Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2003 m. balandžio 17 d. tarp A. P. ir D. Č. Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje; pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakoės kaltės; nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas A. P. nėra V. Č. tėvas, o ji nėra jo dukra; padalinti butą, esantį V. V. g. 5-18, Vilnius lygiomis dalimis su atsakove bei priteisti ieškovui prie dalijamo turto bute esančią ieškovo lovą.Nurodė, kad 2003 m. balandžio 17 d. Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje D. Č. ir A. P. įregistravo santuoką. Pastaraisiais metais buvimas santuokoje su atsakove tapo nebeįmanomas, kadangi ieškovo atžvilgiu nuolatos naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, t.y. santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. 2010 m. gruodžio 3 d. gimė V. Č.. Ieškovas A. P. sąmoningai suklaidintas atsakovės V. Č. laikė savo dukra. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo privalomai registruojamo nekilnojamo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įregistruotą išlaikymo iki gyvos galvos 2009-12-23 d. sutartimi, Nr. 2517, butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas: 46,40 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2009-12-18 dienai – 41 995 EUR, kuris padalintinas lygiomis dalimis. Atsakovė D. Č. atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Ieškovas nuo santuokos pradžios pažeidinėjo lojalumo pareigą, kadangi neatsižvelgė į šeimos poreikius, atsakovės nuomonę ir interesus, išvykdavo pas kitą moterį, palikęs atsakovę vieną rūpintis šeima. Nuo 2009 metų pabaigos ieškovas ir atsakovė nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovės manymu, ieškovas santuoką su ja sudarė dėl savanaudiškų paskatų, nes tikėjosi gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Ieškovas yra labai konfliktiško būdo. Kadangi ieškovas turėjo kitą moterį, atsakovė susirado kitą partnerį, kuris sutiko tapti biologiniu jos vaiko tėvu, neturėdamas tikslo prisiimti tėvystės pareigų ir įsipareigoti atsakovei. Ieškovui buvo gerai žinomos šios aplinkybės. Tačiau pats ieškovas pasisiūlė įrašyti jį į gimimo liudijimą nepilnamečio vaiko tėvu. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, vaikas liktų be tėvo ir nebūtų apginti nepilnamečio vaiko interesai. Nepilnametė V. Č. nuo pat vaikystės tėvu laiko ieškovą ir yra prie jo prisirišusi. Atsakovės nuomone, jai priklauso 2/3 dalys buto, kadangi ieškovas neprisideda prie buto išlaikymo, visus mokesčius, susijusius su butu moka atsakovė.Atsakovė D. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“; nepilnametės dukros V. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai turtu, t.y. priteisti jai 1/3 dalį ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 63,05 EUR mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti sekančiai: 2/3 dalis priteisti atsakovei D. Č. ir 1/3 dalį ieškovui A. P.; po santuokos nutraukimo atsakovės D. Č. kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ palikti asmenine atsakovės prievole; iš ieškovo A. P. atsakovės naudai priteisti kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius, kuri sudaro 2 949,01 EUR bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Papildomai nurodė, kad 6 metus ieškovo ir atsakovės santuoka yra formali. Abu sutuoktiniai turėjo kitus partnerius. Atsakovės nuomone abu sutuoktiniai pažeidė pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą morališkai, tiek ir finansiškai, todėl laiko, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi ieškovas yra agresyvus bei naudoja fizinį smurtą prieš atsakovę, po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Ieškovas dukrai išlaikymo neteikia ir yra abejonių, jog ir toliau ieškovas gali dukros išlaikymui lėšų neskirti, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 1/3 dalis ieškovui po santuokos nutraukimo priteistino buto ir papildomai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 63,05 EUR. Ieškovas visiškai neprisideda prie buto, kurį šalys įgijo bendrąja jungtine nuosavybės teise, išlaikymo, komunalinių mokesčių, todėl iš ieškovo priteistina jam tenkanti nesumokėtų mokesčių dalis 2949,01 EUR.Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnametės dukros motina tinkamai užtikrina vaiko teisę ir interesus augti saugioje, jos poreikius atitinkančioje aplinkoje. Dėl ieškovo prašymo nuginčyti tėvystę, skyriaus nuomone, tikslinga yra taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi aplinkybė, jog nepilnametis vaikas nėra jo biologinė dukra ieškovui buvo žinoma dar iki jos gimimo.Ieškovas A. P. nesutiko su priešieškiniu. Pažymėjo, jog atsakovė žinojo, jog ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir dažnai išvažiuoja į užsienį, todėl nuolatos negalės dalyvauti tvarkant bendrus šeimos reikalus. Ieškovas neturėjo pagrindo registruoti santuoką tik iš savanaudiškų paskatų, tikintis gauti pilietybę, kadangi turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Sutuoktiniai santuoką sudarė nesiruošdami gyventi bendro šeimyninio gyvenimo ir vesti bendrą ūkį, tą žinojo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Būnant santuokoje su atsakove, sutuoktiniai gyveno atskirus gyvenimus, todėl apie bendrus vaikus sutuoktiniai nekalbėjo ir jų neplanavo. Ieškovas nežinojo nuo ko atsakovė pastojo, žinojo, jog atsakovė galimai planavo ir dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Atsakovės teiginys, kad V. Č. ieškovą žino kaip savo tėvą yra visiškai nepagrįstas, ieškovas niekuomet su atsakovės dukra nepalaikė artimo ryšio. Atsakovė, norėdama ir priimdama sprendimą susilaukti vaikų, pati prisiėmė atsakomybę rūpintis vaiku kartu su tikruoju (biologiniu) tėvu. Ieškovas pažymėjo, jog įsirašė vaiko gimimo liudijime kaip vaiko tėvas tik todėl, jog atsakovė po gimdymo buvo prastos sveikatos būklės ir prastai išmanydamas Lietuvos įstatyminį reguliavimą vaiko atžvilgiu neįvertino tikrosios tokio įrašo juridinės reikšmės. Pati atsakovė pripažino faktą, kad V. Č. nėra ieškovo dukra, todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pareiga ieškovui išlaikyti atsakovės dukrą negali būti keliama ir išlaikymo savo vaikui atsakovė gali reikalauti tik iš asmens, kurio pati nusprendė byloje neatskleisti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog santuokos nutraukimo atveju sumokėti mokesčiai nėra dalijami.

Apeliaciniu skundu D. Č. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių ir nepilnamečio vaiko išlaikymo ir Nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti sekančiai: 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; 1/3 buto asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui. Priteisti iš ieškovo išlaikymo dalį nepilnametei dukrai turtu, t.y. 1/3 ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi. Priteisti iš ieškovo likusią išlaikymo dalį nepilnametei dukrai po 63,05 EUR mokamą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl turto padalijimo, kadangi toks pirmos instancijos teismo turto padalijimo būdas neatitinka teismų formuojamos praktikos bei pažeidžia atsakovės bei nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįvertino tų aplinkybių, jog tarp šalių susiklostė ypač konfliktiški santykiai, tame tarpe ir dėl nepilnamečio vaiko, todėl nepagrįstai po santuokos nutraukimo priteisė abiem sutuoktiniams po ½ buto dalis, nenurodydamas nei kuri buto dalis kam priklauso, nenustatė naudojimosi juo tvarkos, o tai suteikia galimybę ateityje šalims bylinėtis ir toliau. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas tuo pagrindu, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai tenka didesnė našta, auginant nepilnamečius vaikus. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta aplinkybė, kad šiuo metu nepilnametis vaikas dėl ieškovo nederamo elgesio ir grasinimų laikinai gyvena pas atsakovės motiną. Tokioje aplinkoje vaikas negali augti, todėl teismas, visais atvejais turėjo vadovautis prioritetiškai vaiko interesais.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti dukrai išlaikymą turtu ir priteisė po 150 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis, kadangi remiantis faktinėmis aplinkybėmis tokia išlaikymo forma neatitinka dukros interesų. Tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis turi būti reali, tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas negauna pajamų. Ieškovas ne kartą atsakovei yra sakęs, kad kai įsiteisės teismo sprendimas jis savo buto dalį perleis (padovanos) tretiesiems asmenims. Atsakovės nuomone, A. P. galimai slepia savo pajamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui priteisimą.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. P. su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovė savo reikalavimą dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo grindžia tuo, kad dalijamu butu bus nepatogu naudotis. Ieškovo nuomone, apeliantės reikalavimas priteisti jai didesnę buto dalį, o ieškovui likusią dalį priteisti nepilnametei V. Č., išlaikymu vaikui, yra ne tik nepagrįstas teisiškai, bet ir neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tenkinus tokį reikalavimą ieškovas liktų be gyvenamosios vietos. Be to taip būtų dvigubai patenkinti atsakovės reikalavimai, kadangi atsakovė prašo priteisti ir komepensaciją už komunalinius mokesčius. Atsakovė taip pat patvirtino, kad neturėtų galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui už jai tekusią didesnę dalijamo buto dalį, todėl sprendimas padalinti būtą lygiomis dalimis natūra yra pagrįstas.Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atsakovei D. Č. dėl tėvystės nuginčijimo patenkinti ir atmesti atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui A. P. dalyje dėl išlaikymo V. Č. priteisimo bei dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs ir ištyręs faktines bylos aplinkybes ir nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog LR CK normos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą vienareikšmiškai įtvirtina biologinės kilmės pirmenybės dominavimą. Atsakovė prieš pastodama suprato ir žinojo, kad vaiką augins viena, kadangi kiekviena iš šalių nors gyveno vienuose namuose, tačiau bendro ūkio nevedė ir gyveno skirtingus gyvenimus. Todėl susilaukdama vaiko atsakovė prisiėmė visas su vaiku susijusias pareigas. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, kad tarp ieškovo ir V. Č. nėra užsimezgusi socialinė tėvystė, nėra glaudaus ryšio, todėl įrašas vaiko gimimo liudijime yra formalus ir neužtikrins vaiko ir ieškovo tarpusavio bendravimo ateityje. Šiuo atveju vaikas yra mažas ir greitai prisiriša prie žmonių, todėl natūralu, jog tame pačiame bute gyvenanti ieškovą laikė tėvu. Byloje nustatyta, kad atsakovė žino, kas yra tikrasis vaiko tėvas, tačiau kategoriškai atsisako jį atskleisti taip siekdama išsaugoti neteisingą įrašą vaiko gimimo liudijime taip pažeisdama ne tik vaiko interesus, bet ir ieškovo.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė aktyvumo pareigą. Byloje privalėjo skirti DNR ekspertizę, tačiau teismas atmetė šį prašymą, motyvuodamas proceso koncentruotumu ir lėšų taupymu ir sprendimą priėmė remdamasis antraeiliais šalių paaiškinimais, kas neatitinka CK 3.148 str. 1 d. nurodyto reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo nuginčyti tėvystę, nepagrįstai priteistu laikytinas ir 150 EUR išlaikymo priteisimas V. Č.. Apeliantas taip pat nesutinka su atsakovei priteista 2949,01 EUR kompensacija už komunalinius mokesčius, kadangi santuokos nutraukimo metu sutuoktinių mokėti komunaliniai mokesčiai nėra dalijami.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį tėvystei nuginčyti ir neprašė jo atnaujinti. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Taip pat turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad neįmanoma nustatyti vaiko ir ieškovo emocinio ryšio, kuris buvo prieš du metus, kadangi ieškovas sąmoningai du metus vengia bendravimo su dukra. Mergaitė vadina ieškovą tėvu, apklausti liudytojai patvirtino, kad jis rūpinasi dukra. Ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad nėra vaiko tėvas, o pasiūlius skirtis pasiūlė prisiimti tėvystę ir iš to kylančias pareigas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo kompensaciją už komunalinius mokesčius, kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamoje santraukos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, vaikui teiktino išlaikymo formos bei sutuoktinių turto padalijimo, kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. balandžio 17 d. ieškovas A. P. ir atsakovė D. Č. sudarė santuoką. Santuokos metu 2010 m. gruodžio 3 d. gimė nepilnametė V. Č.. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką tarp šalių dėl atsakovės kaltės, pripažinti, kad jis nėra nepilnametės V. Č. tėvas bei padalinti šalių santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės V. Č. gyvenamąją vietą su ja, padalinti minėtą butą tarp sutuoktinių 2/3 dalis priteisiant atsakovei, o 1/3 dalį – ieškovui. Po santuokos nutraukimo atsakovės D. Č. kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ palikti asmenine atsakovės prievole; iš ieškovo A. P. atsakovės naudai priteisti kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius, kuri sudaro 2 949,01 EUR. Priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai turtu, t.y. priteisti jai 1/3 dalį ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusią išlaikymo dalį priteisti po 63,05 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalavimą nuginčyti tėvystę pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu, atmetė šį ieškovo reikalavimą. Nenustatęs aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas, santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą padalino lygiomis dalimis, priteisė iš ieškovo 2949,01 EUR kompensaciją atsakovei už sumokėtus komunalinius mokesčius bei tenkino atsakovės reikalavimą įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ pripažinti jos asmenine prievole. Įvertinęs tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį ir objektyviai pajėgus teikti išlaikymą bei atsižvelgdamas į tai, kad poreikius atitinkantis išlaikymas vaikui reikalingas dabar, o ne ateityje, sprendė, jog nėra pagrindo vaikui priteisti išlaikymą turtu ir priteisė iš ieškovui po 150 EUR išlaikymą šalių nepilnametei dukrai.Apeliantas A. P. nesutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu toje dalyje, kuria atmestas jo reikalavimas nuginčyti tėvystę bei tenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už atsakovės mokėtus komunalinius mokesčius.