoje 2018 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 45, 46, t. 2, b. l. 45, 46). Remiantis bylos medžiaga (t. 3, b. l. 53) nustatyta, jog nukentėjusysis T. K. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų 2018 m. kovo 25 d. buvo operuojamas, po to jam buvo rekomenduota vartoti vaistus, esant skausmui, prižiūrėti žaizdą bei po 8 savaičių atvykti kontroliniam patikrinimui. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ateityje jam reikės atlikti ne vieną klubo sąnario keitimo operaciją. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis T. K. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų T. K. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo T. K. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio T. K. būtų nustatytas mažesnis darbungumo lygis, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog ieškovui nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo, kuriame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė T. K. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl Dž. Č. P. IV veiksmų nukentėjusysis iškentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta vienu veiksmu, netruko ilgą laiko tarpą, nusikalstamos veikos padariniams tam tikra dalimi įtakos turėjo paties nukentėjusiojo elgesys, nes įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl taip pat galėjo turėti įtakos jo pusiausvyros stabilumui jį pastūmus. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 50000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis.
22. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė T. K. patirtą neturtinę žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nors T. K. patirti sužalojimai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvadomis, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl Dž. Č. P. IV veiksmų patyrė rimtus sužalojimus, po tokių sužalojimų gijimas (sveikimas) yra sudėtingesnis. Nukentėjusysis iki sužalojimo dirbo fizinį darbą savo ūkyje, todėl akivaizdu, kad patyrus tokio pobūdžio sužalojimus, buvo apribota galimybė dirbti ūkyje, todėl susidariusi situacija kėlė nukentėjusiajam papildomų rūpesčių ir neigiamų išgyvenimų.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi ir teismų praktika panašiose bylose, kur dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiems asmenims yra priteisiama 1500 eurų suma (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-6693/2015,2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, šiuo atveju teismo pateiktose bylose nukentėjusiems padaryti sužalojimai, nors ir buvo pripažinti nesunkiais sveikatos sutrikdymais, tačiau sukėlė kitokias pasekmes negu nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (stipriai sužalotas T. K. judėjimo organas – koja, ilgalaikis gydymas) sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo atvejais ir priteisti ieškovui 3500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
24. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 1500 Eur piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatė T. K. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis didintinas iki 3500 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
25.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1015553, kuris patvirtina, jog ieškovas T. K. sumokėjo 1210 Eur už jo atstovavimą teisme ir dokumentų parengimą. Tauragės apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį, klausimo dėl nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų neišsprendė, šis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir nagrinėjant nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nukentėjusysis ir jo atstovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl Tauragės apylinkės teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prie apeliacinio skundo taip pat nepridėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis patyrė išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo.
25.2. BPK 361 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę išspręsti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Kadangi nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas nuosprendžiu, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias nukentėjusysis patyrė nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjsysis turi kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą BPK 362 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui T. K. pakeisti:
iš atsakovo Dž. Č. P. IV (J. C. P. IV) ieškovui priteisti 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.