- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-2030-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03418-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- E. D., N. Y.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. D. ir N. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. D. (E. D.) ir N. Y. dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 842,60 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Ieškinyje nurodė, kad 2022-06-26 Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje, dėl E. D., vairavusio N. Y. priklausančią transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot Speedfight, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, If P&C Insurance AS, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5, 1.1 p.) nustatė eismo įvykio metu padarytą žalos dydį ir atlygino ją nukentėjusiam, išmokėdamas 1 842,60 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką.
2. Papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – E. D.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – N. Y.) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl E. D. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). N. Y., kaip transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvių nuostatų – pareigos apdrausti transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams. Nurodė, jog neginčija, kad atsakovas sukėlė autoįvykį, kurio metu negaliojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Ieškovas turi reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, sukėlusio eismo įvykį, o ne solidariai iš abiejų atsakovų. Yra pagrindas prašyti teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesių, kadangi atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, turi sveikatos problemų, nuomojasi gyvenamąjį būstą ir patiria išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų E. D. ir N. Y. 1 842,60 Eur nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies ir išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-13 sprendimu priteistų sumų – 1 842,60 Eur nuostolių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1 842,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 12 (dvylika) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 156,96 Eur, išskyrus paskutinę įmoką, kuri būtų 157,04 Eur iki mėnesio 30 dienos bei kas mėnesį sumokant tai dienai priklausančias 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas.
5. Teismas nustatė, kad 2022-06-26 įvykusio autoįvykio Vilniaus mieste, Barboros Radvilaitės gatvėje, metu buvo apgadintas A. M. priklausanti transporto priemonė Peugeot Speedfight valst Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b.1.3,5-21). Autoįvykio kaltininku prisipažino atsakovas E. D. (el. b. l. 3; atsakovo atsiliepimas į ieškinį). Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo. 2002-03-29 tarp ieškovo ir buvusio UAB „If draudimas“, dabartinis If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 5, kuria draudimo kompanija įsipareigojo atlikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokų trečiajam asmeniui mokėjimą, o biuras įsipareigojo kompensuoti draudimo kompanijai faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš biuro (el. b. l 29-33). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo išmokėtą draudimo išmoką If P&C Insurance AS (el. b. 1. 28, 34-40, 43-44). Ginčo dėl nuostolių dydžio nekilo.
Atsiliepimas
6. Teismas atsakovų atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, jog visa ieškovo reikalaujama suma turi būti priteista iš asmens, kalto dėl eismo įvykio, atmetant ieškinio reikalavimus atsakovei N. Y., kadangi eismo įvykis įvyko tik dėl atsakovo E. D. veiksmų, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas nustatė, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta atsakovei N. Y. priklausiusia transporto priemone (VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 3-4), kurios valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta, remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taigi ši pareiga teko atsakovei, kuri jos neįvykdė bei pažeidė įstatymo draudžiamąją normą (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimus, atsakovei N. Y. nepaneigus byloje nustatyto fakto, kad ji, kaip automobilio savininkė, nebuvo 2022-06-26 eismo įvykio metu sudariusi privalomos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutarties, ieškovo reikalavimą solidarių atsakovų atžvilgiu tenkino visiškai.
8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą 24 mėnesių terminui, ir atsižvelgęs į priteistos sumos dydį, atsakovų turtinę padėtį, ieškovės interesą gauti sprendimu priteistą sumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovų nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, yra pernelyg ilgas ir pažeidžia ieškovo interesus. Teismas, atsižvelgdamas į sunkią dabartinę atsakovų turtinę padėtį, kad nėra duomenų apie nuolatinę, ilgalaikę tokią prastą atsakovų būklę, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju 12 mėnesių terminas skolos vykdymo išdėstymui atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir neprieštarautų ieškovo interesams, atsakovams kas mėnesį mokant po 156,96 Eur (156,96 Eur / 12 mėn.), išskyrus paskutinę įmoką, kuri būtų 157,04 Eur, plius 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2023-03-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad 156,96 Eur dydžio mėnesinė įmoka yra pakankama ir ne per maža ieškovui, atsižvelgus į priverstinio išieškojimo objektyvias galimybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantai (atsakovai) E. D. ir N. Y. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-13 sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad žalą padarė kitas atsakovas E. D., pirmosios instancijos teismas atsakovės N. Y. atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą ir tuo atveju, kad atsakovų nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, yra pernelyg ilgas ir pažeidžia ieškovo interesus.
9.3. Atsakovas E. D. yra neįgalus, turintis sunkių sveikatos sutrikimų, nuo 2023-04-04 iki 2023-04-19 buvo gydytas stacionare, gaunantis tik neįgalumo pašalpą. Atsakovas gyvenamojo būsto neturi, todėl turi nuomotis patalpas. Be to, dėl sunkios finansinės padėties atsakovui iki šiol teiktina nemokama teisinė pagalba. Atsakovas dėl sunkios turtinės padėties neturi jokių objektyvių galimybių iš karto įvykdyti skundžiamą sprendimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo prašė priteistinos skolos sumokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį. Kadangi visos sumos sumokėjimas iš karto labai apsunkintų atsakovo materialinę padėtį, kas rodė būtinumą išdėstyti skundžiamo sprendimo vykdymo išdėstymą. Be to, parenkant tokios priemonės taikymą, būtent priteistos sumos išdėstymą per 24 mėnesių laikotarpį, būtų atsižvelgta ne tik į atsakovo pagrįstus interesus, bet ir į tai, kad ieškovui bus užtikrintas tam tikras pajamų šaltinis kas mėnesį, kol bus sumokėta visa priteista suma. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra gera, o atsakovas – fizinis asmuo, susidūręs su dideliais finansiniais sunkumais, socialiai teisingiau būtų išdėstyti priteistos skolos mokėjimą atsakovo atžvilgiu. Todėl remiantis šių faktų visuma, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas skundžiamo sprendimo vykdymą išdėstyti ne per 12 mėnesių terminą, o per 24 mėnesių terminą.
9.4. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyviais nurodymais, pakankamai neargumentavo dėl solidarios atsakomybės, taip pat dėl atsakovo E. D. turtinės padėties, dėl ko ieškovės ieškinys atsakovės N. Y. atžvilgiu turėjo būti atmestas, o atsakovo E. D. skundžiamas sprendimas turėjo būti išdėstytas per 24 mėnesių terminą. Taigi, jau vien tai, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai neargumentuotas, savaime lemia jo neteisėtumą. Esant šiam pagrindui skundžiamas sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai ir reikalavimai yra analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktiems prieštaravimams ir reikalavimams, dėl kurių ieškovas jau yra itin išsamiai pasisakęs procesiniame dokumente – 2023-06-02 rašte Nr. S-8633-23-(4.11.), todėl nesikartos. Pažymi, kad iki šiol apeliantai nesumokėjo ieškovui nė cento.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-06-26 Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje, dėl E. D., vairavusio N. Y. priklausančią transporto priemonę VW Golf kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot Speedfight. Kadangi transporto priemonės VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, If P&C Insurance AS, veikdamas ieškovo vardu nustatė eismo įvykio metu padarytą žalos dydį ir atlygino ją nukentėjusiam, išmokėdamas 1 842,60 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų E. D. ir N. Y. 1 842,60 Eur nuostolių.
14. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad žalą padarė atsakovas E. D., todėl, pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas atsakovės N. Y. atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovės N. Y. atžvilgiu. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista suma išdėstyta 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje netaikytina solidari atsakomybė, o iš atsakovės neturėjo būti priteista žala apskritai.
16. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
17. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu) bei šios priemonės faktiniu panaudojimu pačiam arba leidimu šia priemone pasinaudoti.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022-06-26 eismo įvykio metu atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė VW Golf nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai dalyje dėl transporto priemonės neapdraudimo įrodyti.
19. Be to, atsakovė N. Y. pažeidė ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą neapdraustos transporto priemonės savininko pareigą nenaudoti neapdraustos transporto priemonės pačiam ir neleisti ja naudotis kitam asmeniui, nes neužtikrino, kad atsakovas E. D. nepasinaudotų neapdrausta transporto priemone.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas neapdraustos transporto priemonės savininkui leisti naudoti neapdraustą transporto priemonę kitam asmeniui reiškia ne tik draudimą savininkui leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui aktyviais veiksmais, bet ir draudimą transporto priemonės savininkui būti pasyviu ir nerūpestingu tokiu laipsniu, kuris sudarytų sąlygas transporto priemone pasinaudoti kitiems asmenims.
21. Įvertinus tai, kad žalos atlyginimo pareiga kyla būtent tuomet, kai transporto priemonė dalyvauja eisme, ir tai, kad sudėtinė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dalis yra transporto priemonės savininko pareiga nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės tretiesiems asmenims, būtų nepagrįsta nustatant transporto priemonės savininko atsakomybę visiškai neatsižvelgti į aplinkybę, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovės transporto priemonė buvo panaudota prieš atsakovės valią.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
23. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos CK 3.112 ir 3.115 straipsnių nuostatos šioje byloje netaikytinos, nes šioje byloje nesprendžiamas atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, susijusias su šeimos teisiniais santykiais. Šioje byloje nagrinėjamam ginčui taikytinos TPVCAPDĮ nuostatos, pagal kurias, kaip minėta, numatyta asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę, solidarioji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šias nuostatas ir pagrįstai ieškovui nusprendė žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.
24. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išdėstytas teismo sprendimo vykdymas 12 mėnesių. Atsakovai nurodo, kad atsakovas dėl sunkios turtinės padėties neturi jokių objektyvių galimybių iš karto įvykdyti skundžiamą sprendimą, todėl priteistinos skolos sumokėjimas turėjo būti išdėstytas per 24 mėnesių laikotarpį.
25. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių būklę ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą.
26. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas).
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, yra pernelyg ilgas ir pažeidžia ieškovo interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią dabartinę atsakovų turtinę padėtį, kad nėra duomenų apie nuolatinę, ilgalaikę tokią prastą atsakovų būklę, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju 12 mėnesių terminas skolos vykdymo išdėstymui.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovų prašomam 24 mėnesių terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovams nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dviem atsakovams 156,96 Eur įmokos mokėjimas yra pernelyg didelė našta, nėra pagrindo keisti sprendimą šioje dalyje. Be to, sprendimo įvykdymo atidėjimas 24 mėnesiams pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas proceso teisės normų.
29. Atsakovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas/nepakankamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas pakankamai, priimtas sprendimas neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo apeliantai ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantai, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
32. Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
34. Ieškovas nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovų E. D. ir N. Y. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.