- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-657-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00806-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atstovo advokato A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2734-1137/2024 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, ir M. S. priešieškinį J. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2734-1137/2024 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, ir M. S. priešieškinį J. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nutarta atsakovo atstovui advokatui A. K. skirti 200,00 Eur dydžio baudą už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas advokatas pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, jog buvo suvaržyta atsakovo ir jo atstovo teisė reikšti priešieškinį įstatymu nustatytais terminais. Pažymėjo, kad teismas negalėjo apriboti atsakovui teisės pateikti priešieškinį ir negalėjo nustatyti pareigos pateikti priešieškinį iki konkrečios datos.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad priešieškinio pateikimas per antrąjį parengiamąjį posėdį negali būti laikomas bylos vilkinimu, piktnaudžiavimu procesu, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato pareigos pranešti teismui, kad per teismo nustatytą terminą priešieškinis nebus pateiktas. Teismas negali suvaržyti proceso dalyvio teisės teikti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali įpareigoti proceso dalyvį teikti šį procesinį dokumentą iki konkrečios datos, taip pat ir negali skirti baudos, jeigu priešieškinis iki teismo konkrečiai nustatytos datos nepateikiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartimi nutarta atsakovo atstovo advokato prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinti.
Šalies argumentai
6. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovui bauda buvo paskirta ne už tai, kad jis įgyvendino procesinę teisę pateikti priešieškinį, o dėl to, kad savo veiksmais sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovo M. S. atstovas advokatas A. K. (apeliantas) prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį, taip pat ir skitą baudą, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Bylą nagrinėjantis teismas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, advokatui primeta pareigą teikti procesinius dokumentus, kurių nepageidauja teikti teismo nurodytu laiku klientas.
7.2. Teismo taikyta bauda yra visiškai nesusijusi su proceso vilkinimu, kadangi posėdis vyko, ir teismas galėjo spręsti kitus klausimus.
7.3. Bylą nagrinėjančio teismo elgesys leidžia daryti prielaidą, kad yra nesiekiama teisingo bylos išnagrinėjimo, tačiau siekiama pasipuikuoti teismo galiomis. Bylą nagrinėjantis teismas varžo šalies teisę teikti procesinį dokumentą proceso dalyvio pasirinktu metu, tai yra akivaizdus spaudimas proceso dalyviui. Teismas iš esmės varžo atsakovo ir jo atstovo teises reikšti priešieškinį įstatymu nustatytais terminais. Teismas negalėjo įpareigoti atsakovą pateikti priešieškinį iki 2024 m. rugsėjo 12 d.
7.4. Atsakovas, gavęs dokumentus iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, nusprendė, prieš pareiškiant priešieškinį, pateikti kitą prašymą (taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Šį prašymą pateikė teismui, teismas savo nutartimi prašymą atmetė. Tik po teismo nutarties atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atsakovas nusprendė teikti priešieškinį, kurį pateikė į antrą parengiamąjį posėdį. Toks atsakovo elgesys procesiškai tinkamas. Proceso šalis neprivalo informuoti teismą, kokį procesinį dokumentą teiks bei kada teiks. Procesinis dokumentas yra teikiamas per CPK nustatytus terminus.
7.5. Priešieškinio pateikimas per antrąjį parengiamąjį posėdį negali būti laikomas bylos vilkinimu, piktnaudžiavimu procesu. Antrasis parengiamasis posėdis įvyko iš anksto suderintu laiku, į jį atvyko abi šalys. Netgi antrojo parengiamojo posėdžio metu atsakovas galėjo neteikti priešieškinio, jeigu manė, kad tokį procesinį dokumentą galima pareikšti vėliau, išklausius šalis, apklausus liudytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo atstovo advokato (apelianto) atskirojo skundo
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo atstovo advokato prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Remiantis civilinė bylos duomenimis nustatyta, kad priėmus ieškovės J. S. ieškinį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartimi nutarta skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame parengiamajame teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 2 d., atsižvelgus į teisėjo suplanuotas atostogas ir proceso šalių atstovų atostogas bei jų užimtumą kitose bylose.
10. 2024 m. rugsėjo 2 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovo M. S. atstovas advokatas A. K. prašė posėdį atidėti ir nurodė, jog atsakovas ketina reikšti priešieškinį, tačiau jam pareikšti šiuo metu trūksta duomenų. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad jam prireiks penkių darbo dienų priešieškiniui pateikti; išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad pateiks vaiko situacijos vertinimo duomenis kuo skubiau. Teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nurodytą duomenų parengimo terminą, atsakovo atstovo nurodytą terminą priešieškinio pateikimui, į tai, kad ieškovė su priešieškiniu turės susipažinti ir pateikti savo poziciją dėl jo, suderinęs kito parengiamojo teismo posėdžio laiką su proceso šalimis, paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. spalio 3 d.
11. 2024 m. spalio 3 d. teisme buvo gautas atsakovo M. S. priešieškinis. Kaip nustatyta, 2024 m. spalio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė bylos nagrinėjimui yra pasirengusi, prašymų neturi; atstovo atstovas nurodė, jog į bylą yra pateiktas priešieškinis, prašė spręsti jo priėmimo klausimą, taip pat reiškė prašymą išreikalauti iš ieškovės papildomus duomenis. 2024 m. spalio 3 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino dėl vėlavimo pateikti priešieškinį bei pripažino savo kaltę dėl vėlavimo. Buvo paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2024 m. lapkričio 14 d.
12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nutarta atsakovo atstovui advokatui A. K. skirti 200,00 Eur dydžio baudą už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Skundžiama nutartimi teismas atsakovo atstovo prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti atsisakė, nurodęs, jog atsakovo atstovas savo veiksmais sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.
13. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.
14. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
15. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).
16. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
18. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
19. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
20. Priešieškinis savo esme yra atsakovo pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovui apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo. Priešieškinis turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su ieškovo pareikštu reikalavimu, kurio tenkinimas gali lemti, jog bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, atsiras galimybė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą arba jeigu kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį dėl jų tarpusavio ryšio bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnis). Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023).
21. Taigi atsakovo teisė pasirinkti gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonę (šiuo atveju – reikšti priešieškinį) yra suprantama kaip procesinė teisė, kadangi atsakovas turi pasirinkimo laisvę veikti. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas 2024 m. rugsėjo 2 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas ketina reikšti priešieškinį, prašė teismo posėdį atidėti. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos nurodytą duomenų parengimo terminą, atsakovo atstovo nurodytą terminą priešieškinio pateikimui, taip pat tai, kad ieškovė su priešieškiniu turės susipažinti ir pateikti savo poziciją dėl jo, suderinęs kito parengiamojo teismo posėdžio laiką su proceso šalimis, prašymą tenkino ir paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. spalio 3 d. Numatytasis parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, teismo posėdžio dieną gavus atsakovo priešieškinį. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino dėl vėlavimo pateikti priešieškinį bei pripažino savo kaltę dėl vėlavimo.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog toks atsakovo atstovo elgesys, kai su šalimis suderinto ir paskirto teismo posėdžio dieną pateikiamas priešieškinis, kurio pateikimo terminas buvo aptartas ir suderintas, iš anksto neinformuojant teismo apie iškilusias kliūtis, dėl kurių priešieškinis negali būti pateiktas laiku, taip pat neinformuojant teismo, kad priešieškinis bus pateiktas pavėluotai, kas sudarytų galimybę pakeisti teismo posėdžio datą, yra laikytinas sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, neturi pagrindo su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutikti. Įvertinęs atsakovo atstovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovo atstovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas – atsakovo atstovas, kai priešieškinio pateikimo bei kito parengiamojo teismo posėdžio data buvo suderinta su proceso šalimis, priešieškinį pateikė paskirto parengiamojo posėdžio dieną, todėl turėjo būti sprendžiamas priešieškinio priėmimo klausimas, ir bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas (be to, atsakovo atstovas savo kaltę dėl vėlavimo pateikti priešieškinį pripažino). Šiuo atveju atsakovo atstovo procesinis elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis konkrečios subjektinės teisės (atsakovo procesinės teisės pareikšti priešieškinį) įgyvendinimo sąlygas. Atsakovo atstovas sąmoningą veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą – pateikė priešieškinį parengiamojo teismo posėdžio dieną ir neinformavo apie kilusias kliūtis pateikti priešieškinį suderintu ir sutartu laiku, todėl bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Dėl šių priežasčių atstovo atstovui buvo paskirta bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovui bauda buvo paskirta ne už tai, kad jis įgyvendino atsakovo procesinę teisę pateikti priešieškinį, o už tai, kad veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, savo veiksmais vilkino bylos procesą, veikė nerūpestingai, nesąžiningai ir nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovo pateiktame prašyme išdėstytais motyvais panaikinti paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai pagrįstos, todėl skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.