- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2-280-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00006-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BIPA“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BIPA“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BIPA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama (1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 30 d. priimtą sprendimą atmesti UAB „BIPA“ pasiūlymą, (2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją grįžti į viešojo pirkimo „Kauno miesto transporto parkavimo sistemos įrenginių pirkimas“ (toliau – Pirkimas) pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti UAB „BIPA“ pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs UAB „BIPA“ ieškinį, 2023 m. sausio 6 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoju, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2023 m. sausio 19 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė teismo (1) įpareigoti ieškovę UAB „BIPA“ pateikti 1 538 500 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo Kauno miesto savivaldybės administracijai užtikrinimą, (2) nustatyti ieškovei penkių darbo dienų terminą nuo teismo nutarties gavimo atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimui pateikti, (3) nustatyti, kad UAB „BIPA“ per teismo nustatytą terminą nepateikus Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimo užtikrinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
4. Prašymą atsakovė grindė tuo, kad (1) Pirkimas yra iš Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-R-514-21-0011 „Intelektinių transporto sistemų diegimas Kauno mieste“ (toliau – Projektas) dalis. Projektui skirtas 1 538 500 Eur dydžio finansavimas iš ES struktūrinių fondų. Visos Projekto veiklos, įskaitant ir Pirkimo objekto įsigijimą, turi būti įvykdytos iki Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, kurios terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d. Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skubiai neužbaigus Pirkimo procedūrų kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas daugiau kaip 1,5 mln. Eur finansavimas Pirkimo objektui įsigyti (visas bendrai arba itin didelė jo dalis), (2) siekiant iki 2023 m. liepos 31 d. įgyvendinti Projektą ir neprarasti finansavimo, būtina Pirkimo sutartį sudaryti jau sausio mėnesį, (3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės įtakos kitam su ginčo Pirkimu ir Projekto įgyvendinimu susijusiam viešajam pirkimui „Transporto priemonių parkavimo informacinės sistemos (įskaitant mobiliąją aplikaciją) ir jos priežiūros paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Informacinės sistemos pirkimas). Abiejų viešųjų pirkimų objektai vienas be kito negali funkcionuoti ir yra tiesiogiai priklausomi, t. y., sustabdžius Pirkimo procedūras ir kartu egzistuojant rizikai prarasti Projekto finansavimą, neaiškus lieka ir kito viešojo pirkimo likimas, (4) ieškovei turint tik 1 214 125 Eur nuosavo kapitalo, atsakovei pareikalavus atlyginti 1,5 mln. Eur nuostolius, patirtus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus tokį reikalavimą, ieškovė taptų nemoki, jos skolos viršytų turimo turto vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
6. Teismas nustatė, kad iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo Projekto įgyvendinimo pradžia 2021 m. kovo 25 d., o pabaiga 2022 m. gruodžio 31 d., o viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) 2023 m. sausio 9 d. raštu, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 175 punktu, pakeitė Projekto Finansavimo sutarties 1 priedo 5.2 papunktyje nurodytą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą, nustatydama jį iki 2023 m. liepos 31 d. Dėl Projekto įvykdymo termino pratęsimo atsakovė į CPVA su pirminiu prašymu kreipėsi 2022 m. gruodžio 12 d., kada dar nebuvo teisme gautas ieškovės ieškinys ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad (1) net jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė nebūtų įgyvendinusi Projekto nustatytu terminu, t. y., iki 2022 m. gruodžio 31 d., (2) atsakovė, kaip perkančioji organizacija, būdama iš ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų vykdytoja, privalėjo jau prieš šio Projekto (įskaitant Pirkimo procedūras) vykdymo pradžią (iš esmės Pirkimo sąlygų rengimo metu) atsižvelgti į tai, kad, vykdant viešojo pirkimo procedūras, tiekėjai gali apskųsti jos sprendimus, kurių ikiteisminis ar teisminis nagrinėjimas gali užtrukti, ypač įvertinus tai, jog Projekto vykdymo pradžia buvo 2021 m. kovo 25 d., o šis Pirkimas pradėtas vykdyti tik 2022 m. rudenį, likus keliems mėnesiams iki jo pabaigos.
8. Teismas akcentavo, kad nei Projekto Finansavimo sutartyje (ar jos prieduose), nei Taisyklėse nėra nuostatos, kurioje būtų numatytas galutinis terminas, su kurio pasibaigimu būtų siejamas galimo finansavimo praradimas. Priešingai, Taisyklių 19 skirsnyje „Projekto sutarties keitimas ir nutraukimas“ detaliai reglamentuojamos galimybės pakeisti sutartį, įskaitant ir atitinkamų veiklų įgyvendinimo terminus. Įvertinęs tai, jog norminis reglamentavimas nustato atsakovei galimybes prasitęsti esamu momentu nustatytus terminus, atsakovė jau yra sėkmingai pasinaudojusi Projekto termino pratęsimo galimybe, byloje nėra pateikta įrodymų, jog tai galutinis ir nebepratęsiamas terminas, teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad atsakovė galėtų patirti kokių nors nuostolių, nebaigus Projekto iki nurodytos datos, ar kad teisminis bylos nagrinėjimas turi tiesioginės reikšmės ir kaip nors koreliuoja su galimo finansavimo praradimo faktu.
9. Teismas nurodė, kad byloje duomenų apie kito viešojo pirkimo eigą, jo užbaigimą / neužbaigimą nėra pateikta, todėl jis negali daryti išvados, jog Informacinės sistemos pirkimas yra įvykdytas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje atsakovė gali patirti nuostolių, susijusių ir su kito viešojo pirkimo sąlygų nevykdymu.
10. Įvertinęs, kad 1 538 500 Eur sumą iš ES lėšų yra numatyta išmokėti įdiegus tris eismo valdymo ir reguliavimo sistemas, tai, jog Pirkimo sąlygose nurodoma, kad pasiūlymo bendra kaina neturi viršyti 823 000 Eur su PVM, teismas nusprendė, jog atsakovė neįrodė prašomų nustatyti galimų nuostolių atlyginimo dydžio.
11. Nenustatęs vienos iš būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygų, t. y., realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo, teismas nurodė nepasisakantis dėl antrosios sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo netaikius jų atlyginimo užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. rugsėjo 1 d. Tokios aplinkybės, ar atsakovė kokiais nors savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, ar galėjo (ir turėjo) numatyti galimus teisminius ginčus, šiuo atveju neturi ir negali būti vertinamos, kadangi tai išimtinai patenka į bylos dėl nuostolių atlyginimo ribas. Tikėtinų nuostolių atsiradimą tam tikra prasme pripažino ir pats teismas, imdamasis vertinti apeliantės veiksmų įtaką tokių nuostolių atsiradimui.
12.2. Atsakovė negalėjo anksčiau paskelbti Pirkimo procedūrų – sudėtingų, daug techninių aspektų apimančių Pirkimo dokumentų parengimas, taip pat jų suderinimas su CPVA, dokumentų tikslinimas ir kitos būtinos aplinkybės galėjo užtrukti (ir užtruko) nemažą, tačiau protingą laiką. Apeliantė visiškai pagrįstai Pirkimo procedūras paskelbė tik 2022 m. rugsėjo 1 d., nors Finansavimo sutartį pasirašė jau 2021 m. pavasarį. Atsakovės tikėtini nuostoliai iš tiesų yra susiję su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios šiuo metu trukdo laiku ir tinkamai užbaigti Projektą, gaunant visos apimties finansavimą.
12.3. Tiek šio Projekto, tiek ir kitų finansuojamų projektų veiklų įgyvendinimo terminai nėra begaliniai ir negali būti pratęsiami neribotai. Net jeigu su Taisyklių pakeitimu atsirado ir nuo 2023 m. sausio 17 d. egzistuoja hipotetinė galimybė dar kartą pratęsti Projekto veiklų įgyvendinimo terminą, vėliausias galimas Projekto veiklų įgyvendinimo terminas yra 2023 m. rugsėjo 30 d. (Taisyklių 213.1.1 papunktis). Kita vertus, net jeigu galutinis Projekto veiklų įgyvendinimo terminas yra 2023 m. rugsėjo 30 d., įvertinus vykstančio teisminio ginčo trukmę, hipotetiškai egzistuojantis galutinis Projekto veiklų terminas vis vien yra nepakankamas.
12.4. Vien Informacinės sistemos pirkimo paskelbimas ir vykdymas yra pakankama aplinkybė sprendžiant dėl atsakovės tikėtinų nuostolių. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei netekus finansavimo, Kauno miesto savivaldybės administracija negalėtų vykdyti nei vieno pirkimo (nei ginčo Pirkimo, nei Informacinės sistemos pirkimo).
12.5. Teismui laikant, kad nėra pagrindo pripažinti tikėtinais nuostolius, susijusius su Informacinės sistemos pirkimui skirtu finansavimu, teismas turėjo teisę atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, t. y., užtikrinti tik nuostolių, susijusių su finansavimo Pirkimui praradimu – 823 000 Eur, atlyginimą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „BIPA“ atsiliepime į atsakovės skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Teismas nesuteikė jokios prioritetinės (itin didelės) reikšmės aplinkybei dėl Projekto veiklų įgyvendinimui skirto Pirkimo paskelbimo, ją nurodė tik kaip vieną iš visų vertinamų aplinkybių. Akivaizdu, jog Pirkimo procedūrų išsitęsimas laike dar iki ginčo susiklostymo ir bylos inicijavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo jau pakankamai ženklus ir proporcingai mažinantis bendrą Projekto veiklų įgyvendinimui skirtą laiką. Šiomis aplinkybėmis negalėjo būti vertinama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tik jos išimtinai lemtų atsakovės nuostolius jai nespėjus įgyvendinti Projekto bei laiku nepateikus finansavimo gavimui reikiamų dokumentų.
13.2. Argumentus, susijusius su Pirkimo procedūrų vykdymu, taip pat naujai teikiamus rašytinius įrodymus (kuriuos atsakovė turėjo dar iki 2023 m. sausio 18 d. prašymo pateikimo), apeliantė galėjo pateikti tiek kartu su prašymu, tiek ir po to, kai ieškovė pateikė savo atsiliepimą į prašymą bei iškėlė klausimus, susijusius su atsakovės veiksmais. Atsakovė to nepadarė. Išimtys, dėl kurių naujai teikiami dokumentai ir juos pagrindžiantys argumentai turėtų būti priimti ir analizuojami ginčo klausimą sprendžiant apeliacinės instancijos teisme, neegzistuoja. Taigi tokie argumentai neturi būti vertinami, o juos pagrindžiančius įrodymus privalo būti atsisakoma priimti.
13.3. 2023 m. vasario 3 d. CPVA pateikė atsakymą į ieškovės prašymą, kuriame nurodydama konkrečias Taisyklių nuostatas, patvirtino, kad vėliausias ginčo Projekto galutinis mokėjimo prašymo pateikimo terminas yra 2024 m. sausio 31 d. Atsakyme nurodyta ir tai, kad Projekto Finansavimo sutarties sąlygose nenustatyti terminai pirkimų procedūroms įvykdyti ir (ar) pirkimo sutartims sudaryti. CPVA pateiktas atsakymas paneigia atsakovės argumentus, kad ir toliau taikant laikinąsias apsaugos priemones bei tuo pačiu netaikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių, nespėjus įgyvendinti Projekto veiklų iki (pratęsto) termino, kyla grėsmė prarasti finansavimą.
13.4. Pirkimo sutarties projekte (11.1 papunktis) yra numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja sumontuoti, sukonfigūruoti ir įdiegti pirkėjo užsakyme nurodytas prekes, užsakyme nurodytose vietose Kauno mieste, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pirkėjo užsakymo pateikimo dienos. Teismui priėmus sprendimą byloje dar kovo mėnesį, tuo atveju, jei jis būtų palankus ieškovei, atsakovei elgiantis sąžiningai ir priimant tokį sprendimą bei nesiimant veiksmų dėl jo apskundimo, veikiant operatyviai liktų pakankamai laiko Projekto veikloms įgyvendinti.
13.5. Atsakovės elgesys nepateikiant jokios detalesnės informacijos / duomenų apie kito jos vykdomo viešojo pirkimo eigą iš įrodinėjimo pareigos vykdymo pozicijų turi būti vertinamas pagal teisės doktrinoje pripažįstamą contra spoliatorem (šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos pateiktas įrodymas būtų patvirtinęs) prezumpciją. Be to, būtent Informacinės sistemos pirkimo vykdymo aplinkybės, o ne atvirkščiai gali lemti ginčo Pirkimo eigą. Jei ir gali atsirasti nuostolių, tai juos ieškovė patirtų tuo atveju, jeigu Informacinės sistemos pirkimo eiga nebūtų sklandi ir šis viešasis pirkimas nebūtų įvykdytas numatytais terminais. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepaveiks kito viešojo pirkimo, esančio Projekto dalimi.
13.6. Ieškovė nedalyvauja kitame atsakovės vykdomame viešajame pirkime. Atitinkamai, negali būti laikoma, kad ieškovė kokiomis nors aplinkybėmis, net ir kilus nuostoliams kitame Informacinės sistemos pirkime, galėtų būti laikoma atsakinga už jų susiklostymą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti nuostolių, už kuriuos ieškovė niekuomet nebūtų laikoma atsakinga, atlyginimo užtikrinimą, siejant pastarąjį su kitame viešajame pirkime galinčiais atsirasti (ir net neįrodytais) nuostoliais.
13.7. Projekto vykdymas apima net tris skirtingus viešuosius pirkimus. Ginčo Pirkimo finansavimui yra numatyta maksimali 823 000 Eur suma (su PVM), tai rodo, jog atsakovės nurodomas kaip galimas patirti 1 538 500 Eur nuostolių dydis nėra realus ir objektyviai šiame Pirkime net negalimas patirti. Teismas, vertindamas atsakovės pareikšto prašymo pagrįstumą, įskaitant prašomų užtikrinti nuostolių atlyginimo dydį, neturėjo nei pareigos, nei teisės ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl kito galimo nuostolių dydžio ir tokiu būdu sumažinti šį dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
16. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – Projekto pirkimų planą, 2021 m. rugpjūčio 30 d. CPVA pritarimą Projekto pirkimų planui, 2022 m. balandžio 12 d. CPVA pranešimą apie išankstinės viešojo pirkimo patikros rezultatus, 2022 m. balandžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pranešimą dėl pastabų patikros rezultatams ir nurodytas pastabas.
17. Ieškovė UAB „BIPA“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus duomenis – 2023 m. vasario 3 d. CPVA atsakymą į ieškovės užklausą dėl atsakovės vykdomo Projekto.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (1) atsakovė kartu su skundu pateiktus duomenis dėl ginčo Pirkimo procedūrų vykdymo turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakydama į ieškovės atsiliepime į apeliantės prašymą pateiktus argumentus dėl užsitęsusių Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų vykdyti ginčo Pirkimą, (2) ieškovės su atsiliepimu į skundą pateiktas CPVA atsakymas dėl Projekto iš esmės jokių naujų aplinkybių nepatvirtina, t. y., tik pakartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bylos šalių teismui pateiktų naujų įrodymų nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
20. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
21. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y., tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.).
22. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-483-236/2019).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
24. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo grindė finansavimo iš ES struktūrinių fondų, skirto projektui „Intelektinių transporto sistemų diegimas Kauno mieste“, kartu ir ginčo viešajam pirkimui „Kauno miesto transporto parkavimo sistemos įrenginių pirkimas“, praradimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teisinis reglamentavimas suteikia atsakovei teisę pratęsti Projekto įvykdymo (taip pat ir jam skirtų lėšų įsisavinimo) terminus, šia teise apeliantė kartą jau pasinaudojo, duomenų, kad atsakovė gali patirti nuostolių, susijusių ir su kito viešojo pirkimo sąlygų nevykdymu į bylą nepateikta, Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje padarytai išvadai.
26. Byloje teisingai nustatyta, kad ginčo Pirkimas yra Projekto, kuris iš dalies yra finansuojamas ES lėšomis, dalis (Finansavimo sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 3 punkto 4 dalis). Projektui iš ES struktūrinių fondų lėšų skirtas 1 538 500 Eur dydžio finansavimas (Finansavimo sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 4 punkto 1 dalis). Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia 2021 m. kovo 25 d., įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. gruodžio 31 d. (Finansavimo sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 punktas). Tačiau CPVA, vadovaudamasi Taisyklių 175 punktu, 2023 m. sausio 9 d. raštu patenkinusi atsakovės prašymą, pratęsė Projekto veiklų įgyvendinimo terminą iki 2023 m. liepos 31 d., o galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
27. Taisyklių 178.1 papunkčiu inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęsiamas ir tokia aplinkybė laikoma projekto sutarties esminiu pakeitimu. Taisyklių 213.1 papunktyje, nustatančiame mokėjimo prašymų pateikimo terminus, nustatyta, kad mokėjimo prašymus projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai gali teikti nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto sutartyje nustatyto galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, bet ne vėliau kaip: (1) iki 2023 m. spalio 31 d., jeigu prašoma išlaidas apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu arba abiem – išlaidų kompensavimo ir sąskaitų apmokėjimo – būdais, (2) iki 2024 m. sausio 31 d. (nepažeidžiant Taisyklių 403.1–403.3 papunkčiuose nustatytų išlaidų patyrimo ir apmokėjimo terminų), jeigu prašoma išlaidas apmokėti išlaidų kompensavimo būdu, (3) kai projekto veiklos nebaigiamos ir (arba) projekto rezultatai nepasiekiami iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet projekto vykdytojas projekto sutartyje įsipareigoja po 2023 m. gruodžio 31 d. projekto veiklas užbaigti ir (arba) projekto rezultatus pasiekti savo lėšomis, mokėjimo prašymas, kuriuo neprašoma apmokėti išlaidų, bet atsiskaitoma už projekto veiklas ir (arba) pasiektus projekto rezultatus, gali būti teikiamas iki 2024 m. liepos 31 d., o jeigu projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra didesnė nei 1 mln. eurų, – iki 2026 m. spalio 31 d. (Taisyklių 213.1.1–213.1.3 papunkčiai). Nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, tiek Projekto įgyvendinimo laikotarpis, tiek mokėjimo prašymų teikimo terminai nagrinėjamu atveju gali būti dar kartą pratęsiami. Teisės aktai nereglamentuoja kreipimosi dėl terminų pratęsimų skaičiaus, todėl aplinkybė, jog atsakovė jau kartą kreipėsi į CPVA su prašymu pratęsti Projekto veiklų įgyvendinimo bei galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminus, neužkerta galimybės dar kartą teikti analogiško pobūdžio prašymą, atitinkamai reaguojant į ginčo Pirkime susiklosčiusią situaciją. Todėl skundo argumentai dėl galimybės pratęsti Projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminus nebuvimo, kaip ir teiginys, kad visos Projekto veiklos turi būti įvykdytos iki 2023 m. liepos 31 d., vertinami kaip nepagrįsti.
28. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla Nr. e2-426-796/2013 pagal ieškovės UAB „BIPA“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą panaikinimo jau yra išnagrinėta. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. priimta protokoline nutartimi sprendimą byloje nutarė skelbti 2023 m. kovo 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų byloms teisės aktuose nustatytus itin trumpus nagrinėjimo terminus, net vienai iš ginčo šalių teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, atsakovei išliktų galimybė laiku pateikti mokėjimo prašymus. Šią išvadą inter alia pagrindžia Pirkimo dokumentų 5 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 11.1 papunkčio sąlyga, nustatanti, kad tiekėjas įsipareigoja sumontuoti, sukonfigūruoti ir įdiegti pirkėjo užsakyme nurodytas prekes (transporto priemonių parkavimo jutiklius su valdymo programine įranga ir švieslentes), užsakyme nurodytose vietose Kauno mieste ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pirkėjo užsakymo. Taigi, Pirkimo procedūroms atsinaujinus, atsakovė, veikdama teisės aktuose nustatytų terminų ribose, galės operatyviai sudaryti Pirkimo sutartį ir teikti užsakymą vykdymui, kuris turės bus įvykdytas per ne ilgesnį nei šešių mėnesių terminą.
29. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 27–28 punktuose išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad atsakovės teiginiai dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu neabejotinai kilsiančių nuostolių laikytini nepagrįstais. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net ir užsitęsus ieškovės ir atsakovės ginčo nagrinėjimui teisme, apeliantė nepraras Projekto finansavimui skirtų lėšų.
30. Negalima sutikti su apeliantės vertinimu, kad grėsmė prarasti finansavimą Projektui (taigi ir ginčo Pirkimui) yra išimtinai susijusi su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
31. Pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Projekto vykdymo pradžia buvo 2021 m. kovo 25 d., o ginčo Pirkimą atsakovė pradėjo vykdyti tik 2022 m. rugsėjo 1 d. Nors skunde atsakovė tvirtina negalėjusi pradėti anksčiau vykdyti Pirkimo dėl sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių pasiruošimo jam procedūrų, tačiau daugiau nei metus laiko trukęs pasiruošimas, kurio metu atsakovė vykdė iš esmės įprastas procedūras (kaip nurodo skunde, rengė Pirkimo dokumentus, derino juos su CPVA, tikslino ir kt.) neįrodo, kad atsakovė neturėjo galimybės pradėti vykdyti ginčo Pirkimą anksčiau bei vykdyti jį operatyviau. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, Pirkimo procedūrų išsitęsimas laike dar iki ginčo susiklostymo ir bylos inicijavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo pakankamai ženklus ir proporcingai mažinantis bendrą Projekto veiklų įgyvendinimui skirtą laiką.
32. Antra, tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, tiek ginčo Pirkimo sąlygose yra įtvirtina tiekėjų teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Atsakovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, todėl galėjo ir turėjo tinkamai planuoti viešuosius pirkimus bei įvertinti riziką dėl galinčių kilti ginčų Pirkime. Šiuo atveju pačios atsakovės veiksmai (neveikimas) –ilgai trukęs pasiruošimas ginčo Pirkimui, jo paskelbimas praėjus daugiau nei metams nuo Projekto vykdymo pradžios, lėmė apeliantės įrodinėjamos grėsmės prarasti finansavimą Projektui atsiradimą.
33. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad prašymą pratęsti terminą Projekto vykdymui atsakovė CPVA pateikė 2022 m. gruodžio 12 d., kurį vėliau (2023 m. sausio 9 d.) papildė. Ieškovė UAB „BIPA“ ieškinį dėl apeliantės sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą ginčo Pirkime atsakovei pateikė 2023 m. sausio 2 d. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Projekto vykdymas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų (neveikimo).
34. Remdamasis šios nutarties 31–33 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, Lietuvos apeliacinis teismas atskirojo skundo argumentus, kad tikėtini atsakovės nuostoliai susiję tik su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atmeta kaip nepagrįstus.
35. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei praradus finansavimą, atsakovė negalės vykdyti kitų su ginčo Pirkimu susijusių viešųjų pirkimų. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas viename viešajame pirkime nestabdo kitų viešųjų pirkimų vykdymo procedūrų. Įrodymų, kad ginčo Pirkime pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padarė įtaką kito viešojo pirkimo (šiuo atveju „Transporto priemonių parkavimo informacinės sistemos (įskaitant mobiliąją aplikaciją) ir jos priežiūros paslaugų pirkimas“) procedūroms į bylą nepateikta. Byloje iš viso nėra jokių duomenų apie kitų Projekto pagrindu vykdomų viešųjų pirkimų eigą. Be to, Finansavimo sutarties 2 priedo „Finansavimo sąlygos“ 3 punkto 4 dalis patvirtina, kad Projekto vykdymas apima tris savarankiškus viešuosius pirkimus. Kiekvienam iš šių viešųjų pirkimų skirta konkreti finansavimo suma, t. y. finansavimas yra paskirstytas dalimis. Nustatytas faktas iš esmės paneigia, kad ginčo Pirkime pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali nulemti viso Projektui skirto finansavimo praradimą.
36. Aukščiau nustatyta bei įvertinta aplinkybė kartu patvirtina, kad atsakovė iš esmės neįrodė galimo nuostolių dydžio dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo Pirkime, kurį apeliantė apibrėžė visa Projektui skirto finansavimo iš ES lėšų suma. Atskirojo skundo teiginys, kad šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo užtikrinti nuostolius, galėjo pastaruosius užtikrinti tik ginčo Pirkimui skirto finansavimo dydžiu (823 000 Eur), šią išvadą tik patvirtina.
37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo buvo pagrįstas bei teisėtas. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.