- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-340-516/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybė administracijai dėl viešų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos vaizdinė reklama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas; 2) pripažinti neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. sausio 18 d. administracijos paskelbto didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas; 3) įpareigoti atsakovę nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešąjį konkursą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešąjį konkursą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo patenkintinas ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtas vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešasis konkursas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtas didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešasis konkursas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ per teismo nustatytą terminą pateikti 360 824,40 Eur dydžio atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją ar kitą lygiavertį užtikrinimo dokumentą.
6. Atsakovė prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindė tuo, kad dėl ieškovės prašytų pritaikyti ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė jau patiria ir ateityje toliau patirs nuostolius, kuriuos sudaro už leidimų išorinei reklamai išdavimą mokėtinų ir atsakovės negautinų rinkliavų dydis. Nurodė, kad atsakovės nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas – neįvykstant (esant sustabdytiems) konkursams dėl vidutinio ir didelio formato reklamos įrenginių, jų įrengimui ir naudojimui neišduodami leidimai išorinei reklamai, neišdavus leidimų nėra surenkamos planuotos pajamos į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą iš rinkliavų už leidimus. Pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria ir toliau ateityje patirs mažiausiai 360 824,40 Eur nuostolius. Pasak atsakovės, ieškovės finansinė padėtis (2022 m. grynasis ieškovės pelnas sudarė tik 355 841 Eur, 2015–2020 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė iki 500 000 Eur, pas ieškovę dirba tik 3 darbuotojai) yra tokia, kad atsakovei sukeltų nuostolių atlyginimas ieškovei būtų itin apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi netenkino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir argumentus, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnyje nurodytą nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kadangi atsakovė neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų – realiai tikėtino nuostolių atsiradimo ir tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba negalimumo netaikius jų atlyginimo užtikrinimo.
9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, jog per metus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patirs 360 824,40 Eur nuostolių dėl negautų pajamų iš reklamos įrenginių eksploatavimo, tačiau, teismo vertinimu, nurodytas negautų pajamų dydis yra hipotetinis ir objektyviai nepagrįstas.
10. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad būtent dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nurodytus nuostolius, susijusius su negautomis pajamomis, kadangi, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso procedūros (kurios yra ginčo objektu ir nagrinėjamu atveju) yra sustabdytos ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1624-1187/2024. Prašydama taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo priemones, atsakovė minėtos aplinkybės, kad konkursai sustabdyti kelių juridinių asmenų iniciatyva skirtingose bylose, nevertino.
11. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė skaičiavimus atliko ypač optimistinėmis prielaidomis, kuomet pasiūlymai būtų pateikti visoms konkurse paskelbtoms 82 vietoms, nors šis optimistinis skaičiavimas niekuo neparemtas. Be to, konkurso nuostatų 34 punkte numatyta, kad: „leidimai turi būti gauti ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo konkursų laimėtojų patvirtinimo dienos“. Todėl, nesant duomenų, kada konkurso laimėtojai gautų leidimus, nuostolių skaičiavimas už vienus metus visoms konkurse paskelbtoms vietoms nelaikytinas pagrįstu. Teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad kyla abejonių dėl atsakovės negautų pajamų dydžio skaičiavimo, paremto bendru konkursuose esančių išorinės reklamos įrenginių plotu, todėl konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, jog yra realiai tikėtinas atsakovės nurodytų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas.
12. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė ir kitos sąlygos prašomo nuostolių užtikrinimo instituto taikymui – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba negalimumo netaikius jų atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys nepagrindžia ieškovės turtinės padėties sunkumo. Nors ieškovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės duomenų, tačiau iš jos teiktų duomenų matyti, kad ji Registrų centrui sistemingai teikia finansines ataskaitas. Paskutinių 2021 ir 2022 m. finansinių ataskaitų duomenimis ieškovės turtas bei pelnas augo. 2021 metais ji turėjo 185 417 Eur pelno, o 2022 metais – 355 841 Eur. Ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jos turtas sudarė 1 024 762 Eur, o įsipareigojimai – 155 685 Eur. Aktuali 2024 m. kovo 21 d. Creditinfo duomenų analizė patvirtina, kad ieškovės bankroto tikimybė yra viena mažiausių (labai gera būklė) kaip ir vėlavimo atsiskaityti reitingas (reitinge nurodyta bendrovės labai gera būklė). Taigi ieškovės pateikti duomenys objektyviai paneigia atsakovės nurodytos sąlygos nuostolių užtikrinimo instituto taikymui – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba negalimumo netaikius jų atlyginimo užtikrinimo – egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ per teismo nustatytą terminą pateikti 360 824,40 Eur atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją ar kitą lygiavertį užtikrinimo dokumentą; 2) priimti papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio prašymą, taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą atsakovei ir iš esmės jau šioje bylos stadijoje pareikalavo įrodyti konkretų jos patirtų nuostolių dydį.
13.2. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1624-1187/2024 taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl kurių buvo sustabdyti 77 vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešieji konkursai, savaime nereiškia, kad būtent dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nepatiria atitinkamo dydžio nuostolių.
13.3. Teismo teiginys, kad atsakovė nuostolių skaičiavimus atliko ypač optimistinėmis prielaidomis, kuomet pasiūlymai būtų pateikti visoms konkursuose paskelbtoms 82 vietoms, nors šis optimistinis skaičiavimas niekuo neparemtas, yra neteisingas ir neatitinka faktinės išorinės reklamos rinkos Vilniaus mieste situacijos. Atsakovė, priešingai nei nurodė teismas, neturi jokio pagrindo manyti, kad į kurias nors reklamos įrenginių vietas pasiūlymai nebūtų pateikti.
13.4. Teismo teiginys apie tai, kad nesant duomenų kada konkursų laimėtojai gautų leidimus, nuostolių skaičiavimas už metus laiko visoms konkursuose paskelbtoms vietoms nelaikytinas pagrįstu, yra neteisingas. Tai, kad leidimai turi būti gauti ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo konkursų laimėtojų patvirtinimo dienos reiškia ne tai, kad dar visą šį terminą leidimai nebus išduoti, o nustato pareigą konkursų laimėtojams rūpintis, kad leidimai būtų gauti kuo greičiau. Verslas suinteresuotas leidimus gauti ir pradėti reklaminius įrenginius naudoti kuo greičiau. Taigi ši aplinkybė niekaip nepaneigia galimų atsakovės nuostolių atsiradimo.
13.5. Teismo teiginys, kad kyla abejonių dėl atsakovės negautų pajamų dydžio skaičiavimo, paremto bendru konkursuose esančių išorinės reklamos įrenginių plotu, yra nekorektiškas. Kodėl šį ieškovės teiginį teismas laikė pagrįstu, nutartyje nenurodoma ir nepateikiama visiškai jokių motyvų.
13.6. Teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo, yra nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino trečiąją nuostolių užtikrinimo sąlygą. Taikant nuostolių užtikrinimo institutą nėra būtina, kad ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, jam grėstų bankrotas ar pan. Pakanka nustatyti, kad ieškovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas būtų apsunkintas. Tai gali lemti ne tik (arba ne vien tik) ieškovo finansinės galimybės nuostolius padengti, bet ir nuostolių dydis bei kitos aplinkybės. Tai, kad ieškovė 2022 metais turėjo apskaityto turto už 1 024 762 Eur, savaime nereiškia, kad ji nesusidurtų su sunkumais atlyginant atsakovei nuostolius. Tai nebeaktualūs duomenys, aktualių duomenų apie tikrąją šios dienos finansinę situaciją ieškovė nepateikė.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji šiuo metu gauna pajamas iš reklamos įrenginių, kurie yra konkursų vietose.
14.2. Šiuo metu konkursuose esančių vietų sąrašuose esantys reklamos įrenginiai (dėl kurių vyksta konkursai) nesutampa su esamomis reklamos įrenginių vietomis, dėl kurių konkursai vyko 2012, 2018 metais. Taigi nėra jokių duomenų, kad minėtos konkursų vietos, kaip teigia atsakovė, būtų patrauklios ar norimos rinkos dalyvių – minėtos vietos parengtos ir pateiktos išimtinai pagal bendrojo plano reikalavimus, t. y. parinktos vietos, atitinkančios bendrąjį planą, neatlikus jokio vertinimo dėl jų tinkamumo – patrauklumo rinkai. Juolab atsižvelgus į faktą, kad paraiškos teikiamos kiekvienai vietai atskirai, tai negarantuoja, jog visų vietų atžvilgiu bus pateiktos paraiškos ir mokamos rinkliavos.
14.3. Atsakovei įrodinėjant negautas pajamas už 2024 m. teismas nutartyje pagrįstai įvertino aplinkybę, kad nepriklausomai nuo to, kiek truktų konkurso procedūros, 2024 m. atsakovė negautų tokių pajamų, kadangi vien leidimo išdavimui nustatytas 150 dienų terminas.
14.4. Tai, kad atskirajame skunde yra nurodyti vietų sąrašai bei juose nurodomas bendras reklamos plotas, nereiškia, kad konkurso nugalėtojas įrengs būtent tokį reklamos plotą, kadangi konkurso sąlygos leidžia konkurso laimėtoju įrengti ir mažesnį reklamos plotą.
14.5. Ieškovė į bylą pateikė visas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktas finansines atskaitomybes, o finansinė atskaitomybė už 2023 m. dar nepateikta, kadangi nėra suėjęs teisės aktuose nustatytas jos pateikimo terminas. Atitinkamai, kadangi įmonės vieninteliu akcininku yra JAV įmonė, nurodytų duomenų tvirtinimas taip pat užtrunka. Visgi, ieškovė pateikė visus prieinamus duomenis, įskaitant aktualią Creditinfo ataskaitą, patvirtinančią aktualią įmonės būklę.
14.6. Ieškovės darbuotojų skaičius niekaip ir jokia apimtimi nėra susijęs su tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimu. Pas ieškovę dirba trys darbuotojai, kadangi dėl įmonės veiklos specifikos, siekiant vykdyti veiklą reikiamos papildomos paslaugos yra perkamos iš rinkos, o ne pasitelkiant darbuotojus, taip užtikrinant įmonės veiklos efektyvumą.
14.7. Net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama vien tik ieškovės finansinė padėtis sprendžiant dėl jos galimybių atlyginti tariamus atsakovės nuostolius, atsakovės prašyme pateikti teiginiai apie ieškovės reikiamą uždirbti pelną siekiant padengti atsakovės prašomus užtikrinti nuostolius yra nelogiški. Atsakovė nurodo, kad vien tik ieškovės grynasis pelnas 2022 m. sudarė 355 841 Eur, tačiau nutyli, kad pelnas prieš apmokestinimą sudarė 419 521 Eur, tai reiškia, kad atsakovės prašomi užtikrinti nuostoliai (360 824,40 Eur) galėtų būti dengiami vien tik iš ieškovės grynojo pelno.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. vasario 22 d. konkursų vykdymo komisijos posėdžio protokolą; 2) ieškovės eksploatuojamų reklamos įrenginių sąrašą. Nurodė, kad būtinumas pateikti šiuos įrodymus kilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, rengiant atskirąjį skundą ir pagrindžiant nutarties išvadų nepagrįstumą.
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
19. Draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).
21. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl nuostolių užtikrinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti. Atsakovė nepagrindė ir aplinkybių, kad nurodytų įrodymų dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl nuostolių užtikrinimo, nemotyvavo išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovė naujais įrodymais siekia pagrįsti atskirojo skundo teiginius, negali būti vertinama, kaip suteikianti teisę atsakovei apeliaciniame procese be apribojimų teikti įrodymus, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir šio nebuvo vertinami.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei neįrodžius naujai teikiamų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, atsakovės naujai teiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl nuostolių užtikrinimo instituto (ne)taikymo
23. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių užtikrinimo institutas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; 2) tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; 3) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti nuostolių užtikrinimo institutą, nustatęs, kad atsakovė (toliau – ir apeliantė) neįrodė tikėtinų nuostolių dydžio bei grėsmės, kad netaikius nuostolių užtikrinimo instituto, apeliantei bus apsunkintas nuostolių išieškojimas iš ieškovės.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, jog nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.); atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556/2010; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).
27. Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-790/2023, 23 punktas, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 18 punktas). Vadinasi, šiuo atveju būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas.
28. Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Savo ruožtu teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nuostolių atsiradimo mechanizmą grindė tuo, kad sustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešąjį konkursą bei didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešąjį konkursą, apeliantė negaus planuotų gauti pajamų už reklamos plotų eksploatavimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytą nuostolių susidarymo mechanizmą paneigia pačios apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės. O būtent, apeliantė atskirajame skunde (atskirojo skundo 10–11 punktai) nurodė, kad iki kol bus atrinkti aukščiau nurodytų sustabdytų konkursų laimėtojai, ieškovė ir toliau galės naudotis apeliantės reklamai skirtais plotais ir dėl to gaus pastovias pajamas. Apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad iki kol apeliantės skirtais reklamos plotais (jų dalimi) (dėl kurių naudojimosi paskelbti konkursai yra sustabdyti) naudosis ieškovė, apeliantė už šį laikotarpį iš ieškovės negaus pajamų. Apeliantė neįrodė ir aplinkybių, kad iki kol apeliantės skirtais reklamos plotais (jų dalimi) (dėl kurių naudojimosi paskelbti konkursai yra sustabdyti) naudosis kiti tiekėjai, atsakovė už šį laikotarpį iš kitų tiekėjų negaus pajamų. Taigi, apeliantė neįrodė, kad pagal ieškovės prašymą esant sustabdytiems minėtiems konkursams, apeliantė už reklamos plotus, dėl kurių paskelbti sustabdyti konkursai, šiuo metu negauna ar ateityje negaus planuotų gauti pajamų (CPK 178 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, jog jos nurodytas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra priežastiniu ryšiu susijęs su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nustačius, kad apeliantės nurodytas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindo analizuoti šalių argumentų, susijusių su apeliantės įrodinėjamų nuostolių dydžio pagrįstumu, kadangi nepriklausomai nuo išvados apie apeliantės įrodinėjimų nuostolių dydžio (ne)pagrįstumą, tokie nuostoliai negalėtų būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė ir kitos būtinosios nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių.
33. Apeliantės teigimu, tai, kad ieškovė 2022 m. turėjo apskaityto turto už 1 024 762 Eur, savaime nereiškia, kad ji nesusidurtų su sunkumais atlyginant atsakovei nuostolius. Tai nebeaktualūs duomenys, o aktualių duomenų apie tikrąją šios dienos finansinę situaciją ieškovė nepateikė.
34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės 2021 ir 2022 m. finansinių ataskaitų duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gavo 185 417 Eur grynojo pelno, o 2022 m. – 355 841 Eur. Ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jos turtas 2022 m. sudarė 1 024 762 Eur, o įsipareigojimai – 155 685 Eur.
35. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad apeliantės prašymo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovė neturėjo pareigos būti pateikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m., kadangi dar nebuvo suėjęs finansinės atskaitomybės pateikimo terminas. Iš byloje esančių duomenų bazės Creditinfo duomenų matyti, kad ieškovės finansinė būklė, vertinant jos vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais tikimybę ir bankroto tikimybę, yra labai gera, nėra registruota ieškovės neapmokėtų įsiskolinimų, kitų juridinių faktų, leidžiančių daryti išvadą apie ieškovės finansinės padėties sunkumą, negalėjimą (apsunkinimą) atsiskaityti su kreditoriais. Nėra ir duomenų apie tai, kad ieškovė ėmėsi veiksmų, galinčių apsunkinti tikėtinų apeliantės nurodytų nuostolių kompensacijos išieškojimą.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios nutarties priėmimo metu VĮ Registrų centrui jau yra pateikta ieškovės finansinė atskaitomybė už 2023 m., iš kurios matyti, kad ieškovės turtas sudaro 870 844 Eur, o įsipareigojimai – 161 072 Eur; 2023 m. ieškovė veikė pelningai ir gavo 196 536 Eur grynojo pelno (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šie duomenys papildomai patvirtina ieškovės stabilią ir gerą finansinę būklę.
37. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad apeliantė neįrodė būtinųjų nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygų, dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių užtikrinimo instituto (ne)taikymo klausimą tinkamai nustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią, atsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.