Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.4; 2.6.3.5; 3.2.6.1; 3.2.6.4

2016 m. vasario 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei D. Č. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys UAB „MCB Finance”, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė santuoką, sudarytą 2003 m. balandžio 17 d. tarp A. P. ir D. Č. Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti; pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl D. Č. kaltės; išlaikymo iš A. P. atsakovei D. Č. neskirti; nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas A. P. nėra V. Č. tėvas, o ji nėra jo dukra; padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis su atsakove bei priteisti ieškovui prie dalijamo turto bute esančią ieškovo lovą. Nurodė, kad 2003 m. balandžio 17 dieną Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje D. Č. ir A. P. įregistravo santuoką. Gyvenant santuokoje su D. Č. 2010-12-03 gimė dukra V. Č.. Pastaraisiais metais buvimas santuokoje su atsakove tapo nebeįmanomas, kadangi ieškovo atžvilgiu nuolatos naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas. Prieš A. P. naudojamas psichologinis smurtas pasireiškia bauginimu bei grasinimu panaudoti fizinį smurtą, todėl dėl besikartojančio ir nenuspėjamo smurto pasireiškimo atvejų jis jaučiasi nesaugus gyvendamas kartu su sutuoktine, kuri ne tik pati smurtauja, tačiau smurtauti nuteikinėja ir savo seserį bei jos sugyventinį. 2014 m. gruodžio 8 d. apie 20:10 val. savo namuose, sutuoktinės sesers bei jos sugyventinio ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. P. kumščiais buvo smūgiuojama per veidą, petį, buvo pargriautas ant grindų ir laikomas, kad negalėtų pasipriešinti, tuomet žmonos sesuo sugriebė už lytinių organų ir laikė, grasino nupjauti, taip pat įvairiais daiktais ieškovas buvo mušamas į įvairias kūno vietas. Pažymėtina, jog šio smurto pasireiškimo atveju sutuoktinė D. Č. ne tik nesistengė sulaikyti besmurtaujančios savo sesers bei sugyventinio, tačiau ir pati toliau naudoja fizinį smurtą prieš sutuoktinį, t.y. ne kartą, panaudodama įvairius buityje naudojamus daiktus smurtavo prieš ieškovą, netgi jam miegant, kuomet yra visiškos bejėgiškumo ir nebudrumo būsenos, neturint galimybės sustabdyti smurto proveržio iš atsakovės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, t.y. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Šiuo atveju, D. Č. ne kartą žiauriai elgėsi su A. P., tačiau 2014 m. gruodžio 8 d. padarytas sveikatos sutrikdymas įrodo, jog D. Č. neketina išsaugoti santuokos, nesiekia sukurti tvirtos bei darnios šeimos, toliau smurtauja, todėl A. P. nemato galimybės, kad santykiai gali pasikeisti. V. Č. gimė 2010 m. gruodžio 3 d. Ieškovas A. P. sąmoningai suklaidintas atsakovės V. Č. laikė savo dukra. Ieškovui su atsakove patiems nepavykus susilaukti vaikų, atsakovė D. Č. teigė ieškovui A. P. pastosianti dirbtinio apvaisinimo būdu. Ieškovas A. P. neprieštaravo šiam atsakovės sprendimui. Atsakovė, smurtaudama prieš ieškovą, prasitarė, jog V. Č. nėra jo dukra. Ieškovui kilo abejonių dėl tikrosios savo, kaip V. Č. dukros, tėvystės bei žmonos, ištikimybės ir lojalumo savo sutuoktiniui, kadangi suabejojo dėl paties D. Č. dirbtinio apvaisinimo fakto. Ieškovas pareiškia, jog niekada nėra davęs raštiško sutikimo dirbtiniam žmonos apvaisinimui, kuris numatytas kaip privalomas sutuoktiniui bei nebuvo paimta sutuoktinio, šiuo atveju ieškovo, sperma dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Ieškovą suklaidino tai, jog atsakovė teigusi pati, be sutuoktinio pagalbos, galinti pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu, todėl jokios pagalbos iš ieškovo nereikalavo. Taip pat pabrėžtina, jog prieš atliekant moters dirbtinį apvaisinimą privalomai turi būti atliktas išsamus abiejų sutuoktinių sveikatos patikrinimas taip pat turi būti užpildyta sutuoktinių, dalyvaujančių dirbtinio apvaisinimo procedūroje, anketa. Pažymėtina, jog ieškovui, kartu su sutuoktine D. Č. nebuvo atliktas joks sveikatos patikrinimas, siekiant išsiaiškinti dirbtinio apvaisinimo galimumą bei ieškovas nepildė jokių dokumentų, nedavė sutikimų, susijusių su žmonos, D. Č., dirbtiniu apvaisinimu, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl V. Č. ir A. P. biologinės tėvystės. Sprendžiant iš to, kas išdėstyta, santuokos metu gimusi V. Č. negali būti biologinė A. P. duktė, o atsakovės suklaidintas ieškovas buvo apgaule įtikintas V. Č. tėvystės tikrumu. A. P. žinojo, jog Atsakovė D. Č. lankėsi klinikoje tiek iki nėštumo, tiek jo metu, tiek po nėštumo, tačiau išsiaiškinus klinikos teikiamas paslaugas paaiškėjo, jog diagnostikos ir ginekologijos klinika, kurioje lankėsi atsakovė, neteikia dirbtinio apvaisinimo procedūrų paslaugų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes galima teigti, jog atsakovė D. Č. savo elgesiu pažeidė sutuoktinių abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos bei visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, todėl laikytina kalta dėl santuokos iširimo. Santuokos metu A. P. ir D. Č. įgijo privalomai registruojamo nekilnojamo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įregistruotą išlaikymo iki gyvos galvos 2009-12-23 d. sutartimi, Nr. 2517, butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas: 46,40 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2009-12-18 dienai – 41 995 Eur. Ieškovas prašo nurodytą butą po santuokos nutraukimo priteisti lygiomis dalimis. A. P. yra darbingas ir išlaikymo iš D. Č. nereikalauja. Ieškovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovo pavardė lieka „P.“, o atsakovės „Č.“ (I tomas, e.b.l. 2-7).

Atsakovė D. Č. pateikė priešieškinį ieškovui A. P., kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai turėtą pavardę „Č.“, nepilnametės dukros V. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš ieškovo A. P. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai turtu, t.y. priteisti jai 1/3 dalį ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 63,05 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti sekančiai – 2/3 dalis priteisti atsakovei D. Č. ir 1/3 dalį ieškovui A. P., po santuokos nutraukimo atsakovės D. Č. kreditorinius įsipareigojimus UAB „MCB Finance“ palikti asmenine atsakovės prievole; iš ieškovo A. P. atsakovės naudai priteisti kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius, kuri sudaro 2 949,01 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į ieškinį, tačiau papildomai nurodo, kad 6 metus ieškovo ir atsakovės santuoka yra formali. Abu sutuoktiniai turėjo kitus partnerius. Atsakovės nuomone abu sutuoktiniai pažeidė pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą morališkai, tiek ir finansiškai, todėl laiko, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi ieškovas yra agresyvus bei naudoja fizinį smurtą prieš atsakovę, po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl galimybės nuolat uždirbti pajamų yra ribotos. Ieškovas dukrai išlaikymo neteikia ir yra abejonių, jog ir toliau ieškovas gali dukros išlaikymui lėšų neskirti. Todėl atsakovė prašo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui 1/3 dalį ieškovui po santuokos nutraukimo priteistino buto. 1/3 dalies buto vertė yra 13 998,33 Eur. Kadangi mokant po 150 Eur išmokas iki pilnametystės išlaikymas sudarytų 10 151,67 Eur, todėl papildomai iš ieškovo priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 63,05 Eur. Kadangi aukščiau nurodytas kreditorinis įsipareigojimas buvo paimtas šalims kartu nebegyvenant, tai jis laikytinas asmeniniu atsakovės įsipareigojimu. Kaip jau minėta, sutuoktiniai, kaip šeima, kartu negyvena nuo 2009 metų. Ieškovas visiškai neprisideda prie buto, kurį šalys įgijo bendrąja jungtine nuosavybės teise, išlaikymo, komunalinių mokesčių. Todėl atsakovė prašo kompensacijos. Teigia, kad buto savininkė V. S. mirė 2010-03-20. Butas sutuoktiniams liko pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas apsigyveno nurodytame bute. Todėl įsiskolinimas už butą sudaro nuo 2010 metų liepos mėnesio. Ieškovui tenkanti nesumokėtų mokesčių dalis yra 2 949,01 Eur. Ši dalis priteistina atsakovės naudai (I tomas, e.b.l. 68-75a; 197-202).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnametės V. Č., kurioje nurodė, kad ieškovas A. P. ir atsakovė D. Č. su nepilnamete dukra V. Č., gim. 2010-12-03, gyvena 2 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Nepilnametei sudaryta jos poreikius atitinkanti aplinka. Ieškovo, apsilankymo metu, namuose nebuvo. Atsakovė teigė, kad ji su dukra gyvena viename kambaryje, kitame – ieškovas. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Jos darbo pajamos sudaro 300 Eur/mėn. Motinos teigimu, ieškovas neduoda pinigų vaiko išlaikymui, su mergaite nebendrauja ir nesidomi jos sveikata bei ugdymu. Todėl atsakovė prašo vaiko išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnametis vaikas sveikatos problemų neturi. Nepilnametė V. Č. ugdoma namuose. Kai motina dirba, nepilnametę dukrą prižiūri atsakovės motina. Mažametė V. sakė, kad tėtis namo grįžta naktį, pas ją niekada neužeina. Mergaitė aiškino, kad tėvo nepasiilgsta, tėvas jai nieko nenuperka. Vieną kartą nupirko mažą meškiuką. Skyrius mano, kad nepilnametės dukros motina tinkamai užtikrina vaiko teisę ir interesus augti saugioje, jos poreikius atitinkančioje aplinkoje. Skyrius mano, kad tikslinga yra taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas žinojo, kad nepilnametis vaikas nėra jo biologinė dukra dar iki jos gimimo (I tomas, e.b.l. 158-159).

Ieškovas A. P. atsiliepdamas į priešieškinio argumentus nurodė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jog jis dažnai išvažiuoja į užsienį, todėl nuolatos negalės dalyvauti tvarkant bendrus šeimos reikalus. Pažymėtina, jog leidimą gyventi Lietuvoje ieškovas turėjo dar iki santuokos sudarymo, kuris buvo pratęsiamas, todėl jis neturėjo pagrindo registruoti santuoką tik iš savanaudiškų paskatų, tikintis gauti pilietybę. Atsakovė pateikia prieštaringus faktus, teigdama, jog ieškovo su atsakove santuoka yra formali, tačiau tik nuo 2009 m. pabaigos sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai santuoką sudarė nesiruošdami gyventi bendro šeimyninio gyvenimo ir vesti bendrą ūkį, tą žinojo tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl teiginys, jog tik nuo 2009 metų nebevedamas bendras gyvenimas yra nepagrįstas. Būnant santuokoje su atsakove, sutuoktiniai gyveno atskirus gyvenimus, todėl apie bendrus vaikus sutuoktiniai nekalbėjo ir jų neplanavo. Priešingai, santuokos gelbėti, kaip teigia atsakovė, net nebuvo prasmės, nes jie niekada kaip sutuoktiniai negyveno. Santuoka buvo sudaryta 2003 m., tačiau tik nuo 2009 m. gyvenimas net ir formalioje santuokoje tapo nebepakeliamas, dėl nuolatinės įtemptos atmosferos bei barnių namuose. Ieškovas vieną pagrindinių priežasčių dėl santuokos nutraukimo įvardija tai, jog atsakovė pastaruoju metu nuolatos naudoja smurtą ieškovo atžvilgiu bei neleidžia patekti į sutuoktiniams kartu priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas negali laisvai naudotis savo daiktais bei jam priklausančiu butu. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai bendrų tikslų neturėjo, santuokinio gyvenimo negyveno, todėl tai, jog atsakovė norėjo susilaukti vaikų, ieškovui nebuvo aktualu. Ieškovas nežinojo nuo ko atsakovė pastojo, žinojo, jog atsakovė galimai planavo ir dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Atsakovės teiginys, kad V. Č. ieškovą žino kaip savo tėvą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas niekada nebendravo su V. Č., jos nėra net laikęs ant rankų, niekuomet su ja nepalaikė artimo ryšio, todėl neužsimezgė jokie, nors kiek panašūs į tėviškus ryšius. Atsakovė, norėdama ir priimdama sprendimą susilaukti vaikų, pati prisiėmė atsakomybę rūpintis vaiku kartu su tikruoju (biologiniu) tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai ateities vizijos būti kartu neturėjo, tad ieškovas nejautė jokios moralinės priedermės prisiimti bet kokią priežiūros pareigą V. Č. atžvilgiu. Kaip ir pati atsakovė priešieškinyje teigia, ji sąmoningai susirado kitą partnerį, kuris neprisiėmė tėvystės pareigų, tik sutiko būti biologiniu tėvu. Pažymėtina, jog esant santuokoje pagrindas įrašyti vaiko tėvą yra santuokos liudijimas, nesiaiškinant ar tėvas yra biologinis, tėvas įrašomas vadovaujantis tėvystės prezumpcija. Ieškovas pažymi, jog įsirašė vaiko gimimo liudijime kaip vaiko tėvas tik todėl, jog atsakovė po gimdymo buvo prastos sveikatos būklės ir prastai išmanydamas Lietuvos įstatyminį reguliavimą vaiko atžvilgiu neįvertino tikrosios tokio įrašo juridinės reikšmės su to sekamomis pasekmėmis ateityje. Mergaitė yra prisirišusi tik prie mamos, ieškovo, kaip savo tėvo, nepripažįsta, kadangi tarp jų nėra užsimezgusio emocinio ryšio. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti V. Č. išlaikymui 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 63,05 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki V. Č. pilnametystės. Toks atsakovės prašymas neatitinka teisminės praktikos bei teisinio reguliavimo. Šiuo atveju pati atsakovė pripažino faktą, kad V. Č. nėra ieškovo dukra, todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, tokia pareiga ieškovui negali būti keliama. Pareigą išlaikyti vaiką turi tikrasis V. Č. biologinis tėvas, todėl išlaikymo savo vaikui atsakovė gali reikalauti tik iš asmens, kurio pati nusprendė byloje neatskleisti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas prašo padalinti sutuoktinių nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis jam ir atsakovei. Taip pat ieškovas prašo prie dalijamo nekilnojamojo turto priteisti jam miegamąją lovą, kuria pats ieškovas naudojasi gyvendamas dalijamame bute. Atsakovė prašo priteisti 2 949,01 Eur komunalinių mokesčių iš ieškovo nuo 2010 m. liepos mėnesio. Ieškovas pažymi, jog santuokos nutraukimo atveju sumokėti mokesčiai nėra dalijami, visos pajamos ir išlaidos, buvusios santuokoje yra laikomos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į bylos situaciją – tai, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota ir sutuoktiniai buvo vyras ir žmona, gyveno viename būste, visi sumokėti mokesčiai laikomi sumokėti bendrai sutuoktinių. Tokios mokesčių dalybos yra galimos tik po santuokos nutraukimo ar oficialaus sutuoktinių įforminimo dėl gyvenimo atskirai (I tomas, e.b.l. 185-190).

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. P., kuri nurodė esanti nepilnametės V. Č. auklė. Ji prižiūrėjo nepilnametį vaiką kelias savaites. Bute gyveno ieškovas, atsakovė ir kitas vyras. Kai atsakovės nebūdavo, ji palikdavo raktus kitam vyrui. Ieškovo ir atsakovės santykiai būdavo kaip tėvo ir dukros. Bute vyko remontas, buvo suremontuotas beveik visas butas. Tik virtuvė nebuvo sutvarkyta iki galo. Ji prižiūrėjo atsakovės dukrą apie 3 savaites. Nepilnametis vaikas gerai reaguodavo į ieškovą, vadindavo jį „papa“. Mergaitė buvo rami ir draugiška.

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja T. Č., kuri yra atsakovės sesuo. Ji parodė, kad Vilniuje gyvena nuo 2006 metų. Kaip šeima ieškovas su atsakove negyveno nuo 2003 metų. Žino, kad butas priklauso šalims priklauso per pusę. Tarp ieškovo ir atsakovės šeimyninių santykių nebuvo, jis priėmė atsakovę kaip dukrą. Nuo pat santuokos sudarymo šalys kartu negyveno. Teigia, kad V. prižiūrėjo tik atsakovė, o V. yra liudytojos sugyventinis. V. sutuoktinių bute negyveno. Jis butą remontavo ir būdavo tol, kol darė remontą. Kartais likdavo bute pernakvoti. Kai liudytojos ir atsakovės motina susirgo, reikėjo mergaitei auklės. Ieškovas už būstą nemokėjo.

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas V. V., kuris parodė, kad yra T. Č., atsakovės sesers, sugyventinis. Atsakovės bute darė remontą, nes tuo metu buvo be darbo. Bute pastoviai negyveno, likdavo pernakvoti kelis kartus. Už remonto atlikimą mokėjo atsakovė. Senutę V. prižiūrėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas yra minėjęs, kad jis nėra nepilnamečio vaiko tėvas, tačiau į gimimo liudijimą jis bus įrašytas tėvu.

2016-01-22 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja N. L., kuri parodė, kad yra ieškovo ir atsakovės kaimynė. Su šalimis susipažino 1993 metais. Sutuoktiniai ateidavo pas kaimynę per šventes, sveikindavo liudytoją kovo 8 proga. Į butą atsikraustė gyventi 2008-2009 metais. Teigia, kad senutę prižiūrėjo labiau ieškovas nei atsakovė. Po V. mirties bute gyveno ieškovas, atsakovė kartu su savo kitu vyru bei nepilnametis vaikas. Žino, kad atsakovė buvo nėščia nuo kito vyro. Matė, kad į butą ateidavo kitas vyras, tačiau nežino jo vardo.

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. Č., kuris parodė, kad yra sutuoktinių kaimynas, gyvena name priešais. Atsakovės teigė nepažįstantis. Matė, kaip V. išgėrinėdavo prie kiosko. Ieškovą pažįsta kaip blaivininką. Su V. kažkas būdavo kartu kai girtaudavo.

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. S., kuris parodė, kad atsakovės nepažįsta. Pažįsta asmenį, kuris atveždavo statybines medžiagas remontui – G.. Dalyvavo įvykyje, kai buvo sumuštas ieškovas. Tą vakarą ieškovas paskambino ir pasakė, kad jį nori sumušti. Liudytojas iškvietęs policiją pats atvyko į įvykio vietą. Viduje pamatė, kad bute sudaužyti daiktai, ieškovui kraujavo galva. Dalyvavo dvi girtos moterys ir vyras, kuris pabėgo. Policija vieną moterį išsivežė. Po šio įvykio ieškovas apsisprendė, kad taip gyventi daugiau nenori.

2015-11-25 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas K. H., kuris parodė, kad yra artimas ieškovo draugas. Matė ieškovą tą dieną, kai šis buvo sumuštas. Kartu su A. S. buvo atvykęs pas ieškovą po įvykio. Medikai nebuvo kviečiami. Policija išvežė vieną moterį. Vyras, dalyvavęs muštynėse, pabėgo. Matė, kad namuose buvo pilna šukių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo A. P. ir atsakovės D. Č. santuoka sudaryta 2003-04-17 Švenčionių rajono CMS, įrašo Nr. 15 (I tomas, e.b.l. 15). Santuokos metu 2010-12-03 gimė nepilnametė V. Č. (I tomas, e.b.l. 45, 76).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė naudojo prieš sutuoktinį fizinį smurtą, būdama santuokoje su ieškovu, pagimdė vaiką nuo kito vyro. Atsakovė teigė, kad ieškovas pasinaudojo ja, norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sutuoktiniai abu pripažino, kad nuo 2003 metų negyveno santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nevedė.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius negyventi šeimyninio gyvenimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CPK 185 str. leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad tikslinga yra taikyti ieškinio senaties terminą konstatuojant, jog ieškovas praleido įstatymo numatytą terminą tėvystei nuginčyti bei neprašė jo atnaujinti, todėl jo ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo yra atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko V. Č., gim. 2010-12-03, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, ieškovas nepateikė prieštaravimo priešieškinio reikalavimui, jog nepilnametė dukra liktų gyventi su motina. Nesant ginčo tarp šalių, priešieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnametės V. Č., gim. 2010-12-03, gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. Č. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vis dėlto, dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, turi atidžiai įvertinti ar toks vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisių į dalį turto perdavimas kito sutuoktinio naudai yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.

Nepilnametė šalių dukra yra penkerių metų amžiaus. Artėja laikas kai mergaitė pradės lankyti mokyklą, taigi turi būti sudaromos galimybės ir sąlygos jos gabumams lavinti ir jos saviraiškos bei bendravimo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamotomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, išlaikymas vaikui yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnametės dukros V. Č., gim. 2010-12-03, naudai priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-06-15, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina D. Č. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktiniams priklauso bendrąją jungtinės nuosavybės teise (I tomas, e.b.l. 34). Dėl nurodyto buto įgijimo pagrindo ginčo nekyla, t.y. butas sutuoktiniams atiteko pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ir nors bylos nagrinėjimo metu liudytojai liudijo tai vienos, tai kitos šalies naudai, teikdami, jog tai vienas, tai kitas sutuoktinis neprisidėjo prie senyvo amžiaus moters išlaikymo, tarp sutuoktinių ginčas dėl to nekilo. Nei vienas iš sutuoktinių neprašė pripažinti nurodyto buto asmenine nuosavybe.

Ieškovas po santuokos nutraukimo reikalavo butą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis. Atsakovė prašė teismo jai priteisti 2/3 dalis buto, o ieškovui – 1/3 dalį. Teismo posėdžio metu atsakovė kategoriškai nurodė neturinti pinigų išmokėti ieškovui kompensaciją, jei jai asmeninės nuosavybės teise būtų priteista didesnė buto dalis po santuokos nutraukimo. Atsakovė teigia, kad ieškovas neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo komunalinių mokesčių, neprisidėjo prie dukros išlaikymo, nepirko maisto, todėl nurodė, kad jai turėtų būti priteistos 2/3 dalys buto. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi atsakovė priešieškinyje kelia reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Todėl patenkinus jos reikalavimą ir priteisus jai nuosavybės teise 2/3 dalis buto, taip pat priteisus kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius – atsakovės interesai bus patenkinti daugiau nei dvigubai, o ieškovo interesai tokiu atveju būtų pažeisti. Toks turto padalinimas pažeistų ir praktikoje suformuotą sutuoktinių turto lygių dalių principą.

Šalių negebėjimas rasti abipusio sutarimo ir nenorėjimas gyventi viename bute, neįpareigoja teismo butą priteisti natūra vienam iš sutuoktinių, kitam paskiriant kompensaciją, nes šalys lygiomis dalimis turi prisiimti turto specifiškumo nulemtą valdymo ir naudojimosi nepatogumų naštą. Teismas, priteisdamas nepilnamečiam vaikui išlaikymą, jau pabrėžė, kad vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę bet ir pareigą nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau dalijant sutuoktinių turtą yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai.

Nagrinėjamu atveju teismas nemato teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio šioje dalyje ir priteisti jai 2/3 dalis nurodyto buto. Todėl tenkina ieškovo ieškinį šioje dalyje ir po santuokos nutraukimo priteisia abiem sutuoktiniams po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. Č. santuokos metu įgijo prievolę kreditoriui UAB „MCB Finance“, kurią atsakovė prašė po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine prievole, kadangi kreditas buvo paimtas, kai šalys jau nebegyveno kartu. Ginčo byloje dėl šios prievolės pobūdžio nekilo, abi šalys pripažino, kad nuo santuokos sudarymo bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno, todėl atsakovės prašymas yra tenkintinas.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Iš dalies sutiktina su ieškovo argumentais, kad sutuoktinių sumokėti mokesčiai, pajamos ir išlaidos yra laikomis bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vis gi, teismas pažymi, kad prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 3 p.

Patys sutuoktiniai ne kartą procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad nuo santuokos sudarymo kartu negyvena. T.y. jie faktiškai gyveno viename bute, tačiau negyveno kaip sutuoktiniai, tarp jų nebuvo santuokinių ryšių ir bendro ūkio jie niekada nevedė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina kompensacija 2 949,01 Eur už sumokėtus komunalinius mokesčius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 100 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (I tomas, e.b.l. 29). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo likusios 434 Eur žyminio mokesčio dalies (I tomas, e.b.l. 39). Ieškovas nepateikė prašymų priteisti jo naudai patirtas išlaidas už advokato pagalbą ir nepateikė tokių išlaidų pagrindimą patvirtinančių dokumentų.

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (I tomas, e.b.l. 147), 1 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (I tomas, e.b.l. 59, 144, II tomas, e.b.l. 7, 9). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 749 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (I tomas, e.b.l. 149).

Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis jam nėra kompensuojamas, kadangi didžiąja dalimi ieškovo ieškinys nėra patenkintas. Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra atmesti, tokiu būdu 62 Eur žyminis mokestis yra paliekamas valstybės biudžete. Priteisus ieškovui ½ dalį buto, kurio vertė yra 41995 Eur, jis turėtų į valstybės biudžetą sumokėti 472 Eur (41995 Eur / 2 x 3 proc. x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, likusi žyminio mokesčio dalis yra paliekama valstybės biudžete ir ieškovui negrąžintina. Ieškovas nepateikė prašymų priteisti jo naudai patirtas išlaidas už advokato pagalbą ir nepateikė tokių išlaidų pagrindimą patvirtinančių dokumentų, todėl jam išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi atsakovės priešieškinis dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei yra patenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės priešieškinis dalyje dėl turto padalijimo yra atmestas ir santuokoje įgytas butas padalintas lygiomis dalimis. Už turtinį reikalavimą atsakovė turėjo susimokėti 908 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį. Todėl mokėtina žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą sudaro 708 Eur ir priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Atsakovė patyrė 1 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (I tomas, e.b.l. 59, 144, II tomas, e.b.l. 7, 9). Atsakovė kėlė tokius reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei (patenkintas pilnai), nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (patenkintas pilnai), išlaikymo priteisimo (atsakovė prašė išlaikymą priteisti turtu – šis reikalavimas atmestas ir periodinėmis išmokomis – šis reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad tokį reikalavimą teismas patenkino 36,72 proc.), dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (atsakovė prašė priteisti jai 2/3 buto, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė), dėl kompensacijos priteisimo (teismas šį reikalavimą tenkino pilnai). Laikytina, kad atsakovės priešieškinis tenkintas 69,22 procentais, todėl jos naudai iš atsakovo priteistina 830,64 Eur (1 200 Eur x 69,22 proc.) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,98 Eur. Kadangi atsakovės priešieškinis tenkintas 69,22 procentais, iš jos valstybės naudai priteistina 2,15 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-12-03, gyvenamąją vietą su motina D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-06-15, iki V. Č., gim. 2010-12-03, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, unikalus Nr. 1097-4009-8015:0073, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. V. g. 5-118.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „MCB Finance“ po santuokos nutraukimo asmenine D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 949,01 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 1 euro centą) kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 830,64 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 64 euro centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 708 Eur (septynis šimtus eurų) žyminio mokesčio ir 2,15 Eur (du eurus 15 euro centų) išlaidų už procesinių dokumentų įreikimą valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.