Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-220-979/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-27
Bylos Nr.: eI3-220-979/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09838-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo: savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-220-979/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09838-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti i teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) kreipėsi į teismą prašydama:

1.1. Panaikinti atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta, kad Administracija privalo grąžinti 10 600 Eur dydžio išlaidų sumą.

1.2. Pakeisti Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba nustačius, kad VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti CPVA iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

2. Pareiškėja prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Įgyvendindama projektą „Socialinio būsto plėtra“, projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 (toliau – Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Administracijos interneto svetainėje 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt. Skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai).

2.2. Įvykdžiusi Pirkimą, sudarė 2021 m liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8-6459 (toliau – Pirkimo sutartis) dėl buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Įsigijimo kaina – 110 000 Eur. Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 106 000 Eur – neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos rinkos vertes, buvo deklaruota ir apmokėta Projekto lėšomis.

2.3. Pirkimui, pagal jo paskelbimo datą, taikomos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatos. Sprendime nurodyta, kad Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytą lygiateisiškumo principą, 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatas, nes nustatė pasiūlymų pateikimo terminą, kuris neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

2.4. Nėra aišku, kaip buvo pažeistas Aprašo 26 punktas, kadangi yra įvykdytas reikalavimas apie Pirkimą paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje (paskelbta Administracijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt, tekstas buvo tapatus). Aprašo 28.2 papunktyje dėl 12 dienų termino pasisakoma apie perkančiosios organizacijos skelbimą (t. y. vienaskaita), nagrinėjamu atveju Administracija būtent tai ir padarė, t. y. skelbimas apie pirkimą paskelbtas interneto svetainėje 2021 m. balandžio 16 d. su nurodytu dokumentų pateikimo terminu iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), išlaikant Apraše nurodytą ne trumpesnį nei 12 dienų terminą. Be to, Aprašas nereglamentuoja skelbimų patalpinimo skirtinguose portaluose termino, neaprašyta, kad skirtinguose šaltiniuose skelbimai turi atsirasti tą pačią dieną ar kad jie visi be išimties turi paskelbti nepažeidžiant minimalaus 12 dienų termino. Administracija sąmoningai pirko straipsnio paskelbimą vėliau, negu jis buvo patalpintas Administracijos tinklapyje, dėl geresnio rezultato, kadangi buvo tikslas sulaukti kuo didesnio kandidatų susidomėjimo.

2.5. Siekiant sudominti Pirkimu kuo didesnį kandidatų ratą, informacija apie vykdomą pirkimą skelbta ne viename naujienų portale, o keliuose. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – Įmonė), kuriai buvo pavesta talpinti Pirkimo skelbimus, 2021 m. gegužės 5 d. parengė ir pasitvirtino viešo pirkimo paraišką reklaminių skydelių talpinimo www.aruodas.lt paslaugai pirkti. Paraiškoje buvo nurodyta, kad reklaminiai skydeliai užsakomi butų pirkimui pagal www.vilnius.lt skelbimą apie Pirkimą reklamuoti. Reklaminiai skydeliai buvo perkami 7 dienų laikotarpiui skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 6 d.

2.6. CPVA savo poziciją dėl tariamai galėjusio būti didesnio subjektų skaičiaus, kurie neva būtų susipažinę su kvietimu Administracijos interneto svetainėje ir visuomenės informavimo priemonėje, grindžia tik deklaratyviomis prielaidomis, neturėdama absoliučiai jokių objektyvių duomenų joms pagrįsti. Nesant duomenų apie tai, kad Administracijos veiksmai turėjo įtakos besidominčiųjų ir dalyvavusių Pirkimu skaičiui, nėra pagrindo sutikti su Agentūros išvada, kad Administracija pažeidė lygiateisiškumo principą.

2.7. CPVA pateiktas situacijos ir Aprašo nuostatų vertinimas teisiškai ydingas, pažeidžiantis perkančiųjų organizacijų lygiateisiškumą – ne visos perkančiosios organizacijos turi atliekamų (papildomų) finansinių išteklių, kuriuo galėtų skirti Aprašo nuostatų įgyvendinimui kaip tai supranta CPVA – bent dviejų skelbimų apie vykdomą pirkimą publikavimui minimalų 12 dienų terminą. Taigi, perkančiosioms organizacijoms nesudaromos lygiavertės sąlygos vykdyti pirkimus, kadangi iš pat pradžių yra sukuriama ekonominė našta, kurios ne visos perkančiosios organizacijos gali prisiimti. Be to, naujienų sklaidos ir skelbimų publikavimo aktualijų rubrikoje kaštai dažnai kinta, ir visuotinai žinoma, kad šie kaštai didėja. Taigi, matytina, kad Sprendimu CPVA pati pažeidžia lygiateisiškumo principą.

2.8. Sprendime nenurodyta koks konkretus poveikis dėl galbūt padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui, todėl pažeidimas konstatuotas nepagrįstai ir Europos komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – Gairės) numatyta finansinė korekcija (10 proc.) negali būti taikoma. Be to, nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024, kurią inicijavo Administracija ir kurioje kitą CPVA sprendimą dėl finansavimo lėšų grąžinimo teismas panaikino kaip neteisėtą, be kita ko, konstatuojant, kad nebuvo nustatinėjama ir nebuvo nustatyta kita būtina pažeidimo 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte prasme sąlyga – padaryta žala Sąjungos biudžetui ar bent galimybės, kad šios aplinkybės turėjo įtakos Sąjungos fondo biudžetui.

2.9. Jeigu teismas darytų išvadą, kad pažeidimas nustatytas pagrįstai, tuomet turėtų būti įvertintas skirtos 10 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. CPVA nepagrindė, kodėl pritaikyta 10 proc., o ne mažesnė finansinė korekcija, Sprendime nėra pateikta jokios informacijos (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta mažesnė finansinė korekcija.

2.10. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus, vienkartinio pobūdžio, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeistas nei lygiateisiškumo principas, nei Aprašo 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, finansinė korekcija turėtų būti išvis nedaroma arba iš esmės sumažinta.

2.11. LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-530-629/2025) (toliau – LVAT 2025-11-12 nutartis) ignoruojama nauja bei aktuali teismų praktika, nepasisakyta dėl itin svarbios ir aktualios naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos aiškinant Europos Sąjungos teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus kuri yra minima kituose aktualiuose LVAT nutartyse (sprendimuose): 2025 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-487-629/2025, 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025.

Atsiliepimas

3. Atsakovė CPVA atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjos prašymu tuo pagrindu, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų atitikties teisės aktams bei Administracijos įvykdytų socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad Administracija vykdydama Pirkimą, netinkamai nustatė pasiūlymų pateikimo terminą. Valstybės kontrolė siūlė už pažeidimą taikyti 10 proc. finansinę korekcija (Gairių 2.1 lentelės 4 punktas).

3.2. CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Administracijos paaiškinimus, Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytą lygiateisiškumo principą, 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatas, nes nustatė pasiūlymų pateikimo terminą, kuris neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

3.3. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT), ir Gairių 2.1 papunkčio lentelės 4 punkto nuostatomis, buvo pritaikyta 10 proc. pataisos norma nuo Pirkimo sutarties vertės, pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 10 600 Eur.

3.4. Siekiant užtikrinti konkurenciją Pirkime ir potencialių kandidatų lygiateisiškumą, turi būti užtikrinama, kad visiems kandidatams, neatsižvelgiant į tai, kokiu informacijos šaltiniu jie naudojasi, būtų suteiktas bent minimalus Aprašo 28.2 papunktyje numatytas pasiūlymų pateikimo terminas, t. y. ne mažiau 12 dienų, tokios pozicijos laikosi ir Valstybės kontrolė ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

3.5. Pareiškėja pažeidė nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą dėl pirkimų vykdymo, kuris buvo taikomas įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Projektą, pažeidimas yra padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais, todėl nėra būtina nustatyti projekto vykdytojo kaltės. Taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius Europos Sąjungos interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis). Nustatyta finansinė korekciją atitinka proporcingumo principą, kadangi buvo įvertintos visos svarbios aplinkybės, tinkamai kvalifikuotas pažeidimas ir nustatyti visus būtini jo elementai.

Motyvuojamoji dalis

3.6. Įvertinus LVAT 2025-11-12 nutartyje pateiktą aiškinimą byloje, kurios aplinkybės yra identiškos nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybėms, pareiškėjos prašymas ir jo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonė atsiliepime nurodo sutinkanti su Administracijos prašymo reikalavimais. Įmonės atsiliepimas grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais kaip nurodyta Administracijos prašyme.

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Administraciją skelbimą apie Pirkimą paskelbė Administracijos interneto svetainėje 2021 m. balandžio 16 d. ir visuomenės informavimo priemonėje: 2021 m. gegužės 6 d. www.delfi.lt. Skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai). Pirkimo sutartimi Administracija įsigijo Butą už 110 000 Eur, kur Pirkimo sutarties išlaidų dalis sudarė 106 000 Eur.

5.2. Valstybės kontrolės 2023 m. kovo 30 d. audito pastebėjimų suvestinėje Nr. AIR-PS-PPR-CPVA-DT 3 pr., be kita ko, nurodyta, kad Administracija, vykdydama pirkimą „Socialinių būstų pirkimas“, pirkimo paskelbimo data 2021 m. balandžio 16 d.), nustatė netinkamą pasiūlymų pateikimo terminą, nesilaikant Aprašo 3 punkto ir 28.2 papunkčio reikalavimų, o CPVA neužtikrino, kad būtų tinkamai įgyvendintas Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punkto reikalavimas, be kita ko, tikrinti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę. Vadovaujantis Gairių 4 punktu, siūloma taikyti 10 proc. sudarytų sutarčių verčių finansinę korekciją.

5.3. CPVA gavusi Valstybės kontrolės pastebėjimą dėl galbūt netinkamai nustatyto pasiūlymų pateikimo termino, registravo įtarimą apie pažeidimą (2023 m. lapkričio 6 d. Nr. IT02) ir pradėjo tyrimą.

5.4. Administracija teikdama paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad:

5.4.1. Socialinio būsto pirkimo komisijos sprendimu pavesta Įmonei skelbti informaciją apie socialinių būstų pirkimą www.vilnius.lt, Įmonės interneto svetainėje www.vmb.lt, portaluose www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt ir Vilniaus miesto savivaldybės socialiniame tinkle Facebook, kur pasiūlymų pateikimo laikas iki 2021 m. gegužės 14 d.

5.4.2. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Administracijos interneto svetainėje 2021 m. balandžio 16 d. su nurodytu dokumentų pateikimo terminu iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), išlaikant Apraše nurodytą ne trumpesnį nei 12 dienų terminą, t. y. dokumentų pateikimo terminas buvo nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., iš viso 29 dienos.

5.4.3. Visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt Administracijos skelbimas patalpintas 2021 m. gegužės 6 d., skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. gegužės 14 d. (imtinai), skelbimo turinys, vadovaujantis Aprašo 26 punktu, buvo tapatus, t. y. Aprašo 26 punktas buvo įgyvendintas. Pažymi, kad Aprašas nereglamentuoja skelbimų patalpinimo skirtinguose portaluose termino, be to, Apraše neaprašyta, kad skirtinguose šaltiniuose skelbimai turi atsirasti tą pačią dieną.

5.4.4. Administracija sąmoningai pirko straipsnio paskelbimą vėliau, negu jis buvo patalpintas Administracijos tinklapyje, dėl geresnio rezultato. Kai naujienų skaidos portale pasirodydavo informacija apie pirkimą, Administracija sulaukdavo didesnio kandidatų aktyvumo, kadangi dokumentų pateikimo terminas jau buvo įpusėjęs. Kandidatai vangiai teikdavo pasiūlymus nuo skelbimo patalpinimo dienos, kadangi per beveik ne pilną mėnesį butas galėjo būti parduotas kitiems, ar galėjo būti pasirašyta preliminari sutartis ar kitas susitarimas dėl buto pirkimo. Kandidatai vengė bereikalingo dokumentų pildymo ir rinkimo.

5.4.5. Portale www.delfi.lt skelbimą išlaikant netrumpiau 24 valandų aktualijų rubrikoje (pirmajame tinklapio puslapyje), užtikrinama didesnė skaitytojų auditoriją, tai kainavo 700 Eur pridedant PVM. Jei Administracijai reikėtų išlaikyti straipsnį aktualijų rubrikoje 29 dienas, kainuotų apie 20 000 Eur pridedant PVM. Pagrindinis perkančiosios organizacijos tikslas buvo sulaukti kuo didesnio kandidatų susidomėjimo.

5.4.6. Siekiant sudominti Pirkimu kuo didesnį kandidatų ratą, informaciją apie Pirkimą skelbta ne viename naujienų portale, o keliuose. Įmonė 2021 m. gegužės 5 d. parengė ir pasitvirtino viešo pirkimo paraišką reklaminių skydelių talpinimo www.aruodas.lt paslaugai pirkti. Paraiškoje buvo nurodyta, kad reklaminiai skydeliai užsakomi butų pirkimui pagal www.vilnius.lt skelbimą apie Pirkimą reklamuoti. Reklaminiai skydeliai buvo perkami 7 dienų laikotarpiui skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 6 d., vieno reklaminio skydelio kaina siekė 405 Eur pridedant PVM.

5.4.7. Administracija užtikrino, kad atliekant Pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Aprašo ir Pirkimo sąlygos įgyvendintos teisingai. Administracija, siekdama didesnio susidomėjimo, skelbė informaciją apie Pirkimą keliuose mokamuose portaluose. Lygiateisiškumo principas užtikrintas, nes visiems kandidatams buvo sudarytos tos pačios sąlygos. Naujienų sklaidos portalo paskirtis informuoti visuomenę apie aktualijas, naujienas. Aktualijos, tai įvykis, su kuriuo visuomenė supažindinama konkrečią dieną. Po kelių dienų prieš kelias dienas skelbtą naujieną pakeičia naujos. Jei straipsnis ir būtų patalpintas naujienų sklaidos portale tą pačią dieną, kaip ir perkančiosios organizacijos tinklapyje, nors to Aprašas nereglamentuoja, visuomenės pasiekiamumas būtų toks pats. Niekas negali užtikrinti, kad 2021 m. balandžio 16 d. straipsnį naujienų sklaidos portale pamatytų didesnis kiekis potencialių kandidatų, nei kad jį pamatė 2021 m. gegužės 6 d.

5.5. Sprendime, be kita ko, pateiktos išvados, kad:

5.5.1. Sistemiškai vertinant Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad nepriklausomai kur yra skelbiamas skelbimas, abiem atvejais turi būti užtikrinta, kad nuo skelbimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminas sudarys ne mažiau, kaip 12 dienų. Įvertinus pasiūlymų pateikimo terminus, nustatyta, kad www.delfi.lt paskelbtame skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 8 dienos nuo skelbimo paskelbimo dienos, t. y. neatitinka Aprašo 28.2 papunkčio reikalavimų, kadangi yra 4 dienomis trumpesnis nei nustatytas privalomas minimalus 12 dienų terminas. Taip neužtikrintas tiekėjų, kurie galėjo susipažinti su kvietimu Administracijos interneto svetainėje ir visuomenės informavimo priemonėje lygiateisiškumas, kadangi pastarieji turėjo per trumpą ir ne vienodą pasiūlymų pateikimo terminą.

5.5.2. Tai, kad skelbimuose pateikta informacija yra tapati, nepaneigia Administracijos pareigos užtikrinti, jog pasiūlymų pateikimo terminas atitiktų Aprašo 28.2 papunkčio reikalavimą, bei nepaneigia padaryto pažeidimo.

5.5.3. Administracijos argumentai dėl skelbimų paskelbimo kaštų ir informacijos tinkamos sklaidos nėra susiję su nustatytu pažeidimu, todėl CPVA dėl jų nepasisako. Administracija sprendžia kokius finansinius išteklius skiria pirkimų skelbimui bei kada juos yra optimaliausia skelbti, kad būtų užtikrinta tinkama pasiūla, tačiau šiais argumentais negalima paneigti Aprašo 28.2 papunktyje nustatytą reikalavimą dėl minimalaus pasiūlymų pateikimo termino.

5.5.4. Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytą lygiateisiškumo principą, 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatas, nes nustatė per trumpą pasiūlymų pateikimo terminą, neatitinkantį imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

5.5.5. Atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nesilaikoma pasiūlymų arba prašymų leisti dalyvauti priėmimo terminų, t. y. kai viešojo pirkimo direktyvose nustatyti terminai sutrumpinami 30 proc. arba daugiau (bet mažiau nei 50 proc.), siūlant taikyti 10 proc. finansinę korekciją, ir atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo pateikimo terminas buvo sutrumpintas 33,3 proc. (4*100/12) taikoma 10 proc. pataisos norma nuo Pirkimo sutarties vertės, įskaitant pakeitimų vertes, tenkančias Projektui, t. y. nuo 106 000 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 10 600 Eur.

5.6. Pareiškėja nesutikdama su CPVA vertinimu, kreipėsi į teismą nurodydama, kad tinkamai įgyvendino Aprašo nuostatas, Sprendime nenurodyta koks konkretus poveikis dėl galbūt padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui, ir nėra pateikta jokios informacijos (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta mažesnė finansinė korekcija.

6. Administracinėje byloje keliamas esminis klausimas dėl skelbimuose apie Pirkimą nustatyto pasiūlymų pateikimo termino, t. y., ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtame skelbime apie Pirkimą gali būti nustatytas trumpesnis pasiūlymų teikimo terminas, negu nurodytas Aprašo 28.2 papunktyje (2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1036 redakcija).

7. Aprašo 26 punkte (2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1036 redakcija) nurodyta, kad apie skelbiamas derybas perkančioji organizacija turi paskelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir bent vienoje visuomenės informavimo priemonėje. Tais atvejais, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 Eur, apie skelbiamas derybas gali būti skelbiama tik perkančiosios organizacijos interneto svetainėje. Skelbimų apie nekilnojamųjų daiktų pirkimą turinys visur turi būti tapatus. Skelbiamų derybų atveju kandidatas pasiūlymą ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus turi pateikti per perkančiosios organizacijos skelbime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos, kai nuosavybėn perkamas būstas ar nekilnojamieji daiktai nuomojami, išskyrus Aprašo 28.3 papunktyje (3 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo dienos, kai nuomojamas nekilnojamasis daiktas ir numatoma pirkimo sutarties vertė ne didesnė kaip 1 000 Eur) nurodytą atvejį, ar įsigyjama teisių į juos (Aprašo 28.2 papunktis (2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1036 redakcija)).

8. Aprašo 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatos iš esmės reiškia, kad būtini bent du viešojo pirkimo viešinimo šaltiniai (perkančiosios organizacijos interneto svetainė ir bent viena visuomenės informavimo priemonė), kuriuose turi būti išlaikytas minimalus 12 dienų terminas iki viešojo pirkimo dokumentų pateikimo. Byloje nėra ginčo, kad Administracijos interneto tinklalapyje skelbime nustatytas pasiūlymų teikimo terminas buvo didesnis už Aprašo 28.2 papunktyje nustatytą minimalų 12 dienų terminą, tačiau portale www.delfi.lt esančiame skelbime nustatytas pasiūlymų teikimo terminas buvo mažesnis (8 dienos) už Aprašo 28.2 papunktyje nustatytą minimalų 12 dienų terminą.

9. Nors pareiškėja akcentuoja, kad minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminas turi būti užtikrinamas paskelbus tik pirmąjį skelbimą, tačiau sistemiškai aiškinant Aprašo 26 punkto ir 28.2 papunkčio nuostatas, darytina išvada, kad visose perkančiosios organizacijos skelbimuose nustatytas terminas teikti pasiūlymus ir dokumentus negali būti trumpesnis kaip 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos. Pareiškėjos teiginiai, kad nustačius ilgesnį nei 12 dienų pasiūlymų pateikimo terminą, būtų patiriamos didelės išlaidas, vertintini tik kaip gynybinė pozicija, kadangi nors ir skelbiant apie Pirkimą pasirinktoje visuomenės informavimo priemonėje yra patiriamos išlaidos, tačiau tai negali sudaryto pagrindo nesilaikyti Aprašo nuostatų ir esminių viešojo pirkimo principų. Viešųjų pirkimų dalyvių, galėjusių susipažinti su Pirkimu per Administracijos interneto svetainę, ir viešųjų pirkimų dalyvių, galėjusių susipažinti su Pirkimu per visuomenės informavimo priemones, galimybės parengti ir pateikti pasiūlymus laiko atžvilgiu skyrėsi, todėl dalyvių, galėjusių susipažinti su Pirkimu per visuomenės informavimo priemones, galimybės parengti ir pateikti pasiūlymus laiko atžvilgiu buvo nepagrįstai ribojamos, kas sudaro pagrindą pripažinti tiek Aprašo nuostatų, tiek viešųjų pirkimų dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Toks Aprašo nuostatų vertinimas yra pateiktas LVAT 2025-11-12 nutartyje, t. y. LVAT išnagrinėjus pareiškėjos ir atsakovės ginčą dėl nustatyto pažeidimo, būtent dėl Apraše įtvirtintų pasiūlymų pateikimo terminų.

10. LVAT 2025-11-12 nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad viešųjų pirkimų principais turi būti vadovaujamasi aiškinant ir taikant visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatų turinį, inter alia (be kita ko) tiek tarptautinių ir supaprastintų, tiek klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų procedūrų nuostatas. Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešųjų pirkimų sutarties sudarymo arba viešųjų pirkimų pabaigos kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Viešųjų pirkimų principų laikymasis garantuoja viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų įgyvendinimą, nesąžiningos konkurencijos viešųjų pirkimų procedūros prevenciją ir viešojo intereso apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022; kt.).

11. Pareiškėja mano, kad šioje administracinėje byloje LVAT 2025-11-12 nutartis nėra aktuali, kadangi turi būti vadovaujamasi kitose LVAT nutartyse (sprendimuose), priimtose administracinėse bylose, kuriose perkančiosios organizacijos skundai yra patenkinti, pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi pareiškėjos nurodytos LVAT nutartys (sprendimai), nors ir priimti perkančiosios organizacijos naudai, tačiau bylose buvo sprendžiami ginčai dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, 3 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją ir VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, pakeitus rangos sutarčių sąlygas, ir Administracijai negalint pateikti pirkimo dokumentų, pagrindžiančių sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir sutarties sudarymo t. y. pareiškėjos nurodytose bylose nebuvo sprendžiami kausimai dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų teikimo terminų, todėl pareiškėjos nurodyta LVAT praktika nėra aktuali šioje administracinėje byloje.

12. Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis (Reglamento 2 straipsnio 37 punktas). Reglamento 143 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis.

13. ESTT yra išaiškinęs, kad pažeidimais yra nustatomas tais atvejais, kai yra trys būtinosios sąlygos: 1) ūkio subjektas savo veiksmais ar neveikimu atlieka teisės pažeidimą; 2) atliekamas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinius ir investicijų fondus pažeidimas; 3) atliktas pažeidimas sukėlė realią ar potencialią žalą Europos Sąjungos biudžetui (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimą byloje Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 2023 m. birželio 8 d. sprendimą byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451). Pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų yra padaroma arba gali būti padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimas pripažįstamas atliktu, jeigu atliktas Europos Sąjungos teisės arba valstybių narių nacionalinės teisės pažeidimas gali daryti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimui konstatuoti nėra būtina įrodyti konkretų pažeidimo finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, ECLI:EU:C:2016:562, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, ECLI:EU:C:2017:940)

14. Administracija, vykdydama Pirkimą, nustatė Aprašo nuostatų reikalavimus neatitinkančius pasiūlymų teikimo terminus, kas apribojo dalies potencialių Pirkimo dalyvių galimybes pateikti pasiūlymus ir Administracijai pasirinkti racionaliausią pasiūlymą. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad, finansavus visas Pirkimo metu Administracijos faktiškai patirtas išlaidas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, Administracijos atliktas pažeidimas galėjo sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui. Taigi Sprendime yra įvertinta pažeidimo keliamą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Administracija, veikdama kaip ekonominės veiklos vykdytojas, atliko Aprašo nuostatų ir lygiateisiškumo principo pažeidimą. Administracijos kaltė dėl atlikto pažeidimo neturi reikšmės pažeidimo kvalifikavimui. Administracijos ir Įmonės argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad, nenustačiusi Administracijos kaltės, Sprendimu nepagrįstai taikė finansinę korekciją (žr. LVAT 2025-11-12 nutartį).

15. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ekonominės veiklos vykdytojo kaltę (tyčią ar aplaidumą) darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). Aplinkybė, kad teisės aktų pažeidimas nesukėlė jokių konkrečių, apčiuopiamų padarinių, savaime nereiškia, kad neigiami padariniai apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato galimybės netaikyti finansinės korekcijos, jeigu yra nustatomi iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; kt.).

16. Sprendimu taikyta fiksuota 10 proc. dydžio finansinė korekcija. Gairių 1.1 skirsnyje nurodyta, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Gairių 1.4 skirsnyje nurodyta, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, nacionalinės teisės pažeidimų komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

17. ESTT yra išaiškinęs, kad finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. prejudicinį sprendimą byloje Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853). PAFT 7 priedo 10 punktas nustato, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

18. Nagrinėjamu atveju Administracija, įgyvendindama Projektą, siekė užtikrinti būtinuosius socialinius visuomenės poreikius, t. y. užtikrinti visuomenės galimybes įgyti socialinius būstus. Administracija skelbė informaciją apie Pirkimą daugiau nei vienoje visuomenės informavimo priemonėje, tačiau pažeidė Aprašo nuostatas ir lygiateisiškumo principą, t. y. Administracija apribojo dalies potencialių Pirkimo dalyvių galimybes teikti pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad Sprendimu taikytas 10 proc. finansinės korekcijos dydis turi būti mažinamas, t. y. finansinės korekcijos dydis yra suderinamas su finansinių korekcijų tikslais ir yra proporcingas Administracijos atliktiems pažeidimams (žr. LVAT 2025-11-12 nutartį).

19. Pasisakydama dėl skundo argumentų, kiek tai susiję su Sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad CPVA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

20. Nustačius, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė