Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1285-460/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
2A-1285-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04806-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
D. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. A., A. P., Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Atsakovas
"Vilniaus transportas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1285-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04806-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo antstolio A. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams antstoliui A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus transportas“ dėl 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo varžytynėse akto Nr. S-19-10-9109 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. A., A. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-10-9109, kuriuo atsakovas antstolis A. S. iš varžytynių pardavė jam priklausantį turtą – UAB „D“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 2 535 Eur; 2) taikyti restituciją – grąžinti jam (ieškovui) nuosavybėn turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotą turtą, o atsakovei UAB „Vilniaus transportas“ – už jį sumokėtus 2 535 Eur. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. antstolis A. S. priėmė patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1d-42586, kuriuo: nustatė iš pirmųjų varžytynių parduodamo, skolininkui (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, kainą 80 proc. nuo 2019 m. kovo 6 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1d-27970 nustatytos turto vertės – 2 317 Eur. Antstolis A. S. 2019 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1d-42597, kuriame nurodyta, jog antstolis nuo 2019 m. balandžio 15 d. 09 val. 27 min. 26 s. (varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 15 d., 09 val. 27 min. 59 s.) skelbia skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Pradinė parduodamo turto kaina 2 317 Eur. 2019 m. birželio 4 d. antstolis A. S. sudarė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-10-9109, kuriame nurodyta, jog antstolis A. S. 2019 m. gegužės 6 d. pasibaigusiose varžytynėse Nr. 170490 pardavė 100 vnt. UAB „D“ vardinių paprastųjų akcijų, buvęs turto savininkas D. B., naujas turto savininkas UAB „Vilniaus transportas“, pardavimo suma 2 353 Eur, visa suma įmokėta 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovo teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 713 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią nuostatą turėjo būti nustatytas 30 dienų varžytynių terminas. 2019 m. balandžio 15 d. pranešime Nr. S1d-42598 apie varžytynes, buvo nurodyta, jog varžytynės vyks nuo 2019 m. balandžio 15 d. 9 val. 27 min. 26 s. iki 2019 m. gegužės 15 d. 9 val. 27 min. 59 sek. (varžytynių Nr. 170490). Atkreipė dėmesį, jog turtas iš varžytynių parduotas nepasibaigus šiam nustatytam terminui, t. y. 2019 m. gegužės 6 d., o atsakovė UAB „Vilniaus transportas“ visą sumą antstoliui sumokėjo 2019 m. gegužės 7 d. Akivaizdu, jog antstoliui nusprendus trumpinti varžytynių terminą, turėjo būti priimtas naujas patvarkymas ir apie tai turėjo būti informuotas jis (ieškovas). Antstolis nutraukė varžytynes ir pardavė turtą vienam iš pirkėjų nesulaukęs patvarkyme nurodytos varžytynių pabaigos datos ir nesant priimto jokio patvarkymo. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Ieškovo teigimu, antstolis UAB „D“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų kainą nustatė remiantis tik VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, jog vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur. Jokios turto vertės nustatymo ir / ar įmonės veiklos ekspertizės antstolis neskyrė ir realios UAB „D“ akcijų kainos nenustatė. Pažymėjo, kad vien akcijų vertės nustatymas pagal VĮ Registrų centro duomenis neatspindi tikrosios įmonės ir jos turimo turto vertės. Įmonė turėjo ilgalaikio turto už 9 144,40 Eur. Be to, 2018 m. įmonė dirbo pelningai, nepatyrė nuostolio, taip pat per 2018 m. turėjo trumpalaikio turto, kurio vertė net 280 790 Eur. Ieškovo manymu, akivaizdu, jog įmonės ir viso jos turto įvertinimas tik pagal VĮ „Registrų centras“ pažymos duomenis yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovo teigimu, antstolis visų pirma turėjo išieškoti iš jo turimų piniginių lėšų ir/arba darbo užmokesčio, o jų nesant, iš kito kilnojamojo turto ir / ar vertybinių popierių. Antstolis buvo areštavęs ir daugiau jo turimo turto: transporto priemonę AUDI A7, (vertė antstolio nenustatyta), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė antstolio nenustatyta, VĮ Registrų centro duomenimis nesiremta), bei 316,58 kv. m gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė antstolio nenustatyta, VĮ Registrų centro duomenimis nesiremta). Taip pat buvo areštavęs ir gaunamą atlyginimą. Ieškovui neaišku, kodėl antstolis nusprendė nenukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą, o visų pirma parduoti jam priklausančią ir pelningai veikiančią įmonę, o ne į kitą turimą kilnojamąjį turtą bei likusios pakankamai mažos skolos sumos neišieškojo iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovas pažymėjo, kad dalimis dengė turimus įsiskolinimus (2019 m. gruodžio 19 d. kreditoriams sumokėjo kiekvienam po 2 000 Eur, paskutinės įmokos padarytos 2019 m. gegužės 2 d., kai buvo sumokėta net 2 005 Eur, tai patvirtinantys dokumentai yra vykdomojoje byloje). Ieškovo įsitikinimu, jo realiai atliekami veiksmai, t. y. skolos dengimas iki iš esmės minimalios likusios sumos, savaime sustabdys tokią priverstinio jo turto pardavimo procedūrą. Ieškovo teigimu, antstolis nevertino eilės itin reikšmingų aplinkybių, dėl to buvo pažeista išieškojimo eilė, todėl antstolio priimtas 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1d-42597 yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Ieškovo teigimu, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma restitucija natūra ir pripažinto negaliojančio sandorio šalys grąžintos iki turto pardavimo iš varžytynių pradinę padėtį – jam (ieškovui) natūra grąžinta nuosavybės teisė į UAB „D“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų su visu įmonės turtu, o atsakovei UAB „Vilniaus transportas“ priteisiama už akcijas sumokėta 2 353 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovas antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdo skolų išieškojimus iš skolininko (vykdomosios bylos Nr. 0010/18/04054, Nr. 0010/18/04056, Nr.0010/18/04055, Nr. 0010/18/04058, Nr. 0010/18/04059, Nr. 0010/18/04057), bendra išieškomų skolų suma sudaro 15 097,22 Eur. 2019 m. gegužės 6 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 170490 pardavė skolininkui nuosavybės teise priklausančias 100 vnt. UAB „D“ vardines paprastąsias akcijas. Didžiausią kainą pasiūlė varžytynes laimėjęs dalyvis – UAB „Vilniaus transportas“, kuris į antstolio sąskaitą 2019 m. gegužės 7 d. įmokėjo 2 353 Eur sumą. 2019 m. birželio 4 d. sudarė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-1091092017. Atsakovas nurodė, kad nustatydamas akcijų kainą, rėmėsi viešojo registro duomenimis. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas, kaip UAB „Delveda“ akcininkas ir vadovas, turėjo pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga ir galėjo reikšti antstoliui savo nuomonę dėl akcijų vertės, prašyti skirti vertės nustatymo ekspertizę, tačiau tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Atsakovas teigė, kad ieškovo skolos išieškojimą nukreipdamas į vertybinius popierius, nepažeidė išieškojimo eiliškumo, numatyto CPK 664 straipsnyje, nes skolos išieškoti iš piniginių lėšų, darbo užmokesčio ir kito nekilnojamojo turto nepavyko. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. turto arešto akte Nr. S1c-110491 ieškovui buvo nustatyta pareiga per 5 dienas nuo turto arešto gavimo dienos pristatyti apžiūrai areštuotas transporto priemones, tačiau ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė. Nurodė, kad varžytynės vyko laikantis visų įstatymo reikalavimų, pranešime netiksliai nurodytas laikas vertintinas kaip techninio pobūdžio klaida, kuri niekaip nepaneigia įvykusių varžytynių teisėtumo ir pagrįstumo. Visi priimti patvarkymai vykdomojoje byloje yra teisėti, o tai suponuoja išvadą, jog jis (antstolis) visus vykdymo veiksmus atliko bei procesinius sprendimus priėmė tiksliai laikydamasis procesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei jokių CPK ar kitų teisės aktų normų nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/04054 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo varžytynėse aktą, kuriuo pardavė ieškovui D. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – 100 vnt. UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teise ieškovui D. B. turtą – 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, ir nustatyti, kad 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardinės paprastosios akcijos ieškovui D. B. nuosavybėn grąžinamos su apsunkinimu – antstolio A. S. 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1c-110494. Priteista iš ieškovo D. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“ 2 049,61 Eur. Priteista iš atsakovo antstolio A. S. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus transportas“ 303,39 Eur. Priteista ieškovui D. B. iš atsakovo antstolio A. S. 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 15 d. buvo paskelbtos ieškovui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių, varžytynių pabaiga numatyta 2019 m. gegužės 15 d. Antstolis varžytynes paskelbė baigtomis 2019 m. gegužės 6 d. Teismo vertinimu, tai yra akivaizdus ir esminis ne tik ieškovo, bet ir kitų suinteresuotų asmenų– išieškotojų – teisių pažeidimas.

3.2. Nors antstolis savo poziciją dėl varžytynių termino grindė technine klaida, tačiau sutrumpinus varžytynių terminą ir varžytynes paskelbus baigtomis anksčiau nei po 30 dienų, buvo iš esmės pažeistos tiek išvaržomo turto savininko (ieškovo), tiek potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytynėse ir tokiu būdu turtą parduoti už didesnę kainą, kas atitiktų ir kreditorių interesus.

3.3. Ieškovas nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe prieštarauti dėl turto įkainojimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl antstolis teisėtai nustatė pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis.

3.4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog skolos išieškoti iš piniginių lėšų ir darbo užmokesčio bei kito kilnojamojo turto nepavyko, nusprendė, jog antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą skolos išieškojimą nukreipti į ieškovui priklausančias UAB „D“ akcijas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Sprendimas yra nemotyvuotas, teismo išvados, kurių pagrindu teismas pripažino turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

4.2. Antstolis tik įkėlė duomenis į antstolių informacinę sistemą, kurią administruoja VĮ Registrų centras, dėl to jokios įtakos varžytynių procesui daryti negalėjo, pranešimas apie varžytynes buvo skirtas tik skolininkui ir išieškotojui, buvo informacinio pobūdžio ir niekaip neįtakojo varžytynių proceso.

4.3. Jokios klaidos antstolio informacinėje sistemoje nebuvo, joje nebuvo ir neturėjo būti įkeltas minėtas pranešimas ir jis niekaip negalėjo „pažeisti potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytynėse“, kaip kad teigia pirmosios instancijos teismas. Antstoliui aplinkybė dėl „varžytinių termino sutrumpinimo“ tapo žinoma tik gavus ieškinį, todėl teismo teiginys, kad „antstolis pastebėjęs techninę klaidą, turėjo imtis aktyvių veiksmų ją pašalinti“ yra nepagrįstas. Techninio pobūdžio netikslumas nebuvo žinomas nei potencialiems varžytynių dalyviams, nei antstolių informacinės sistemos tvarkytojui VĮ Registrų centrui. Šis procesinis trūkumas nesudaro pagrindo CPK 602 straipsnyje nurodytam varžytynių akto negaliojimo institutui taikyti. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad turto pardavimas iš varžytynių, esant bylos faktinėms aplinkybėms, esą pažeidė ne tik ieškovo, bet ir išieškotojų ir potencialių pirkėjų teises ir interesus.

4.4. Nors teismas kitus varžytynių akto negaliojimo pagrindus atmetė, tačiau pažymėjo, kad akcijų kaina nustatyta remiantis viešojo registro duomenimis. Ieškovas ne tik turėjo domėtis vykdomosios bylos eiga, bet ir galėjo reikšti antstoliui savo nuomonę dėl akcijų vertės, prašyti skirti ekspertizę, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

4.5. Išieškojimo eiliškumas taip pat nebuvo pažeistas, nes skolos išieškoti iš piniginių lėšų, darbo užmokesčio ir kito nekilnojamojo turto nepavyko. Visi antstolio patvarkymai yra teisėti, t. y. antstolis visus vykdymo veiksmus atliko ir procesinius sprendimus priėmė tiksliai laikydamasis procesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir laikytini visiškai nepagrįstais, prieštaraujantys tiek įstatymo reikalavimams, tiek ir faktinėms bylos aplinkybėms,

5.2. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kaip turto pardavimas iš varžytynių anksčiau laiko nagrinėjamu atveju pažeidė tiek ieškovo, tiek potencialių pirkėjų, tiek ir kreditorių interesus. Savaime suprantama, jog jeigu turtas būtų išviešintas ilgesnį laiko tarpą, būtų atsiradę galimai ir kitų potencialių pirkėjų, kurie tikėtina būtų pasiūlę ir didesnę parduodamo turto kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra: vykdomoji byla Nr. 0010/18/04054 pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5676 dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04056 pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5674 dėl 2 518,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04055 pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5675 dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui N. A.; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04058 pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5671 dėl 2 518,88 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P.; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04059, pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5672 dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P.; vykdomoji byla Nr. 0010/18/04057, pradėta vykdyti pagal Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5673 dėl 2 515,06 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, susidariusių nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo išieškojimo iš skolininko D. B. 3-ios eilės išieškotojui A. P.; bendra išieškomų skolų suma sudaro 15 097,22 Eur. 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1c-110494 areštuotos skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančios UAB „D“ paprastos vardinės akcijos – 100 vnt. Antstolis 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S1d-27970 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. Sld-27970 nurodė, kad „atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyti 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. Slc-110494 areštuoto, skolininkui D. B., nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „Delveda“ paprastųjų vardinių akcijų, bendrą vertę – 2 896 Eur“. Antstolis 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S1d-42586 „Dėl parduodamo turto įkainojimo“ antstolis nustatė iš pirmųjų varžytynių parduodamo skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „D“ paprastųjų vardinių akcijų, kainą 80 proc. nuo 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu „Dėl areštuotos turto vertės nustatymo“ Nr. S1d-27970 nustatytos areštuotu turto vertės – 2 317 Eur. 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu apie varžytynes Nr. S1d-42598 antstolis pranešė, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. 9 val. 27 min. 26 s. (varžytynių pabaiga 2019 m. gegužės 15 d. 9 val. 27 min. 59 s.) vyksta skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB „D“ vardinių paprastųjų akcijų, pardavimas iš pirmųjų varžytynių. Pradinė turto pardavimo kaina – 2 317 Eur, varžytinių Nr. 170490. Varžytynės 2019 m. gegužės 6 d. baigtos. Įvykusių varžytynių metu skolininko turtas – 100 vnt. UAB „D“ vardinių paprastųjų akcijų – parduotas už 2 353 Eur didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB „Vilniaus transportas“. 2019 m. birželio 4 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-10-9109. Gautos lėšos paskirstytos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad antstolis tik įkėlė duomenis į antstolių informacinę sistemą, kurią administruoja VĮ Registrų centras, dėl to jokios įtakos varžytynių procesui daryti negalėjo, pranešimas apie varžytynes buvo skirtas tik skolininkui ir išieškotojui, buvo informacinio pobūdžio ir niekaip neįtakojo varžytynių proceso. Apelianto nuomone, jokios klaidos antstolio informacinėje sistemoje nebuvo. Techninio pobūdžio netikslumas nebuvo žinomas nei potencialiems varžytynių dalyviams, nei antstolių informacinės sistemos tvarkytojui VĮ Registrų centrui. Teigiama, kad šis procesinis trūkumas nesudaro pagrindo CPK 602 straipsnyje nurodytam varžytynių akto negaliojimo institutui taikyti. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad turto pardavimas iš varžytynių, esant bylos faktinėms aplinkybėms, pažeidė ne tik ieškovo, bet ir išieškotojų ir potencialių pirkėjų teises ir interesus.

10. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti skirtas CPK 602 straipsnis. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

11. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

12. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog varžytynes organizuoja antstolis; varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje; varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių, varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas; varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos (CPK 713 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į skundo ribas, aktualus CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nurodantis, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas.

14. Nagrinėjamojo byloje nustatyta, kad antstolis 2019 m. balandžio 15 d. paskelbė skolininkui D. B. nuosavybės teise priklausančio turto – 100 vnt. UAB „D“ vardinių paprastųjų akcijų pardavimą pirmosiose varžytynėse, varžytynių pradžia – 2019 m. balandžio 15 d. 9 val. 27 min. 26 s., varžytynių pabaiga – 2019 m. gegužės 15 d. 9 val. 27 min. 59 s. Pradinė turto pardavimo kaina – 2 317 Eur. Minėtos varžytynės Nr. 170490 buvo baigtos 2019 m. gegužės 6 d. Varžytynių laimėtoja paskelbta UAB „Vilniaus transportas“ už išvaržomą turtą pasiūliusi 2 353 Eur. 2019 m. birželio 4 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Minėtos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad turtas iš varžytynių parduotas pažeidžiant ir paties antstolio pranešime nurodytą ir įstatyme imperatyviai nustatytą terminą – turtas parduotas 9 dienomis anksčiau įstatyme bei antstolio pranešime (antstolis vadovavosi CPK 713 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tai nėra šios bylos ginčo dalykas) nurodyto termino pabaigos, nepasibaigus šiam nustatytam terminui t. y. varžytynės buvo baigtos 2019 m. gegužės 6 d., nors paties antstolio buvo nurodyta kita varžytynių pabaigos data – 2019 m. gegužės 15 d. (CPK 713 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė UAB „Vilniaus transportas“ iš karto po antstolio sutrumpintų varžytinių pabaigos (t. y. nesibaigus nei įstatyme, nei pranešime nustatytam 30 dienų terminui) visą sumą antstoliui sumokėjo jau sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 7 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam sprendimui jokio įstatymuose nustatyto pagrindo nebuvo. Jo apeliantas nenurodo, t. y. kokių / kokio įstatymų / o pagrindu antstolis anksčiau pardavė turtą, negu skelbime nurodytas pardavimo laikas ir savo apeliaciniame skunde.

15. Pridėtina, kad jeigu antstolis norėjo varžytynių metu įnešti tam tikras korekcijas, tokį procedūrinį veiksmą antstolis galėjo priimti tik griežtai vadovaudamasis CPK numatytomis varžytinių procedūrą reglamentuojančiomis teisės normomis bei kitais tą reglamentuojančiais teisės aktais (pvz.: Sprendimų vykdymo instrukcija, kt.). Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, jokio naujo patvarkymo ir / ar pranešimo dėl pakeistos varžytynių datos apeliantas nėra priėmęs, tokio patvarkymo nėra ir vykdomojoje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis nutraukė varžytynes ir pardavė turtą vienam iš pirkėjų nesulaukęs patvarkyme nurodytos varžytynių pabaigos datos bei nesant tuo klausimu jokio priimto patvarkymo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo imperatyvios CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos pažeidimą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pripažino, jog 2019 m. balandžio 15 d. pranešime apie varžytynes Nr. S1d-42598 buvo nurodytas 30 dienų terminas, todėl jis nieko nepažeidė. Verta pažymėti, kad tokia apelianto pozicija yra nenuosekli, prieštarauja jo paties apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams. Pritartina ieškovui, kad vienu atveju antstolis teigia, kad nieko nepažeidė ir jokios įtakos varžytynių procesui negalėjo daryti, nes sistemą administruoja VĮ Registrų centras ir įvyko techninio pobūdžio klaida, kitu atveju jau nurodo, kad apskritai jokios klaidos antstolio informacinėje sistemoje nebuvo, pranešimas apie varžytynes šioje sistemoje neturėjo būti įkeltas, jis buvo tik informacinio pobūdžio ir niekaip negalėjo pažeisti potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytynėse (apeliacinio skundo 6 lapas, 1 pastraipa). Tokia nenuosekli antstolio pozicija, iš esmės net neneigiant pačios varžytynių procedūros pažeidimo ir turto pardavimo anksčiau įstatyme bei antstolio pranešime nurodyto termino tik patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą, tiek ir apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą. Pridėtina, kad nors apeliantas teigia, kad apie galimą techninę klaidą jis sužinojo tik gavęs ieškinį, tačiau, kolegijos vertinimu, įstatytume imperatyviai nustatytos procedūros bei paties antstolio nustatytų terminų nesilaikymas negali būti laikomas technine klaida.

17. Antstolis apeliaciniame skunde pripažino, jog duomenis apie ginčo varžytynes į sistemą įkėlė būtent jis („Antstolis tik įkėlė duomenis minėtą sistemą ir jokios įtakos varžytynių procesui daryti negalėjo“, apeliacinio skundo 5 lapas, paskutinė pastraipa). Kolegija šiuo aspektu pažymi, jog vien tai, kad informacinę sistemą administruoja VĮ Registrų centras, nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad būtent VĮ Registrų centras ir pardavė turtą anksčiau, nei buvo nustatyta varžytynių pabaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad varžytynių pradžios ir pabaigos laiką sistemoje įveda antstolis, o VĮ Registrų centras vėliau tik administruoja šiuos antstolio įvestus duomenis. Tai patvirtina, jog faktas, kad sistemą administruoja VĮ Registrų centras, nereiškia, kad turto pardavimą varžytynėse vykdo irgi VĮ Registrų centras ir jis yra / galėtų būti atsakingas už per ankstyvą turto pardavimą.

18. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad CPK 713 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti terminai nustatyti siekiant kaip įmanoma labiau ir plačiau išviešinti turto pardavimo iš varžytynių faktą, tokiu būdu į turto realizavimo procesą pritraukiant kuo daugiau suinteresuotų asmenų (potencialių pirkėjų). Įgyvendinant šią išviešinimo funkciją skatinama efektyvi pirkėjų konkurencija, kurios siekiamas tikslas – skolininko turtą realizuoti už maksimalią kainą. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nurodytų terminų tikslus, teismas pagrįstai konstatavo, jog varžytynes paskelbus baigtomis anksčiau nei buvo nustatyta varžytynių pabaiga, buvo iš esmės pažeistos tiek išvaržomo turto savininko (ieškovo), tiek potencialių pirkėjų teisės dalyvauti varžytynėse ir tokiu būdu turtą parduoti už didesnę kainą, kas atitiktų ir kreditorių interesus. Pritartina ieškovui, kad atsakovo argumentai, jog teismas tik deklaratyviai nurodė, jog buvo pažeistos potencialių pirkėjų teisės ir pan. ir tokios savo išvados neargumentavo, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kaip turto pardavimas iš varžytynių anksčiau laiko nagrinėjamu atveju pažeidė tiek ieškovo, tiek potencialių pirkėjų, tiek ir kreditorių interesus. Svarbu tai, kad jeigu turtas būtų išviešintas ilgesnį laiko tarpą, galbūt būtų atsiradę ir kitų potencialių pirkėjų, kurie tikėtina būtų pasiūlę ir didesnę parduodamo turto kainą. Suprantama, kad potencialus pirkėjas, žinodamas turto pardavimo / varžytynių pabaigs datą, turi teisėtą lūkestį ir galimybę strateguoti savo veiksmus siekdamas turtą įsigyti net ir paskutinę jo pardavimo dieną. Pažymėtina, kad antstoliui paskelbus apie varžytynes ir nustačius varžytynių pabaigos laiką, CPK 704 str. 1 d. numato galimybę iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, be to, iki varžytinių pabaigos skolininkas turi galimybę padengti susidariusį įsiskolinimą, po ko turto pardavimas iš varžytynių nebėra vykdomas. Taigi, tokiu būdu būtų užtikrintos ir ieškovo teisės, t. y. ne tik atsivesti savo pirkėją, bet ir iš parduoto turto gauti didesnę sumą pinigų, tuo pačiu užtikrinant ne tik didesnės dalies skolos padengimą, bet ir kreditorių interesus gauti didesnę skolos dalį iš parduodamo turto.

19. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, pritaria apylinės teismo išvadai ir nusprendžia, jog buvo pažeistos CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos (turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas), dėl to buvo pažeistos tiek išieškotojų (gauti didesnę skolos dalį), tiek ieškovo (kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą), tiek potencialių pirkėjų (kuo ilgiau viešinant iš varžytynių parduodamą turtą, tuo daugiau pirkėjų sužino apie parduodamą turtą) teisės ir teisėti interesai, kas ir sudarė pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas išsamiai argumentavo savo išvadą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovo apeliaciniame skunde yra pateikta daug bendro pobūdžio teisės normų ir teismų praktikos, kuri tiesiogiai / betarpiškai nėra susijusi su nagrinėjamu atveju ir niekaip nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiškinimo taisyklėmis bei remdamasi nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, parduodant turtą iš varžytynių, buvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, ginčo turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas naikintinas remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apelianto apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

24. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti 500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. B. iš atsakovo antstolio A. S. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė