Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui S. T. dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. T. (toliau ir – ieškovė) 2025 m. rugpjūčio 4 d. patikslinusi reikalavimus (DOK-91296) prašė teismo:

1) santuokos metu įgytą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 44800 Eur vidutinės rinkos vertės, padalinti ir jį asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra I. T., įpareigojant I. T. išmokėti S. T. 22400 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį;

2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi;

3) I. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1700 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

4) priteisti I. T. iš S. T. 9091,65 Eur kompensaciją, šia suma mažinant ieškovės atsakovui mokėtiną kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, t. y. 8225,80 Eur kompensaciją už ieškovės ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2024 m. sausio mėn. sumokėta komunalinių mokesčių (16 451,60 Eur) ½ dalis bei 865,85 Eur kompensaciją už ieškovės ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. sumokėta komunalinių mokesčių (1731,69 Eur) ½ dalis;

5) priteisti I. T. iš S. T. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ieškovę pažįsta, ji yra jos sugyventinio S. T. žmona. Su S. T. ji susipažino 2002-2003 metais, tikslios datos pasakyti negali. Ji klausė S. T. dėl šeimos, jis jai atsakė, kad oficialiai yra vedęs, tačiau su žmona, kaip vyras ir žmona, negyvena. Pabendravo labai trumpai ir jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad iki išvykimo į Airiją jis gyveno su šeima (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežinojo. Apie du metus jo nematė ir nebendravo. Grįžęs atostogų į Lietuvą S. T. jai pasiūlė važiuoti kartu, nes atsirado darbas. Į (duomenys neskelbtini) ji išvyko 2006 m. liepos 26 d., iki tol 16 metų nepertraukiamai dirbo globos namuose „Saulutė“, virėja. Iki 2008 m. ji gyveno moterų bendrabutyje, o S. T. vyrų bendrabutyje. Tik 2008 m. pakeitus darbovietę, apsigyveno kartu su S. T. ir gyveno iki 2021 m. Finansiniai reikalai tarp jos ir S. T. buvo atskiri – viską mokėjo po lygiai: tiek būsto, tiek automobilio išlaikymo išlaidas. Už būsto nuomą (duomenys neskelbtini) jie mokėdavo apie 1200 – 1250 eurų per mėnesį. (duomenys neskelbtini) jie kartu įsigijo automobilį. Papildomų pajamų šaltinių jis neturėjo, pragyveno iš pagrindiniame darbe gaunamų pajamų. Ar turėjo santaupų – jai nežinoma, tačiau mano, kad galėjo turėti, nors tikslios sumos nežino. Ji į Lietuvą grįždavo du kartus per metus. S. T. Lietuvoje nėra buvęs jau apie 15 metų. Jos žiniomis, jis retkarčiais susirašinėdavo su sūnumi per „Skype“ programą bei siųsdavo pinigus pašto perlaidomis. Ji pati taip pat yra siuntusi pašto perlaidas tiek savo dukrai, tiek jo šeimai. S. T. maždaug kas tris mėnesius sūnaus išlaikymui siųsdavo apie 300 eurų. Nėra mačiusi, kad jis būtų bendravęs su I. T. ar savo dukra. Jai išvykus iš (duomenys neskelbtini), jos žiniomis, S. T. gyvena vienas. Ar jis planuoja grįžti į Lietuvą – nežino. S. T. gali apibūdinti kaip ramų, išsilavinusį, menu besidomintį žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, kompensacijos priteisimo ir ieškovės reikalavimo – nustatyti, kad I. T. ir S. T. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, ir byla dėl šių reikalavimų perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad santuokos metu atsakovo S. T. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374. Ieškovės I. T. vardu įregistruota nuosavybės teisė į garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. kovo 24 d. Garažų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 5.

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, atsakovui palikus bendrus namus. Atsakovo atstovas su tuo nesutiko ir nurodė, kad atsakovui net ir 2004 m. rugpjūčio 24 d. išvykus į (duomenys neskelbtini), sutuoktinių ryšiai nenutrūko, nes atsakovas bendravo su ieškove, buvo kelis kartus grįžęs į Lietuvą ir susitikęs su sūnumi, siuntė šeimai pinigų perlaidas, o tik vėliau santuoka savaime iširo.

Liudytoja K. Č., šalių dukra, parodė, kad ieškovė sudėjo atsakovo daiktus ir kitą dieną po 2023 m. kovo 7 d. įvykio atsakovas išėjo iš namų ir daugiau negrįžo, nors kurį laiką jis dar gyveno (duomenys neskelbtini), bet kur liudytojai buvo nežinoma (2023 m gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 00 sek.). Liudytoja V. M., kaimynė, parodė, kad atsakovas po 2003 m. kovo 7 d. įvykio atsakovas niekada į butą negrįžo, tik gal 2005 m. liudytoja jį matė kiemo aikštelėje, kai atsakovas buvo grįžęs atostogų į Lietuvą ir laukė susitikimo su sūnumi. Daugiau jo (duomenys neskelbtini) niekada nematė (2023 m gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. nuo 11 min. 00 sek.). Liudytojas P. T., šalių sūnus, parodė, kad po įvykio (2003 m. kovo 7 d.) atsakovo daugiau nematė, tik vieną kartą, kai buvo susitikę parke ir pasišnekėjo, atsakovas daugiau nebandė su juo susisiekti (2023 m gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. nuo 24 min. 00 sek.) Liudytoja D. D., kaimynė, parodė, kad po įvykio (2003 m. kovo 7 d.) atsakovo daugiau nematė, tik gal 2005 m. ji sutiko atsakovą kieme, kai jis laukė savo sūnaus (duomenys neskelbtini) pasivaikščiojimui mieste. Liudytoja daugiau niekada nematė, kad atsakovas būtų atėjęs į butą (2023 m gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. nuo 41 min. 20 sek.). Liudytoja B. S., ieškovės mama, parodė, kad kitą dieną po įvykio – 2003 m. kovo 8 d. atsakovo bute nebuvo (2024 m kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 06 min. 38 sek.). Liudytoja G. N., atsakovo sesuo, parodė, kad nežino kada šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, aplinkybių ir priežasčių negali įvardinti. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) vyko uždirbti šeimai pinigų ir jis niekada nesakė jai, kad palieka šeimą, o liudytojai nežinoma, kad atsakovas iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai nuo šeimos. Atsakovas apie savo šeimą nepasakojo, kai grįždavo atostogų apsistodavo pas ją, o paskui sakydavo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Pas ką jis ten buvo nežino (2024 m kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 20 sek.). Ieškovės paaiškinimai bei liudytojų K. Č., P. T., D. D., B. S. parodymai patvirtina, kad atsakovas po 2003 m. kovo 7 d. įvykio šalių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyveno. Nors liudytoja J. Š. nurodė, kad iki atsakovo išvykimo į (duomenys neskelbtini) jis gyveno su šeima (duomenys neskelbtini), tačiau ji tikslaus adreso nežinojo, todėl teismo vertinimu, ši liudytoja dėl atsakovo tikrosios gyvenamosios vietos po 2003 m. kovo 7 d. įvykio galėjo suklysti, kadangi jos parodymai prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų K. Č., P. T. parodymams, kurie tuo metu gyveno kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir žinojo faktinę situaciją. Be to, ir liudytoja D. D. gyvendama daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po 2003 m. kovo 7 d. įvykio, atsakovą matė vieną kartą, kaip nurodė gal 2005 m., kai ji sutiko atsakovą kieme.

Teismas, remdamasis minėtų liudytojų K. Č., P. T., D. D. parodymais, sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2003 m. kovo 8 d. pradėjo gyventi skyrium.

Kaip minėta pirmiau, pagal teismų praktiką taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio, o tik tai, nuo kada faktiškai gyvena skyrium.

Iš byloje pateikto (DOK-19466) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš S. T. buvo priteistas išlaikymas sūnui P. T. po 200 litų (57,92 Eur) nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. iki sūnaus pilnametystės, matyti, kad pati ieškovė I. T. teismui pripažino, kad tuo metu gyveno santuokoje, tokią aplinkybę apie gyvenimą santuokoje nurodė ir atsakovas S. T. paaiškindamas, kad dalį savo pajamų skiria komunaliniams mokesčiams, telefono paslaugoms sumokėti. Be to, jis pateikė dokumentus patvirtinančius jo sumokėtas sumas už komunalinius mokesčius (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 22-36).

Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad šalims nuo 2003 m. kovo 8 d. pradėjus gyventi skyrium, jų bendro ūkio tvarkymas dar nenutrūko, nes kaip nustatyta įsiteisėjusiame Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. rūpinosi bendro turto – buto išlaikymu, todėl nėra faktinio pagrindo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d. ir toks ieškovės reikalavimas atmetamas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Atmetus nurodytą reikalavimą, spręstina, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 ir garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. kovo 24 d. Garažų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 5 (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kuris nutraukus šalių santuoką Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir grąžinus dalį reikalavimų nagrinėti iš naujo, yra nepadalintas.

Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Ieškovė prašė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai išmokant atsakovui kompensaciją, o atsakovas prašė būtą padalinti natūra lygiomis dalimis po ½. Aplinkybių dėl kurių, techniškai nebūtų įmanoma paskirstyti 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, nenustatyta. Atsakovo atstovas prašydamas šalių butą padalinti natūra nurodė, kad atsakovas ketina iš (duomenys neskelbtini) sugrįžti gyventi į Lietuvą, todėl jam butas reikalingas, atsakovas gyventi viename bute su ieškove kliūčių nemato. Liudytoja J. Š. atsakovą apibūdino, kaip ramų, išsilavinusį, menu besidomintį žmogų, todėl atsakovo atstovo manymu, šalys galėtų gyventi bute jį padalinus natūra. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys nuo 2003 m. kovo 8 d. gyvena skyrium, yra atitolusios viena nuo kitos, ieškovė kategoriškai prieštarauja buto padalijimui natūra ir gyvenimui su atsakovu viename bute, sprendžia, kad butą padalinus natūra, tarp bendraturčių realiai galimi tarpusavio konfliktai ar net nauji teisminiai ginčai, kadangi kiekvienas iš bendraturčių turi teisę atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalies), todėl konstatuotinas turto padalijimo natūra nepriimtinumas ir turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė, jos realioms galimybėms išmokėti atsakovui kompensaciją, už ieškovei priteistiną turtą natūra, pagrįsti, į teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. liepos 7 d. įmokėjo 19 000 Eur užstatą (DOK-80951). 2025 m. gegužės 8 d. atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 44 800 Eur ir garažo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1700 Eur (santuokos nutraukimo dienai 2024 m. lapkričio 14 d.). Šis turtas priteisiamas natūra ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui kompensaciją už ½ dalį turto 23 250 Eur ((44 800 Eur +1700 Eur)/2). Ieškovės pateikti vieši skelbimai apie parduodamus 1 kambario butus Kėdainių mieste (DOK-36739) patvirtina, kad už mokėtiną kompensaciją atsakovas turėtų realias galimybes įsigyti kitą butą, kadangi butai siūlomi parduoti už 14850 Eur; 22700 Eur; 23000 Eur; 24000 Eur kainas.

Dėl kompensacijos už buto išlaikymo išlaidas priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9091,65 Eur kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius, t. y. 8225,80 Eur kompensaciją už ieškovės ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2024 m. sausio mėn. sumokėta komunalinių mokesčių (16 451,60 Eur) ½ dalis bei 865,85 Eur kompensaciją už ieškovės ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. sumokėta komunalinių mokesčių (1731,69 Eur) ½ dalis.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (3 punktas) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-993-619/2017).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Tol kol bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigia, abu sutuoktiniai privalo vykdyti prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Kadangi esant bendrajai jungtinei nuosavybei turtas valdomas abiejų sutuoktinių bendrai ir turto dalys nėra nustatytos, todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę valdyti ir naudotis visu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, o ne tik kuria nors turto dalimi. Atsakovo atstovo argumentai, kad atsakovui išvykus gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovė viena liko naudotis butu ir tarp šalių konkliudentiniais veiksmais susidarė buto panaudos teisiniai santykiai yra nepagrįsti, nes turtą šalims valdant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tokios panaudos sutarties sudarymas tarp sutuoktinių, iš esmės reikštų panaudos sutarties sudarymą su pačiu savimi, kas teisiškai neįmanoma.

Į bylą pateiktas ieškovės sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašas laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (DOK-145348 ) patvirtina, kad atsakovas per šį laikotarpį į ieškovės sąskaitą pervedė 6800 Eur.

Įsiteisėjusiame Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 22-36), tuo metu atsakovas rūpinosi bendro turto – buto išlaikymu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už 2004 m. sumokėtus komunalinius mokesčius yra nepagrįstas.

Kaip matyti iš atsakovės pateikto banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašo nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atsakovas atlikdamas lėšų pervedimą, mokėjimo paskirtyje nenurodydavo kokiai paskirčiai lėšos yra skirtos, tik 2010 m. gruodžio 9 d. pavedime, 2011 m. gruodžio 13 d. pavedime yra nurodęs „sveikinimas Šv. Kalėdų proga“ ar 2011 m. birželio 3d. pavedime „sėkmės vasarą“.

Įvertinus, tai, kad atsakovas turėjo mokėti išlaikymą, tuo metu nepilnamečiui sūnui P. T., pagal įsiteisėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), spręstina, kad atsakovo pervedamos lėšos buvo skirtos išlaikymo prievolei vykdyti, nes nepilnamečio vaiko interesai yra prioritetiniai pagal įstatymą ir ginami pirmiausiai. Nors atsakovo pervedamos sumos buvo didesnės (nuo 200 Eur iki 1000 Eur) nei teismo priteista išlaikymo suma 200 Lt (57,92 Eur) mokėtina kas mėnesį, tačiau atsakovas išlaikymo reguliariai kas mėnesį nemokėjo, be to išlaikymas turėjo būti indeksuojamas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai, kad buvo pervedamos didesnės sumos nei kas mėnesį mokėtino išlaikymo suma, teismo vertinimu, nereiškia, kad susidarė išlaikymo ar lėšų permoka, nes įstatymas nedraudžia mokėti ir didesnę sumą išlaikymui nei teismo priteista suma, jei asmens turtinė padėtis tai leidžia, o ir dalies lėšų pavedimų nurodyta paskirtis „sveikinimas Šv. Kalėdų proga“, „sėkmės vasarą“ rodo lėšų panaudojimo paskirtį dovanų pirkimui, atostogų praleidimui.

Be to, išlaikymas sūnui minėtu teismo sprendimu buvo priteistas nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. iki sūnaus pilnametystės (2013 m. sausio 3 d.), todėl neindeksavus atsakovas turėjo sumokėti 6429,12 Eur (~111 mėn. x 57,92 Eur) išlaikymo sumą, kuri yra artima atsakovo pervestai ieškovei sumai 6800 Eur. Pažymėtina, tai, kad vaikui augant įprastai jo poreikiai didėja ir išlaikymui yra reikalinga didesnė suma, tačiau ieškovė po teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas reikštų, kad atsakovo pervedamos didesnės, nei teismo priteista išlaikymui, sumos buvo pakankamos vaiko poreikiams tenkinti.

Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuo 2004 m. sausio mėn. mokėjo komunalinius mokesčius už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją, lygią ½ daliai jos sumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2024 m. lapkričio 14 d. (santuokos nutraukimo) yra pagrįstas (3.109 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai).

Kadangi šalių santuoka buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 14 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai, pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai turi įstatymo įtvirtintą pareigą išlaikyti turimą turtą, prisidėti prie jo išlaikymo ir išsaugojimo (CK 4.75 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad nuo 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjo mokesčius, už jam tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją, lygią ½ daliai jos sumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. liepos mėn. yra pagrįstas.

Byloje pateiktas akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio energija“ 2024 m. sausio 5 d. raštas (DOK-19472) patvirtina, kad nuo 2003 m. iki 2024 m. sumokėta 11 524,28 Eur už šildymą ir karštą vandenį. Išskaičiavus proporcingai už 2003 m. mokėtą sumą (11 524,28 Eur/21 metų=548,78 Eur) laikytina, kad nuo 2004 m. iki 2024 m. sumokėta 10 975,50 Eur (11524,28-548,78 Eur=10975,50 Eur). AB „Panevėžio energija“ per 2024 m. buvo sumokėta 718,22 Eur (DOK-36739), o nuo 2025 m. sausio mėn. iki liepos mėn. – 522,72 Eur (DOK-91296), iš viso nuo 2004 m. iki 2025 m. liepos mėn. AB „Panevėžio energija“ sumokėta 12 216,44 Eur. Įvertinus, tai, kad AB „Panevėžio energija“ mokėjimai atlikti ne tik už buto šildymą, bet kartu ir karštą vandenį, kurio atsakovas negyvendamas bute nenaudojo, laikytina, kad už buto šildymą sumokėta 2/3 dalys nuo 12 216,44 Eur sumos, t. y. 8144,29 Eur.

Pateiktos sąskaitos ir mokėjimų kvitai, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bendrijai nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. buvo sumokėta 1187,14 Eur (4098,97 Lt), nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. sumokėta 2521,49 Eur (DOK-19457), 2024 metais sumokėta 96,25 Eur (DOK-36739), o nuo 2025 m. sausio mėn. iki liepos mėn. 191,00 Eur (DOK-91296), viso (duomenys neskelbtini) bendrijai nuo 2004 m. sausio iki 2025 m. liepos mėn. sumokėta 3995,88 Eur.

Pateiktos sąskaitos ir mokėjimų kvitai, patvirtina, kad rinkliavos už šiukšlių tvarkymą nuo 2004 m. sausio iki 2023 m. gruodžio mėn. (DOK-19468) sumokėta 312,94 Eur (1111,58 Lt) ir 693,60 Eur, už 2024 metus – 88,32 Eur (DOK-36739) ir nuo 2025 m. sausio mėn. iki liepos mėn. – 86,64 Eur (DOK-91296). Viso rinkliavos už šiukšles nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. sumokėta 1181,50 Eur.

Bendrai už komunalinius mokesčius (buto šildymą, mokesčius bendrijai ir už šiukšlių tvarkymą) nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2025 m. liepos mėn. sumokėta 13 321,67 Eur, kurių ½ dalį dėl pirmiau išdėstytų motyvų turi kompensuoti atsakovas ieškovei, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovei 6660,84 Eur kompensacija už komunalinius mokesčius. Atsižvelgus į tai, kad iš ieškovės priteista 23 250 Eur kompensacija atsakovui už jai priteistą natūra didesnę dalį santuokoje įgyto turto, vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų reikalavimais, ieškovės mokėtina atsakovui 23 250 Eur kompensacija mažintina iš atsakovo priteista 6660,84 Eur kompensacija už komunalinius mokesčius ir nustatoma, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovui 16 589,16 Eur už jai priteistą natūra didesnę turto dalį. Kadangi ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. liepos 5 d. įmokėjo 19 000 Eur, įsiteisėjus teismo sprendimui leistina iš depozitinės sąskaitos sumokėti atsakovui 16 589,16 Eur kompensaciją, o likusi suma grąžintina ieškovei. Ieškovės 2025 m. birželio 14 d. įmokėtas 100 Eur avansas į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojo šaukimą, grąžintinas ieškovei, liudytojai J. Š. nepateikus prašymo atlyginti jos išlaidas už dalyvavimą procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 773,20 žyminis mokestis, už teisines paslaugas advokatui Antanui Jarašiui, iš viso 2200 Eur (2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. kovo 6 d. kvitai), 600 Eur (2024 m. sausio 18 d. mokėjimo kvitas) už nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat 313 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2024 m. gegužės 24 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymais), 1500 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kitos šalies apeliacinį skundą surašymą advokatui Antanui Jarašiui (2024 m. gegužės 25 d., 2024 m. birželio 19 d. kvitai).

Apeliacinės instancijos teismui grąžinus dalį bylos reikalavimų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė papildomai sumokėjo 45,00 Eur žyminio mokesčio tikslindama reikalavimus dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo (2025 m. kovo 25 d., 2025 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymai), patyrė 500 Eur išlaidas už turto vertinimą (DOK-42031)(2025 m. kovo 31 d. mokėjimas), sumokėjo už teisines paslaugas advokatei Aušrai Veselovaitei, iš viso 4 894,19 Eur (DOK-93248, DOK-104453)(2025 m. kovo 3 d., 2025 m. balandžio 8 d., 2025 m. liepos 14 d., 2025 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymai). Iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 10 825,39 Eur sumą.

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už teisines paslaugas advokatui Dariui Ališauskui, iš viso 5681,25 Eur (2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. spalio 6 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. kovo 5 d., ir 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimai), taip pat 135,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2024 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas). Dalį bylos reikalavimų nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovas sumokėjo 700 Eur už turto vertinimo ekspertizę (DOK-50102)(2025 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymas), sumokėjo už teisines paslaugas advokatui Dariui Ališauskui, iš viso 3502,50 Eur (DOK-91649, DOK-104458)(2025 m. sausio 16 d., 2025 m. balandžio 22 d., 2025 m. rugsėjo 9 d. mokėjimai). Iš viso atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 10 018,75 Eur sumą.

Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Ieškovė buvo pareiškusi 7 materialaus ir nematerialaus pobūdžio reikalavimus, iš kurių: reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės tenkintas iš dalies, atmestas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, butas priteistas ieškovei, reikalavimas dėl garažo priteisimo asmeninės nuosavybės teise tenkintas iš dalies, reikalavimas priteisti automobilį ieškovei tenkintas visiškai, atmestas reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų atsakovui priteisimo bei iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, t. y. buvo patenkinta 50 proc. visų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir ieškovės reikalavimo – nustatyti, kad I. T. ir S. T. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Nagrinėjant bylą dėl perduotų reikalavimų iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovės reikalavimas nustatyti, kad I. T. ir S. T. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d. yra atmestas, reikalavimai dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkinti iš dalies. Teismui įvertinus visus ieškovės šioje byloje pareikštus ir teismo jau patenkintus reikalavimus, taip pat iš naujo perduotų nagrinėti reikalavimų apimtį bei jų patenkinimą, spręstina, kad galutinis materialusis teisinis rezultatas nėra pasiektas išimtinai vienos iš proceso šalių naudai, todėl spręstina, kad kiekviena iš šalių turi teisę į 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc. reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei priteistinos iš atsakovo 5412,70 Eur (10825,39 Eur x 50 proc.=5412,70 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui priteistinos iš ieškovės 5009,38 Eur 10018,75 Eur x 50 proc.=5009,38 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų reikalavimais atliktinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir iš atsakovo priteistinos ieškovei 403,32 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu po 9,08 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

priteisti natūra ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 589,16 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 16 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,32 Eur (keturių šimtų trijų eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 9,08 (devynis eurus 08 ct) iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui leisti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos į teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. liepos 5 d. įmokėtos 19 000 Eur (devyniolikos tūkstančių eurų 00 ct) sumos sumokėti atsakovui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 589,16 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 16 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, o likusią sumą grąžinti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 14 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) avansą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.