Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei, Justei Valentei, Joanai Ažukienei, Justei Valentei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Atsakovas A. J. teismo sprendimo priėmimo dieną oficialių pajamų negaudavo, turto neturėjo; ieškovė dirbo ir buvo pajėgi mokėti didesniąją nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalį, todėl santuokos nutraukimo sutarties sąlyga dėl teikiamo išlaikymo dydžio buvo pagrįsta, atitiko tuometinius šalių ketinimus bei nepilnamečio vaiko poreikius. Nuo 2015 metų priimto teismo sprendimo per pastaruosius 6 metus iš esmės pasikeitė (padidėjo) būtinieji nepilnamečio sūnaus poreikiai, kilo prekių bei paslaugų kainos, kelis kartus didėjo Vyriausybės nustatytas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi. Ieškovė teikia teismui nepilnamečio sūnaus kasdienių būtinųjų poreikių detalizaciją, kuri patvirtina, kad minimali suma nepilnamečio vaiko poreikiams yra 500,00 Eur suma per mėnesį. Dabartiniu metu dėl nepilnamečio amžiaus (nepilnametis yra 12 metų paauglys) žymiai išaugo išlaidos (ypač) maistui, drabužiams bei avalynei, higienos reikmenims bei kitiems būtiniesiems kasdieniams vaiko poreikiams. Be elementarių bazinių poreikių, papildomus specialius nepilnamečio sūnaus P. D. J. poreikius patvirtina sekančios aplinkybės: 2018 metais berniukui buvo nustatytas hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas ir organizmo funkcijų sutrikimas (F91.3), tuo pagrindu nepilnamečiui yra pripažintas vidutinis neįgalumo lygis. Vaikas mokosi Kauno Milikonių progimnazijos 5 klasėje, dėl nustatyto neįgalumo mokymo procesas yra organizuojamas nuotoliniu būdu iš namų. Tam yra reikalinga turėti priemones kokybiškam mokymosi procesui užtikrinti, t. y. greitojo interneto prieigą, kompiuterį ir kitą techniką (pelę, ausines, garso kolonėles, spausdintuvą, skaneris, etc.), mobilaus telefono aparatą, mobilųjį ryšį, taip pat tinkamą darbo stalo apšvietimą, ergonominę darbo kėdę ir pan. Kadangi vaikas daug laiko praleidžia namuose, uždarose patalpose, atskirtas nuo kitų savo amžiaus vaikų, tam, kad būtų užtikrinta jo gera emocinė būklė, socialiniai ryšiai, ieškovė skiria dideles lėšas vaiko laisvalaikiui, t. y. lankymuisi muziejuose, kine, kultūriniuose miesto renginiuose, vežasi vaiką į keliones Lietuvoje bei užsienyje; taip pat skiria nemažai lėšų laisvalaikio reikmenims (pvz., riedučiai, kamuoliai, paspirtukas etc.). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę. Ieškovė šiuo metu neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, nes prižiūri iš namų besimokantį sūnų, kuris dėl amžiaus ir savo specialiųjų poreikių vienas nesugebėtų dalyvauti nuotolinio mokymo procese. Ieškovės būtinųjų šeimos poreikių užtikrinimui ieškovės motina J. Š. notarine sutartimi padovanojo ieškovei 26 000,00 Eur sumą, kuri yra naudojama nepilnamečio poreikių tenkinimui.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis ieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais. Papildomai nurodė, jog mediacijoje ieškovas nesutiko su 250 Eur suma, net gavęs ieškinį su juo nesutiko.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

5. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdyje ieškinio reikalavimus pripažino, sutiko su reikalavimu priteisti iš jo 250 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimu, nes jis irgi jas patyrė, be to dalyvavo mediacijoje, o ieškovė iš jos pasitraukė. Negali įvardinti kokie poreikiai vaiko, negali pasakyti kokie vaiko poreikiai išdidinti. Jis verčiasi individualia veikla, yra rebefingo instruktorius. Jo pajamos apie 600-1000 Eur per mėnesį, dirba ir užsienyje. Praeitais metais dėl Coron viruso buvo nulis pajamų. Nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Turi sveikatos sutrikimų, jam hepatitas C, kasos 15 procentų neveikia, todėl propaguoja sveiką gyvensenos būdą.

III. Institucijos teikiančios išvadą argumentai

7. Institucija duodanti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydis turi patenkinti ne tik bendruosius vaiko poreikius, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio poreikiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Berniukas gyvena su motina, tad jai kasdien tenkinant vaiko poreikius geriausiai žinomos patiriamos jo išlaikymo išlaidos. Skyrius vertindamas šiuo metu byloje pateiktus duomenis mano, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikui patenkintų jo poreikius. Ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Mano, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, todėl išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti padidintas įvertinus vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas

ir teismo išvados

8. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

10. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, šį ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės pasikeitusiais – padidėjusiais vaiko poreikiais. Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 250 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino ieškinio materialinį reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnis).

11. Kaip matyti iš bylos duomenų šalys yra nepilnamečio vaiko P. D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26505-191/2015, nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta, kad atsakovas mokės vaiko išlaikymui po 58 Eur kasmėnesinių išmokų išlaikymą iki vaiko pilnametystės.

12. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuomet nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas praėjo beveik septyni metai, šiuo metu šalių vaikas yra paaugliško amžiaus, lanko mokyklą, šalia bendrųjų poreikių nustatyti specialieji vaiko poreikiai, susiję su sveikata, nustatyto neįgalumo, dėl ko vaikas mokinasi nuotoliniu būdu iš namų. Iš pateiktos nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimo detalizacijos matyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma. Atsakovas neginčijo nurodytų poreikių, nepaneigė išaugusio vaiko poreikių fakto, teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino kokie vaiko poreikiai, pripažino, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo po 250 Eur iš jo vaikui priteisimo. Be to, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas; tokių poreikių nereikia įrodinėti (pavyzdžiui teikiant pirkinių čekius). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, įvertinus ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas, tai, kad atsakovas neginčijo nurodytų vaiko poreikių ir tam reikalingų išlaidų, daro išvadą, jog nepilnamečio šalių vaiko poreikiams tenkinti, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti ieškovės nurodoma 500 Eur suma, neįskaičius išlaidų vaiko specialiesiems poreikiams, susijusiems su sveikata, užtikrinimui. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis šiuo metu yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 259 Eur, į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei šiuo metu esanti pusė minimalios mėnesinės algos, t. y. 250 Eur, konstatuotina, kad ieškovės nurodomas vaikui reikalingas išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą, vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma nėra per didelė. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir pasaulinę nūdienos ekonominę situaciją, augančią infliaciją ir pragyvenimo lygį, nuolat kylančias maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vaikų amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, būtinybę užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas pažymi, kad esant galimybei, tėvai turi teikti ne tik minimalų išlaikymą, o tokį išlaikymą, kurio pakaktų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius, juos ugdyti papildomai, gerinti jų aplinką.

14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išmoka vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 73,5 Eur, todėl vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, todėl įvertinus tai, kad teismo aukščiau nustatyta 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių suma apima tik būtinuosius vaiko poreikius, tačiau neapima specialiųjų poreikių, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sujtiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 250 Eur išlaikymą, todėl nustatyta vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo suma nemažintina minėtais vaiko pinigais.

13. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad šalių vaikui augant, būnant paaugliško amžiaus, reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Neabejotina, jog augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko poreikių užtikrinimui užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko poreikių padidėjimą lemia jau vien tai, kad per septynis metus esminiai pasikeitė jo amžius, dėl ko poreikiai pasikeitė jau vien dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų. Jo poreikių padidėjimą lemia ir po teismo sprendimo nustatyti specialieji poreikiai, nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į aukščiau nustatytą vaiko poreikiams tenkinti reikalingą 500 Eur sumą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai nepasikeitė mažėjimo linkme, o atvirkščiai, vaikui augant jo poreikiai iš esmės dėl minėtų priežasčių tik padidėjo. Visos nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad teismo sprendimu priteistas 58 Eur išlaikymas patenkinti sparčiai augančio ir bręstančio nepilnamečio vaiko poreikių nebegali, nes jis dėl objektyvių priežasčių (vyresnio paaugliško amžiaus, pradėtos lankyti mokyklos, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per septynerių metų laikotarpį nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, padidėjusių paslaugų kainų, padidėjusių įvairių prekių kainų, ir t.t. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

14. Dėl šalių turtinės padėties teismas pažymi, kad abi šalys verčiasi individualia veikla, ieškovė turi vieną transporto priemonę, atsakovas neturi, abi šalys neturi nekilnojamojo turto. Taigi, šalių turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra iš esmės pasikeitusi. Dėl kilnojamojo registruotino turto konstatuotina, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, atsakovo – nepasikeitė. Atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu, įvertinus tai, kad atsakovas sutiko teikti vaikui 250 Eur išlaikymą, bei tai, kad jo pajamos kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu yra nuo 600 iki 1000 Eur per mėnesį, yra pakankamos teikti nurodytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų, tačiau nenustatyta, jog jis yra kreipęsis ir jam yra nustatytas ribotas darbingumas ar nedarbingumas, kas rodo, jog atsakovui dėl sveikatos būklės nėra nustatyti jokie darbinės veiklos apribojimai. Be to, vien tas faktas, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų, tačiau duomenų apie prarastą darbingumą, nustatytas ribotas darbo sąlygas, nenustatyta, nepateisina įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymo, juolab nėra duomenų apie esamus kitus pagal įstatymą atsakovo išlaikytinus asmenis, nėra pateikta duomenų ir kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas vaikui (CPK 178, 186 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikas faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei, dalį laiko, tenka skirti kasdieninei vaiko priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, tad rūpinimasis vaiku atima didžiąją laiko dalį, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui.

15. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo pasikeitė iš esmės didėjimo linkme, nenustatyta atsakovo turtinės padėties nuo teismo sprendimo priėmimo esminio pablogėjimo (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 250 Eur išlaikymą vaikui, ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.186 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

17. Ieškovė patyrė 1200 Eur advokato išlaidų. Atsakovas su minėtų išlaidų priteisimu nesutiko, nurodydamas, kad ir jis patyrė advokato išlaidas, kad ieškovė pasitraukė iš mediacijos, ir kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną posėdį dėl ieškovės pusės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.

18. Teismas pažymi, kad nenustatyta netinkamo šalių procesinio elgesio, tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovo atstovės prašymu dėl advokatų ligos buvo atidėti du kartus teismo posėdžiai, juolab procese pats atsakovas neįvykdė pareigos pateikti nustatytu terminu atsiliepimą. Ieškovės ieškinį tenkinus, įvertintinos ir priežastys dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir rašytinių bylos duomenų, šalys naudojosi privaloma ikiteismine mediacija, kuri buvo nutraukta pasitraukus iš jos ieškovei, tačiau nenustatyta, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi mediacija, juolab mediacija grindžiama savanoriškumo principu ir kiekviena šalis gali pasitraukti iš mediacijos proceso, nenurodant to priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš mediacijos pasitraukė, nes atsakovas nesutiko vaikui teikti prašomo dydžio išlaikymo. Dėl šių priežasčių visumos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

19. Ieškovės ieškinys apmokestintinas žyminiu mokesčiu, skaičiuotinu už padidinto išlaikymo skirtuminę dalį (192x3x12/100= 69 Eur; kurio 75 procentai sudaro 52 Eur). Teismas šioje byloje patyrė 9,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Minėtos išlaidos viso sudaro 61,56 Eur, kurios ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26505-191/2015, priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui sūnui P. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 250,00 Eur/mėn. (du šimtus penkiasdešimt eurų kas mėnesį) išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,56 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.