- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1741-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23333-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Atsakovas
- UAB „Alytmedis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Alytmedis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miško aukcionas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alytmedis“ dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miško aukcionas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytmedis“ 2000 EUR nuostolių, 8 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę 2019 m. vasario 2 d. sudarytos Dalyvavimo aukcione sutarties Nr. 280 pagrindu. Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti galimybę atsakovei įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą, medieną išsikirtimui ar medienos asortimentus aukcione, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą sutartyje nustatytais tvarka ir terminais. 2019 m. kovo 12 d. atsakovė laimėjo aukcioną ir buvo paskelbta aukciono laimėtoja. Atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nepasirašė pagrindinės (notarinės formos) pirkimo – pardavimo sutarties. Sutarties 7.2 punktu šalys sutarė, jog vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kitos šalies minimaliais nuostoliais laikoma 2000 EUR dydžio suma, kurių ieškovei nereikia įrodinėti. Dublike papildomai paaiškino, kad ieškovės nuostoliai (žala) atsirado dėl atsakovės neveikimo, t.y. atsakovė buvo pasyvi ir vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovė ir žemės sklypo pardavėjai buvo aktyvūs, ėmėsi veiksmų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019 m. gegužės 10 d. Ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi ir klausė atsakovės, ar ji gali atvykti 2019 m. gegužės 3 d. 10 val. į 22 notarų biurą, tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. el. laišku atsakė, kad nurodyta data ir laikas netinka, kad pirmadienį (2019 m. gegužės 6 d.) informuos ieškovę apie tinkamą datą ir laiką, tačiau minėto įsipareigojimo (pažado) neįvykdė. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, Vilniaus m. 2-asis notarų biuras atsakovei registruotu buveinės adresu išsiuntė pranešimą ir pakvietė atsakovę atvykti į Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą 2019 m. gegužės 10 d. 13 val. Pranešimą atsakovė atsiėmė iš pašto tik 2019 m. gegužės 29 d., nors laiškas pristatytas buveinės adresu 2019 m. gegužės 9 d., tačiau jo nepavyko įteikti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Alytmedis“ atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovė pasirašė preliminarią sutartį ir atliko avansinius mokėjimus pagal sutarties 5.1 punktą ir tokiu būdu išreiškė savo įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė, priešingai nei nurodo ieškovė, neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, o jos pasirašyti negalėjo dėl to, kad nebuvo informuota apie jos pasirašymo datą ir laiką bei dėl pardavėjų atliktų vienašališkų ir nederintų su atsakove veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku siūlė pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį pasirašyti 2019 m. gegužės 3 d. 10.00 val. 22-ame notaro biure Kaune. Į šį pasiūlymą buvo atsakyta elektroniniu laišku ir informuota, jog pasiūlytas laikas netinkamas. Atsakovė po 2019 m. gegužės 6 d. telefonu informavo ieškovės atstovą, kad 2019 m. gegužės 10 d. Kauno 22-ame notarų biure yra paskirtas laikas sandoriui dėl miško sklypo pirkimo – pardavimo. Sutartu laiku pardavėjai pasirašyti sutarties neatvyko be jokios priežasties. Be to, 2019 m. gegužės 27 d. atsakyme į pretenziją atsakovė aiškiai pareiškė, jog niekada neatsisakė sandorio, nors tą ir siūlė ieškovė. 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog neva atsakovė neatvyko pasirašyti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, o prie laiško buvo pridėta notarinio liudijimo kopija. Iš liudijimo nustatyta, kad pardavėjai buvo vienašališkai suplanavę pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2019 m. gegužės 10 d. 13 val. Vilniaus miesto notarų biure, apie planuojamą notarinį sandorį atsakovė gavo pranešimą registruotu paštu 2019 m. gegužės 29 d., t.y. praėjus 19 dienų po vienašališkai pardavėjų nustatytos notarinio sandorio datos. Atsakovei nesuprantama pozicija, kuomet šalys derino notarinio sandorio pasirašymo laiką ir datą Kauno 22-ame notarų biure, o vienašališkai nusprendė sandoriui užsakyti laiką Vilniaus miesto notarų biure apie tai iš anksto nepranešusi. Mano, kad pardavėjai pažeidė sutarties vykdymo principus vienašališkai nustatinėdami notarinio sandorio datą, vietą ir laiką, tinkamai nebendradarbiaudami ir neinformuodami atsakovės apie tai, ieškovė neatliko savo, kaip tarpininkės, vaidmens tinkamai, o reikalavimas sumokėti EUR nepagrįstas. Triplike papildomai paaiškino, kad sutarties 4.1.5 punktu atsakovė tik įsipareigojo susipažinti su aukciono taisyklėmis, tačiau sutartyje nėra jokios nuorodos, kad šios taisyklės būtų sutarties neatsiejama dalimi arba, kad atsakovė įsipareigoja laikytis aukciono taisyklių, kuri yra neatsiejama sutarties dalis. Atsakovė taip pat nėra aukciono taisyklių 8.2 punkte nurodytos pardavimo sutarties šalis. Atsakovė negalėjo ir faktiškai neturėjo galimybių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, dėl ko atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neatsisakė sudaryti sutarties. Taikyti baudą už tai, kad trečioji šalis atsisakė su atsakove sudaryti pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės pasiūlymas buvo atsakovei atvykti 2019 m. gegužės 3 d. 10 val. notarų biurą Kaune, tačiau sandoris, apie kurį atsakovė nebuvo informuota, staiga buvo perkeltas į Vilniaus miestą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Miško aukcionas“ iš atsakovės UAB „Alytmedis“ 2000 EUR nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1013 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Alytmedis“ į valstybės biudžetą 6,90 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog aukcionas buvo organizuojamas per sistemą pagal ieškovės internetiniame puslapyje skelbiamas aukciono taisykles (toliau Taisyklės), su kuriomis dalyvis sutiko ir kurios reguliuoja aukciono šalių santykius. Atsižvelgdamas į tai, bei remdamasis Taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 4.2.5, 8.2 punktais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės aukciono Taisyklės ir sudarytos Dalyvavimo aukcione sutarties Nr. 280 specifika, leidžia daryti išvadą, kad aukciono dalyvis dalyvaudamas aukcione ir naudodamasis aukciono organizatorės, t.y. ieškovės, paslaugomis, kai suteikiama galimybė įgyti turtą aukciono būdu, pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo sąlygos nustatomos ir aukciono Taisyklėse, o būtent jų 8.2 punkte, ir šios teisiškai saisto pirkėją ir pardavėją, todėl atsakovės argumentus dėl Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų jai neprivalomumo, atmetė kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį, jog pagal Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2215 1.1 ir 2.1 punktus, pardavėjai ir atsakovė sutarė sudaryti pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019 m. gegužės 10 d.
7. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarė ir dėl pardavėjų su atsakove nederintų vienašališkų veiksmų. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės pateikti įrodymai, nepatvirtina, jog pati atsakovė dėjo pakankamai aktyvias pastangas, siekiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovė taip pat telefonu ar atskiru raštu kreipėsi į ieškovę, ar pačius pardavėjus, ieškojo galimybių bei tarėsi su ieškove dėl sandorio sudarymo pas notarą, ypač žinodama, kad be Taisyklėse 8.2 punkte numatyto įsipareigojimo, jai tokia pareiga kyla ir pagal Preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties 2.1 punktą. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, iš teismui pateiktų elektroninių susirašinėjimų, liudytojo paaiškinimų matyti, jog turto pardavėjai aktyviai derino pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo vietą ir laiką su ieškove, suprato tarpusavio termino nustatymo reikšmę ir jo nesilaikymo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė notarės pranešimą apie sandorio sudarymą 2019-05-10 13 val. Vilniaus notarų biure gavo 2019-05-29, tačiau tai, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo ir dėl to atitinkamai kylančios atsakomybės pagal Sutarties 7.2 punktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad po pagrindiniam sandoriui sudaryti datos atsakovė siūlė geranoriškai išspręsti situaciją nesudaro pagrindo manyti apie atsakovės aktyvius veiksmus ir tinkamą šalių bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimą, kadangi tokie veiksmai buvo atliekami po preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje šalių aptartos datos. Atkreipė dėmesį, jog suėjus preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje nustatytam terminui pagrindiniai sutarčiai sudaryti preliminari sutartis pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės atlikti avansiniai mokėjimai negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog atsakovė iki nustatyto termino neprarado suinteresuotumo sudaryti pagrindinį sandorį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkės), atsakovė nenurodė, jog neturėjo galimybės susipažinti su Sutarties sąlygomis, todėl atmetė kaip turinčius teisinės riekšmės atsakovės argumentus, jog sutartį ji sudarė prisijungimo būdu.
8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 8.2 punktą, Sutarties 4.1.5 punktą, todėl jai taikytinos netinkamai sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį pasekmes, t.y. Sutarties 7.2 punktas numatantis, jog šalis, nevykdanti pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog savo esme Sutarties 7.2 punktu nustatyta teisė atitinka netesybų tikslus ir paskirtį. Nustačius, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2000 EUR nuostolius tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alytmedis“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės pareikštą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliantės vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vadovavosi vienpusiškais ieškovės teiginiais bei neatsižvelgė į ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą, kuomet teismo posėdžio metu apklausus liudytoju R. S. paaiškėjo, jog ieškovė, žinodama apie pagrindinės sutarties sudarymo datą ir laiką, tai nuslėpė nuo atsakovės, o vėliau realizavo parduodamus sklypus kitiems pirkėjams, taip užsidirbdama iš aukciono organizavimo ir dar kartą pasipelnė iš baudos, teismui tenkinus ieškinį šioje byloje. Neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė sužlugdė pagrindinės sutarties sudarymą.
11. Pažymėjo, jog byloje turėjo būti nustatytos visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmųjų trijų sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovė. Tačiau nei ieškovė, nei teismas savo sprendime dėl to nepasisakė. Taigi teismas, neišanalizavęs civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir jų nenustatęs, neatskleidė bylos esmės. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neįrodinėja dėl to patirtų nuostolių. Ieškovė yra profesionali savo srities atstovė organizuojanti aukcionus siekiant realizuoti kitų asmenų turtą ir iš tokio tarpininkavimo uždirbanti pinigines lėšas. Atsakovė, tuo tarpu prisijungimo būdu sudarė Dalyvavimo aukcione sutartį ir siekė įsigyti parduodamus sklypus. Tačiau atsakovei buvo atimta galimybė šiuos sklypus įsigyti dėl vienašališkų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų, o ieškovė tuos sklypus realizavo kitame aukcione ir iš to užsidirbo, t.y. nepatyrė jokių nuostolių. Teismas nepagrįstai netaikė ieškovei padidinto rūpestingumo ir atidumo standartų nagrinėjamoje byloje. Teismas turėjo ieškovės nenaudai aiškinti jos parengtų sutarčių ir Aukciono taisyklių nuostatas dėl kurių byloje kilo ginčas (CK 6.193 str. 4 d.), tačiau priešingai, neleistinai plečiamai šias sąlygas aiškino ir taikė atsakovės nenaudai.
12. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu apklausus liudytoją R. S. paaiškėjo ne tik tai, kad pardavėjai vienašališkai nederinę nustatė pagrindinės sutarties sudarymo datą bei laiką, bet ir tai, kad apie tai raštu informavo ieškovę persiųsdami el. laišką, tačiau ieškovė nuslėpė šią informaciją nuo atsakovės. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į atsakovės atstovo užduotą klausimą, kodėl tokia svarbi informacija nebuvo persiųsta atsakovei, nors iki tol ieškovė intensyviai susirašinėjo ir bendravo su atsakove. Taigi, ieškovė pažeidė CK 6.200 str. nurodytus sutarčių vykdymo principus. Šiuo atveju sutartis nesudaryta dėl atsakovės neinformavimo, ką tyčia atliko ieškovė. Pažymėjo, jog realiai sandorio sudarymui buvo likę 10 dienų, per kurias ieškovė pateikė tik kelis pasiūlymus, o vėliau nuslėpė vienašališkai nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo datą ir laiką. Taigi, atsakovė negalėjo ir faktiškai neturėjo galimybių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neatsisakė sudaryti sutarties.
13. Ieškinys buvo grindžiamas tarp sutarties 7.2 p., kurio atsakovė nepažeidė, o teismas nepagrįstai ir neleistinai aiškino sutarties nuostatas ir neteisėtai taikė atsakomybę atsakovei. Taikyti baudą atsakovei už tai, kad trečioji šalis atsisakė su atsakove sudaryti pirkimo pardavimo sutartį yra nepagrįsta ir neteisėta. Sutartyje nėra įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Nuoroda sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį per 60 dienų yra numatyta Aukciono taisyklėse. Ieškovė nebuvo ir nėra Aukciono taisyklių 8.2. p. nurodytos Pardavimo sutarties šalis (tokia sutartis galėjo būti sudaroma tarp pardavėjų ir Atsakovės). Todėl visiškai nepagrįsti teiginiai apie atsakovės įsipareigojimus sudaryti pardavimo sutartį su turto savininku, kuris nėra tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties šalis. Teismas nenustatė, o ieškovė ir neįrodė, kad patyrė žalą (nuostolius). Sutiktina, kad sutartyje numatytas neįrodinėtinas nuostolių dydis, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti faktą, kad tariamas sutarties pažeidimas sukėlė jai žalą. Nors šalys sutartyje sutarė dėl minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, tačiau teismui patenkinus ieškovės ieškinį susiklostė situacija, kad ieškovė praturtėja atsakovės sąskaita, nors jokių nuostolių apskritai nepatyrė, taigi yra pažeistas teisingumo principas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Miško aukcionas“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Nepagrįsti ir klaidinantys teismą apeliantės teiginiai, jog skundžiamu sprendimu teismas priteisė tariamus nuostolius ieškovei neatsižvelgdamas į tai, kad ji pati sužlugdė pagrindinės sutarties sudarymą ir užsidirbo antrą kartą organizuodama aukcioną, kur buvo realizuoti atsakovės ketinti nupirkti žemės sklypai. Priešingai, ieškovė buvo aktyvi ir siūlė atsakovei pagrindinės sutarties sudarymo datą ir laiką, tuo metu apeliantei pasiūlymai netiko ir ji nesiėmė jokių veiksmų, kad sandoris įvyktų. Pirmosios instancijos teismas sprendimu spręsdamas dėl sutartinės atsakomybės taikytmo atsakovei pagrįstai vertino visų šalių (ieškovo, atsakovo (apelianto) ir pardavėjų) pastangas pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymui, t. y. teismas nustatė ar šalys dėjo ir kokias pastangas dėjo, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis būtų sudaryta.
16. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad ieškovė neva tai už tą patį darbą užsidirbo 2 kartus. Ieškovė iš naujo atliko darbą/paslaugą pagal naują Dalyvavimo aukcione sutartį ir iš naujo skelbė aukcioną, apmokėjimas ieškovei priklauso už kiekvieną aukcioną atskiras, todėl apeliantės teiginiai apie pasipelnymą yra nepagrįsti. Apeliantės sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (buvo pasyvi), atmetė ieškovės siūlomas susitikimo datas ir laiką pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Be kita ko, atsakovės neveikimą ir vengimą pasirašyti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį patvirtina ir teismo išvados bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas, neišanalizavęs civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir jų nenustatęs, neatskleidė bylos esmės. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino apeliantės (ne)veikimą (įdėtas pastangas, o tiksliau, neįdėtas jokias pastangas) pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymui. Tarpusavyje pasirašyta dalyvavimo aukcione sutartimi abi šalys susitarė, kad minimaliais nuostoliais laikoma 2000,00 EUR suma, kas reiškia, kad ieškovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Taigi, pirmosios isntancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinės atsakomybės taikymui.
17. Pažymi, jog ne tik ieškovė bet ir apeliantė yra savo srities specialistės ir viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose kaip savo veiklos sritį įvardija „Miško ruoša, mediena - pirkimas, pardavimas.”, todėl akivaizdu, kad apeliantė puikiai išmano kaip vyksta aukcionai, jų terminus, imperatyvias įstatymo nuostatas. Apeliantė ne tik pasirašė sutartį, susipažino su Aukciono taisyklėmis, bet po susipažinimo su Aukciono taisyklėmis darė statymus. Todėl apeliantės argumentai dėl neva trumpo 60 d. termino (su kuriuo sutiko perskaičiusi aukciono taisykles ir aktyviai dalyvaudama aukcione) vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas turėjo ieškovo nenaudai aiškinti jo parengtų sutarčių ir Aukciono taisyklių, dėl kurių kilo ginčas, nuostatas. Aiškinant 2019 m. vasario 22 d. Dalyvavimo aukcione sutartį Nr. 280 ir Aukciono taisykles, tampa aišku, kad minimos sutarties esmė yra aukcione skelbiamo turto pardavimas aukciono laimėtojui, t. y. aukcioną laimėjęs asmuo įsipareigoja nupirkti nekilnojamąjį turtą per nustatytą terminą, o jo nenupirkęs, įsipareigoja atlyginti iš anksto nustatytą šalimis minimalią žalą. Kaip teisingai pažymėjo teismas ginčijamame sprendime, šalys nustatė bendrus aiškius savo ketinimus, sutapo jų valia. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad ieškovė nuslėpė informaciją apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką ir vietą, kadangi iš byloje esančių duomenų (rašytinių įrodymų) matyti, kad apeliantei apie planuojamą sandorį buvo pranešta tinkamai: registruota pašto siunta apelianto registruotu buveinės adresu buvo siųstas Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro pranešimas (prašymas) dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietos ir laiko. Apeliantės, teigdama, kad ieškovė yra kalta dėl sutarties pažeidimo, turėjo teisę teikti priešieškinį dėl 2.000,00 EUR žalos priteisimo, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nustatyta, kad atsakovė dalyvavo ieškovės organizuotame aukcione, suteikiant galimybę atsakovei (aukciono dalyviui) įsigyti parduodamą medieną, nekilnojamąjį turtą, medieną išsikirtimui ar medienos asortimentus aukcione, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei (aukciono organizatorei) už suteiktą paslaugą 2019 m. vasario 22 d. tarp šalių sudarytoje Dalyvavimo aukcione sutartyje Nr. 280 nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1, 2 straipsniai). Aukcioną laimėjo atsakovė. 2019 m. kovo 12 d. atsakovės su E. S., V. J. S. ir R. S. (pardavėjais) sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2215, kuria pardavėjai įsipareigojo atsakovei parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo šį turtą nupirkti. Šalys sutarė, kad turto perleidimui susitaria sudaryti, kitą pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau, kaip iki 2019 m. gegužės 10 d.; prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas (Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 ir 2.1 punktai). Pagrindinė notariškai patvirtinta turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2019 m. gegužės 10 d. nebuvo sudaryta. Ieškovė vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 7.2 p., CK 6.165 str. 4 d. prašė priteisti iš atsakovės 2000 EUR nuostolių, kurie kilo dėl atsakovės kaip pasyvios šalies veiksmų vengiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, liudytojų ir šalių parodymais, ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 8.2 punktą, Sutarties 4.1.5 punktą, todėl jai taikytinos sutartyje numatytos pasekmės dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
22. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavęs civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir jų nenustatęs, neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prisijungimo būdu sudarė Dalyvavimo aukcione sutartį, neįvertino, jog pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl vienašališkų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų ir ieškovė tuos sklypus realizavusi kitame aukcione reikšdama ieškinį siekia pasipelnyti.
23. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai teisiškai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, išsamiai pasisakė dėl jų pagrįstumo ir reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl jokio pagrindo konstatuoti atsakovės nurodomo pažeidimo nėra.
24. Bylos medžiaga patvirtina, kad Dalyvavimo aukcione sutarties Nr. 280 7.2 p. atsakovė sutiko jog šalis, nevykdanti pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šalys susitarė, jog minimaliais nuostoliais laikoma 2000 EUR dydžio suma. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti šią sumą motyvuodama tuo, kad atsakovė būdama aukciono laimėtoja netinkamai vykdė Aukciono sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vengė sudaryti pagrindinę laimėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
25. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutarties 7.2 p. nustatytantis šalių pareigą atlyginti kitai šaliai 2000 EUR nuostolius netinkamai vykdant sutartį, savo esme atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, todėl ieškovės prašoma priteisti suma laikytina netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, šiuo atveju sprendžiant ieškovės reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumą, ieškovė turėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas.
26. Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, minėta, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 15, 16 punktai). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
27. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliantės argumentai, jog ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė prašomų priteisti nuostolių.
28. Šiuo atveju ieškiniu reikalaudama priteisti šalių iš anksto aptartus nuostolius, ieškovė turėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę.
29. Minėta, jog nagrinėjamu atveju šalys sudarė dalyvavimo aukcione sutartį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, aukcionas buvo organizuojamas per sistemą pagal ieškovės internetiniame puslapyje skelbiamas aukciono taisykles. Taisyklės reguliuoja aukciono organizatoriaus ir dalyvių santykius, susijusius su aukciono sistemos naudojimu, aukciono veiklą, atsiskaitymo už aukciono metu įsigytą turtą tvarką, pasiūlymų teikimą ir priėmimą, pardavimo sutarties sudarymą ir kitus susijusius klausimus (Taisyklių 2.2 p.). 2019 m. vasario 22 d. dalyvavimo aukcione sutarties 4.1.5 p. atsakovė įsipareigojo susipažinti su minėtomis aukciono taisyklėmis. Remiantis taisyklių 2.3 p. Taisyklės kartu su pasirašytomis sutartimis ir priedais bei kita su turtu susijusia ir aukciono sistemoje pateikta informacija/dokumentais sudaro visą susitarimą tarp aukciono organizatoriaus ir dalyvio. Dalyvis, sudarydamas dalyvavimo aukcione sutartį, aiškiai pripažįsta, kad perskaitė, suprato ir sutinka su visomis šiose Taisyklėse nustatytomis sąlygomis (Taisyklių 2.4 p). Atsižvelgiant į šias šalių laisva valia sudarytos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei yra privalomos ne tik sutarties, bet ir taisyklių nuostatos. Pažymėtina, jog apeliantės argumentai, jog ji sutartį sudarė prisijungimo būdu nėra pagrindas paneigti atsakovės sutartinę atsakomybę. Atsakovė remdamasi šiuo argumentu nenurodo kokią reikšmę jie turi nagrinėjamai bylai, neįvardija kokios sutarties nuostatos jai yra neaiškios, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė prieš pasirašydama sutartį neturėjo galimybių tinkamai su ja susipažinti ir laisva valia apsispręsti ar ją pasirašyti.
30. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Aukciono taisyklių 8.2 punktas numato, kad laimėtojas privalo pasirašyti pardavimo sutartį per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai jis buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, jei yra būtina informuoti trečiąsias šalis, kurios pagal taikomus įstatymus turi pirmumo teisę įsigyti turtą įstatymuose nustatyta tvarka arba, jei pardavimo sutartis gali būti pasirašyta tik gavus reikiamus leidimus iš valstybės institucijų. Kitais atvejais laimėtojas privalo pasirašyti pardavimo sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas laimėtoju. Jei, aukciono organizatoriaus nuomone, yra būtina pasirašyti preliminariąją sutartį, laimėtojas privalo ją pasirašyti per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai buvo paskelbtas aukciono laimėtoju. Šalių sutarties 4.1.2. p. šalys susitarė, jog laimėjęs aukcioną, atsakovas įsipareigoja pasirašyti preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2215 pardavėjai ir atsakovė taip pat sutarė sudaryti pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019 m gegužės 10 d. (Preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 1.1 ir 2.1 punktai).
31. Atkeiptinas apeliantės dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai užtikrina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 str. 1 d). Aukciono dalyvis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymą (CK 6.420 str. 3 d.). CK 6.421 str. relgamentuojantis sutarties sudarymo momentą numato, jog jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį. Jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą teisę paskelbti, kad rengia naują aukcioną tai prekei parduoti, per protingą terminą pranešęs pirkėjui. Šiuo atveju nesąžiningas pirkėjas neturi teisės dalyvauti naujame aukcione. Nesąžiningas pirkėjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedėjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas (CK 6.422 str. 2 d.). Taigi, ne tik tarp šalių sudaryta sutartis kartu su aukciono taisyklėmis, bet ir įstatyme įtvirtina daiktų pirkimo aukciono būdu kaip sandorio esmė lemia, jog aukcioną laimėjęs dalyvis įsipareigoja nupirkti aukcione laimėtą turtą per nustatytą terminą, o šią pareigą pažeidęs be svarbių priežasčių turi padengti nuostolius. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo nei dėl to, kad aukciono laimėtoja yra atsakovė, nei dėl to, kad pagrindė sutartis nebuvo sudaryta nustatytu terminu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, t.y. sutarties pažeidimą ir pagrįstai kostatavo, jog atsakovė pažeidė Taisyklių 8.2 punktą, Sutarties 4.1.5 punktą, todėl yra pagrindas atsakovės sutartinei atsakomybei taikyti bei priteisti iš anksto šalių aptartą minimalių nuostolių dydį pagal sutarties 7.2 punktą.
32. Atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės kaltės.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek nekilnojamo turto pardavėjų elgesį ir veiksmus siekiant pagrindinės sutarties sudarymo. Apeliantė teigdama, jog pagrindė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės iš esmės remiasi aplinkybe, jog ieškovė tyčia jos neinformavo apie 2019 m. gegužės 10 d. vizitą pas notarą ir pranešimą gavo tik 2019 m. gegužės 29 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovė buvo pasyvi ir priešingai nei turto pardavėjai būdama aukciono laimėtoja ir žinodama, kad yra įsipareigojusi nupirkti laimėtą turtą, nedėjo pastangų, kad pagrindinis sandoris būtų sudarytas. Atmestini kaip nešalinantys atsakovės sutartinės atsakomybės apeliantės kaltinimai ieškovei, jog iki sandorio sudarymo likus tik 10 dienų, atsakovei nebuvo pasiūlytas tinkamas laikas sandorio sudarymui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nuo pat preliminarios sutarties pasirašymo, t.y. 2019 m. kovo 12 d. žinojo, jog paskutinė diena sandorio sudarymui yra 2019 m. gegužės 10 d., todėl turėjo visas galimybes imtis iniciatyvos ir iš anksto susiderinti sandorio sudarymo datą tokiu būdu, kad jos prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, jog ieškovės pasiūlyta 2019 m. gegužės 3 d. diena atsakovei buvo netinkama ir ji nurodė, kad informuos ieškovą apie tinkamą datą. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tokį savo pažadą įvykdė, nors iki termino buvo likusios vos 8 dienos. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog tinkamos datos suderinimas tarp šalių buvo apsunkintas, t.y. ieškovės atstovas jau 2019 m. balandžio 30 d. el. laiške prideda turto pardavėjo žinutę, kurioje rašoma ,,matau, jog sunkiai sekasi derinti laiką pas notarą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pardavėjai 2019 m. gegužės 7 d. pas notarą pasirašydami pranešimą apie pagrindinio sandorio sudarymo vietą (Vilniuje) ir datą (2019-05-10 13 val.) norėjo dar kartą, tik šįkart oficialiai pakviesti ir pasiūlyti atsakovei sudaryti sandorį nepažeidžiant preliminarioje sutartyje nurodyto termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant apie atsakovės suinteresuotumą ir iniciatyvumą sudaryti pagrindinį sandorį reikšminga ir tai, kad žinodama, koks yra terminas sudaryti sandoriui, pasyviai iki pat 2019 m. gegužės 29 d. kuomet gavo pranešimą iš notaro, nesiėmė jokių veiksmų susisiekti su turto pardavėjais ar aukciono organizatoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė buvo pasyvi, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nebandė pasinaudoti teise bendru šalių sutarimu pratęsti terminą, nesiėmė veiksmų, kad jos pačios laisva valia prisiimta pareiga sudaryti pagrindinį sandorį būtų įgyvendinta sutartu laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti apie ieškovės nesąžiningumą ir siekį tyčia nuslėpti nuo atsakovės informaciją apie 2019 m. gegužės 10 d. susitikimą pas notarą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei pardavėjai ar ieškovė būtų siekę nuslėpti nuo atsakovės reikšmingą informaciją, toks pranešimas apie vizito laiką iš viso nebūtų sudaromas per notarą ir nebūtų siųstas atsakovei. Pažymėtina ir tai, jog nei šalių sudaryta sutartis, nei taisyklės, nei premininari sutartis nenumato ieškovės pareigos atstovauti atsakovei ar kitas būdais stengtis ir inicijuoti derybas dėl pagrindinės sutarties pasirašymo laiko ir užtikrinti, kad atsakovė jame dalyvautų ir įvykdytų savo pačios sutartimi prisiimtas prievoles. Tuo tarpu tokią pareigą atsakovei suponuoja tiek šalių sutartis ir aukciono taisyklės, tiek preliminari sutartis.
35. Atsižvlgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas įvertino atsakovės veiksmus ginčo situacijoje ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pagrindus, todėl ieškinį tenkino pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
36. Kiti apeliacino skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Miško aukcionas“ (į.k.303076369), iš atsakovės UAB „Alytmedis“ (į.k.303833356) 968 EUR bylinėjimosi išlaidų.