- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- e2-816-984/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09464-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Andrius Kaluina
atsakovui L. B. ir jo atstovei advokatei Linai Gudaitei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Indrei Kryžiūtei, Agnei Artamonovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-9455), prašydama nutraukti šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės; nustatyti šalių pavardes: ieškovės – B., atsakovo – B.; vaiko N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 321 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 378,32 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą, nuo 2021 m. vasario 23 d. iki ieškinio padavimo dienos; nustatyti prašomą atsakovo su vaiku bendravimo tvarką; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, ieškovei priteisiant automobilį SKODA FABIA COMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus pagal ieškovės ir AB „Swedbank“ Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK pripažinti ieškovės asmeniniais įsipareigojimais; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ilgainiui šeimoje pradėjo dažnėti konfliktai. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę ir vaiką, slapta įrašinėjo pokalbius, gąsdino paviešinti ieškovės asmenines nuotraukas, grasino sugadinti ieškovės reputaciją. Tačiau galimai abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuokos. Šalių vaiko poreikiais iki šiol rūpindavosi ieškovė, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Šalys gyveno atsakovo tėvų namuose, tačiau atsakovas beveik neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Minimali atsakovo teiktino išlaikymo suma sudarytų pusę minimalios algos (MMA), t. y. – 321 Eur per mėnesį. Ieškovei 2021 m. vasario 23 d. su sūnumi išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 23 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 378,32 Eur (321 Eur + 321 Eur / 28 x 5). Šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl nutraukiant santuoką teismo sprendimu nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka. Santuokoje be asmeninių daiktų buvo įgytas automobilis SKODA FABIA COMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei vienai auginant vaiką, automobilis bus dar reikalingesnis nei anksčiau, todėl santuokoje įgytą automobilį prašo priteisti ieškovei. Ieškovė yra sudariusi sutartį dėl kredito kortelės su AB „Swedbank“. Tai yra asmeninė ieškovės prievolė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas patikslintu atsiliepimu-priešieškiniu (DOK-164600) sutinka su ieškiniu iš dalies ir prašo: panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; palikti šalims turimas pavardes; nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka kilnojamasis turtas: automobilis – Skoda Fabia 1.6 16V Combi (vertė 2 630 Eur); išmanusis laikrodis – „Samsung galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefonas „Samsung galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuteris „A. V. A540LA Chocolate Blac - 15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumai (vertė 1 000 Eur); nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui atitenka kilnojamasis turtas: drabužių spinta pirkta „IKEA“ (vertė 160 Eur); drabužių spintelė pirkta „IKEA“ (vertė 150 Eur); žolės trimeris „HECHT“ su papildomomis galvutėmis (vertė 70 Eur); dvigulė lova (vertė 100 Eur); „Pyrex“ Ketaus puodas (vertė 40 Eur); Kavinukas „PHILIPS Gaia“ (vertė 30 Eur); „Nintendo New 2DS XL“ konsolė (vertė 60 Eur); mikrobangų krosnelė (vertė 10 Eur); duonos skrudintuvas (vertė 5 Eur); arbatinukas (vertė 15 Eur); telefonas „Nokia 5.4.“ (vertė 20 Eur); kompiuterio klaviatūra (vertė 30 Eur); dulkių siurblys (vertė 30 Eur); „Adax“ naminis šildytuvas (vertė 50 Eur); siuvimo mašina (vertė 30 Eur); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 600 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovės reikalavimą pripažinti įsipareigojimą AB „Swedbank“, pagal kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK, asmeniniu įsipareigojimu – tenkinti visiškai; vaiko N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; ieškovės reikalavimą priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą atmesti, kaip nepagrįstą; nustatyti atsakovo prašomą vaiko bendravimo su motina tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad ieškovė nepateikia jokių, jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovui dėl smurto, vėliau dėl seksualinio išnaudojimo, rašoma išvadą teikiančiai institucijai, kad atsakovas smurtauja prieš vaiką. Tai yra melagingi teiginiai, kurie yra nepagrįsti. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės su A. C., kuris gyvena šiuo metu su ieškove, jis buvo atvykęs pasiimti daiktų, kai ieškovė išsikraustė iš sutuoktinių bendrų namų. Ieškovė susirado kitą asmenį ir nusprendė palikti šeimą. Šeimoje pykčių ir barnių būdavo, tačiau visos situacijos buvo išsprendžiamos. Atsakovas nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes ieškovė psichologiškai smurtauja prieš vaiką, priverčia meluoti policijos pareigūnams dėl patirto smurto. 2021 m. balandžio 19 d. vaikas po susitikimo su tėvu nebandė žudytis, vaikas nėra linkęs į smurtą prieš save. Atsakovui vaikas nurodė, kad tą dieną buvo liūdnas, tuomet atėjo mama, trenkė jam per galvą ir liepė krapštytis nosį. Vaikas pakluso. Ieškovė iškvietė greitąją pagalbą, o vėliau tiek medikams, tiek teismui nurodė, kad vaikui didelę įtampa sukėlė susitikimas su tėvu ir vaikas bandė žudytis. Ieškovė fiziškai smurtauja prieš vaiką, nesirūpina vaiku. Sūnus nenori gyventi su ieškove. Ieškovė aplaidžiai žiūri į vaiko saugumą, nesistengia apsaugoti vaiko nuo smurtaujančių kitų vaikų. Ieškovė manipuliuoja vaiku, siekiant paveikti atsakovą. ieškovė neleido atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas su vaiku bendravo visą vasarą, vaikas nori bendrauti su atsakovu ir gyventi su juo. Atsakovas, prasidėjus skyrybų procesui, išklausė pozityvios tėvystės kursą. Nustačius vaiko gyvenamąją vaiką su tėvu, iš motinos priteistina išlaikymas vaikui – pusė MMA, t. y. 234 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo atsakovas neteikė, nes ieškovė su juo visiškai nebendravo, atsakovas neturėjo jos banko sąskaitos numerio, į kurį būtų galėjęs pervesti lėšas. 2021 m. vasarą didžiąją laiko dalį vaikas praleido su atsakovu, tuo tarpu ieškovė gavo iš atsakovo vaiko išlaikymo pinigus, o išlaidų vaikui išlaikyti nepatyrė. Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl turto padalijimo, ieškovei tektų turto už 4 000 Eur, atsakovui už 800 Eur. Todėl atsakovui priteistina 1 600 Eur kompensacija (4 800 Eur / 2 – 800 Eur). Atsakovas su ieškovės reikalavimu padalinti prievoles sutinka.
5. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį-atsiliepimą (DOK-186629) prašo priešieškinį atmesti; tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Nurodė, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų dėl tariamos ieškovės neištikimybės. A. C. ieškovei padėjo išsivežti daiktus kai ji išsikraustė iš atsakovo tėvų namų. Ieškovė su A. C. susipažino 2019 m. rugsėjo 7 d., konsultavosi įsirenginėdama savo akvariumus, jų santykiai draugiški. Vieni iš pervežtų daiktų ieškovei išsikraustant buvo akvariumai, dėl jų gabaritų ir trapumo jų paruošimas pervežimui ir pervežimas reikalauja specialių žinių. Ieškovei padėjo specialistas A. C.. Ieškovės sprendimas riboti fizinį atsakovo bendravimą su vaiku buvo sąlygotas atsakovo smurto prieš vaiką. Praėjus maždaug savaitei po ieškovės išsikėlimo iš atsakovo tėvų namų, iš vaiko gauta informacija apie ne kartą prieš jį vartotą tėvo smurtą, apie vaiko baimę dėl galimo atsakovo smurto ateityje. 2021 m. kovo 30 d. išrašas iš medicininių dokumentų tai patvirtina. 2021 m. balandžio 18-19 d. po susitikimo su tėvu vaikas mėgino žalotis. Atsakovo institucijoms teikiami melagingi duomenys apie ieškovės elgesį su vaiku lemia institucijų atstovų lankymąsi namuose ir sukelia stresą vaikui. Atsakovas dirba įmonės vadovu ir nurodo, kad gauna 470 Eur mėnesinį atlyginimą. Teikiant 234 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, atsakovui savo reikmėms turėtų likti ne daugiau kaip 234 Eur per mėnesį. Tačiau toks deklaruojamas pajamų lygis netrukdo atsakovui keliauti ir atostogauti pajūryje. Atsakovas nepateikia visų duomenų apie savo realias pajamas, galimai neapskaito dalies savo pajamų. Vaikas turi papildomų poreikių sveikatos priežiūros paslaugoms (vaikas lankosi pas psichologus), todėl jo poreikiai viršija minimalius.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl turtinės kompensacijos už ieškovei atitenkantį didesnės vertės bendrą turtą priteisimo atsakovui. A. S. Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikroji vertė – 1 000 Eur, nes už šią sumą jis buvo įsigytas. Atsakovas nurodo, kad jam tenkančios dvigulės lovos vertė 100 Eur, nors ji buvo įsigyta už 274 Eur. Ieškovei tenkančių trijų akvariumų bendra įsigijimo vertė neviršijo 600 Eur. Šiuo metu akvariumai naudoti ir jų vertė dar mažesnė. Kiti atsakovo teiginiai nepagrįsti įrodymais ir todėl jų pagrindu reiškiami reikalavimai atmestini. Priešieškinyje atsakovas nepaminėjo jam likusio televizoriaus (įsigijimo vertė 572,99 Eur) bei savo brangaus asmeninio kompiuterio. Šis turtas taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansą.
7. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ atsiliepimo nepateikė.
8. Išvadą teikiant institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas (DOK-78161; DOK-180932), kuriose nurodė, kad ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose yra tinkamos sąlygos auginti vaiką. Ieškovės namuose kalbintas vaikas specialistams nurodė, kad tėvai konfliktuoja ir jis dėl to patiria stresą. Tėvas šaukia ant motinos. Nurodė, kad tėvas jį mušė ranka, stumdė, jam skaudėjo. Vaikas mano, kad tėvas gėrė alkoholį ir dėl to buvo piktas, grasino. Teigė, kad abu tėvai gamina jam maistą, norėtų matytis su tėvu, su juo žaisdavo, darydavo pamokas, tačiau gyventi labiau patiktų su motina. Vaikas paaiškino, kad mama jo nemuša, rūpinasi juo. Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų šeima žinoma, nes yra gauti tėvų pranešimai dėl kito iš tėvų netinkamo elgesio su vaiku. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo atitiktų vaiko interesus. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsakovo prašoma nustatyti vaiko bendravimo su motina tvarka atitiktų vaiko interesus, o prašomas išlaikymo dydis vaikui, galimai patenkintų jo poreikius ir atitiktų interesus.
9. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovas vartodavo alkoholį. Gimus vaikui atsakovas gerti nesiliovė. Atsakovas dirbo „R.“, jo tėvo įmonėje. Vėliau tėvo įmonė bankrutavo, todėl atsakovas prekiavo iš namų. Ieškovė nuo 2008 m. dirba archyve, pajamos stabilios. Vaiką tėvas mušdavo dėl to, kad jis triukšmauja, neklauso, klykia, pamokų neruošia. Smurtas padažnėjo karantino metu. Mokyklos darbuotojai pastebėjo, kad vaikas pasikeitęs, smurtavo prieš kitus vaikus, mokytojai įtarė, kad prieš vaiką smurtaujama. A. M. nuo 2021 m. spalio 13 d. yra naujas ieškovės gyvenimo draugas. Naujoje mokykloje vaikas pradėjo mokytis pagal normalią programą, jam puikiai sekasi, jis lanko psichologą, geria vaistus, atsirado rutina, geresnė nuotaika. Tėvo nuomone, vaikas negali užaugti be bausmių. Tėvas neleisdavo vaikui bendrauti su bendraamžiais. Vaikas tik nuo 8 metų mokėsi bendrauti su savo bendraamžiais. Šiuo metu vaikas motinos mokomas bendravimo. Motina gamina vaikui pilnavertį maistą, kartu žiūri filmukus, aptaria mokyklos reikalus, eina su rogėmis važinėti, eina savaitgalį į kiną. Vaikas bijo kalbėti telefonu su tėčiu, būna visas susigūžęs, todėl tėvui buvo tik palikta galimybė bendrauti su vaiku internetinėmis ryšio priemonėmis. Vaikas tėvo buvo labai gerai paruoštas prisiminti pavardes, specialistus, datas, A. C. pavardę, dabar žino A. M. pavardę. Neprieštaravo, kad vaiko išlaikymui būtų iš jos priteista 230 Eur kas mėnesį, jeiguvaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Šalių automobiliu naudojasi ieškovė, jį remontavo. Taip pat jos tėvai davė jai pinigų – 1 000 Eur automobilio remontui po autoįvykio. Nenumato kompensacijos atsakovui, nes ji pati mokėjo už automobilio remontą. Jeigu būtų vadovaujamasi atsakovo pateikta automobilio turto verte, prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Ieškovė teigia kad pirko akvariumus už 470 Eur su visa komplektacija, tačiau žuvys buvo dovanotos. Byloje pateikti įrodymai, kad tėvas smurtavo prieš vaiką – vaiko paaiškinimai Tarnybai. Ieškovės padaryti vaizdo įrašai patvirtino vaiko traumas dėl tėvo elgesio ir tėvo smurtą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad su A. C. ieškovė susipažino prieš šešis mėnesius. Ieškovė namuose pradėjo slėptis vonioje, važiuoti be priežasties į parduotuves, nakvoti pas mamą, su kažkuo slaptai kalbėti. Kai ieškovė išsikraustė iš šalių namų, A. C. atvažiavo pas ieškovę. Atsakovas vesdavo vaiką į mokyklą. Vaikui pradėjus lankyti psichologo konsultacijas, motina jas nutraukė. Vaikas mokykloje turėjo kalbos barjerų, nes vaikai kalbėjo lenkiškai. Nerviniai tikai susiję su vaiko adaptacija mokykloje dėl kalbos barjero. Vaiką gydžiusi psichiatrė nurodė, kad vaiko būklė pagerėjo 2021 m. vasarą, o pablogėjo 2021 m. rugsėjo mėn., kai ieškovė uždraudė atsakovui bendrauti su vaiku. Reikia vadovautis vaiko apklausa teisme, kur vaikas išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu. Vaiko agresija iškyla būnant su motina. Tėvas atsisakė tartis taikiai, nes pamatė pabendravęs su vaiku, kokią žalą jam darė motina. Motina ieško ligų vaikui, nors jis yra sveikas. Motina išjungdavo telefoną ir neleisdavo vaikui su tėvu bendrauti. Tėvas neprieštarauja dėl vaiko dabartinės mokyklos lankymo, gydymo įstaigos, lankomų psichologų, būrelių ir nevaržytų motinos bendravimo su vaiku. Vaikas nori gyventi su atsakovu, bijo ieškovės. Atsakovas nurodė, kad vaikas turi ryšį su juo, jis gali užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas. Daug kartų vasarą buvo su vaiku prie jūros, parkuose, atrakcionuose. Nurodė, kad vaikui priteistina 230 Eur išlaikymui. Jam reikia automobilio, nes reikės vežioti vaiką. Kreditą automobiliui ieškovė gavo iš banko, moka po 70 Eur kas mėnesį įmokas. Atsakovas nežinojo apie kreditą. Ieškovė jam pasakojo, kad automobilį įsigijo už 7 000 Eur.
11. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadą. Papildomai nurodė, kad vaikas nori važiuoti į svečius pas tėvą. Vaikas nenori pasakoti tėvui visko – nepasakoja apie roges, sniegą, naujas patirtis. Vaikas užsiminė apie tėvo mokymą meluoti. Rutina vaikui yra naudinga. Vaiko apklausos teisme Tarnyba nelaiko tinkamu įrodymu.
12. L. O. B. (vaiko buvusi klasės auklėtoja) teismo posėdyje nurodė, kad vaiko mokytoja buvo dvejus metus, pirmoje ir antroje klasėje. Atsakovą matė mokykloje tik vieną kartą. Vaiko ugdyme dalyvavo tik ieškovė. Į mokyklą vaiką vežiojo seneliai. Vaiko mokyklos reikalais rūpinosi tik ieškovė. Jai kilo įtarimų, kad namuose vyksta negeri dalykai. Vaiko elgesys atspindėjo santykius šeimoje. Vaikas bijojo tėvo, prašė jam nieko nesakyti dėl vaiko elgesio mokykloje, tačiau smurto žymių ant vaiko nematė. Vaikas buvo agresyvus kitų atžvilgiu, į mokyklą ateidavo dirglus, sunkiai pritapo mokykloje. Ieškovė dalyvaudavo visuose susirinkimuose. Prasidėjus mamos darbui, vaikas mokėsi su tėvu ir dėl to tapo dirglesnis. Bendrus darbelius vaikas dirbo su motina, skaityti padėjo išmokti motina. Negirdėjo, kad darė pamokas su atsakovu. Vaiko darbelius į mokyklą atsiųsdavo tik ieškovė. Tėvai pradžioje nenorėjo leisti vaiko pas psichologą. Vaikui mokykloje buvo skirta mokytojo padėjėja. Vaikui buvo nustatyti spec. poreikiai dėl elgesio.
13. L. V. B. (atsakovo tėvas) teismo posėdyje nurodė, jog matė, kai ieškovė lipo į autobusiuką išsikraustydama iš šeimos namų, o A. C. ieškovei pliaukštelėjo per sėdmenis. Atvažiavo pasiimti daiktų krovininiu automobiliu „Citybee“. Atsakovas taip pat vedžiojo vaiką į mokyklą, tačiau liudytojas turėjo daugiau laisvo laiko, todėl anūką į mokyklą veždavo ir jis. Matė vaiko nervinius tikus. Nuo kada atsirado, nežino. Atsakovas nesmurtavo prieš sūnų ir ieškovę. Ieškovei trūkdavo kantrybės auklėti vaiką, o atsakovas gražiai su vaiku bendravo. Vaikas nori bendrauti su atsakovu. Mato, kaip vaikas su tėvu bendrauja nuotoliniu būdu, matėsi jų meilė, sutapo vaiko ir tėvo interesai.
14. L. R. B. (atsakovo motina) teismo posėdyje nurodė, kad atsikėlusi 2021 m. vasario 25-26 d. pamatė stovintį kitą vyrą prie akvariumų jos namuose, o ieškovė buvo apsikabinusi A. C. per liemenį. Atsakovas ruošdavo pamokas su vaiku. Smurto šeimoje nebuvo. Neprisiminė nuo kada vaikui prasidėjo tikai. Atsakovas prieš tris metus vartojo alkoholį, bet saikingai. Tėvai vaikui gamindavo maistą, žaisdavo, pamokas ruošdavo. Tėvas gražiai šiuo metu bendrauja su vaiku. Prieš pusantrų metų pastebėjo, kad ieškovė turi kitą vyrą. Ieškovė tapo linksmesnė, pradėjo plaukus dažyti, puoštis.
15. Liudytojas A. C. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove susipažino maždaug prieš pusę metų. Santykiai buvo draugiški. Yra buvęs ieškovės namuose, aplankyti, pabendrauti. Padėjo kraustytis. Ieškovės uošvius matė kraustymosi metu. Naujuose ieškovės namuose svečiavosi, nėra nakvojęs. Susitinka su ieškove retai. Anksčiau susitikdavo dažniau. Jis yra vedęs, gyvena su šeima. Jis yra akvariumistas, susipažino darbo metu su ieškove. G. K.. Dažnai būna (duomenys neskelbtini). Teiginys dėl ieškovės neištikimybės yra klaidingas. Ieškovė jo nebuvo apkabinusi kraustymosi metu, o jis nepliaukštelėjo jai per sėdmenis. Šalių vaikas matė jį du ar tris kartus.
16. Teisme su psichologo pagalba apklaustas šalių vaikas N. B. nurodė, kad jam nepatinka, jog tėvai skiriasi. Su mama gyvena nuo žiemos, nelabai sekasi gyventi, nes pykstasi, mama kartais jį apkaltina nebūtais dalykais. Yra ir gerų dalykų – apkamšo prieš miegą, nuveža į mokyklą, pasikalba. Dabar su tėčiu bendrauja labai mažai, norėtų daugiau. Mama pikta, sakė, kad jai nereikia jo padarytos dovanos, jį įžeidinėjo. Tėtis labai geras. Paguodžia, jam padeda, kai nesupranta, paaiškina, pralinksmina, jis pasikalba su tėčiu. Gyventi norėtų su tėčiu. Norėtų bendrauti su mama taip, kaip su tėčiu – per vasaros atostogas, labai dažnai. Jeigu su mama gyventų, norėtų su tėčiu bendrauti labai dažnai. Tėtis jo nemušė, o mama nestipriai vieną kartą yra sudavusi su ranka ir su tušinuku per galvą. Mama apie tėtį meluoja, kad jis smurtavo prieš ją. Su tėčiu nesikalbėjo apie teismo apklausą. Tėtis gamino visada maistą, kai gyveno kartu. Namuose niekas nevartojo alkoholio. Jis pasakojo apie tėtį, kad jį mušė, tačiau taip nebuvo, tai sugalvojo motina. Jis nesaugiai jausdavosi mamos kieme dėl blogo kitų vaikų elgesio su juo. Dvylikametis kaimynas numetė jį nuo dviračio, o mama nekreipė į tai dėmesio. Pas tėtį jaučiasi saugiai, o pas mamą dažniausiai taip pat. Šiuo metu kartu su juo ir mama nuo rudens gyvena naujas vyras, A. M., o iki jo būdavo A. C..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė sūnaus N. B. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą iš atsakovo vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl priešingos šalies kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti išlaikymą iš ieškovės vaikui. Šalys prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles, nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarką.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.
19. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinių kaltės
20. Ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų šalių kaltės, nurodydama, jog santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto prieš ją ir vaiką, abiejų sutuoktinių pastangų nedėjimo arba nedėjimo pakankamai pastangų, norint išsaugoti santuoką, nepagarba vienas kitam. Rėmėsi Tarnybos duomenimis, psichologų ir policijos duomenimis.
21. Atsakovas priešieškiniu prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės – neištikimybės su dviem skirtingais vyrais – A. M. ir A. C.. Remiasi liudytojų (atsakovo tėvų) paaiškinimais, vaiko paaiškinimais.
22. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
23. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
24. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; ir kt.).
25. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
26. Šiuo atveju atsakovas prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą išimtinai dėl sutuoktinės kaltės – neištikimybės. Byloje nėra pateikta objektyvių rašytinių, vaizdinių, garsinių ar kitų įrodymų, kad ieškovė atsakovui buvo neištikima su A. C., o atsakovo tėvų (liudytojų) A. M. ir R. M. parodymai dėl A. C. ieškovei pliaukštelėjimo per sėdmenis ir argumentai dėl ieškovės didesnio rūpinimosi savo išvaizda, nėra pakankami nustatyti ieškovės neištikimybės faktui su A. C.. Be to, ir šalių sūnus atsakovo filmuotoje medžiagoje, atsakovui prašant vaiko papasakoti apie mamos ir A. C. santykius nurodė, kad yra matęs, kaip A. C. mamą pabučiavo draugiškai į žanduką, nors atsakovas vaikui uždavinėjo menamus klausimus, apie suaugusiųjų bučinius.
27. Ieškovė nurodė, kad su A. C. susipažino 2019 m. rugsėjo 7 d., konsultavosi įsirenginėdama savo akvariumus, jų santykiai draugiški. Byloje liudijęs A. C. patvirtino, kad jų santykiai draugiški, jis padėjo ieškovei kraustytis iš atsakovo ir jo tėvų namų 2021 m. vasario mėn. pabaigoje, o konkrečiai – padėjo tinkamai pervežti ieškovės akvariumus ir juos tam perengti. Pažymėtina, kad šalių santuokoje įgytus 3 akvariumus yra prašoma padalinti nagrinėjant sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Akvariumai realiai egzistuoja ir teismo vertinimu tikėtina, kad ieškovė galėjo kreiptis pagalbos į pažįstamą specialistą dėl pagalbos akvariumus pervežant į naujus namus. Taigi šiuo atveju ieškovė turėjo paaiškinimą, kodėl A. C. lankėsi atsakovo ir jo tėvų namuose, ieškovei kraustantis. Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kamerų, ieškovės ir A. C. susirašinėjimų ar kitų neištikimybės faktą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, o ieškovės naujasis gyvenimo draugas A. M. jos gyvenime atsirado jau šalims kurį laiką gyvenant skyrium, todėl negali būti laikoma, jog ieškovės ir šio asmens draugystė lėmė šalių santykių nutrūkimą.
28. Civiliniame procese galioja įrodymų pusiausvyros paskirstymo taisyklės ir viena iš jų – asmeniui, kuris teigia, tenka įrodinėjimo našta įrodyti savo pateikiamų teiginių ar įvykių teisingumą. Šiuo atveju ieškovei negali tekti našta įrodyti atsakovo teiginių neteisingumą. Todėl atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo jam neištikima ir išimtinai dėl jos kaltės yra nutrauktina santuoka (CPK 178, 185 straipsniai).
29. Ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokoje girtavo, smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai prieš vaiką ir ieškovę, tačiau santuokos apskaitos įrašą prašo panaikinti dėl abiejų šalių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo panaikinti santuokos apskaitos įrašo išimtinai dėl atsakovo kaltės, teismas, spręsdamas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, atskirai nesprendžia dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, o įvertina abiejų sutuoktinių elgesį pagal turimus įrodymus.
30. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
31. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl šios dalies tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinis dėl šios dalies tenkintinas iš dalies ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
32. Šalims prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos turimos pavardės: ieškovei – B., o atsakovui paliekama turima pavardė – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
33. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl prievolių padalijimo
34. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
35. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą pagal ieškovės ir AB „Swedbank“ sudarytą Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK. Byloje nėra ginčo, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ši prievolė turi būti pripažinta asmeniniu ieškovės įsipareigojimu. Iš minėtos sutarties kopijos nustatyta, kad sutartis sudaryta su ieškove. Kreditorius AB „Swedbank“ nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl įsipareigojimo padalijimo. Teismas neturi duomenų apie kitus turimus sutuoktinių kreditorinius įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).
36. Atsižvelgiant į tai, kad kredito kortelės sutartis Nr. 09-027511-RK buvo sudaryta su ieškove, tarp šalių nėra ginčo, kad ši prievolė pripažintina asmeniniu ieškovės įsipareigojimu, teismas pripažįsta, kad ieškovės įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo yra asmeninė ieškovės prievolė ir po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bus vykdoma iš ieškovės asmeninių lėšų (CK 3.126 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
37. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad ji geriausiai gali patenkinti vaiko poreikius, mokyti vaiką taisyklingai kalbėti, daryti namų darbus, mokytis, priešingai nei atsakovas. Atsakovas smurtavo prieš vaiką tiek fiziškai, tiek morališkai, vaikas tėvo bijo. Tėvas nesudarė vaikui sąlygų gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, todėl sutriko vaiko raida, dėl patiriamo tėvo sukelto streso vaikui prasidėjo nerviniai tikai, jo elgesys pasikeitė į blogąją pusę – vaikas pradėjo žalotis, lieti pyktį ir susierzinimą. Motinos namuose vaiko elgesys ir sveikata pagerėjo. Atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį.
38. Atsakovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Nurodo, kad motina netinkamai auklėja vaiką. Motinos teiginiai dėl smurto nepagrįsti. Ieškovė psichologiškai smurtauja prieš vaiką. Ieškovė fiziškai smurtauja prieš vaiką, nesirūpina vaiku. Sūnus nenori gyventi su ieškove. Ieškovė aplaidžiai žiūri į vaiko saugumą, manipuliuoja vaiku, siekiant paveikti atsakovą. Atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursą ir turi gerų vaiko auklėjimo įgūdžių.
39. Tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Vaikas kalba apie tėvo smurtą prieš jį.
40. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su šalių sūnumi 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas šiuo metu gyvena skyrium su savo tėvais name, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad šalių gyvenamosios vietos vaikui yra netinkamos gyventi arba tėvai negalėtų patenkinti vaiko poreikių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Tėvai kaltina vienas kitą netinkamu elgesiu su vaiku, kreipiasi į Tarnybą ir į policijos pareigūnus dėl smurto prieš vaiką ar vaiko nepriežiūros. Ieškovė kaltina atsakovą dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką; atsakovas kaltina ieškovę dėl fizinio smurto prieš vaiką ir nuolatinio psichologinio smurto.
42. Pažymėtina, kad vaiko, kuris geba suformuluoti savo nuomonę pozicija turi būti išklausyta, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tačiau nėra viską lemiantis veiksnys. Tarnybos išvadose nurodoma, kad šalių vaikas specialistams pasakojo, kad tėvas prieš jį smurtavo: tėvas jį mušė ranka, stumdė, jam skaudėjo. Vaikas mano, kad tėvas gėrė alkoholį ir dėl to buvo piktas, grasino. Vaikas paaiškino, kad motina jo atžvilgiu jokio smurto nenaudoja ir nemuša, mama juo rūpinasi. Tačiau byloje yra pareikšta ir prieštaringi vaiko argumentai. Atsakovo pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog vaikas kalba sėdėdamas kartu su tėvu ir konkrečiai tik aplinkybes, kurios naudingos atsakovui. Pateikia daug aplinkybių ir faktų apie motiną bei tam tikrus įvykius. Teisme 2021 m. gruodžio 6 d. vaiko apklausoje vaikas palankiai atsiliepia apie tėvą ir nepalankiai apie motiną. Šios aplinkybės rodo, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą, galimai kiekvieno iš tėvų yra įtakojamas sakyti jiems palankias aplinkybes, vėliau apklausiamas prisipažįsta melavęs. Po vaiko apklausos teisme, sekančią dieną namuose aplankytas vaikas Tarnybos atstovams pasakojo, kad teisme nepalankiai kalbėjo apie mamą įtakotas tėčio, todėl teismas, remdamasis bylos duomenų visuma ir proceso dalyvių paaiškinimais, vadovaujasi pirmąja 2021 m. kovo 9 d. Tarnybos daryta vaiko apklausa, kurios metu nebuvo pažengęs šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisme procesas (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi duomenų ir negali įsitikinti motinos smurto prieš vaiką fakto teisingumu, todėl sprendžia, kad ši aplinkybė nėra įrodyta.
43. Teisme liudytoja R. B. (atsakovo motina) nurodė, kad atsakovas prieš tris metus vartojo alkoholį. Taigi, atsakovo motina vis tik patvirtino aplinkybę, kad atsakovas vartodavo alkoholį. Vaikas Tarnybai nurodė, kad tėvas smurtaudavo prieš jį galimai išgėręs. Atsakovas teismui pateikė 2021 m. balandžio 7 d. Medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Vilniaus rajono policijos komisariate, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą informaciją dėl galimo atsakovo smurto prieš vaiką (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07996-21). Vaikas ir ieškovė procese pripažinti nukentėjusiaisiais. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. jog tėvas smurtavo prieš vaiką. Tačiau iš 2021 m. balandžio 19 d. Nutarimo apklausti asmenį nustatyta, kad ieškovė nuosekliai, nuo 2013 m. iki 2016 m. pranešdavo policijos pareigūnams apie jos atžvilgiu naudojamą atsakovo smurtą. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės atstovo nuomone, kad asmuo negali būti nubaustas baudžiamajame procese, jeigu nėra visiškai įsitikinama padarytos veikos faktu. Tuo tarpu civiliniame procese teismas gali remiantis tikimybių pusiausvyros teorija, ir laikyti, kad labiau tikėtina atitinkamiems faktams buvus nei nebuvus.
44. 2021 m. balandžio 21 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07996-21, šalių sūnus nurodė, kad tėvas prieš jį ir motiną smurtavo. Jį stūmė į sieną, sukėlė fizinį ir emocinį skausmą, trenkė kumščiu į pilvą ir tai darydavo galimai pavartojęs alkoholį. Medicininiuose dokumentuose – 2021 m. balandžio 28 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime vaikas minėjo patiriamą smurtą iš tėvo gydytojui. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus paaiškinimus ir duomenų visumą laiko, kad faktas, jog atsakovas vartodavo alkoholį ir tam tikrais atvejais smurtiniais veiksmais auklėdavo vaiką, yra labiau tikėtinas nei netikėtinas.
45. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina nustatyti vaiko ryšį su abiem tėvais ir kuris iš tėvų geriau sugeba patenkinti vaiko poreikius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad abu tėvai rūpinasi vaiko sveikata ir vaiką užrašo specialistų bei gydytojų konsultacijoms. Pažymėtina, kad ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą motyvuodama vaiko ir jos saugumo užtikrinimu (2021-03-30 Pagalbos planas). Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Skirtas gydymas medikamentais. 2021 m. lapkričio 26 d. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad šiuo metu vaikas medikamentų nevartoja. Teismas negali sutikti su atsakovu, jog minėtame dokumente konstatuoti faktai (2021 m. vasarą vaiko būklė pagerėjo; 2021 m. rugsėjo mėn. vaiko sveikatos būklė pablogėjo) sietini su vaiko gyvenimu pas tėvą ar motiną. 2021 m. lapkričio mėnesį konstatuota, jog vaikas, kuris tuo metu jau gyveno su motina, vaistų nebevartoja, jo būklė pagerėjusi. Minėtame dokumente nėra konstatuota, kad vaiko sveikatos problemas įtakoja vienas iš tėvų, bet konstatuota, kad daugiausiai problemų vaikas patiria dėl atsilikusios raidos ir pernelyg didelio įsitraukimo į tėvų santykius, kurie yra konfliktiški ir sukelia vaikui didžiulį stresą, lemia lojalumo konfliktą. Nėra duomenų, kad vaikas linkęs žaloti save arba vaiko motina privertė vaiką dirbtinai sukelti kraujavimą sau iš nosies arba vaikas grasino nusižudyti, badė motiną rašikliu. Taip pat nėra duomenų apie motinos užsidarymą vonioje, o vaiko paaiškinimai apie tai būnant su tėvu galimai yra neobjektyvūs atsižvelgiant į aplinkybę, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir yra įtraukiamas į konfliktiškus tėvų santykius.
46. Teismas nesutinka su atsakovu, jog ieškovė siekia, kad vaikui būtų diagnozuotos ligos dirbtinai. Minėtos diagnozės konstatuotos kvalifikuotų specialistų. Vaiko nerviniai tikai ir pykčio priepuoliai aiškiai matomi ir byloje pateiktuose vaizdo įrašuose. Nėra duomenų, kad vaikui šie simptomai išsivystė būnant su tėvu. 2021 m. balandžio 18 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad vaikui prasidėjo nerviniai tikai nuo 2021 m. sausio mėn. Teismas neturi objektyvių duomenų, kad vaikui stresą ir nervinius tikus ar kitas sveikatos problemas sukelia konkrečiai vienas iš tėvų, bet iš bylos medžiagos darytina išvada, kad tėvų konfliktai, vaiko išgyvenamas lojalumo konfliktas ir dažnas santykis su policijos, Tarnybos ar kitų institucijų specialistais bei pareigūnais, tėvų su vaiku nuolatinis aptarinėjimas vieną iš tėvų, vaikui siekiant įtikti tėvams, vaikui sukelia stresą (2021-11-23 Pasitarimo protokolas; 2021-11-26 Išrašas iš medicininių dokumentų), todėl vaiko gyvenamąją vietą reikalinga nustatyti su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas praleistų daugiausiai laiko ir nusistovėtų rami aplinka bei rutina, kuri vaikui rekomenduojama.
47. L. O. B. (vaiko buvusios mokyklos klasės auklėtoja) teismo posėdyje nurodė vaiko mokytoja buvo dvejus metus. Atsakovą matė vieną kartą. Vaiko mokyklos reikalais rūpinosi tik ieškovė. Byloje yra duomenų (medicininiai duomenys, ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir kt.), kad vaikui gyvenant su motina, vaiko nervingumas sumažėjo, socialiniai įgūdžiai ir mokymosi rezultatai pagerėjo bei adaptacija naujoje mokykloje yra sklandesnė.
48. Byloje yra duomenų, kad atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursus, tačiau minėta aplinkybė negali įrodyti, kad tėvas gali geriau pasirūpinti vaiku. Teismas negali sutikti su atsakovu, kad ieškovė neapsaugo vaiko nuo ieškovės namų aplinkoje esančių kitų vaikų. 2021 m. rugsėjo 24 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra duomenų, kad motina aplaidžiai žiūrėjo į vaiko saugumą ir santykį su kitais vaikais. Tyrimo metu apklausti asmenys nurodė, kad vaikai draugaudavo, kartu žaisdavo, o ieškovė nurodė, kad vėliau vaikai pradėjo jos sūnumi manipuliuoti. Teismo vertinimu, vaiko raidai tinkamai vystytis reikalinga jam būti tarp bendraamžių ir su jais bendrauti. Byloje yra duomenų, kad atsakovo ir jo tėvų namų aplinkoje vyraudavo pagyvenę žmonės, stigo vaikų ir vaikas neturėjo galimybės tinkamai socializuotis bendraamžių tarpe, todėl jo socialinė raida atsiliko. Vaikas apklausoje teisme nurodė, kad minėtame nutarime nurodyti vaikai nebegyvena jo namų aplinkoje. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad galimai jos sūnus netinkamai elgdavosi bendraudamas su minėtame nutarime nurodytais vaikais. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl pernelyg jauno vaikų amžiaus. Todėl teismas negali konstatuoti, kad motina aplaidžiai žiūri į vaiko auklėjimą ar saugumo užtikrinimą, o leidimas šalių vaikui bendrauti su kitais vaikais ir iš to galimai kylančios pasekmės, negali būti vertinamos, kaip kenkiančios vaikui. Teismas taip pat pažymi, jog abu tėvai turi rūpintis vaiko gerove ir aplinkybė, jog atsakovas, o ne ieškovė dėl vaikiško konflikto iniciavo ikiteisminį tyrimą, neįrodo atsakovo didesnio, nei ieškovės rūpinimosi vaiko gerove.
49. Atsakovo teiginiai, kad vaiko bendravimo įgūdžiai neatitinka jo amžiaus dėl to, kad pirmojoje vaiko mokykloje vaikai kalbėdavo ne lietuvių kalba, nepaneigia fakto, kad šiuo metu vaiko socialinis gyvenimas yra geresnis, vaikas gyvendamas su motina lanko E. P. progimnaziją, su kurios lankymu tėvas sutinka. Šioje mokykloje vaikas gauna specialistų pagalbą, mokymosi rezultatai pagerėję.
50. Teismas taip pat įvertina ir tėvų turtinę padėtį. Sodros duomenimis, atsakovas yra dirbęs UAB „R.“, tačiau nuo 2021 m. liepos mėn. jo draudėjas yra valstybė, gaunamos 330 Eur – 372 Eur išmokos. Atsakovas gyvena su tėvais. Sodros duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini); jos pajamos per mėnesį yra apie 1 300 Eur. Šalys neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad motinos turtinė padėtis šiuo metu objektyviai yra geresnė nei atsakovo, todėl motina turi geresnes finansines galimybes patenkinti vaiko poreikius.
51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bylos duomenis, Tarnybos išvadą, šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku (vaikas nori bendrauti su abiem tėvais), vaiko poreikius, lankomos ugdymo įstaigos atstumą nuo vaiko gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
52. Ieškovė, teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 321 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Remiasi ½ MMA dydžiu (bruto). Atsakovas, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su juo, prašo iš motinos priteisti išlaikymą kas mėnesį po 230 Eur, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Remiasi ½ MMA dydžiu (neto). Tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismo posėdyje sutiko teikti vaikui 230 Eur išlaikymą.
53. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
54. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas šioje byloje priteisti vaikui išlaikymą iš tėvo. Pažymėtina, kad ieškovė rėmėsi ½ MMA dydžiu (bruto) ir nurodo, kad iš atsakovo priteistinas 321 Eur kas mėnesį išlaikymas. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo vaiko poreikių, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad vaiko poreikiai yra didesni už minimalius dėl vaiko sveikatos problemų.
55. Minėta, kad atsakovo pajams sudaro 330 Eur – 372 Eur valstybės išmokas; atsakovas gyvena su tėvais, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur; nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis geresnė. Tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovas tam tikrus daiktus pirko UAB „R“ vardu (2016-07-14 PVM sąskaita-faktūra), todėl jo turtinė padėtis gali būti geresnė nei oficialiai nurodoma. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, ir turi pareigą teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra 470 Eur per mėnesį.
56. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 518 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. bus teikiama 73 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaiko orientacinis mėnesinis išlaikymo dydis, kurios nereikia įrodinėti yra 222 Eur.
57. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, protingus vaiko poreikius, orientacinį vieno vaiko išlaikymo dydį, kurio nereikia įrodinėti, teismas nustato, kad 222 Eur dydžio išlaikymas vaikui per mėnesį iki vaiko pilnametystės yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir nustatytiems vaiko poreikiams.
58. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestinas šioje dalyje, ir iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-02) iki vaiko pilnametystės po 222 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
59. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
60. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
61. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą – 378,32 Eur, nuo 2021 m. vasario 23 d. (išsikėlimo iš bendrų namų dienos) iki ieškinio padavimo dienos (2021-04-02). Nurodė, kad ieškovei 2021 m. vasario 23 d. su sūnumi išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 23 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 378,32 Eur (321 Eur + 321 Eur / 28 x 5). Teismo posėdyje nurodė, kad skola susiformavo dėl atsakovo neteikto išlaikymo vaikui tuo metu, kai vaikas persikėlė į naują mokyklą ir dėl to atsiradusių papildomų išlaidų.
62. Atsakovas priešieškiniu nesutiko su šiuo reikalavimu ir prašė jį atmesti, tačiau teismo posėdyje sutiko su ieškinyje prašoma vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma ir tarp šalių šioje dalyje ginčo nekilo.
63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12233-1040/2021 ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo tenkintas iš dalies; šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 234 Eur, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
64. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą nuo 2021 m. vasario 23 d. (ieškovės ir vaiko išsikėlimo iš bendrų namų dienos) iki ieškinio padavimo dienos (2021-04-02). Tarp šalių nekilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl išlaikymo skolos sumos, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą su kuriuo sutiko abi šalys – 378,32 Eur, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkina visiškai.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
65. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
66. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, prašo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. Lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val.; tėvas pasiima vaiką iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2. Nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį su vaiku bendrauja tėvas;
3. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, su vaiku bendrauja motina;
4. Vaikas Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Vaikas Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 17 val. lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais – su tėvu. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.
5. Vaikas gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu, nelyginiai metais su motina;
6. Tėvo kasmetinių atostogų metu vaikas su tėvu bendrauja ne ilgiau kaip dvi savaites vieną kartą per metus. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, įspėja motiną raštu (SMS trumpąja žinute arba el. paštu) prieš 60 dienų. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 10:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20:00 val.
7. Nukrypimai nuo numatytos bendravimo su vaiku tvarkos galimi tik abiejų tėvų bendru rašytiniu sutarimu (el. paštu ar SMS trumpąja žinute).
8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus;
9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui bei poilsiui.
67. Atsakovas priešieškiniu, atsižvelgiant į tai, kad nesiekia riboti motinos bendravimo su vaiku, prašo nustatyti tokią motinos bendravimo su vaiku tvarką:
1. Mėnesio lyginius savaitgalius sūnus N. B. praleidžia su mama. J. B. pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir į namus parveža sekmadienį 19 val. Mokslo metų metu J. B. su vaiku savaitgalį parengia visas mokyklos užduotis pirmadieniui.
2. Lyginiais metais Didžiąsias metų šventes vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su mama.
3. Lyginiais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su mama.
4. Lyginiais metais pavasario atostogas vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su mama.
5. Vasaros atostogų metu lyginiais metais liepos mėnesį vaikas atostogauja su tėvu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį su mama, rugpjūčio mėnesį su tėvu.
6. Tėvo dieną visais atvejais vaikas praleidžia su tėvu, motinos dieną su mama.
7. Vaiko gimtadienį lyginiais metais vaikais praleidžia su tėvu, nelyginiais su mama.
8. Vaikas su mama netrukdomai ir neribotai bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis.
9. Nuo šio grafiko galima nukrypti vaiko ligos atveju, tačiau tik tuomet, kai vaikui taikomas namų režimas. L. B. apie tai, kad vaikas serga turi informuoti J. B., pateikdamas gydytojo pažymą apie vaiko ligą.
10. L. B. privalo informuoti J. B. apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę, mokykloje vykstančius tėvų susirinkimus.
11. Tuo atveju, kai J. B. negali susitikti su vaiku dėl ligos ar kitos svarbios priežasties, apie tai J. B. L. B. informuoja prieš dvi dienas.
12. Apie planuojamas atostogos su vaiku L. B. ir J. B. privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios.
68. Nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šalys neprieštarauja, kad abu tėvai su vaiku matytųsi ir bendrautų. Iš šalių susirašinėjimų, Tarnybos duomenų nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Iš medicininių duomenų nustatyta, kad šalių vaikui reikalinga pastovi ir rami aplinka, stabilus režimas.
69. Teismo posėdyje šalys tikslino bendravimo tvarkas. Ieškovė nurodė, kad nenumatė savaitės darbo dienomis bendravimo su tėvu dėl prailgintos vaiko grupės ir kitų veiklų darbo dienomis. Tam numatytas 7 punktas. Sutiko su tėvo ir vaiko bendravimu darbo dienomis vaikui patogiu metu, nuo 18 val. Dėl tėvo siūlomos bendravimo tvarkos sutiko su 1, 2 punktu; sutiko su atsakovo patikslinimais dėl 2-5 punktų; sutiko su 6-8 punktais; nesutiko su 9 punkto reikalavimu dėl gydytojo pažymos pateikimo dėl neproporcingumo; sutiko su 11 punktu; nesutiko su 12 punktu dėl sudėtingumo planuojant atostogas ir darbo specifikos.
70. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 2-3 ir 5, 7-9, punktais. Atsakovas prašo nustatyti bendravimą su vaiku darbo dienomis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Atsakovas sutinka su ieškovės bendravimo tvarkos 1 punktu, norėtų, kad bendravimas vyktų iki 18 val. ar 19 val. Sutinka su ieškovės bendravimo tvarkos 4 punktu iš dalies – norėtų, kad bendravimas vyktų iki gruodžio 26 d. 19 val. Atsakovas sutinka vaiko atostogų metu su motina bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas patikslino savo bendravimo tvarkos 2 punktą – prašė nustatyti bendravimą pagal motinos teismo posėdyje patikslintą bendravimo tvarką švenčių dienomis. Patikslino 3 punktą: nuo 1 atostogų dienos 10 val. ryto iki paskutinės atostogų dienos 20 val. Patikslino 4 punktą, nurodydamas, kad vietoje lyginių metų, įrašyti nelyginius metus ir vietoje nelyginių – lyginius. Patikslino 5 punkto reikalavimą – nustatyti, kad vaikas 2 savaites kasmetinių atostogų metu praleidžia su tėvu ir 2 savaites – su motina liepos ir rugpjūčio mėnesiais bei pašalinti skirstymą pagal lyginius ir nelyginius metus. Patikslino, kad vasaros atostogų metu motina pasiima vaiką pirmos atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinės dienos 18 val. Dėl 9 punkte nurodomos pažymos patikslino, kad tai gali būti kiti duomenys ar įrodymai, kad vaikas serga. Atsisakė 10 bendravimo tvarkos punkto.
71. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į abiejų šalių prašomas bendravimo tvarkas, kurias tikslino posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas nustato bendravimo tvarką ieškinyje prašomos bendravimo tvarkos pagrindu, pritaikant teismo posėdyje nurodytus šalių patikslinimus ir tėvo prašomą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes.
72. Teismas, atsižvelgdamas į šalių patikslinimus teismo posėdyje bendru sutarimu, nustato, kad lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
73. Atsakovas teismo posėdyje pateikė prašymą su vaiku bendrauti darbo dienomis, atsižvelgiant į vaiko ugdymo grafiką. Ieškovė su šiuo prašymu iš esmės sutiko, nurodė, kad vaikas galėtų bendrauti su tėvu nuo 18 val. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad kiekvienos darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, vaikas bendrauja su tėvu nuo 18 val. iki 20 val. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimui. Nurodomas laikas gali būti koreguojamas tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko mokymosi ir poilsio režimą.
74. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl vaiko bendravimo su tėvu rudens ir pavasario atostogų metu, o atsakovas tokią tvarką numatė ir patikslino teismo posėdyje bei ieškovė su tokiais patikslinimais sutiko, teismas nustato, kad lyginiais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su motina. Nelyginiais metais pavasario atostogas vaikas praleidžia su tėvu, lyginiais su motina. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.
75. Atsižvelgiant į atsakovo siūlymą ir ieškovės neprieštaravimą, teismas nustato, kad nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį su vaiku bendrauja tėvas. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, su vaiku bendrauja motina.
76. Atsižvelgiant į teismo posėdyje šalių pasiektą susitarimą, teismas nustato, kad vaikas Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Vaikas Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val. lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais – su tėvu. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.
77. Atsižvelgiant į tėvų sutarimą teismo posėdžio metu, teismas nustato, kad vaikas savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu, nelyginiais metais su motina.
78. Atsižvelgiant į šalių reikalavimų patikslinimą dėl bendravimo su vaiku jo atostogų metu, šalių lygiateisiškumo principą, dažnai besikeičiantį ieškovės darbo ir atostogų grafiką, teismas nustato, kad vaikas kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais po dvi savaites bendrauja su tėvu ir po dvi savaites bendrauja su motina. Apie planuojamas atostogos su vaiku tėvas ir motina privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.
79. Šalims sutikus teismo posėdžio metu, teismas nustato, kad nukrypimai nuo numatytos bendravimo su vaiku tvarkos galimi tik abiejų tėvų bendru rašytiniu sutarimu (el. paštu ar SMS trumpąja žinute). Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.
80. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui bei poilsiui.
81. Atsakovas atsisakė savo 10 bendravimo tvarkos punkto, todėl teismas dėl jo nesprendžia.
82. Teismas nepritaiko atsakovo siūlomo bendravimo tvarkos 9 punkto, siekiant neproporcingai neperkrauti bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad motinos piktnaudžiavimo atvejais, atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo ir motinai toliau nevykdant bendravimo tvarkos, kreiptis į antstolį dėl baudos skyrimo ieškovei (iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai).
83. Teismas taip pat pašalina atsakovo bendravimo tvarkos 11 punktą, nes šiame punkte nurodytos aplinkybės padengiamos ieškovės bendravimo tvarkos 7 punkte.
84. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka užtikrins atsakovo teisę bendrauti bei stiprinti ryšį su vaiku.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
85. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra.
86. Pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos nutraukimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.
87. Ieškovė ieškiniu prašo jai priteisti 1 000 Eur vertės automobilį Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, vaikas turės būti vežamas į ugdymo įstaigas, specialistų konsultacijoms ir kt., todėl minėtos transporto priemonės priteisimas ieškovei padėtų jai patenkinti vaiko poreikius.
88. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka: automobilis – Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2 630 Eur); išmanusis laikrodis – „Samsung galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefonas „Samsung galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuteris „A. V. A540LA Chocolate Blac - 15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumai (vertė 1 000 Eur); nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui atitenka kilnojamasis turtas: drabužių spinta pirkta „IKEA“ (vertė 160 Eur); drabužių spintelė pirkta „IKEA“ (vertė 150 Eur); žolės trimeris „HECHT“ su papildomomis galvutėmis (vertė 70 Eur); dvigulė lova (vertė 100 Eur); „Pyrex“ Ketaus puodas (vertė 40 Eur); kavinukas „PHILIPS Gaia“ (vertė 30 Eur); „Nintendo New 2DS XL“ konsolė (vertė 60 Eur); mikrobangų krosnelė (vertė 10 Eur); duonos skrudintuvas (vertė 5 Eur); arbatinukas (vertė 15 Eur); telefonas „Nokia 5.4.“ (vertė 20 Eur); kompiuterio klaviatūra (vertė 30 Eur); dulkių siurblys (vertė 30 Eur); „Adax“ naminis šildytuvas (vertė 50 Eur); siuvimo mašina (vertė 30 Eur); priteisti atsakovui iš ieškovės 1 600 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą.
89. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad automobilio Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikroji vertė – 1 000 Eur, nes už šią sumą jis buvo įsigytas.
90. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad skyrė daug pinigų automobilio remontui ir priežiūrai. Nurodė, kad AB „Swedbank“ Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 09-027511-RK sudaryta būtent dėl automobilio remonto, siekiant gauti lėšų. Kilnojamuosius daiktus, kurie prašomi priteisti atsakovui, liko atsakovo tėvų namuose. Sutinka su priešieškinyje prašomu kilnojamųjų daiktų padalijimu ir daiktų sumomis (išskyrus akvariumų ir automobilio). Prašo nepriteisti kompensacijos atsakovui už jai atitenkantį didesnės vertės turtą, nes dalis kilnojamųjų daiktų buvo įsigyti atsakovo UAB „R“ vardu, todėl sąžiningas jų padalijimas negalimas.
91. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad reali automobilio vertė yra 2 630 Eur pagal rinkos kainą. Ieškovė pirkdama automobilį galimai sutartyje nurodė neteisingą kainą, siekdama išvengti mokesčių. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, automobilis faktiškai priteistinas atsakovui. Kilnojamųjų daiktų, kurie dalintini byloje, vertė apskaičiuota rinkos kainomis ir atsižvelgiant į nusidėvėjimą.
92. Nagrinėjamu atveju, šalys neturi įgiję nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių.
93. Teismas šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismo vertinimu, transporto priemonė Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labiau yra reikalinga ieškovei, vežant vaiką į ugdymo įstaigas ir specialistų konsultacijoms; ši transporto priemonė yra ieškovės žinioje, todėl teismas priteisia transporto priemonę Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmeninėn nuosavybėn.
94. Tarp šalių kyla ginčas dėl automobilio vertės. Byloje pateikti duomenys, kad automobilis buvo įsigytas už 1 000 Eur. Tačiau visuotinai žinoma, kad įsigyjant transporto priemones, jų kainos gali priklausyti nuo šalių susitarimo ir neatspindėti tikrosios vertės. Minėta, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje pateikta viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ SKODA FABIA 1.6 16V COMBI Tiptronic Sport, 77 kW, 2009 m., rinkos vertės pažyma, kurioje nurodoma, kad dalijamos transporto priemonės atitikmens rinkos vertė yra 2 630 Eur. Todėl teismas, remdamasis objektyviais duomenimis, nustato, kad ieškovei atitekusios Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 630 Eur (CPK 178 straipsnis).
95. Atsakovas prašė padalinti jo nurodomus kilnojamuosius daiktus. Ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neprašė į bylą įtraukti ir padalinti daiktus, kurie atsakovo, jos nuomone, buvo įgyti UAB „R“ vardu ir jų įgijimo faktas buvo nuslėptas, todėl dėl papildomų kilnojamųjų daiktų padalijimo teismas nesprendžia.
96. Dėl atsakovo prašomo kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo ieškovė pretenzijų nereiškė ir sutiko su atsakovo nurodytu kilnojamojo turto padalijimu. Atsižvelgiant į tai, teismas padalija priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus atsakovo nurodytu būdu. Teismo posėdyje ieškovė neginčijo ir kilnojamųjų daiktų, išskyrus 3 akvariumų, verčių, todėl teismas, dalindamas kilnojamuosius daiktus, remiasi atsakovo priešieškinyje nurodytomis kilnojamojo turto vertėmis.
97. Tarp šalių kilo ginčas dėl 3 akvariumų vertės. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad didžiausio akvariumo įsigijimui išleido 440 Eur; vidutinio 20 Eur; mažiausio 10 Eur (įskaitant priedus). Atsakovas su minėtomis sumomis nesutiko, nurodė, kad mažiausio akvariumo kaina 30 Eur, vidutinio 200 Eur ir didžiausio – 770 Eur (įskaitant priedus).
98. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 10 d. Sąskaitos-faktūros nustatyta, kad ieškovės akvariumo (120x40x50h) komplektas buvo įgytas už 470 Eur. Ieškovė nurodė, kad tai didžiausias ir brangiausias jos turimas akvariumas. Byloje pateiktas pavyzdinių akvariumų pardavimo skelbimas, kuriuo pardavinėjami 2 akvariumų komplektai už 45 Eur ir 50 Eur. Ieškovė nurodė, kad skelbime nurodyti akvariumai panašūs į ieškovės turimus kitus 2 mažesnio dydžio akvariumus. Ieškovės teigimu, akvariumų žuvys ir augalai jai buvo padovanoti, keičiantis akvariumų augmenija ir kitu turiniu. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, neteikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl teismas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir argumentais, bei protingumo principu, sprendžia, kad visų 3 akvariumų su jų turiniu vertė sprendimo priėmimo metu yra 570 Eur.
99. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas tenkina atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo iš dalies ir nustato, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei J. B. atitenka: automobilis – Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2 630 Eur); išmanusis laikrodis – „Samsung galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefonas „Samsung galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuteris „A. V. A540LA Chocolate Blac - 15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumai (vertė 570 Eur).
100. Teismas nustato, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui L. B. atitenka: drabužių spinta pirkta „IKEA“ (vertė 160 Eur); drabužių spintelė pirkta „IKEA“ (vertė 150 Eur); žolės trimeris „HECHT“ su papildomomis galvutėmis (vertė 70 Eur); dvigulė lova (vertė 100 Eur); „Pyrex“ Ketaus puodas (vertė 40 Eur); Kavinukas „PHILIPS Gaia“ (vertė 30 Eur); „Nintendo New 2DS XL“ konsolė (vertė 60 Eur); mikrobangų krosnelė (vertė 10 Eur); duonos skrudintuvas (vertė 5 Eur); arbatinukas (vertė 15 Eur); telefonas „Nokia 5.4.“ (vertė 20 Eur); kompiuterio klaviatūra (vertė 30 Eur); dulkių siurblys (vertė 30 Eur); „Adax“ naminis šildytuvas (vertė 50 Eur); siuvimo mašina (vertė 30 Eur).
101. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš ieškovės 1 600 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nes dalis kilnojamųjų daiktų buvo įsigyti UAB „R.“ vardu, todėl sąžiningas jų padalijimas negalimas.
102. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė reikalavimų dėl likusio šalių kilnojamojo turto (atsakovo kompiuterio ar kt.) padalijimo, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovui nepriteistina kompensacija, kadangi ieškovė pati pasirinko savo teisių gynybos būdą ir apimtį. Minėta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti po lygiai negalima, kitas sutuoktinis, kuriam atitenka didesnė turto dalis privalo kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
103. Šiuo atveju ieškovei atiteko turto už 3 570 Eur; atsakovui už 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turto dalys, tenkančios kiekvienam sutuoktiniui nėra lygios, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsakovui iš ieškovės priteistina 985 Eur kompensacija (3 570 Eur / 2 – 800 Eur = 985 Eur) už ieškovei atitenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą natūra.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
104. Teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12233-1040/2021 šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 234 Eur, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas šioje byloje 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi taikė vaiko bendravimo su tėvu laikiną tvarką, kuri teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeista.
105. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, šią sprendimo dalį leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
106. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
107. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 100 Eur (1 000 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
108. Atsakovas, kreipdamasis į teismą su priešieškiniu sumokėjo 279 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 2 078 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
109. Šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir paliktos esamos pavardės, o tai reiškia, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintas 100 proc.; ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti visiškai, dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti 90 proc.; ieškovės turtiniai reikalavimai ir reikalavimas dėl prievolės padalijimo tenkinti 100 proc. Taigi vidutiniškai šiose dalyse tenkinta 97 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 067 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 100 Eur x 97 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
110. Atsakovo reikalavimas dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas (0 proc.); reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 30 proc.; turtiniai reikalavimai tenkinti 85 proc., todėl teismas laiko, jog atsakovo reikalavimai tenkinti 40 proc. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 831,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 078 Eur x 40 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).
111. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir (ar) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
112. Pažymėtina, kad atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš ieškovės priteisimo netenkintas. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 69 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 100 proc.
113. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 59,94 Eur žyminis mokestis (222 Eur x 12 mėn. = 2 664 Eur x 3 proc. = 79,92 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 59,94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 69 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 69 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 41,36 Eur (59,94 Eur x 69 proc.).
114. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 8,51 Eur žyminis mokestis (378,32 Eur x 3 proc. = 11,35 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 8,51 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 8,51 Eur (8,51 Eur x 100 proc.).
115. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina viso 49,87 Eur žyminio mokesčio (41,36 Eur + 8,51 Eur).
116. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei J. B. palikti turimą pavardę – „B.“, o atsakovui L. B. palikti turimą pavardę „B.“.
Nustatyti J. B. ir L. B. nepilnamečio vaiko N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. B..
Priteisti iš atsakovo L. B., nepilnamečiam vaikui N. B. išlaikymą, mokamą po 222 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-04-02), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo L. B. išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. B. 378,32 Eur įsiskolinimą, nuo 2021 m. vasario 23 d. iki ieškinio padavimo dienos (2021-04-02).
Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. B..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti tokią atsakovo L. B. su nepilnamečiu vaiku N. B. bendravimo tvarką:
1. Lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienos darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, vaikas bendrauja su tėvu nuo 18 val. iki 20 val. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimui. Nurodomas laikas gali būti koreguojamas tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko mokymosi ir poilsio režimą.
3. Lyginiais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su motina. Nelyginiais metais pavasario atostogas vaikas praleidžia su tėvu, lyginiais su motina. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.
4. Nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį su vaiku bendrauja tėvas. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepaisant 1 punkte nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, su vaiku bendrauja motina.
5. Vaikas Šv. Velykas lyginiais metais praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. Vaikas Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val. lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais – su tėvu. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su kitu iš tėvų.
6. Vaikas savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu, nelyginiais metais su motina.
7. Vaikas kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais po dvi savaites bendrauja su tėvu ir po dvi savaites bendrauja su motina. Apie planuojamas atostogos su vaiku tėvas ir motina privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val.
8. Nukrypimai nuo numatytos bendravimo su vaiku tvarkos galimi tik abiejų tėvų bendru rašytiniu sutarimu (el. paštu ar SMS trumpąja žinute). Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.
9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui bei poilsiui.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalinti santuokoje įgytą turtą:
Automobilis – Skoda Fabia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2 630 Eur); išmanusis laikrodis – „Samsung galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefonas „Samsung galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuteris „A. V. A540LA Chocolate Blac - 15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumai (vertė 570 Eur).
Drabužių spinta pirkta „IKEA“ (vertė 160 Eur); drabužių spintelė pirkta „IKEA“ (vertė 150 Eur); žolės trimeris „HECHT“ su papildomomis galvutėmis (vertė 70 Eur); dvigulė lova (vertė 100 Eur); „Pyrex“ Ketaus puodas (vertė 40 Eur); Kavinukas „PHILIPS Gaia“ (vertė 30 Eur); „Nintendo New 2DS XL“ konsolė (vertė 60 Eur); mikrobangų krosnelė (vertė 10 Eur); duonos skrudintuvas (vertė 5 Eur); arbatinukas (vertė 15 Eur); telefonas „Nokia 5.4.“ (vertė 20 Eur); kompiuterio klaviatūra (vertė 30 Eur); dulkių siurblys (vertė 30 Eur); „Adax“ naminis šildytuvas (vertė 50 Eur); siuvimo mašina (vertė 30 Eur).
Priteisti atsakovui L. B. iš ieškovės J. B. 985 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Pripažinti ieškovės J. B. prievolę kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK J. B. asmeniniu įsipareigojimu.
I. J. B. iš atsakovo L. B. priteisti 1 067 Eur bylinėjimosi išlaidų.
A. L. B. iš ieškovės J. B. priteisti 831,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkinti.
Priteisti iš atsakovo L. B. į valstybės biudžetą 49,87 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.