Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1307-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-1307-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09464-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: J. B.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1307-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09464-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės; nustatyti šalių pavardes: ieškovės – B., atsakovo – B.; vaiko N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 321 Eur kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 378,32 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą nuo 2021-02-23 iki ieškinio padavimo dienos; nustatyti prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, ieškovei priteisiant automobilį „Skoda Fabia Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus pagal ieškovės ir AB „Swedbank“ kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK pripažinti ieškovės asmeniniais įsipareigojimais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė J. B. nurodė, kad:

2.1. šeimoje dažnėjo konfliktai, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę ir vaiką, slapta įrašinėjo pokalbius, grasino sugadinti ieškovės reputaciją. Laikė, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo;

2.2. vaiko poreikiais iki šiol rūpindavosi ieškovė, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Vaiką tėvas mušdavo, kad jis triukšmauja, neklauso, neruošia pamokų. Smurtas padažnėjo karantino metu. Mokyklos darbuotojai pastebėjo, kad vaikas pasikeitęs, smurtavo prieš kitus vaikus, mokytojai įtarė, kad prieš vaiką smurtaujama. 2021 m. balandžio 18-19 d. po susitikimo su tėvu vaikas mėgino žalotis. Atsakovas institucijoms melagingai praneša apie ieškovės netinkamą elgesį su vaiku, institucijų lankymasis vaikui kelia stresą. Naujoje mokykloje vaikas pradėjo mokytis pagal normalią programą, jam puikiai sekasi. Vaikas lanko psichologą, geria vaistus, atsirado rutina, geresnė nuotaika. Tėvas neleisdavo vaikui bendrauti su bendraamžiais. Vaikas bijo kalbėti su tėčiu telefonu, būna susigūžęs, todėl tėvui palikta galimybė bendrauti su vaiku tik internetinėmis ryšio priemonėmis. Motina gamina vaikui pilnavertį maistą, kartu žiūri filmus, aptaria mokyklos reikalus, važinėja rogėmis, eina į kiną. Ieškovės padaryti vaizdo įrašai patvirtino vaiko traumas dėl tėvo elgesio ir tėvo smurtą;

2.3. Šalys gyveno atsakovo tėvų namuose, tačiau atsakovas beveik neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Minimali atsakovo teiktino išlaikymo suma sudaro pusę minimalios algos (MMA), t. y. 321 Eur. Ieškovei 2021-02-23 su sūnumi išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas išlaikymo neteikia, įsiskolinimas sudaro 378,32 Eur. Atsakovas dirba įmonės vadovu, nurodo, kad gauna 470 Eur mėnesinį atlyginimą. Atsakovas keliauja ir atostogauja, todėl laiko, kad atsakovas nepateikia duomenų apie savo realias pajamas. Vaikas turi papildomų poreikių sveikatos priežiūros paslaugoms (vaikas lankosi pas psichologus), todėl jo poreikiai viršija minimalius;

2.4. santuokoje be asmeninių daiktų įgytas automobilis. Ieškovei vienai auginant vaiką, automobilis bus reikalingesnis. Ieškovė yra sudariusi sutartį dėl kredito kortelės su AB „Swedbank“. Tai yra asmeninė ieškovės prievolė.

3. Atsakovas L. B. priešieškiniu prašė: panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; palikti šalims turimas pavardes; nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei atitenka kilnojamasis turtas: automobilis „Skoda Fabia 1.6 16V Combi“ (vertė 2 630 Eur); išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefonas „Samsung Galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuteris „Asus VivoBook A540LA Chocolate Blac-15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumai (vertė 1 000 Eur); nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui atitenka kilnojamasis turtas: drabužių spinta pirkta „Ikea“ (vertė 160 Eur); drabužių spintelė pirkta „Ikea“ (vertė 150 Eur); žolės trimeris „Hecht“ su papildomomis galvutėmis (vertė 70 Eur); dvigulė lova (vertė 100 Eur); „Pyrex“ ketaus puodas (vertė 40 Eur); kavinukas „Philips Gaia“ (vertė 30 Eur); „Nintendo New 2DS XL“ konsolė (vertė 60 Eur); mikrobangų krosnelė (vertė 10 Eur); duonos skrudintuvas (vertė 5 Eur); arbatinukas (vertė 15 Eur); telefonas „Nokia 5.4.“ (vertė 20 Eur); kompiuterio klaviatūra (vertė 30 Eur); dulkių siurblys (vertė 30 Eur); „Adax“ naminis šildytuvas (vertė 50 Eur); siuvimo mašina (vertė 30 Eur); priteisti iš ieškovės 1 600 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą. Prašė tenkinti reikalavimą pripažinti įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal kredito kortelės sutartį Nr. 09-027511-RK asmeniniu įsipareigojimu. Prašė sūnaus N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; reikalavimą priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą atmesti; nustatyti atsakovo prašomą vaiko bendravimo su motina tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas L. B. nurodė, kad:

4.1. ieškovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto, vėliau dėl seksualinio išnaudojimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnyba) nurodyta, kad atsakovas smurtauja prieš vaiką. Tai niekuo nepagrįsta. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės su A. C., kuris šiuo metu gyvena su ieškove, buvo atvykęs pasiimti daiktų, kai ieškovė išsikraustė iš sutuoktinių bendrų namų;

4.2. nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes ieškovė psichologiškai smurtauja prieš vaiką, verčia meluoti policijos pareigūnams dėl patirto smurto. 2021-04-19 vaikas po susitikimo su tėvu nebandė žudytis, vaikas nelinkęs į smurtą prieš save. Atsakovui vaikas nurodė, kad tą dieną buvo liūdnas, tuomet atėjo mama, trenkė jam per galvą ir liepė krapštytis nosį. Vaikas pakluso. Ieškovė iškvietė greitąją pagalbą, vėliau medikams ir teismui nurodė, kad vaikui didelę įtampa sukėlė susitikimas su tėvu ir vaikas bandė žudytis. Ieškovė fiziškai smurtauja prieš vaiką, juo nesirūpina. Sūnus nenori gyventi su motina. Ji aplaidžiai žiūri į vaiko saugumą, nesistengia apsaugoti nuo kitų smurtaujančių vaikų, manipuliuoja vaiku;

4.3. atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursą. Atsakovas su vaiku bendravo visą vasarą, vaikas nori bendrauti su ir gyventi su juo. Vaikui pradėjus lankyti psichologo konsultacijas, motina jas nutraukė. Vaikas mokykloje turėjo kalbos barjerų, nes vaikai kalbėjo lenkiškai. Nerviniai tikai susiję su vaiko adaptacija mokykloje dėl kalbos barjero. Vaiką gydžiusi psichiatrė nurodė, kad vaiko būklė pagerėjo 2021 m. vasarą, o pablogėjo 2021 m. rugsėjo mėn., kai ieškovė uždraudė atsakovui bendrauti su vaiku. Vaiko agresija iškyla būnant su motina. Motina ieško ligų vaikui, nors jis yra sveikas. Motina išjungdavo telefoną ir neleisdavo vaikui su tėvu bendrauti. Tėvas neprieštarauja dėl vaiko dabartinės mokyklos lankymo, gydymo įstaigos, lankomų psichologų, būrelių ir nevaržytų motinos bendravimo su vaiku. Vasarą daug kartų su vaiku buvo prie jūros, parkuose, atrakcionuose. Reikia vadovautis vaiko apklausa teisme, kur vaikas išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu;

4.4. nustačius vaiko gyvenamąją vaiką su tėvu, iš motinos priteistinas išlaikymas vaikui – pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), t. y. 234 Eur. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikė, nes ieškovė su juo visiškai nebendravo, atsakovas neturėjo jos sąskaitos numerio. 2021 m. vasarą didžiąją laiko dalį vaikas praleido su atsakovu, o ieškovė iš atsakovo gavo vaiko išlaikymą. Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl turto padalijimo, ieškovei tektų turto už 4 000 Eur, atsakovui – už 800 Eur, todėl atsakovui priteistina 1 600 Eur kompensacija.

5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ atsiliepimo nepateikė.

6. Išvadą teikiant institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadose nurodė, kad ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose yra tinkamos sąlygos auginti vaiką. Ieškovės namuose kalbintas vaikas specialistams nurodė, kad tėvai konfliktuoja ir jis dėl to patiria stresą. Tėvas šaukia ant motinos. Nurodė, kad tėvas jį mušė ranka, stumdė. Vaikas mano, kad tėvas gėrė alkoholį ir dėl to buvo piktas, grasino. Teigė, kad norėtų matytis su tėvu, su juo žaisdavo, ruošė pamokas, tačiau gyventi labiau patiktų su motina. Tarnybai šeima žinoma, nes yra gauti tėvų pranešimai dėl kito iš tėvų netinkamo elgesio su vaiku. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsakovo prašoma nustatyti vaiko bendravimo su motina tvarka atitiktų vaiko interesus, o prašomas išlaikymo dydis tenkintų jo poreikius. Vaiko apklausos teisme Tarnyba nelaiko tinkamu įrodymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Panaikino ieškovės J. B. ir atsakovo L. B. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Rudaminos bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko turimas pavardes; nepilnamečio vaiko N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo L. B. nepilnamečiam vaikui N. B. išlaikymą po 222 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-04-02) iki vaiko pilnametystės; priteisė 378,32 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021-02-23 iki ieškinio padavimo dienos (2021-04-02); nustatė bendravimo su vaiku tvarką: padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliko automobilį „Skoda Fabia Combi“ (vertė 2 630 Eur); išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy watch“ (vertė 70 Eur); telefoną „Samsung Galaxy Note 9“ (vertė 150 Eur); kompiuterį „Asus VivoBook A540LA Chocolate Blac-15.6 FHD“ (vertė 150 Eur); 3 akvariumus (vertė 570 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise paliko namų ūkio reikmenis ir priteisė L. B. iš ieškovės J. B. 985 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; pripažino ieškovės J. B. prievolę kreditoriui akcinei bendrovei „Swedbank“ asmeniniu įsipareigojimu. Nurodė, kad:

7.1. nepateikta įrodymų, kad ieškovė buvo neištikima su A. C.. A. M. ir R. M. paaiškinimai, šalių sūnaus parodymai atsakovo filmuotoje medžiagoje nepakankami nustatyti ieškovės neištikimybės faktui. Abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito sutuoktinio lūkesčių, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

7.2. ieškovė su sūnumi gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena su savo tėvais name, (duomenys neskelbtini). Šalių gyvenamosios vietos vaikui tinkamos gyventi. Tarnybos išvadose nurodoma, kad vaikas specialistams pasakojo apie tėvo smurtą, sakė, kad mama juo rūpinasi. Atsakovo pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog vaikas kalba sėdėdamas kartu su tėvu apie tėvui reikalingas aplinkybes. Teisme 2021-12-06 vaiko apklausoje vaikas palankiai atsiliepia apie tėvą ir nepalankiai apie motiną. Vaikas patiria lojalumo konfliktą ir galimai yra kiekvieno iš tėvų įtakojamas sakyti jiems palankias aplinkybes, vėliau prisipažįsta melavęs. Po vaiko apklausos teisme, sekančią dieną namuose aplankytas vaikas Tarnybos atstovams pasakojo, kad teisme nepalankiai kalbėjo apie mamą įtakotas tėvo. Teismas rėmėsi bylos duomenų visuma ir proceso dalyvių paaiškinimais, vadovavosi 2021-03-09 Tarnybos daryta vaiko apklausa. Nėra duomenų dėl motinos smurto prieš vaiką fakto teisingumu, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta;

7.3. liudytoja R. B. (atsakovo motina) nurodė, kad atsakovas prieš trejus metus vartojo alkoholį. 2021-04-07 Medicininėje pažymoje nurodyta, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo atsakovo smurto prieš vaiką, prokurorės 2021-04-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš 2021-04-19 Nutarimo apklausti asmenį nustatyta, kad ieškovė nuosekliai 2013-2016 m. pranešdavo policijos pareigūnams apie atsakovo smurtą. 2021-04-21 Nutarime šalių sūnus nurodė, kad tėvas prieš jį ir motiną smurtavo – stūmė į sieną, sukėlė fizinį ir emocinį skausmą, trenkė kumščiu į pilvą ir tai darydavo galimai pavartojęs alkoholį. Vaikas gydytojui pasakojo apie tėvo smurtą. Teismas, laikė, kad faktas, jog atsakovas vartodavo alkoholį ir tam tikrais atvejais smurtiniais veiksmais auklėdavo vaiką, yra labiau tikėtinas nei netikėtinas;

7.4. vaikui diagnozuota F43.8; Z63.5; Z61.8; F95.1; R45.1; F95; F93.8; F80.0. Skirtas gydymas medikamentais. 2021-11-26 Išraše iš medicininių dokumentų nurodymas apie būklės pagerėjimą 2021 m. vasarą ir pablogėjimą 2021 m. rugsėjo mėn. nesietinas su vaiko gyvenimu pas tėvą ar motiną. Išraše nekonstatuota, kad vaiko sveikatos problemas įtakoja vienas iš tėvų, bet nurodyta, kad daugiausiai problemų vaikas patiria dėl atsilikusios raidos ir pernelyg didelio įsitraukimo į tėvų konfliktinius santykius. Nėra duomenų, kad vaikas linkęs žaloti save arba vaiko motina privertė vaiką dirbtinai sukelti kraujavimą sau iš nosies arba vaikas grasino nusižudyti, badė motiną rašikliu. Neįrodyta, jog ieškovė siekia, kad vaikui dirbtinai būtų diagnozuotos ligos. Vaiko nerviniai tikai ir pykčio priepuoliai matomi pateiktuose vaizdo įrašuose. Nėra duomenų, kad šie simptomai išsivystė būnant su tėvu. 2021-04-18 Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad vaikui nerviniai tikai prasidėjo nuo 2021 m. sausio mėn.;

7.5. liudytoja O. B. (vaiko buvusios mokyklos klasės auklėtoja) nurodė, kad vaiko mokytoja buvo dvejus metus, mokyklos reikalais rūpinosi tik ieškovė. Medicininiai duomenys, ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir kita rodo, kad vaikui gyvenant su motina, jo nervingumas sumažėjo, socialiniai įgūdžiai ir mokymosi rezultatai pagerėjo. Tai, kad atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursus, nepatvirtina, kad tėvas gali geriau pasirūpinti vaiku. Nenustatyta, kad ieškovė neapsaugo vaiko nuo namų aplinkoje esančių kitų vaikų. 2021-09-24 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra duomenų, kad motina aplaidžiai žiūrėjo į vaiko saugumą ir santykį su kitais vaikais. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl pernelyg jauno vaikų amžiaus. Atsakovo ir jo tėvų namų aplinkoje vyravo pagyvenę žmonės, stigo vaikų ir vaikas neturėjo galimybės tinkamai socializuotis bendraamžių tarpe, todėl jo socialinė raida atsiliko. Vaikas lanko E. Pliaterytės progimnaziją, su kurios lankymu tėvas sutinka. Šioje mokykloje vaikas gauna specialistų pagalbą, mokymosi rezultatai pagerėjo;

7.6. atsakovo pajamos yra 330–372 Eur išmokos. Atsakovas gyvena su tėvais. Ieškovė dirba Lietuvos ypatingajame archyve; jos pajamos yra apie 1 300 Eur. Šalys neturi nekilnojamojo turto. Motinos turtinė padėtis šiuo metu objektyviai yra geresnė nei atsakovo, ji turi geresnes finansines galimybes patenkinti vaiko poreikius. Yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus;

7.7. nors ieškovės turtinė padėtis geresnė, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovas tam tikrus daiktus pirko UAB „Revalta“ vardu (2016-07-14 PVM sąskaita faktūra), todėl jo turtinė padėtis gali būti geresnė, nei oficialiai nurodoma. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, ir turi pareigą teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra 470 Eur per mėnesį. Teismas rėmėsi orientaciniu išlaikymo dydžiu minimalia mėnesio alga (MMA). Nuo 2022-01-01 MMA yra 730 Eur, atskaičius mokesčius sudaro 518 Eur. Teismas išskaičiavo pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą vaikui nuo 2022-01-01 teikiamą 73 Eur valstybės išmoką ir laikė, kad vaiko orientacinis mėnesinis išlaikymo dydis, kurios nereikia įrodinėti, yra 222 Eur;

7.8. ieškovei 2021-02-23 išsikėlus gyventi atskirai, atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021-02-23 iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 378,32 Eur (321 Eur + 321 Eur / 28 x 5);

7.9. šalys neprieštarauja, kad abu tėvai su vaiku matytųsi ir bendrautų. Šalių santykiai yra itin konfliktiški. Iš medicininių duomenų nustatyta, kad šalių vaikui reikalinga pastovi ir rami aplinka, stabilus režimas. Teismas nustatė bendravimo tvarką ieškinyje prašomos bendravimo tvarkos pagrindu, pritaikant teismo posėdyje nurodytus šalių patikslinimus ir tėvo prašomą bendravimo tvarką;

7.10. dalindamas turtą, teismas automobilį paskyrė ieškovei, nes jis labiau yra reikalingas ieškovei, vežant vaiką į ugdymo įstaigas ir specialistų konsultacijoms, nustatė rinkos vertę 2 630 Eur. Taip pat padalino kitą santuokos metu įgytą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. B., ir priimti naują sprendimą – nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu L. B.. Tenkinus aukščiau nurodytą reikalavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas vaiko išlaikymo dydis ir matymosi tvarka, taikyti priešingai šaliai. Prašė priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

8.1. teismas neįvertino realių vaiko gyvenimo sąlygų bei vaiko paaiškinimo. Sutiko, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovė neleido vaikui susitikti su atsakovu beveik tris mėnesius iki apklausos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas su vaiku bendraudavo nuotoliniu būdu per zoom programą, o ieškovė visada buvo šalia. Atsakovas neturėjo galimybių įtakoti vaiko pozicijos apklausos metu. Vaikas apklausoje pasakė tai, ką norėjo pasakyti, o ne tai, ką jam liepė atsakovas. Po apklausos teisme vaikas jį apklaususiai psichologei, nurodė, kad bijo mamos, todėl teismas įpareigojo vaiko teisių apsaugos specialistus nuvykti į namus. Tarnybos specialistai nuvyko praėjus 3 dienoms po vaiko apklausos (apklausa vyko 2021-12-06, patikrinimas 2021-12-09). Manytina, kad mama turėjo pakankamai laiko, kad įtakotų vaiko atsakymus Tarnybai. Teismas vadovavosi Tarnybos išvada, o ne tuo, ką išgirdo apklausos metu;

8.2. Tarnybos išvada parengta 2021-03-09, t. y. prieš pradedant ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo smurto prieš ieškovę ir nepilnametį vaiką, kuris pradėtas 2021-03-15. Tyrimas nutrauktas, nenustačius smurto veiksmų. Ieškovė žinojo apie tyrimo nutraukimą, tačiau teismui nepranešė ir viso proceso metu rėmėsi ikiteisminiu tyrimu. Atsakovas informaciją gavo tik 2022-03-02. Ikiteisminiame tyrime vaiko parodymai apie galimą smurtą nepasitvirtino, kas rodo, jog teismas vadovavosi Tarnybos išvada, kurioje vaikas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kokią buvo pateikęs pareigūnams;

Žemesnės instancijos teismas

8.3. vertindamas atsakovo galimybes pasirūpinti vaiku, teismas atkreipė dėmesį tik į tėvystės kursus. Ieškovės gebėjimai pasirūpinti vaiku nebuvo tiriami. Teismas nevertino vaiko liudijimo, kaip vaikas leidžia laiką su tėčiu, kaip tėvas juo rūpinasi; nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl vaikui sudarytos stabilios dienotvarkės; nevertino atsakovo ryšio su vaiku. Vertindamas atsakovo polinkį į alkoholį, teismas neteisingai rėmėsi liudytojos R. B. parodymais. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ankščiau, maždaug prieš trejus metus šalių namuose per šventes, simboliškai buvo vartojamas alkoholis. Liudytoja nepatvirtino, kad alkoholį vartojo tik atsakovas ar jis piktnaudžiavo alkoholiu;

8.4. teismas nurodė, kad ieškovė nuosekliai 2013-2016 m. policijos pareigūnams pranešdavo apie jos atžvilgiu naudojamą atsakovo smurtą. Tokia 2021-04-19 Nutarimo interpretacija yra neteisinga. Faktinės aplinkybės dėl pranešimo apie smurtą nebuvo patvirtintos, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2021-12-13 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir vaiko apklausa patvirtina, kad nėra įrodymų ir faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas smurtavo prieš vaiką, o teismo išvados apie labiau tikėtiną smurtą prieš vaiką yra neteisingos ir neatitinka faktinių aplinkybių;

8.5. teismas netyrė ieškovės elgesio su vaiku, kaip vaikas buvo verčiamas meluoti policijos pareigūnams apie patirtą smurtą; vaikas spontaniškai ir tinkamai neparuoštas buvo išvežtas iš jo gyvenamosios vietos, pakeista ugdymo įstaiga. Vaikas 2021 m. beveik du vasaros mėnesius praleido su atsakovu. Tuo metu jam nepasireiškė agresijos priepuoliai, nerimo sutrikimai, tikai. Vaikui uždrausta susitikti su tėvu, kai 2021 m. rugsėjo mėn. buvo nutraukta mediacija. Ieškovė sutiko su intensyviu atsakovo matymosi su vaiku grafiku, tačiau viso proceso metu atsakovui draudė bendrauti, dažnai nevykdavo ir nuotoliai susitikimai, buvo draudžiama bendrauti telefonu. Ieškovė nebendradarbiavo vaiko sveikatos klausimais, atsakovui atvykus pas vaiką prižiūrinčius psichiatrą ir psichologą – specialistai buvo pakeisti. Atsakovui pateikus įrodymus, kiek vaikas, būdamas pas ieškovę, praleidžia socialiniuose tinkluose ir žaisdamas žaidimus, vaiko telefonas buvo užblokuotas;

8.6. ieškovė piktnaudžiavo tėvų valdžia, neužtikrino nuoseklaus gydymo, vaikui draudė susitikti su tėvu. Ieškovė neišklausė pozityvios tėvystės kursų, vaikui gyvenant su motina, blogėjo psichologinė ir fizinė sveikata. Ieškovė vaiku tinkamai nesirūpino, veikė išimtinai savo interesų naudai;

8.7. teismas konstatavo, kad motinos turtinė padėti yra geresnė, tačiau nenukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, nustatant vaiko išlaikymo dydį. Darytina išvada, kad tėvų turtinė padėtis neturi įtakos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, nes abu tėvai vaiką išlaiko lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad tėvų gyvenimo sąlygos iš esmės nesiskiria – abu gyvena tvarkinguose būstuose, kur vaikui yra sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis. Teismas neindividualizavo nepilnamečio vaiko interesų, o rėmėsi bendromis nuostatomis ir realios faktinės situacijos neatitinkančiais įrodymais. Tai, kad ieškovė gyvena arčiau mokyklos, į kurią vaiką perkėlė be išankstinio vaiko paruošimo ir be atsakovo sutikimo, negali lemti vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, kad yra linkęs vadovautis vaiko interesais ir nekeisti vaiko lankomos ugdymo įstaigos, jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo. Ieškovė nuolat keičia medicinos specialistus, taip neužtikrinimas gydymo tęstinumas, vaikui sukuriama vis nauja, nepažįstama aplinka. Dėl to vaikas patiria nerimą ir stresą, kas neatitinka vaiko interesų. Gydytojų ataskaitoje buvo siūloma atsisakyti tokių veiksmų;

8.8. teismas nevertino labai svarbios aplinkybės, kad ieškovė draudžia vaikui bendrauti su tėvu, neužtikrina vaiko teisės bendrauti su seneliais, kitais giminaičiais, seneliai neturi galimybės susisiekti su vaiku. Teismas neatsižvelgė į vaiko pomėgius, laisvalaikį ir tėvų galimybes juos užtikrinti. Atsakovas užtikrina produktyvų vaiko laisvalaikį, o ieškovė vaiko laisvalaikiu ir pomėgiais nesirūpina – vaikas dažnai būna vienas, dėl to jam teko patirti kitų vaikų smurtą (buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), vaikas, kai negali būti lauke, žaidžia su telefonu po iki 16 val. per parą. Vaikas išreiškė norą gyventi su atsakovu. Teismas vaiko noro nelaikė jo interesus atitinkančiu ir visiškai nevertino, kad vaikas nurodė, jog su tėčiu jis praleidžia daug laiko lauke, keliauja, tyrinėja, tėtis padėdavo parengti namų darbus. Teismas neteisėtai atsisakė vertinti vaiko išsakytą poziciją dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kuri iš esmės atitinka ir nepilnamečio vaiko interesus ir jų užtikrinimą.

Šalies argumentai

9. Ieškovė J. B. prašė apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (laikinąją skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi N. B. tvarką) – nustatyti, kad: atsakovas su sūnumi N. B. bendrauja nuotoliniu būdu per Zoom programą kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val., dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos psichologui; tuo metu, kai vaikas gydomas stacionariai, atsakovas su sūnumi N. B. bendrauja gydymo įstaigos nustatyta tvarka ir laiku; prijungti papildomus įrodymus – išrašą iš N. B. medicininių dokumentų. Nurodė, kad:

9.1. teismas įvertino šalių turimas gyvenimo sąlygas, tačiau pagrįstai svarbą teikė kitiems argumentams. Teismas konstatavo, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą, ir nusprendė vadovautis 2021-03-09 Tarnybos specialistų atlikta vaiko apklausa. Ši apklausa nebuvo inicijuota ieškovės, o įvyko, kai atsakovas kreipėsi į policiją dėl tariamo vaiko pagrobimo. Teiginiai, kad apeliantas turėjo mažesnes galimybes daryti įtaką vaikui, nepagrįsti. Apie galimai vaiko interesų neatitinkančias gyvenimo sąlygas apelianto tėvų namuose patvirtino liudytoja O. B. (vaiko buvusios mokyklos klasės auklėtoja), kuri nurodė dėl N. B. elgesį mokykloje, nemotyvuotos agresijos protrūkius. Tarnybos išvada duota teismo posėdyje, ištyrus įrodymus ir įvertinus visą bylos medžiagą;

Žemesnės instancijos teismas

9.2. teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, kad atsakovo ir jo tėvų namų aplinkoje vyraudavo pagyvenę žmonės, vaikas neturėjo galimybės tinkamai socializuotis bendraamžių tarpe, todėl jo socialinė raida atsiliko. Teismas nurodė, kad šiuo metu vaiko socialinis gyvenimas yra geresnis, vaikas lanko E. Pliaterytės progimnaziją. Šioje mokykloje vaikas gauna specialistų pagalbą, mokymosi rezultatai pagerėję. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad visos atsakovo pajamos yra 330–372 Eur išmokos, atsakovas gyvena su tėvais, tuo tarpu ieškovės pajamos yra apie 1 300 Eur, todėl motina turi geresnes finansines galimybes patenkinti vaiko poreikius;

9.3. teismas motyvavo išvadą dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir vaiko auklėjimo smurtiniais veiksmais ne tik R. B. parodymais bet ir kitais bylos duomenimis, taip pat paties vaiko paaiškinimais. Ieškovės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jos ir vaiko pokalbis 2021 m. balandžio mėnesį, kuriame sūnus tvirtina, kad tėvas prieš jį smurtavo. Teismas laikė, jog faktas, kad atsakovas tam tikrais atvejais smurtiniais veiksmais auklėdavo vaiką, yra labiau tikėtinas. Teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovė vertė vaiką meluoti pareigūnams apie patirtą smurtą. Esant duomenų apie vaiko atžvilgiu naudotą smurtą, reikalavimas „paruošti“ vaiką persikėlimui yra nelogiškas. Atsakovas filmavo ir į bylą pateikė surežisuotus vaizdo įrašus su vaiku, kur vaikas turėjo „patvirtinti“ atsakovui byloje reikalingas aplinkybes;

9.4. nėra duomenų, kad būtų pažeista byloje nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė, kai buvo galimybės, sudarė sąlygas atsakovui bendrauti daugiau, nei buvo nustatyta teismo nutartyje. Ieškovė ne kartą susidūrė su situacija, kai atsakovas, sužinojęs apie vaiką gydančius gydytojus, pradėdavo nepriimtina forma kištis į gydymo procesą, nurodinėti medikams. Atmestini teiginiai, kad ieškovė neužtikrino nuoseklaus gydymo, veikė išimtinai savo interesų naudai;

9.5. byloje buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Teismo pritaikyta laikina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka pildytina, nurodant, kad tuo metu, kai vaikas gydomas stacionariai, jo bendravimo su atsakovu režimą ir apribojimus nustato gydymo įstaiga. Vaikui dėl sveikatos būklės buvo reikalinga hospitalizacija. Ieškovė sulaukė žodinių Tarnybos specialistų rekomendacijų prašyti teismo nustatyti privalomą Tarnybos psichologo dalyvavimą atsakovui bendraujant su vaiku nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams nutraukiant santuokinį gyvenimą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022-03-02 raštą dėl 2021-03-15 pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš vaiką 2020 m. rudenį, kuriame 2021-04-21 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; sausio 7 d. susirašinėjimą telefonu. Nurodytus dokumentus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, esminės reikšmės bylai dokumentai neturi, todėl neprijungiami.

14. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad N. B. nuo 2022-03-29 iki 2022-04-14 buvo gydomas stacionare dėl psichikos sutrikimų. Medicininiai dokumentai sudaryti po sprendimo priėmimo, yra svarbūs procesui, pateikia duomenis apie vaiko sveikatą, todėl prijungiami.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

16. Nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

17. Nustatyta, kad N. B. nuo 2021-02-23, kai išsikėlė iš šeimos namų, gyvena su motina. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu vaikas su motina gyveno 2 kambarių nuomojamame bute Vilniuje. Tarnyba kelis kartus tikrino ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Tarnyba, 2021-02-25 gavusi L. B. pranešimą dėl vaiko ir motinos išsikraustymo iš gyvenamosios vietos, 2021-03-09 bendravo J. B. ir N. B. jų gyvenamojoje vietoje. 2021-03-17 surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-556, kreiptasi dėl atvejo vadybos šeimai taikymo. 2021-03-30 Vilniaus miesto socialinės paramos centras sudarė pagalbos šeimą planą. 2021-03-23 tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1088 nurodyta, kad motina su vaiku gyvena išnuomotame bute, jame yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, švaru, jauku, tvarkinga, vaikas turi savo erdvė ir reikiamas sąlygas. 2021-03-30 buvo organizuotas posėdis, kuriame dalyvavo motina J. B., buvo įvertinti šeimos poreikiai, nustatytos pagalbos priemonės, posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai taikyti atvejo vadybos procesą ir teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas. 2021-04-30 surašyta Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1483. Surašant dokumentą su N. B. Tarnybos specialistai bendravo Tarnybos patalpose. 2021-09-03 surašyta Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-3016. Surašant dokumentą su N. B. bendrauta jo namuose 2021-09-05. 2021-12-09 surašyta Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 176P-4158. Surašant dokumentą su N. B. Tarnybos specialistai bendravo jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat 2021-03-20 sudarytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 728, kuriame įvertintos gyvenimo sąlygos tėvo namuose.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo reikalingumo

18. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas N. B. jau daugiau nei 12 mėnesių, nuo 2021-02-23 gyvena kartu su motina, atskirai nuo tėvo L. B., vertinama, jog jo gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su motina, dėl ko tenkinant atsakovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, kurios rodytų, kad yra pakankamas pagrindas vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Byloje turi būti pagrįsta, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas. Faktiškai jau pasikeitusi vaiko gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu pateisinti vaikos gyvenamosios vietos pakeitimą teismo procesiniu sprendimu, t. y. pagrįsti būtinybę keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Tokios aplinkybės, priimant sprendimą, nebuvo nustatytos. Pirmosios instancijos teismas sprendimu patvirtino, jog abiejų šalių gyvenamosios sąlygos yra tinkamos vaiko auginimui ir ugdymui, taip pat tai, kad abu tėvai galėtų patenkinti vaiko poreikius. Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko N. B. gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su motina, kad ši aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu.

19. Apeliantas L. B. teigia, kad teismas netyrė ieškovės gebėjimų pasirūpinti vaiku, neįvertino ieškovės veiksmų, piktnaudžiaujant tėvų valdžia. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus, jog būdamas su vaiku atsakovas jam suteikia stabilią dienotvarkę, kūrybingą laisvalaikį.

20. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, ar ieškovė tinkamai atlieka motinos pareigas. Kaip jau minėta ankstesniame nutarties skyriuje, Tarnybos specialistai ne kartą lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir ne kartą bendravo su ieškove ir nepilnamečiu vaiku. Nei viename iš ankstesniame nutarties punkte išvardintų Tarnybos pateiktų dokumentų nėra nurodyta, jog ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, teikė 2021-04-26 išvadą Nr. 1SD-4273-(8.1.27) ir 2021-09- išvadą Nr. 1SD-(8.1.27E), kuriose teismo prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Šioje byloje pateiktos Tarnybos išvados yra išsamiai pagrįstos faktiniais duomenimis, daugkartiniu bendravimu su vaiku bei jo motina, lankymusi gyvenamojoje vietoje, vykdoma atvejo vadybos procedūra, taip pat pridėti su N. B. teisių apsauga susiję Tarnybos parengti dokumentai. Spręstina, jog vaiko aplinka, jam gyvenant su motina, bei vaiko motinos galimybės tinkamai auginti ir ugdyti sūnų yra išsamiai įvertintos ir nustatytos.

21. Atsakovas nurodo, jog ieškovė piktnaudžiavo motinos valdžia, nes vaikui liepė meluoti apie patiriamą smurtą; vaiką spontaniškai išvežė iš gyvenamosios vietos; draudė tėvui bendrauti su vaiku; pakeitė vaiko psichologą ir psichiatrą; sūnus itin daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Vertinant nurodomas aplinkybes pastebėtina, jog motina ir vaikas iš šeimos gyvenamosios vietos išsikraustė dėl įtariamo atsakovo smurto prieš vaiką. 2021-03-17 Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-820 pateiktoje vaiko apklausoje yra pažymėta, kad Tarnybos specialistams 2021-03-09 vaikas pasakojo apie patirtą smurtą, kad jį tėvas mušė kokius 4 kartus, mušė su ranka į pilvą, stipriai metė į sieną, stipriai stumdė, labai stipriai metė į sieną, grasino jį su mama užmušti, nulaužti galvas. Vaikas negalėjo nurodyti, kada buvo smurtaujama, taip pat nenustatyta, jog galimo smurto metu būtų buvę liudytojų. 2021-03-26 N. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime. Liudytojo apklausos protokole fiksuoti iš esmės tokie patys vaiko paaiškinimai, kokius jis davė 2021-03-09 Tarnybos specialistams.

22. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07996-21 buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu baudžiamosios teisės prasme, tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas nedaro niekiniais vaiko pasakojimų apie patirtus smurtinius tėvo veiksmus. Byloje nebuvo nustatyta, kad vaiko motina būtų dariusi sūnui neigiamą įtaką ir vertusi pasakoti apie išgalvotą tėvo smurtą. Todėl ši apelianto nurodoma aplinkybė pripažintina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Bet kokie duomenys apie galimą vaiko patirtą smurtą turi būti vertinami itin rimtai, todėl ieškovės sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą ir persikelti su vaiku į nuomojamą butą yra suprantamas ir negali būti laikomas piktnaudžiavimu motinos valdžia. Kaip matyti iš vaiko apklausos, vykusios 2021-03-09, N. B. netrukus po išsikraustymo jau lankė mokyklą, nurodė, jog jam patinka gyventi Vilniuje, nauja mokykla. Bylos medžiagoje pateikta ne viena aplinkybė, kurios galėjo sąlygoti N. B. poreikius psichologo konsultacijoms bei gydymui. Tam įtaką galėjo turėti konfliktiški tėvų santykiai, galimas smurtavimas, tėvų išsiskyrimas, gyvenimo sąlygų pasikeitimas, tėvų daryti vaizdo įrašai ir panašūs veiksniai. Teismas nėra kompetentingas išskirti vieną iš neigiamą įtaką turėjusių faktorių, pavyzdžiui skubų išsikėlimą iš šeimos namų, kaip turintį esminę reikšmę vaiko savijautai ir sveikatai.

23. Atsakovas, kaip piktnaudžiavimą motinos valdžia nurodo tai, kad jam ribojama galimybė bendrauti su vaiku. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu per Zoom programą, kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 15:30 val. iki 16:30 val. Teismas vadovavosi tuo, kad atsakovui nebūtų atskleista ieškovės buvimo vieta, vaiko medicininiais duomenimis bei tuo, kad ieškovė yra apskundusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi teismo nustatytą tvarką. Pats atsakovas pažymi, jog 2021 m. vasarą jis su vaiku praleido du vasaros mėnesius. Tai rodo, jog ieškovė neprieštaravo atsakovo bendravimui su vaiku gerokai intensyviau, nei numatyta teismo nutartyje. Sutiktina ir su J. B. argumentu, kad 2021 m. vasarą atsakovas teismui rengė vaizdo medžiagą, filmavo pokalbius su vaiku, kuriais grindė savo poziciją byloje. Iš 2021-12-09 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 176P-4158 matyti, kad 2021-12-08 kalbėdamas su Tarnybos specialistais vaikas pasakojo, kad teisme meluoti liepė tėtis, su kuriuo jis kalbėjo praeitą vasarą. Nesutiktina su atsakovu, jog jo bendravimas su vaiku vyko vien tik tenkinant vaiko interesus.

24. Dėl vaiko užimtumo turi būti atsižvelgiama į tai, kad abu tėvai turi dalyvauti užtikrinant tinkamą vaiko ugdymąsi. Teismo sprendimu nustačius bendravimo su vaiku tvarką, atsakovui sudarytos sąlygos gana intensyviai bendrauti su vaiku, todėl jis galės pats organizuoti vaiko laisvalaikį bei bendradarbiauti su motina dėl vaiko popamokinio ugdymo.

25. Atsakovo argumentai dėl to, kad turėjo būti įvertinta tai, kad jis vaikui užtikrina reikiamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo dienotvarke ir laisvalaikiu, buvo teismo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abu tėvai gali tinkamai patenkinti vaiko poreikius. Teigiamai vertintini atsakovo veiksmai rodo, jog jis gerai atlieka tėvo pareigas, tačiau nepatvirtina fakto, kad ieškovės motinos pareigas atlieka pažeisdama vaiko interesus, dėl ko kyla poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą. Pozityvios tėvystės kursų išklausymas yra pagalba tėvui, kuris stengiasi tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, tačiau šie kursai nėra sąlyga, kuri vienam iš tėvų suteikia pirmenybę nustatyti su juo vaiko gyvenamąją vietą. Pastebėtina ir tai, jog atsakovui pozityvios tėvystės kursai buvo rekomenduoti 2021-03-17 vaiko situacijos vertinimo metu. Vaiko situacijos vertinimo anketos 17.2 punkte nurodyta neatidėliotina tėvams teiktina pagalba: J. B. siūlyti psichologinę pagalbą, o L. B. – siūlyti spręsti alkoholio vartojimo problemą bei pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo. Įvertinę vaiko situaciją, Tarnybos specialistai nenustatė priežasčių, jog pozityvios tėvystės kursai buvo reikalingi ieškovei.

26. Apibendrinant sprendžiama, kad teismas bei Tarnyba išsamiai ištyrė vaiko gyvenimo sąlygas bei nustatė motinos galimybes tinkamai rūpintis vaiku; ieškovės piktnaudžiavimas motinos valdžia neįrodytas; reikalingas keisti vaiko gyvenamąją vietą nepagrįstas. 2021-09- išvadoje Nr. 1SD-(8.1.27E) Tarnyba pažymėjo, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys. Vaiko gyvenamosios vietos stabilumo poreikiu pagrįstai vadovautasi, priimant sprendimą.

Dėl vaiko norų ir pažiūrų

27. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, remdamasis tuo, kad teismas nesivadovavo teismo posėdžio metu išsakyta vaiko nuomone, kad vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu. Nustatyta, kad spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2021-12-06 vaiko apklausos teismo posėdyje metu išreikšta vaiko nuomone ir sprendė, jog vaikas patiria lojalumo konfliktą, pažymėjo, kad po apklausos teisme apsilankiusiems vaiko teisių apsaugos pareigūnams vaikas aiškino, jog apklausos metu buvo įtakotas tėvo. Teismo vertinimu, nepaisant nutraukto ikiteisminio tyrimo, aplinkybės apie tėvo smurtą vaiko atžvilgiu bei alkoholio vartojimą yra labiau tikėtinos. Atsižvelgęs į medicininius duomenis, laikė, kad vaiko gyvenamąją vietą reikalinga nustatyti su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas praleistų daugiausiai laiko ir nusistovėtų vaikui rekomenduojama rami aplinka bei rutina.

28. Vaiko požiūrio dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra itin svarbus priimant sprendimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 straipsnis analogiškai nurodyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

29. Nagrinėjamoje byloje vaikas buvo apklaustas teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei. Teisme su psichologo pagalba apklaustas šalių vaikas N. B. nurodė, kad norėtų gyventi su tėvu. Su mama nelabai sekasi gyventi, pykstasi, mama jį apkaltina nebūtais dalykais. Tėvas labai geras, paguodžia, padeda, pralinksmina, pasikalba. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne 2021-12-06 apklausos metu išsakyta vaiko nuomone, o 2021-03-09 Tarnybos specialistams vaiko išsakyta nuomone. Bylos proceso metu N. B. buvo apklaustas taip pat ir Tarnybos specialistų, kurie su vaiku kalbėjosi 2021-03-09, rengiant Tarnybos išvadą teismui bei tiriant informaciją apie L. B. pranešimą dėl vaiko buvimo vietos nustatymo. Šio pokalbio metu N. B. specialistams pasakojo apie tėvo smurtinį elgesį ir alkoholio vartojimą. Analogiškai aplinkybes apie netinkamą tėvo elgesį vaikas nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams apklausos liudytoju metu.

30. Iš 2021-12-09 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 176P-4158 matyti, kad 2021-12-08 kalbėdamas su Tarnybos specialistais vaikas pasakojo, kad teisme meluoti liepė tėvas. Nors atsakovas nurodo, kad negalėjo įtakoti vaiko nuomonės, nes su juo nebendravo kelis mėnesius iki apklausos, tačiau 2021-12-09 Informacijoje vaikas yra nurodęs, kad tėvas mokė teismui meluoti praeitų metų vasarą. Atsakovo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog atsakovas filmavo vaiką ir uždavinėjo klausimus dėl gyvenamosios vietos. 2021-12-09 Informacijoje pažymėta, jog susitikimo 2021-12-09 poreikis kilo dėl to, kad vaikas po apklausos teisme išreiškė nerimą dėl to, ką pasakė apklausos metu. 2021-12-09 vaikas buvo klausiamas taip pat ir dėl motinos veiksmų prieš apklausą, tačiau nurodė, jog motina prašė sakyti tiesą. Taigi atsakovo argumentas dėl negalimumo įtakoti vaiko yra nepagrįstas.

31. Nagrinėjamoje byloje vaikas buvo apklausiamas ne vieną kartą. 2021-03-09 N. B. nurodė, jog gyventi su motina jam daug labiau patinka; 2021-04-29 nurodė, kad su motina santykiai yra geri, kartais pasipyksta; 2021-09-03 nurodė, jog motina jį myli ir rūpinasi, jokio smurto nenaudoja, nori daugiau bendrauti su abiem tėvais. 2021-12-06 vaiko apklausos teismo posėdyje metu išreikšta nuomonė dėl gyvenimo su tėvu nėra nuosekli vaiko nuomonės tąsa, todėl pagrįstai kelia abejonių dėl tinkamo niekieno nepaveikto ir objektyvaus nuomonės išreiškimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vaiko nuomonė negali būti reiškiama savarankiškai dėl vaikui kylančio nuolat reiškiamo noro bendrauti ir gyventi su abiem tėvais. Vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes. Vaikas negali priimti galutinio sprendimo, taigi teismas turi įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti, ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams.

32. Jau minėta, kad bylos eigoje vaikas reiškė įvairią nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas turėjo apsvarstyti ir pagrįsti, kuri vaiko išreikšta pozicija labiausiai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai vertino vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų ir pripažino paskutinės apklausos metu išreikštą norą nelemiančiu jo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pagrįstai vaiko interesų svarbą vertino kitų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui svarbių veiksnių kontekste. Esant likusioms tam tikroms abejonėms dėl galimo tėvo smurto, nors jis ir nebuvo patvirtintas baudžiamojo proceso tvarka, taip pat vaikui ne kartą nurodžius jo atžvilgiu atliktus netinkamus tėvo veiksmus bei nustačius, jog abu tėvai gali rūpintis vaiku, pagrįstai reikšminga vaiko interesams aplinkybe pripažinta jo gyvenamosios vietos stabilumas bei jokios neigiamus įtarimus keliančios informacijos apie vaiko motiną nebuvimas.

33. Apeliacinio skundo argumentas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo atmestinas kaip nesudarantis pagrindo pakeiti teismo procesinį sprendimą. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė prašė pakeisti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Nurodė, kad teismo taikyta laikina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka pildytina, nurodant, kad tuo metu, kai vaikas gydomas stacionariai, jo bendravimo su atsakovu režimą ir apribojimus nustato gydymo įstaiga, taip pat šalintina sąlyga dėl bendravimo sekmadieniais per Zoom programą. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja ir yra vykdomas pilna apimtimi. Bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka praranda galią (CPK 150 straipsnis) ir yra taikoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo negali sukelti teisinių pasekmių. Taip pat pažymėtina, jog prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra paduodami pirmosios instancijos teismui, o ne teikiami atsiliepimu į apeliacinį skundą. CPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas nėra priskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

35. Apeliantas L. B. pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos R. V. pagalbai apmokėti. Viena vertus, byloje nėra duomenų, su advokato padėjėja šioje byloje atstovavo atsakovą. Bylos kortelėje atstovu yra nurodyta atsakovo atstovė advokatė L. G., kuri dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, ir yra nurodyta teismo sprendime. Kita vertus, atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui nepriklauso (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Prieš posėdį atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus bei papildomus įrodymus ir išlaidų dokumentus advokato padėjėjos R. V. pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija vertina, jog bylos medžiaga yra pakankama sprendimui priimti, jokių ypatingų aplinkybių naujai pateiktuose dokumentuose nenustatyta, bylos nagrinėjimo metu šalys nuolat kreipiasi į įvairias institucijas, tačiau byla negali būti vis tęsiama ir nagrinėjama pagal naujai sudaromus dokumentus. Dėl paminėtų argumentų, nauji paaiškinimai ir nauji įrodymai nepriimami (CPK 323, 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė