- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-400-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07347-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.5.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
- 2.5.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 683,56 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Nurodė, kad 2013-12-27 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas įstatymų nustatyta tvarka, veikdamas per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiajam asmeniui 1 683,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad šis atlygintų žalą, tačiau jis to nepadarė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas K. S. atsiliepime su ieškiniu sutiko (b.l. 39-40). Nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis bei ieškovo paskaičiuota žalos suma, todėl sutinka šią sumą apmokėti. Pažymėjo, kad neturi galimybės ieškovo reikalaujamą sumą sumokėti iš karto, nes jo turtinė padėtis prasta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas prašė sudaryti galimybę sumokėti ieškovo reikalaujamą sumą dalimis pagal mokėjimo grafiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo K. S. 1 683,56 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismo sprendimo vykdymą atsakovui K. S. išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 144,55 Eur dydžio įmokas, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas (b. l. 61-64). Teismas nurodė, jog atsakovas ieškinį pripažino, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 1 683,56 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 683,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-03 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams. Nurodė, kad atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto (b.l. 53), atsakovas dirba UAB „Santechninė įranga“ ir jo vidutinės mėnesinės pajamos (neatskaičius mokesčių) siekia iki 500,00 Eur (b.l. 54-56), t.y. mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje. Duomenų apie kitą atsakovui priklausantį turtą ar atsakovo gaunamas pajamas, taip pat apie kitus atsakovo turimus įsipareigojimus ar turimus išlaikytinius, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, jog atsakovo finansinė/turtinė padėtis nėra gera, todėl priteista 1 683,56 Eur suma atsakovui laikytina akivaizdžiai didele, kas sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs atsakovo finansinę/turtinę padėtį bei tai, jog ieškovas (draudikų biuras) yra juridinis asmuo, kurio finansiniai rodikliai yra stabilūs, ir kurio veikla nesusijusi su pelno gavimu, atsižvelgdamas į būtinumą sudaryti atsakovui kuo palankesnes sąlygas teismo sprendimo geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymą atsakovo atžvilgiu bus teisinga išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kuris teismo vertinimu atitinka protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus, taip pat šalių interesų pusiausvyros principą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 72,275 Eur dydžio įmokas (b. l. 68-71). Nurodė, kad skundžiama sprendimo dalis neatitinka ne tik protingumo, sąžiningumo, bet ir teisingumo apelianto šeimai kriterijų. Pažymėjo, jog dėl lėšų stygiaus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo advokato, todėl jam niekas nepaaiškinti, jog prie prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo būtinumą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra vedęs ir privalo išlaikyti savo žmoną, kuri yra VDU trečio kurso studentė ir užsidirbti pragyvenimui neturi galimybių; kad abu su žmona nuomojasi butą ir turi mokėti komunalinius mokesčius; bei į tai, kad darant tokias dideles išmokas iš jo algos, jis neturės kuo maitinti savo vaikų, jei žmona taptų nėščia. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė priimti, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas niekas neminėjo, kad jis tokius įrodymus gali pateikti, be to, dokumentų būtinybė pateikti teismui atsirado tik dabar, sužinojus, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 87-88). Nurodė, kad su skundu nesutinka, nes skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, kad jo materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad net ir esant sunkiai finansinei padėčiai (nors atsakovo pateikti įrodymai to nepatvirtina), ilgas atsakovo delsimas atsiskaityti su ieškovu nėra pateisinamas. Atsakovas piktybiškai vengia atlyginti ieškovo patirtą žalą, nesumokėjo ieškovui net dalies priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad 2013-12-27 apie 20.04 val. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas K. S., vairavęs transporto priemonę AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo R. S., ir ją apgadino. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2014-08-26 pažymos Nr. 10R-17324582-14 matyti, jog minėto eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas K. S. (b.l. 6-7), kuris taip pat yra transporto priemonės AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 8). Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykyje nukentėjęs asmuo R. S. 2013-12-30, kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, t.y. ieškovą, dėl žalos atlyginimo (b.l. 9-11). Nustatyta, kad AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7/50, pakeistos 2003-01-02 (b.l. 12-16), nuostatas ir veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam asmeniui atlygino nuostolius, išmokėdamas 1 683,56 Eur (5 813,00 Lt) draudimo išmoką (b.l. 17-30, 31). Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialui išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 32). Ieškovas dėl minėtos draudimo išmokos atlyginimo su pretenzija kreipėsi į atsakovą (b.l. 33-34), tačiau atsakovui su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš eismo įvykio metu transporto priemonę AUDI 80 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavusio ir minėtos transporto priemonės savininko – atsakovo K. S. ieškovo nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą žalos atlyginimui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad atsakovas ieškinį pripažino, tačiau netenkino atsakovo prašymo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams ir jį išdėstė dvylikai mėnesių.
Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas K. S. pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su teismo sprendimu sprendimo vykdymą jam išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios skundžiamo sprendimo dalies.
Skunde apeliantas nurodė, kad skundžiama sprendimo dalis neatitinka ne tik protingumo, sąžiningumo, bet ir teisingumo apelianto šeimai kriterijų. Pasak apelianto, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra vedęs ir privalo išlaikyti savo žmoną, kuri yra VDU trečio kurso studentė ir užsidirbti pragyvenimui neturi galimybių; kad abu su žmona nuomojasi butą ir turi mokėti komunalinius mokesčius; bei į tai, kad darant tokias dideles išmokas iš jo algos, jis neturės kuo maitinti savo vaikų, jei žmona taptų nėščia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.
Pažymėtina, kad nuspręsdamas sprendimo vykdymą atsakovui išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, atsakovas dirba UAB „Santechninė įranga“ ir jo vidutinės mėnesinės pajamos (neatskaičius mokesčių) siekia iki 500,00 Eur (b.l. 54-56), t.y. yra mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį ir jo priteistinos sumos dydį, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymą atsakovo atžvilgiu yra teisinga išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kuris atitinka protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus, taip pat šalių interesų pusiausvyros principą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Prašydamas išdėstyti skolos sumokėjimą ilgesniam nei teismo nustatytas 12 mėnesių terminas, apeliantas akcentuoja, kad jis turi išlaikyti savo žmoną, kad privalo padengti nuomojamo buto išlaidas, kad neturės galimybės išlaikyti savo vaiko, jei žmona taps nėščia ir pan. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė santuokos liudijimą, pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie socialinį draudimą, pažymą apie darbo užmokestį bei duomenis apie mokamus buto mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių ilgesniam laikui turėtų būti išdėstytas 1 683,56 Eur skolos sumokėjimas, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu ir neįrodo įprastai blogos apelianto materialinės padėties. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis, kaip vedęs vyras, privalo išlaikyti savo žmoną, neatleidžia apelianto nuo pareigos sumokėti skolą ieškovui, o tuo labiau neparodo blogos jo finansinės padėties.
Kaip jau minėta, svarbu nustatyti ir tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju apelianto) turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, jog stengiasi pakeisti savo finansinę padėtį: stengiasi gauti papildomų pajamų, ieškosi naujo ar papildomo darbo ir pan. Skunde nurodomos aplinkybės apskritai neleidžia vertinti skolininko turtinės padėties ar jos pagerėjimo ateityje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra įrodymų, kad apeliantas apskritai atlieka tam tikrus veiksmus, jog padengtų susidariusį įsiskolinimą, t.y. nėra duomenų, jog apeliantas moka tam tikrą skolos dalį ieškovui, todėl galimai tikėtina, kad ir per 24 mėnesius jis nesugebės padengti įsiskolinimo. Minėtas aplinkybes atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad papildomas skolos sumokėjimo atidėjimas šiuo atveju jau galėtų pažeisti nebe apelianto, bet ir jo kreditoriaus interesus.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išdėstyti skolą atsakovui K. S. dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 144,55 Eur dydžio įmokas, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.
Apibendrinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.