Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. D. (E. D.) ir N. Y. dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Papildomuose paaiškinimuose (DOK - 90175) ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.988 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Dėl šios priežasties, TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Biuro atgręžtinio reikalavimo teise. TPVCAPDĮ detaliai reglamentuota ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisė, ir subjektų ratas, kurių atžvilgiu ši teisė gali būti nukreipta. Šiuo atveju, Biuras savo reikalavimą N. Y. grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą...“. TPVCAPDĮ nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek valdoma, tiek naudojama (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis („...valdant ar naudojant (toliau - naudojant)...“)) transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Be to, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių - ne, tol kol ji įregistruota - privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Kauno apygardos teismo 2008-04-24 nutartis civilinėje byloje 2A-440-259/2008; Kauno apygardos teismo 2012-04-17 nutartis civilinėje byloje 2A-763-698/2012 (Infolex duomenų bazėje nurodomas civilinės bylos Nr. 2A-763-658/2012); Klaipėdos apygardos 2010-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-253; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2018-09-04 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-80/17). Tuo tarpu, pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (ar asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2010-10­06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-840-516/2010; LAT 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; LAT 2021-03-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 39 punktas). Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju - E. D.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju - N. Y.) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl E. D. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. Y., kaip transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo - pareigos apdrausti transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Bendraatsakovis E. D. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir prašo ieškinio sumą išdėstyti mokėti dalimis kiekvieną mėnesį per 24 mėnesius. Sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros (LAT2004-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Šiuo atveju, E. D. nepateikė pakankamai tinkamų įrodymų, jog jo materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio; nėra aišku, kokios yra jo pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis; Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-340/2016). Be to, sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iškreipimą (Panevėžio apygardos teismo 2019-01-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-3-278/2019, 17punktas). Ir visgi, E. D. pateikus įrodymus apie jo itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad net ir esant sunkiai atsakovo finansinei padėčiai, egzistuojant solidariam bendraatsakoviui N. Y., iki šiol Biurui nesumokėjus nė cento, ilgas atsiskaitymas su Biuru nebūtų pateisinamas.

4. 2023-06-05 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad dėl nuostolių sumos ginčo nekyla. Sutiko pabaigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

7. Esant ieškovo ir atsakovų atstovės sutikimui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, užbaigus pasirengimo stadiją, civilinė byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles CPK 235 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Remiantis CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, kodėl teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2022-06-26 įvykusio autoįvykio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas A. M. priklausanti transporto priemonė Peugeot Speedfight valst Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b.1.3,5-21). Autoįvykio kaltininku prisipažino atsakovas E. D. (el. b. l. 3; atsakovo atsiliepimas į ieškinį). Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo. 2002-03-29 tarp ieškovo ir buvusio UAB „If draudimas“, dabartinis If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 5, kuria draudimo kompanija įsipareigojo atlikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokų trečiajam asmeniui mokėjimą, o biuras įsipareigojo kompensuoti draudimo kompanijai faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš biuro (el. b. l 29-33). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo išmokėtą draudimo išmoką If P&C Insurance AS (el. b. 1. 28, 34-40, 43-44). Ginčo dėl nuostolių dydžio nekilo.

10. Atsakovų atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, jog visa ieškovo reikalaujama suma turi būti priteista iš asmens, kalto dėl eismo įvykio, atmetant ieškinio reikalavimus atsakovei N. Y., kadangi eismo įvykis įvyko tik dėl atsakovo E. D. veiksmų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1,2,3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2008, 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-300/2010, 2013-11-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-555/2013, 2021-03-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-48-1075/2021 45 punktas ir kt.).

11. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta atsakovei N. Y. priklausiusia transporto priemone (VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3-4), kurios valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta, remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taigi ši pareiga teko atsakovei, kuri jos neįvykdė bei pažeidė įstatymo draudžiamąją normą (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, sutiktina su ieškovu, kad atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda įstatymo pagrindu, o TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu ieškovas išmokėjęs išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį, jis įgyja teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-300/2010, 2021-03-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-48-1075/2021 ir kt.).

12. Remiantis išdėstytu, atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimus, atsakovei N. Y. nepaneigus byloje nustatyto fakto, kad ji, kaip automobilio savininkė, nebuvo 2022-06-26 eismo įvykio metu sudariusi privalomos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutarties, ieškovo reikalavimas solidarių atsakovų atžvilgiu tenkintinas visiškai.

13. Atsakovams neginčijant byloje žalos dydžio, išsamiau dėl jo nepasisakyta, ieškovo išmokėtą draudimo išmoką byloje įrodžius pateiktais rašytiniais įrodymais.

14. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai laiku neatlygino ieškovui jo patirtą žalą, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 1 d.).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, iš kiekvieno atsakovo po 20,50 Eur.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

16. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK – 94569) atsakovai prašė teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesių terminui, teigiant, kad atsakovų gaunamos pajamos per mėnesį yra mažos, nuosavo būsto neturi, dėl ko reikia nuomotis būstą už 300 Eur sumą, atsakovas turi rimtų sveikatos problemų (45 proc. darbingumo lygis), todėl negali įvykdyti sprendimo iš karto. Iš su papildomais paaiškinimais pateiktos atsakovės pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad gautos atsakovės metinės pajamos sudarė apie 7 000 Eur. Remiantis VSDFV duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2023-01-01 jokių pajamų negavo (CPK 179 str.). Ieškovas, teikdamas 2023-06-02 papildomus paaiškinimus prieš teismo posėdį (DOK - 90175) tokiam prašymui prieštaravo, argumentuodamas, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovų finansinę padėtį, dėl ko būtų pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo išdėstymą.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c b. Nr. 3K-7-61/2011).

19. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbu, kad būtų išlaikyta ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyra. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Jokių objektyvių duomenų apie ieškovo kaip juridinio asmens sunkią materialinę padėtį, į bylą nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nėra pateikta ir duomenų, kad iš atsakovų ieškovui priteistina skola būtų ypač ženkli ir reikšminga vykdant savo veiklą.

20. Atsižvelgęs į priteistos sumos dydį, atsakovų turtinę padėtį, ieškovės interesą gauti sprendimu priteistą sumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo. Tačiau teismo vertinimu, atsakovų nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, yra pernelyg ilgas ir pažeidžia ieškovo interesus. Teismas, atsižvelgdamas į sunkią dabartinę atsakovų turtinę padėtį, kad nėra duomenų apie nuolatinę, ilgalaikę tokią prastą atsakovų būklę, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju 12 mėnesių terminas skolos vykdymo išdėstymui atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir neprieštarautų ieškovo interesams, atsakovams kas mėnesį mokant po 156,96 Eur (156,96 Eur / 12 mėn.), išskyrus paskutinę įmoką, kuri būtų 157,04 Eur, plius 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2023-03-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymi, kad 156,96 Eur dydžio mėnesinė įmoka yra pakankama ir ne per maža ieškovui, atsižvelgus į priverstinio išieškojimo objektyvias galimybes.

21. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovų prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti 1842,60 Eur skolos, 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimą 12 mėnesių terminui, įpareigojant atsakovus mokėti po 156,96 Eur kas mėnesį, išskyrus paskutinę dvyliką įmoką, kuri būtų 157,04 Eur, nurodytą sumą mokant iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.

22. Kadangi atsakovai yra atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2023-04-03 ir 2023-04-11 sprendimais, pašto išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniai, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, solidariai iš atsakovų E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 842,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 60 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-13 sprendimu priteistų sumų – 1 842,60 Eur nuostolių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 12 (dvylika) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 156,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 96 ct), išskyrus paskutinę įmoką, kuri būtų 157,04 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 4 ct) iki mėnesio 30 dienos bei kas mėnesį sumokant tai dienai priklausančias 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.