Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams antstoliui A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus transportas“ dėl 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. A., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra:

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.,

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 518,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.,

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.,

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 518,88 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P.,

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P.,

vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P..

Bendra išieškomų skolų suma – 15 097,22 Eur.

2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastos vardinės akcijos – 100 vnt.

2019 m. kovo 6 d. antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad „Atsižvelgiant į VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyti 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkui D. B., nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, bendrą vertę – 2 896 Eur“.

2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo turto įkainojimo“ antstolis nustatė iš pirmųjų varžytynių parduodamo skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kainą 80 proc. nuo 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu „Dėl areštuotos turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos areštuotu turto vertės – 2 317 Eur.

2019 m. balandžio 15 d. pranešimu apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pranešė, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. 09 val. 27 min. 26 s. (varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 15 d. 09 val. 27 min. 59 s.) vyksta skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, pardavimas iš pirmųjų varžytynių. Pradinė turto pardavimo kaina – 2 317 Eur, varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. gegužės 6 d. varžytynės baigtos. Įvykusių varžytynių metu skolininko turtas – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų – parduotas už 2 353 Eur didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB „Vilniaus transportas“.

2019 m. birželio 4 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Gautos lėšos – paskirstytos.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad antstolis varžytynes paskelbė baigtomis ankščiau laiko (nesilaikant 30 dienų termino), buvo netinkamai nustatyta įmonės akcijų vertė, ieškovas turėjo kito turto, į kurį antstolis galėjo nukreipti išieškojimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724-725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.). Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15 d. paskelbtas skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, pardavimas iš pirmųjų varžytynių, varžytynių pradžia 2019 m. balandžio 15 d. 09 val. 27 min. 26 s., varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 15 d. 09 val. 27 min. 59 s. Pradinė turto pardavimo kaina – 2 317 Eur. Varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 6 d. varžytynės baigtos. Laimėtoja UAB „Vilniaus transportas“ už išvaržomą turtą pasiūliusi 2 353 Eur. 2019 m. birželio 4 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja antstolis, o elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Bendroji varžytynių tvarka pateikta CPK 713 straipsnyje. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas. Varžytynės baigiamos: po trisdešimties dienų – iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų; po dvidešimties dienų – iš varžytynių parduodant visą kitą turtą (CPK 713 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

CPK 713 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti 30 dienų (CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir 20 dienų (CPK 713 straipsnio 4 dalies 2 punktas) terminai numatyti siekiant kaip įmanoma labiau ir plačiau išviešinti turto pardavimo iš varžytynių faktą, tokiu būdu į turto realizavimo procesą pritraukiant kuo daugiau suinteresuotų asmenų (potencialių pirkėjų). Įgyvendinant šią išviešinimo funkciją skatinama efektyvi pirkėjų konkurencija, kurios siekiamas tikslas – skolininko turtą realizuoti už maksimalią kainą. Tokį įstatymų leidėjo tikslą patvirtina ne tik analizuojamos proceso normos turinys, bet ir šios bei kitų teisės normų sisteminė analizė. CPK 713 straipsnio 4 dalies pirmame ir antrame punkte įtvirtintų terminų skirtumai, kuomet mažesnės vertės kilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių tęsiasi 20 dienų, o nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas bei didesnės vertės kilnojamasis turtas – 30 dienų, patvirtina rinkoje nusistovėjusią praktiką, kad didelės vertės bei nekilnojamajam turtui parduoti būtinas ilgesnis terminas, reikalingas pirkėjui tiek informacijai surinkti bei įvertinti, tiek valiniam sprendimui dėl turto įsigijimo priimti.

Šiuo atveju išvaržomam turtui taikomos CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios 30 dienų varžytynių terminą. Ginčo dėl to byloje nėra.

Minėta, CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas savarankiškas pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu – jeigu turtas parduotas anksčiau negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas. Kaip jau nustatyta, 2019 m. balandžio 15 d. paskelbtas ieškovui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių. Remiantis CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punktu, varžytynių pabaiga numatyta 2019 m. gegužės 15 d. Antstolis varžytynes paskelbė baigtomis 2019 m. gegužės 6 d., kas šiuo atveju, teismo vertinimu, yra akivaizdus ir esminis ne tik ieškovo, bet ir kitų suinteresuotų asmenų – išieškotojų – teisių pažeidimas.

Nors antstolis savo poziciją dėl varžytynių termino grindžia technine klaida, tačiau sutrumpinus varžytynių terminą ir varžytynes paskelbus baigtomis anksčiau nei po 30 dienų, buvo iš esmės pažeistos tiek išvaržomo turto savininko (ieškovo), tiek potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytynėse ir tokiu būdu turtą parduoti už didesnę kainą, kas atitiktų ir kreditorių interesus. Antstolis, pastebėjęs galimą techninę klaidą, turėjo imtis aktyvių veiksmų ją pašalinti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, to padaryta nebuvo, t. y. nebuvo priimtas joks patvarkymas dėl klaidos taisymo, nėra jokių duomenų, kad apie techninę klaidą buvo informuotas VĮ Registrų centras, tvarkantis elektroninės Antstolių informacinės sistemą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad antstolis, pastebėjęs techninę klaidą, varžytynes atšaukė ar joms pasibaigus – pripažino neįvykusiomis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kokių priemonių buvo imtasi ištaisyti techninę klaidą ir ar apskritai buvo imtasi kokių nors veiksmų. Todėl šiuo atveju antstolio nurodoma galima techninė klaida neeliminuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų varžytynių negaliojimo pagrindų.

Antstolio teigimu, buvo išlauktas visas varžytynių terminas, varžytynėse be UAB „Vilniaus transportas“ daugiau niekas nedalyvavo. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai.

Kaip minėta, varžytynes organizuoja antstolis, visa informacija apie varžytynes skelbiama internetiniame tinklalapyje https://www.evarzytynes.lt. Internetiniame tinklalapyje skelbiami duomenys apie parduodamą turtą, varžytynių pradžią bei pabaigą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog būtent tokie duomenys buvo skelbiami ir apie ieškovo išvaržomą turtą, nurodant, jog varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 6 d. 09:27:59. Tokiu būdu visiškai nelogiškas atsakovo teiginys, kad buvo išlauktas visas varžytynių laikas, nes neaišku, kokiu būdu varžytynių dalyviai buvo informuoti ir galėjo žinoti apie ilgesnį varžytynių terminą. Pastebėtina, jog viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje netalpinami vykdomojoje byloje priimti antstolio patvarkymai ir pranešimai dėl varžytynių. Taigi šiuo atveju suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma apie antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ bei 2019 m. balandžio 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie varžytynes, kuriuose buvo nurodyta varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 15 d. 09 val. 27 min. 59 sek. Iš to seka, kad varžytynių dalyviai negalėjo žinoti apie ilgesnį varžytynių terminą ir galimybę jose dalyvauti, kai jos pagal oficialiai skelbiamus duomenis jau buvo pasibaigusios 2019 m. gegužės 6 d. 09:27:59. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis – UAB „Vilniaus transportas“.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog varžytynes pabaigus anksčiau, nei buvo numatyta jas skelbiant, buvo apribota potencialių pirkėjų galimybė varžytis dėl turto pirkimo, apribojus prielaidas konkuravimui buvo pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojų interesai (tikėtina buvo galimai gauta mažesnė kaina) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2017).

Taip pat būtina pažymėti ir tai, kad skolininkas gera valia, savanoriškai dengdavo įsiskolinimus, t. y. bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. N. A. informavo antstolį, jog D. B. sumokėjo jam 2 000 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. N. A. taip pat pranešė, kad skolininkas sumokėjo 500 Eur grynais, 2019 m. gegužės 2 d. skolininkas D. B. antstoliui pervedė 2 005 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog įmokėdamas dalį įsiskolinimo į antstolio sąskaitą, derino su išieškotojais, kad jie prašys sustabdyti vykdymą, bet nesuprato, jog jis pats tai turi padaryti. Viena vertus, tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais duomenis, tačiau kita vertus, vertinant, jog vykstant varžytynėms ieškovas dengė skolos dalį, bendravo su kreditoriais, darytina išvada, kad ilgesnis varžytynių laikas galėjo lemti didesnį skolos dengimą ir galimą taikų kreditoriaus ir skolininkų susitarimą.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog antstoliui paskelbus varžytynes baigtoms anksčiau negu numatyta, buvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos tikslai, pažeistos vykdymo proceso šalių teisės, todėl vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu (CPK 2 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad varžytynių paskelbimas baigtomis anksčiau laiko yra esminis šalių teisių pažeidimas ir varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančiu, kiti nurodomi varžytynių akto negaliojimo pagrindai neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui, todėl teismas dėl jų pasisako glaustai.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad buvo netinkamai nustatyta įmonės akcijų vertė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, Teismų praktika. 2016, 45, p. 227-235).

Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 6 d. antstolis, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko parduodamo iš varžytynių turto vertę – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų – nustatė 2 896 Eur. Patvarkymu skolininkas buvo informuotas, kad vadovaujantis CPK 681 straipsniu, šalys prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Taip pat skolininkui buvo išaiškinta, kad CPK 704 straipsnis nustato, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas proceso šalims. D. B. pristatytas el. paštu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, atsižvelgiant į jo paties 2018 m. gruodžio 27 d. antstolio kontoroje gautą prašymą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė ,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. antstolis D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-397/2010).

Ieškovas D. B. antstoliui neteikė motyvuotų prieštaravimų, neprašė skirti ekspertizės. Tokiu būdu ieškovas nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe prieštarauti dėl turto įkainojimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl antstolis teisėtai nustatė pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis. Pastebėtina, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto vertę, turėjo pagrindo abejoti viešai prieinamais duomenimis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 681 straipsnis, 718 straipsnis).

Ieškovas taip pat teigia, jog jis turėjo kito turto, į kurį antstolis galėjo nukreipti išieškojimą.

Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui D. B. priklausantis turtas: transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog išieškotojas būtų nurodęs, iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl išieškojimas iš jo yra negalimas.

Kaip minėta, 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota skolininkui D. B. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte nurodyta, kad areštuotos transporto priemonės antstoliui apžiūrai turi būti pristatytos per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos. Turto arešto aktas D. B. buvo pristatytas registracijos adresu – (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 21 d. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 41-45). Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad nepateikė transporto priemonės apžiūrai, todėl akivaizdu, jog antstolis negalėjo įvertinti automobilio ir į jį nukreipti išieškojimą.

Nors ieškovo teigimu, skola galėjo būti dengiama iš jo darbo užmokesčio, tačiau vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atskaitymų iš D. B. gaunamų pajamų pagal antstolio patvarkymus (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 95).

Atsižvelgiant į tai, jog skolos išieškoti iš piniginių lėšų ir darbo užmokesčio bei kito kilnojamojo turto nepavyko, darytina išvada, jog antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą skolos išieškojimą nukreipti į ieškovui priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (CPK 662 straipsnis, 624 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl restitucijos

CPK normose nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, bet nenustatyta specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl, vadovaujantis teisės aktų sisteminio aiškinimo principu, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, taikytinos bendrosios, CK nustatytos restitucijos taisyklės.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, konstatuodamas, kad restitucija – prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.96 straipsnio 4 dalį taisyklės dėl sąžiningo įgijėjo apsaugos vykdymo procese netaikomos. Taigi, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas.

Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo. Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į status quo.

Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nebūtų galima taikyti restitucijos natūra, ar ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Šalys tokio pobūdžio aplinkybių, aplinkybių dėl kito restitucijos būdo ar jos netaikymo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) teismui taip pat nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuota, jog restitucija natūra nagrinėjamoje byloje galima, todėl taikytina.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-189-690/2015). Jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo, kuriuo nutarta išieškotas pinigines lėšas (2 353 Eur) už varžytynėse parduotą turtą paskirstyti.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pripažinus varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, taikytina restitucija natūra – pripažinto negaliojančio sandorio šalys grąžintinos iki turto pardavimo iš varžytynių pradinę padėtį, t. y. ieškovui D. B. natūra grąžintina nuosavybės teisė į 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų su apsunkinimu – antstolio A. S. 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Vilniaus transportas“ priteistina už išvaržomą turtą sumokėta 2 353 Eur suma, t. y. iš ieškovo atsakovei UAB „Vilniaus transportas“ priteistina 2 049,61 Eur, iš antstolio A. S., įvertinus tai, jog vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neturi būti atlyginamos, pirkėjai UAB „Vilniaus transportas“ priteistina likusi varžytynėse sumokėta pinigų dalis – 303,39 Eur antstolio gauti vykdymo išlaidų atlyginimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo ieškinį, yra pagrindas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys 128 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat ieškovas patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkinamas dėl atsakovo antstolio A. S. veiksmų vykdant antstolio funkcijas, bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš šio atsakovo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-110/2012), t. y. ieškovui priteistina iš atsakovo antstolio A. S. 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Nustatyta, jog civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės į 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo draudimo iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolio veiksmų.

Tenkinus ieškovo D. B. ieškinį, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos 2019 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo pardavė ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“, juridinio asmens kodas 300714350.

Taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teise ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą – 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, ir nustatyti, kad 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinės paprastosios akcijos ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn grąžinamos su apsunkinimu – antstolio A. S. 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“ 2 049,61 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt vieną centą).

Priteisti iš atsakovo antstolio A. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“ 303,39 Eur (tris šimtus tris eurus trisdešimt devynis centus).

Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovo antstolio A. S. 1 028 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2019 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.