Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2734-1137/2024 pagal ieškovės J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsakovui M. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą, prašydama, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų mama J. S..

2. Nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. S. ir sūnus A. S..

3. Teigė, kad atsakovas ieškovę gąsdina, terorizuoja, smurtauja, liepė išeiti iš namų, dėl ko šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium. 2024 m. vasario 8 d. atsakovas, atvykęs į ieškovės namus, daužė duris, langus, išgąsdino vaikus; buvo iškviesta policija, kuri surašė apsaugos nuo smurto orderį, įpareigojantį atsakovą nesiartinti prie ieškovės ir vaikų. Toks atsakovo elgesys kelia tiesioginį pavojų vaikų ir ieškovės sveikatai bei gyvybei.

4. Pažymėjo, kad po minėto įvykio sūnus A. S. pradėjo šlapintis į lovą, yra ieškovei prasitaręs, jog bijo tėčio, dažnai sapnuoja košmarus apie atsakovo ant sienos pakabintą rudą diržą.

5. Nurodė, kad būtina nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes atsakovas ne tik naudoja fizinį ir psichologinį smurtą jos bei vaikų atžvilgiu, bet ir ieškovei yra grasinęs, kad jis, jeigu ieškovė negyvens kartu su juo, paims vaikus ir išsiveš juos į užsienį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos tenkino – nustatė nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove J. S..

7. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, jog šalys gyvena skyrium, atsakovo elgesys su ieškove sukėlė neigiamų padarinių šalių vaikams – jie buvo išgąsdinti, bijo tėčio, sprendė, kad tai sudaro pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su jų mama J. S..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti 2024 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2734-1137/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei iš ieškovės priteisti atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

9. Nurodo, kad nuo 2021 m. šalių šeimyniniai santykiai pradėjo blogėti dėl sistemingo ieškovės išgėrinėjimo, o nuo 2023 m. liepos mėnesio šalys nebegyvena kartu dėl ieškovės kaltės. 2022 m. ieškovė buvo nuteista už psichotropinių preparatų platinimą ir laikymą. Apelianto teigimu, jie su ieškove dirba slenkančiais grafikais, todėl vaikus prižiūri pasikeisdami, t. y. jie gyvena ir su mama, ir su tėčiu.

10. Pažymi, kad dėl ieškovės alkoholio vartojimo, šalių mažamečiams vaikams yra nesaugu. Vaikai pradėjo skųstis, kad jiems būnant su mama namuose lankosi nepažįstami vyrai, nuolat dingsta elektra, mama miega ant grindų. Paskutiniu metu ieškovė kartais nebeatsakinėja į atsakovo skambučius; atsakovas, pasiimdamas vaikus, pastebi ištinusį ieškovės veidą, jaučiamą alkoholio kvapą.

11. Apelianto tvirtinimu, dėl 2024 m. vasario 8 d. įvykių ieškovė pateikia neteisingas, melagingas faktines aplinkybes. 2024 m. vasario 8 d. vaikų darželyje turėjo vykti vaikų fotosesija; atsakovas, prisijungęs prie socialinio tinklo grupės, norėdamas pažiūrėti vaikų nuotraukas, pamatė, jog vaikai fotosesijoje nedalyvavo, todėl skambino ieškovei, tačiau į atsakovo skambučius ji neatsakė. Atsakovas, įtaręs, jog ieškovė gali būti neblaivi, nuvyko į jos gyvenamąją vietą; durų niekas neatidarė. Atvykus atsakovo iškviestai policijai, ieškovei nustatytas 2,2 promilių girtumas. Buvo iškviestos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės, kurios nurodė, kad policijos pareigūnai atsakovui išrašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, todėl jie negali atiduoti atsakovui jo mažamečių vaikų. Buvo iškviestas ieškovės tėvas, kuris ir pasiliko su mažamečiais vaikais. Atsakovui nebuvo leista pasimatyti su vaikais. Apelianto teigimu, gyvenamo namo patalpose jis nebuvo, todėl net teoriškai negalėjo niokoti turto ir tuo labiau gąsdinti savo mažamečių vaikų.

12. Nurodo, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį atsakovas apskundė teismui ir 2024 m. vasario 15 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi jis panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

13. Apelianto teigimu, ieškovės neblaivumą patvirtina ir 2024 m. vasario 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymas į atsakovo skundą. Atsakymą dėl galimo ieškovės nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnį Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi pateikti vėliau, todėl prašo jį išreikalauti.

14. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 23 d. atsakymas paneigia ieškovės teiginius apie atsakovo vartojamą tariamą psichologinį smurtą; kad 2024 m. vasario 8 d. atsakovas taip išgąsdino sūnų A., kad jis šlapinasi į lovą, tapo dirglus.

15. Apelianto tvirtinimu, jokio nei fizinio, nei psichologinio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo ir nenaudos. Atsakovas niekada nereikalavo ieškovės gyventi su juo kartu; taip pat niekada nenorėjo ir negalvojo gyventi užsienyje. Ieškovė savo nieko neparemtais ir neatsakingais, bei akivaizdžiai melagingais teiginiais bando suklaidinti teismą.

16. Atsiliepimu į atsakovo M. S. atskirąjį skundą ieškovė J. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei nubausti atsakovą už piktnaudžiavimą procesu 5 000 Eur pinigine bauda, kurios pusę skirti ieškovei.

17. Nurodo, kad vaikai visada gyveno su ieškove, o atsakovas vaikus pasiimdavo tik kartais. Vaikus praktiškai prižiūrėdavo tik ieškovė viena.

18. Pažymi, kad apeliantas meluoja dėl ieškovės neva psichotropinių medžiagų platinimo. Pripažįsta, kad vieną kartą su daugeliu medikamentų ieškovė buvo įgijusi nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, už ką jai buvo skirta bauda, kurią sumokėjo, tačiau ieškovė niekada nebuvo teista už psichotropinių medžiagų platinimą.

19. Teigia, kad apeliantas taip pat melagingai nurodo dėl ieškovės alkoholio vartojimo, kadangi ieškovė vaikus maitino iki 2,5 metų.

20. Nurodo, jog atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš vaikus. Apie naudotą fizinį smurtą nurodė patys vaikai, taip pat pripažino ir atsakovas, apklausiamas vaikų teisių specialistų.

21. Ieškovės manymu, atsakovas, teikdamas melagingą, nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja procesu. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo aiškiai melagingas aplinkybes, todėl ieškovė prašo pripažinti, kad jis piktnaudžiavo procesu ir skirti jam 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės J. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme tenkintas ir nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir prašymų išreikalauti naujus įrodymus

24. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. vasario 23 d. elektroninį laišką; apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000002964; 2024 m. vasario 12 d. skundą; advokato orderį Nr. 724319; ekrano nuotrauką iš internetinio tinklapio www.booking.com; ekrano nuotraukas iš internetinio tinklapio www.esveikata.lt paskyros; 2018 m. kovo 13 d. pažymą gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams); A. G. 2024 m. vasario 12 d. paaiškinimą (Pareiškimą); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį dėl skundo Nr. IT-24-749/2024; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 23 d. raštus. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2024 m. kovo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 7VSV-766 ir Nr. 7VSV-767.

25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos klausimas, įvertindamas atsakovo teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių dokumentų turinys ieškovei J. S. yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į atskirąjį skundą ir ji turėjo galimybę dėl jų išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės pateiktos 2024 m. kovo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-766 ir Nr. 7VSV-767 nepriimtinos, kadangi byloje jos jau yra pateiktos kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Taip pat pažymi, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

29. Apeliantas atskirajame skunde prašo iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išreikalauti duomenis apie ieškovės nubaudimą pagal ANK 73 straipsnį. Ieškovė taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08852-24.

30. Pažymėtina, jog byloje kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada jau yra pateikti duomenys apie 2024 m. kovo 6 d. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį. Taip pat yra pateikti duomenys, jog 2024 m. vasario 27 d. nutarimu ROIK:24232650911 J. S. atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, pripažinus, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsižvelgiant į tai, jog šalių prašomi išreikalauti duomenys byloje jau yra pateikti, jų prašymai dėl duomenų išreikalavimo netenkinami.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog šalys gyvena skyrium, atsakovo elgesys su ieškove sukėlė neigiamų padarinių šalių vaikams – jie buvo išgąsdinti, bijo tėčio, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą kartu su motina.

34. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove grindžia iš esmės aplinkybėmis, jog dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu šalių mažamečiams vaikams su ieškove yra nesaugu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

35. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos. Nors byloje pateikti duomenis apie 2024 m. vasario 8 d. užfiksuotą ieškovės neblaivumą, tačiau, atlikus vaikų situacijos vertinimą, apsaugos veiksnių nenustatyta, o ieškovės atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, pripažinus, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas priešingai vaiko interesams), požymių. Kitų duomenų apie užfiksuotą ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu byloje nėra nustatyta.

36. Įvertintina ir tai, jog, nors apeliantas neigia naudojęs fizinį smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu, tačiau išvadą teikiančios institucijos byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pats atsakovas yra pripažinęs mušęs sūnų diržu ir tokią auklėjimo priemonę naudojęs ne kartą. Dėl to atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat gana nedidelį (4 m.) šalių mažamečių vaikų amžių, atsižvelgęs į tai, jog vaikai iki šiol gyveno su mama, sprendžia, jog šiuo metu vaikų interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri užtikrina vaikų interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, turi artimą emocinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

38. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

41. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant jai. Atsakovo piktnaudžiavimą procesu ieškovė grindžia tuo, jog atsakovas teikia melagingą, nepagrįstą skundą, jame nurodydamas aiškiai melagingas aplinkybes.

42. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pasinaudodamas apeliacijos teise ir atskiruoju skundu siekdamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, peržiūrėjimo, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jo elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas netenkinamas ir atsakovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

46. Apeliantas už atskirąjį skundą sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Taigi, atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų šeimos byloje, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantui grąžinamas jo sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šios nutarties pagrindu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. vasario 26 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius lėšų pervedimo nurodymu Nr. 470, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZM82829. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.