- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-483-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00951-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotėja“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniais atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus.
Šalies argumentai
2. Pirmuoju ieškiniu dėl viešojo pirkimo Nr. 406931 ieškovė UAB „Sotėja“ prašė: pripažinti neteisėtu (nepakankamu) pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų keitimą dėl prekių pavyzdžių pateikimo ir termino atnaujintam varžymuisi; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados byloje pateikimo; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas, jeigu jos bus patirtos.
3. Antruoju ieškiniu dėl viešojo pirkimo Nr. 405915 ieškovė UAB „Sotėja“ prašė: pripažinti neteisėtu (nepakankamu) pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų keitimą dėl prekių pavyzdžių pateikimo ir termino atnaujintam varžymuisi; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados byloje pateikimo; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas, jeigu jos bus patirtos.
4. Ieškiniuose ieškovė taip pat pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 406931 „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje; sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 405915 „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimis ieškovės prašymus tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti ieškovę UAB „Sotėja“ pateikti 360 000,00 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemonę atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali tęsti pirkimų procedūrų ir patiria nuostolius. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdžius pirkimus ir tokiu būdu nepaliekant įstaigoms kitos išeities kaip tik individualiai įsigyti maisto produktus – jos pagal ankstesniuose pirkimuose nustatytą tendenciją permokės mažiausiai 2 kartus už kiekvieną perkamų prekių rūšį ir tai sudarys mažiausiai 360 000,00 Eur dydžio nuostolį. Dėl ieškovės byloje inicijuotų teisminių ginčų, atsakovė negali vykdyti pirkimų procedūrų apytiksliai 5-6 mėnesius. Todėl per šį laikotarpį patiriami nuostoliai gali siekti mažiausiai apie 360 000,00 Eur (66 660,00 Eur/mėn. x 6 mėn.). Ieškovė galimai neturės galimybių atlyginti atsakovės patiriamus nuostolius, todėl atsakovės patiriamų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimas dėl ieškovės turtinės padėties galimai pasunkėtų arba netgi pasidarytų neįmanomas. Tai patvirtina nuolatinis ieškovės nesąžiningas elgesys ir nepagrįstų teisminių ginčų inicijavimas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovės prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė neįrodė fakto, kad patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje. Atsakovės nurodomi nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Byloje ginčas kilęs dėl pirkimo, kurio pirkimo objektas yra kiauliena, bei pirkimo, kurio pirkimo objektas yra jautiena ir veršiena. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimuose, kuriuose pirktos bulvės, obuoliai, obuolių sultys, kiaušiniai ir žuvis pasiūlytos kainos turi kokios nors įtakos nagrinėjamos bylos esmei. Atsakovės prielaidos, kad tokie patys ar panašūs sutaupymai bus atlikti įvykdžius pirkimus, kaip ir jos nurodytuose kituose pirkimuose, neparemtos jokiais įrodymais. Ieškovė mėsos gaminių atsakovės įstaigoms netiekia, todėl palyginti centralizuotiems ir necentralizuotiems pirkimams siūlomų mėsos kainų nebus objektyvios galimybės ir ateityje. Atsakovės galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti ir neaiškūs. Atsakovė nepateikia nei lyginamų centralizuotų bei necentralizuotų pirkimų sutarčių, nei įrodymų, kad centralizuotai pirktoms prekėms kelti tokie patys reikalavimai kaip ir atskirai atsakovės įstaigose vykdytuose atskiruose pirkimuose, nepateikia mažos vertės pirkimuose pirktų prekių kiekio palyginimo su centralizuotai pirktų prekių kiekiu. Atsakovė taip pat nepateikė skaičiavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kokią įtaką jos nurodytų prekių kainai daro perkamas kiekis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės prašomas 6 mėnesių nuostolių užtikrinimo laikotarpis būtų nepagrįstai ilgas, šiuo atveju būtų pakankamas 3 mėnesių laikotarpis, atitinkamai nuostolių suma sudarytų 199 678 Eur. Įvertinęs UAB „Sotėja“ 2017 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės pajėgumu atlyginti galimus atsakovės 199 678 Eur nuostolius.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra objektyvių duomenų dėl ieškovės finansinės padėties pablogėjimo, darė išvadą, jog nurodytomis aplinkybėmis dėl galimo būsimo ieškovės finansinės situacijos pablogėjimo teismas vadovautis negali.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neatsižvelgė į nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmę bei į juo siekiamus tikslus ir pažeidė proceso šalių pusiausvyrą. Nors nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, iš tiesų nėra taikomas automatiškai, tačiau jis skirtas šalių pusiausvyrai ir rungimuisi procese užtikrinti.
11.2. Negali susiklostyti tokia situacija, kai ginami tik tiekėjo interesai, jo naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, stabdomos pirkimų procedūros.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė tik finansinei ieškovės padėčiai.
11.4. Apeliantė yra priversta sustabdyti centralizuotos maisto produktų įstaigoms įsigijimo sistemos reformą. Pirkimų sustabdymas sukelia ženklius nuostolius, nes apeliantė ir įstaigos negali pasinaudoti centralizuotos sistemos teikiamais privalumais. Apeliantė sujungtoje byloje jau yra pateikusi duomenis, kad apeliantės įgyvendinama centralizuota sistema pasitvirtino, duoda akivaizdžius teigiamus rezultatus ir svarbiausia – leidžia įstaigoms sutaupyti ženklias sumas.
11.5. Nuostolių susidarymo mechanizmas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas išimtinai ieškovės savanaudiškais siekiais. Ieškovė užima dominuojančią padėtį maisto produktų tiekimo įstaigoms rinkoje.
11.6. Pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta apytiksliai per 3 mėnesius. Tačiau vertinant apeliantės nuostolių susidarymo laikotarpį reikia atsižvelgti į tai, per kiek laiko bus priimtas galutinis ir vykdytinas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra galutinis, jeigu yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti apskųstas ir tuomet galutinis sprendimas yra priimamas tik apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kartu ir nuostolių skaičiavimo laikotarpis prasitęsia mažiausiai dar 2-3 mėnesius. Todėl apeliantė pagrįstai sprendė dėl 5-6 mėnesių trukmės laikotarpio iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Sotėja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
12.1. Lietuvos apeliacinis teismas jau patvirtino, kad apeliantės nurodomi patiriami nuostoliai yra priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės veiksmais.
12.2. Ieškovė ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje patvirtina, kad ieškovė mėsos gaminių apeliantės įstaigoms iš viso netiekia, todėl palyginti centralizuotiems ir necentralizuotiems pirkimams siūlomų ieškovės mėsos kainų ir nustatyti galimų nuostolių dėl ieškovės iškeltų bylų nebus objektyvios galimybės ir ateityje. Priešingą poziciją patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikia ir su atskiruoju skundu.
12.3. Apeliantės galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti ir neaiškūs. Taigi apeliantė, siekdama įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria (ar gali patirti) nuostolių, turėjo pateikti teismui ne tik duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo tikimybę bei jų preliminarų dydį, bet ir šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus.
12.4. Apeliantė nepateikė lyginamų centralizuotų bei necentralizuotų pirkimų sutarčių. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad centralizuotai pirktoms prekėms buvo kelti tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip ir atskirai apeliantės įstaigose vykdytuose atskiruose pirkimuose. Be to, apeliantės nurodytuose necentralizuotose pirkimuose laimėtojais pripažinta ir daugiau kitų tiekėjų, todėl nėra pagrindo kitų tiekėjų pasiūlytų kainų priežastiniu ryšiu sieti su ieškovei prašomu taikyti nuostolių atlyginimu.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantės nurodomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis ir dydis laikytinas deklaratyviu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės nuomone, padarė teisingą išvadą, kad 6 mėnesių laikotarpis būtų nepagrįstai ilgas ir šiuo atveju būtų pakankamas 3 mėnesių laikotarpis, tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimas iš viso neturėtų būti taikomas dėl to, kad neįrodytas jo pagrįstumas ir ryšys su ieškovės veiksmais, taigi netenka prasmės ir klausimas kokiam laikotarpiui jis taikytinas.
12.6. Nuo apeliantės priklauso, kada jos vykdomas maisto produktų pirkimų centralizavimas bus įgyvendintas. Ieškovės inicijuoti ginčai lėmė apeliantės patiriamą išskaidytų pirkimų naudą ir tai, kad maisto pirkimuose buvo užtikrinta konkurencija, o ne pirkimų laimėtojais pagal pirminę pirkimo dokumentų versiją nustatyti keletas didžiausių tiekėjų. Nepaisant to, apeliantei nešalinama pareiga tinkamai vykdyti naujai organizuojamus, išskaidytus pirkimus bei ieškovė nepraranda teisės ginčyti naujai vykdomų pirkimų neteisėtas sąlygas, kurios nukreipia į didžiausius kelis rinkos tiekėjus bei neleidžia dalyvauti smulkiam ir vidutiniam verslui.
12.7. Apeliantė, nurodydama, kad dėl ieškovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolių, būsimų bei tikėtinų nuostolių bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o prašymas grindžiamas tik prielaidomis ir su byla nesusijusia informacija. Taigi nenustačius galimų nuostolių sumos nėra pagrindo vertinti bei lyginti esamą ieškovės finansinę padėtį su galimais atsirasti nuostoliais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl apeliantės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
16. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).
17. Taigi, nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą nuostolių dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimą, ir pažymėjo, kad jei apeliantė ir patirtų nuostolių, tai jų suma negalėtų siekti apeliantės nurodytos sumos, o būtų ne didesnė nei 199 678 Eur. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo iš esmės netenkino dėl to, kad apeliantė nepagrindė ieškovės finansinių pajėgumų nebuvimo tuo atveju, jeigu reikėtų atlyginti apeliantės galimai patiriamus nuostolius ateityje, ir konstatavo, kad ieškovė būtų pajėgi atlyginti 199 678 Eur apeliantės nuostolius. Dėl kitos privalomos nustatyti sąlygos – nuostolių realumo, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė, apsiribodamas teiginiu, kad 199 678 Eur nuostolių suma yra tik galima.
21. Atskirojo skundo reikalavimas – panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant jos prašymą, suponuoja vertinimą, kad apeliantė laiko įrodytais tiek nuostolių atsiradimo galimybę, tiek jų dydį, įvardintą jos prašyme, tiek ir grėsmę nuostolių atlyginimui. Lietuvos apeliacinis teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nebuvo įrodytas grėsmės galimų nuostolių atlyginimui buvimas, esant ieškovės finansiniam pajėgumui, taip pat daro išvadą, kad bylos duomenys ir joje esanti informaciją nepatvirtina prašyme nurodomo dydžio nuostolių realumo, t. y. jų atsiradimo ateityje tikimybės. Apeliantė prašyme nurodomo dydžio nuostolių realumą patvirtinančių duomenų nepateikė nei su prašymu pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu.
22. Apeliantė tvirtina, kad nuostolių realumą sąlygoja tai, kad apeliantė ir įstaigos negali pasinaudoti centralizuotos sistemos teikiamais privalumais. Atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė sujungtoje byloje jau yra pateikusi duomenis, jog apeliantės įgyvendinama centralizuota sistema pasitvirtino, duoda akivaizdžius teigiamus rezultatus ir leidžia įstaigoms sutaupyti ženklias sumas, dar nepagrindžia apeliantės nurodomo dydžio patiriamų nuostolių realumo ir nuostolių atsiradimo atveju ieškovės finansinio nepajėgumo atlyginti nuostolius fakto.
23. Sutinkant su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi lyginamų centralizuotų bei necentralizuotų pirkimų sutarčių. Be to, byloje nėra duomenų, kad centralizuotai pirktoms prekėms buvo kelti analogiški kokybės reikalavimai kaip ir apeliantės įstaigose vykdytuose atskiruose pirkimuose.
24. Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė ieškovės finansinei padėčiai ir dėl to neužtikrintas atsakovės teisių gynimas, teisiškai yra nepagrįsti.
25. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai dėl šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principo pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, todėl vien deklaratyvūs argumentai dėl neva išimtinai ginamų vieno tiekėjo interesų negali lemti nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo.
26. Tokiu atveju nenustatytas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išsprendė neteisingai ar pažeisdamas teisės normas.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.