Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei kitų išvestinių reikalavimų ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo M. S. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 300 Eur., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini); santuokoje įgytą turtą, t. y. vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 EUR vertės padalinti šalims priteisiant po 1/2 dalį kiekvienam ir pripažįstant butą asmenine šalių nuosavybe bei priteisti man ir pripažinti mano asmenine nuosavybe automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų gamybos, (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės ir motociklą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; priteisti iš atsakovo M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur neturtinės žalos, ieškovės J. S., naudai; priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7200 EUR įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, susidariusį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškinio teisme padavimo dienos; po santuokos nutraukimo palikti pavardę „S.“; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nusprendė nutraukti J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

3. E. G. 2025 m. birželio 17 d. pateikė teismui procesinį dokumentą pavadintą apeliaciniu skundu dėl 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo.

4. Nurodė, kad skundo surašymo dieną sužinojo kad teismas 2025 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė jo dukros ir M. S. santuoką, o taip pat padalino turtą, tačiau jo į bylą kaip kreditoriaus neįtraukė. Papildomai nurodė, kad dalyvavo šioje byloje kaip liudytojas, davė parodymus apie dukros vykdomą veiklą. Prašo panaikinti sprendimą ir įtraukti į bylą jį trečiuoju asmeniu. Taip pat prašė nutraukiant santuoką užtikrinti, kad turtas nebūtų dalinamas jo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti E. G. apeliacinį skundą dėl 2025 m. gegužės 15 d. nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai nutarties motyvai:

5.1. E. G. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismas atsisako priimti jo teikiamą apeliacinį skundą, kadangi jis neturi teisės jo paduoti.

5.2. Ieškovė proceso metu neįvardino E. G. kaip kreditoriaus, dėl savo prievolių E. G. informacijos teismui neteikė, neteikė prašymo įtraukti jį į bylą kaip ieškovės kreditoriaus, E. G. apie bylos eigą žinojo, teismo posėdyje dalyvavo ir davė paaiškinimus, tad manytina, jog jis turėjo visas galimybes pareikšti savo pretenzijas bylos šalims dėl bylos šalių prievolių jam bylos nagrinėjimo metu bei pateikti su šiuo procesiniu dokumentu teikiamus naujus įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu E. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir jo apeliacinį skundą priimti, o apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu; taip pat prašo nutraukiant santuoką užtikrinti, kad turtas nebūtų dalinamas (kreditoriaus) sąskaita, kaip ir nebūtų nustatomi faktai susiję su jo turtu. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apie tai, kad jis yra J. S. kreditorius buvo nurodęs teisme.

6.2. Teismas suskaičiavo ir padalino visą iš jo butų nuomos gautą rezultatą, be to, dar nustatė, kad namą esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko sau, tik įregistravo savo tėvo vardu, kadangi iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad namo ieškojo ir jį surado ieškovė, ji rūpinosi jo remontu, namas pirktas neilgai trukus po to, kai ieškovė išėjo iš šeimos namų, ji jame gyvena.

6.3. Teisme apklausiamas ne kartą akcentavo, jog butai priklauso jam, yra įsigyti už jo iš darbo užmokesčio gautas pajamas. Teismas taip pat turėjo pastebėti jo gaunamų pajamų mėnesinį dydį bei tai, jog iki pirkimo sandorio sudarymo įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei po jo iš atsakovo M. S. bei J. S. įnašų ar įplaukų į jo sąskaitą nebuvo.

6.4. Tik po bylos sužinojo, kad nutraukus dukros santuoką, padalintas jo namas ar nustatyti juridiniai faktai dėl jo, o skolos nepadalintos.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Mano, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis naikintina, o E. G. į bylą trauktinas trečiuoju asmeniu su teise pateikti tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą, o taip pat jam neužkirsti ir galimybės į apeliacinį skundą. Kiti atsiliepimo argumentai:

7.1. Apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, kadangi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija kai ieškovė J. S. E. G. nelaikė kreditoriumi, kadangi nesitikėjo, kad teismas pasisakys ir dėl jos tėvo E. G. teisių ir pareigų. Teismas skundžiama nutartimi gi pasisakė dėl E. G. turto, jo teisių ir pareigų, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas yra palankus ieškovei, ji gali ir ketina tuo pasinaudoti, tačiau tokiu būdu nutiks taip, kad teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

7.2. Teismas byloje ėmėsi vertinti E. G. butų nuomos verslą, kurį vykdė J. S.. Taigi, skaičiuodamas E. G. finansus ir turtą, pasisakydamas, kad faktiškai E. G. namas priklauso ieškovei, teismas sprendimu sukūrė E. G. teises ir pareigas, o ieškovei (ko proceso metu ji nesitikėjo) – galimybes pretenduoti į E. G. namą, o teismo sprendimą naudoti kaip prejudicinį, todėl reikia pripažinti, kad teismas pasisakė dėl E. G. teisių ir pareigų.

7.3. Analogiškai teismas panaikino ir prievolinius santykius tarp E. G. ir J. S., taip pat ir toje dalyje, kurioje E. G. darė bankinius pavedimus ieškovei ir paskolas pripažino kaip neegzistuojančias. Tokia situacija palanki ieškovei, todėl ji jos neginčija, bet dėl sąžiningumo sutiktina, kad be ieškovės įtakos teismas ieškovei naudingai pasisakė dėl į bylą neįtraukto (tiksliau dalyvavusio kaip liudytojas) E. G. teisių ir pareigų.

7.4. Teismas negalėjo pasisakyti dėl į bylą neįtraukto, o tik kaip liudytojo apklausto E. G. teisių ir pareigų, todėl šioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo sprendimas naikintinas, tačiau tai yra kito, apeliacinio, proceso dalykas.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nedalyvaujančio byloje asmens atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nedalyvaujantis byloje asmuo E. G. su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad apie tai, kad yra J. S. kreditorius buvo nurodęs teisme. Teismas suskaičiavo ir padalino visą iš jo butų nuomos gautą rezultatą, be to, dar nustatė, kad namą esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko sau, tik įregistravo savo tėvo vardu, kadangi iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad namo ieškojo ir jį surado ieškovė, ji rūpinosi jo remontu, namas pirktas neilgai trukus po to, kai ieškovė išėjo iš šeimos namų, ji jame gyvena. Mano, kad jis nepagrįstai į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl jo teisių ir pareigų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau civilinės bylos teisme nagrinėjamos pagal Civilio proceso kodekse nustatytas taisykles. CPK 305 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, o CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.

13. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Taigi, CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais, dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), taip pat visų šių asmenų atstovai.

14. CPK 37 straipsnio 1 dalyje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Taigi, pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties argumentuoto prašymo pagrindu, kad jis galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją bei savo interesą. Taigi, dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį / atskirąjį skundą įgyvendinimo sąlyga. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

16. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai apeliacinį skundą pateikė asmuo, nesantis bylos proceso dalyviu, teigdamas, kad jis pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 305 straipsnio nuostatomis pagrįstai atsisakė priimti jo apeliacinį skundą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

18. Nors apeliantas teigia, kad jis dalyvavo teismo posėdyje ir buvo apklaustas liudytoju, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Asmuo, kuris mano, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, turi pateikti prašymą bylą nagrinėjančiam teismui, kad jį įtrauktų į bylą trečiuoju asmeniu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad E. G. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas.

19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog šioje byloje dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo ieškovė (E. G. dukra) taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo išskirti asmeninę ieškovės nuosavybę, tada iš bendros turto masės atimti skolas, o kreditorių į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu ir tik tada nustatęs dalintino turto masę jį padalinti. Taip pat nurodė, kad teismas supainiojo eiliškumą, netinkamai nustatė dalintino turto masę, neįtraukė kreditoriaus į bylą trečiuoju asmeniu ir taip priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris atitinkamai naikintinas. Ieškovės apeliacinis skundas priimtas 2025 m. birželio 17 d. Taigi, revizuodamas skundžiamą teismo sprendimą pagal ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl E. G. teisių ir pareigų ir, ar E. G. turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu kaip kreditorius. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą nustatys, kad pirmosios instancijos nusprendė dėl E. G. teisių ir pareigų, E. G. turės galimybę savo pažeistas teises ginti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

20. Teismas išaiškina apeliantui, kad asmuo, manydamas, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų turi galimybę savo pažeistas teises ginti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintais pagrindais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.