Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A. P. priteista civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl per griežtos bausmės ir jo atžvilgiu netaikytų BK 75 straipsnio nuostatų. Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, tvirtindamas, jog savo kaltę pripažino visiškai, skunde nuteistasis nusikalstamos veikos faktines aplinkybes aiškina kitaip, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

7. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 301 straipsnių reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir A. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvirą svetimo turto vagystę. Byloje paties nuteistojo A. P. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 195–197), nukentėjusiojo R. Ž. pareiškimu ir paaiškinimais (1 t., b. l. 9–12), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 27–35), kitų objektų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti peržiūrėti Šiaulių miesto savivaldybės pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 87–92, 97–102), neginčijamai nustatyta, kad A. P. svetimą turtą – ant žemės padėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir R. Ž. naudojamą 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną pagrobė atvirai, matant R. Ž., o po to, R. Ž. bandant nuteistąjį sustabdyti, pabėgo, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur turtinę žalą.

8. Minėta, jog nuteistasis pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl paskirtos per griežtos bausmės, taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. P., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

11. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. P. anksčiau ne vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti A. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, apeliantui paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. P. sumažintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę, yra jaunas, nori dirbti ir atlyginti priteistą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios A. P. nurodomos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgia į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs A. P. asmenybę bei jo padarytą veiką, teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir teisingai nustatė skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. A. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų apylinkės teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kartu su kitomis aplinkybėmis buvo įvertinta skiriant bausmę. Apeliantas nurodo, kad yra jauno amžiaus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas šioje byloje A. P. nebuvo pirmas. Nors apeliantas ir yra jauno amžiaus (gim. 2001 m.), tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net 7 kartus, o šiuo metu, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiui, teistas jau 8 kartus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys); vyrauja teistumai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 112–122). Ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų A. P. tinkamų išvadų nedarė ir savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. A. P. nurodo, kad nori pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą, jo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės rūšies ar trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. P. anksčiau paskirtos bausmės prevencinio poveikio nepadarė, laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai. Įvertinus byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), konstatuojama, kad A. P. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta iki dešimties mėnesių laisvės atėmimo, nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

13. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

15. Minėta, kad A. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 7 kartus, šiuo metu, įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiui, teistas jau 8 kartus. Nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Tai patvirtina A. P. polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Apelianto elgesio teigiama linkme nepakeitė net jam skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes, šias bausmes atlikęs, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus. A. P. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 123–168), nedirba (1 t., b. l. 169–170).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. P. negalimumo.

17. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

18. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 53-56), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. P. 80 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-218-1073/2020).

19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl A. P. gynėjo nepasirinkus, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 49). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad A. P. yra darbingas, o išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo 80 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. P. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.