Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-228-737/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
II-228-737/2019
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00150-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Pažeidėjas
T. Z.
Advokatai
Vytautas Bučius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-228-737/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00150-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.9.9; 21.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 30 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. Z., jo atstovui advokatui Vytautui Bučiui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-1562-2019 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2019 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 66-ANR_N-1562-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo T. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą vieneriems metams. T. Z. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. vasario 9 d. 11 val. 30 min. Vilties Žemaitės g., Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinęs važiavimo greitį ir sankryžoje keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, išreikšdamas nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų staiga užtraukė rankinio stabdžio rankeną taip priversdamas transporto priemonės galinius ratus čiuožti, o sankryžoje apsisukti 180 laipsnių kampu.

Šalies argumentai

T. Z. nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad tą dieną vairavo automobilį turėdamas tikslą partempti sankryžoje sugedusį sesers M. Z. automobilį. Gatvėje buvo šlapia ir slidu. Darydamas posūkį į kairę tam, kad galėtų galine savo automobilio dalimi privažiuoti prie sugedusio automobilio priekio, staiga pasuko vairą, galinė automobilio dalis slystelėjo ne daugiau kaip 90 laipsnių kampu, tačiau jis suvaldė automobilio slydimą ir privažiavo prie sesers automobilio. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Mano, kad nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, nesukėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Posūkio manevras toje vietoje buvo būtinas, todėl nesant pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo T. Z. skundo ir palikti minėtą 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu vairuoti pareiškėjui nebuvo jokios priežasties. Pažeidėjas daug kartų baustas administracine tvarka, todėl tai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas.

Teismo posėdžio metu T. Z. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad įvykio dieną kelias buvo slidus, todėl atliekant apsisukimo manevrą slystelėjo galinė automobilio dalis. Nepaisant to, jis užbaigė manevrą ir privažiavo prie sesers automobilio. Rankinio stabdžio neužtraukė. Prieš pradėdamas stabdyti važiavo apie 40 km/h greičiu, kadangi nebuvo vietos įsibėgėjimui. Prieš apsisukdamas iki galo automobilio nesustabdė. Suplanuotas manevras buvo toks – atvažiuoti, apsisukti, sustabdyti automobilį, įsijungti atbulinę pavarą ir privažiuoti prie sugedusio automobilio. Tuo metu aplinkui nebuvo jokių kitų automobilių. Buvo stresinėje situacijoje, todėl surašant protokolą prisipažino dėl nusižengimo padarymo. Transporto priemonės ratai varomi priekiu.

Teismo posėdžio apklausta liudytoja M. Z. paaiškino, kad įvykio dieną sugedo jos automobilis, todėl paprašė brolio pagalbos. Stovėjo ant važiuojamosios dalies. Brolis privažiavo galu tam, kad galėtų užkabinti trosą automobilio vilkimui. Buvo slidu, T. Z. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h. Sėdėdama savo automobilyje ji pagalvojo, kad dėl ledo brolio vairuojamo automobilio galinė dalis šiek tiek slystelėjo. Daugiau transporto priemonių šalia nebuvo, žmonių nepastebėjo. Eismas miestelyje nedidelis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vytautas Bučius paaiškino, kad T. Z. automobilis tikrai neslydo 180 laipsnių kampu, galbūt apie 90 laipsnių ar net mažiau. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų jo kaltę. Įvykio dieną buvo slidu, kelio pakraščiai buvo apledėję. Automobilis galėjo paslysti darant apsisukimo manevrą. Pareiškėjo vairuojamas automobilis judėjo 40 km/h greičiu kaip ir policijos pareigūnų automobilis. T. Z. neneigia automobilio slydimo, tačiau ar buvo užtrauktas rankinis stabdis nėra įrodyta. T. Z. taip pat neturėjo jokių chuliganiškų paskatų ir noro pasipuikuoti.

Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (toliau – Institucijos) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu pareiškėjas T. Z. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2019 m. vasario 9 d. 11 val. 30 min. Vilties Žemaitės g., Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga padidinęs važiavimo greitį, sankryžoje keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, išreikšdamas nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų staiga užtraukė rankinio stabdžio rankeną taip priversdamas transporto priemonės galiniu ratus čiuožti, o sankryžoje apsisukti 180 laipsnių kampu. Pareiškėjas T. Z. nesutinka su Institucijos atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nurodė, kad įvykio dieną kelio danga buvo slidi ir šlapia, todėl bandant atlikti apsisukimo manevrą automobilio galinė dalis slystelėjo, rankinio stabdžio jis neužtraukė. Paaiškino, jog neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, tiesiog mėgino privažiuoti prie sankryžoje sugedusio sesers M. Z. automobilio. Aplinkui nebuvo kitų automobilių ar žmonių, todėl neturėjo jokio tikslo pasipuikuoti ar priešpastatyti save aplinkiniams. Tuo tarpu Institucija T. Z. kaltę grindžia pateiktu vaizdo įrašu bei mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, jog teismų praktikoje nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Z. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir pareigūnų fiksuota ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiaga. Peržiūrėjus minėtą vaizdo medžiagą, teismas turi pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino visų administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingų aplinkybių. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad T. Z. vairuodamas transporto priemonę staiga padidino važiavimo greitį, nors jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad važiavo ne didesniu nei 40 km/h greičiu, o iš vaizdo medžiagos matyti, kad ir policijos pareigūnų automobilio greitis bandant staiga prisivyti galimą pažeidėją siekė 42 km/h greitį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta ir tai, kad T. Z. užtraukė rankinį stabdį taip priversdamas transporto priemonės galinius ratus čiuožti ir sankryžoje apsisuko 180 laipsnių kampu. Visgi, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad vairuotojas užtraukė rankinį stabdį, nes ginčo vairavimo situacijai kilti reikšmės galėjo turėti slidi kelio danga, apledėję kelio pakraščiai, siauras kelias bei posūkio manevras. Nustatyta, jog T. Z. vairavo automobilį žiemą, esant akivaizdžiai šlapiai ir slidžiai kelio dangai, Vilties – Žemaitės gatvių sankryžoje, Dotnuvos miestelyje, Kėdainių rajono savivaldybėje. Kaip nurodė pats T. Z., jo vairuojamas automobilis buvo varomas priekiniais ratais. Norėdamas privažiuoti automobilio galine dalimi prie sesers sugedusio automobilio tam, kad galėtų pasirengti jį vilkti, jis važiuodamas apie 40 km/h greičiu prieš apsisukdamas iki galo automobilio nesustabdė, pradėjo posūkio manevrą ir automobilis slystelėjo, tačiau nepaisant to, jis užbaigė manevrą ir įsijungęs atbulinę pavarą privažiavo prie sesers automobilio. Be kita ko, iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad automobilio slydimo galine dalimi kampas buvo akivaizdžiai ne 180 laipsnių, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, o apie 90 laipsnių. Teismas pažymi, jog automobilio saugaus vairavimo kokybei apsnigta, suvažinėta ir dėl to objektyviai slidžia kelio danga, net ir lėtai važiuojant, o juolab, darant 90 laipsnių apsisukimo manevrą, minėta kelio dangos būklė, vairuotojo atidumas, atsargumas, turi neabejotinos reikšmės. Tokiomis, kaip ginčo atveju buvusiomis eismo sąlygomis, automobiliu darant staigų posūkį, teismo vertinimu, vien tik neatsargus stabdymas arba pasirinktas netinkamas stabdymo būdas (-ai), objektyviai galėjo nulemti automobilio slydimą. Vertinant tai, byloje esanti pareigūnų fiksuota vaizdo medžiaga pati savaime nepatvirtina T. Z. kaltės vairavus automobilį chuliganiškai ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Z. pozicijos.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl T. Z. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad T. Z. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos atsiliepime į skundą nėra konkretizuota, kaip T. Z. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir, kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Bylos duomenimis ginčo įvykio vieta yra Dotnuvos miestelis, todėl tiek iš liudytojos bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų bei vaizdo medžiagos matyti, kad eismas minimoje vietoje nebuvo intensyvus, aplink nebuvo matyti jokių kitų transporto priemonių, tik vienas pėsčiasis vedantis dviratį. Taigi, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, kad T. Z. automobilio tinkamai nesuvaldė dėl neatsargumo ir neatidumo, iš ko seka, jog T. Z. vairavimo veiksmai, dėl kurių jo vairuojamas automobilis apsisukant galine dalimi slystelėjo maždaug 90 laipsnių kampu, negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Todėl, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad T. Z. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio pareiškėjo vairavimo).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neabejotinai nenustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 66-ANR_N-1562-2019 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo T. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-1562-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną T. Z. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19097384952 nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Petraškienė