Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. D. gynėjo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį, ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš K. D. nukentėjusiojo V. R. naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Taip pat iš K. D. nukentėjusiojo V. R. naudai priteista 1 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. D. nuteista pagal BK 245 straipsnį už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis: ji pagal (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį leisti pasimatyti su (duomenys neskelbtini) M. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei pagal (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį, kuria iš dalies pakeistas (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, dėl tėvo V. R. bendravimo su (duomenys neskelbtini) M. R. bendravimo tvarkos, privalėdama: 1) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) M. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savaitėmis, pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) val. ir grąžinant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasiimant iš (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (Duomenys neskelbtini) mieste; 2) leisti V. R. praleisti su (duomenys neskelbtini) vieno mėnesio (30 dienų) atostogas per kalendorinius metus. Atostogos su (duomenys neskelbtini) gali būti vientisos arba išdalytos dalimis, vežtis į užsienį; 3) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (duomenys neskelbtini) metais, pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos gruodžio (duomenys neskelbtini) d. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ir grąžinant į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dieną (gruodžio (duomenys neskelbtini) d.) ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) metais – pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos gruodžio (duomenys neskelbtini) d. ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ir grąžinant į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą gruodžio (duomenys neskelbtini) d. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 4) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) per Naujųjų metų šventę (duomenys neskelbtini) metais, pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos gruodžio (duomenys neskelbtini) d. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ir grąžinant į (duomenys neskeltini) gyvenamąją vietą sausio (duomenys neskelbtini) d. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), nebent ilgesnis bendravimas tėvui priklauso pagal kitus punktus; 5) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais, pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos per (duomenys neskelbtini) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini) val. ir grąžinant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini); 6) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais, pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos per (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šventę ((duomenys neskelbtini) šventę) ne anksčiau kaip tos dienos (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ir grąžinant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini); 7) leisti V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini), pasiimant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos (Duomenys neskelbtini) dieną ((duomenys neskelbtini)) ir per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) val. ir grąžinant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini); 8) leisti V. R. turėti teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini) telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki (duomenys neskelbtini) val., išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. K. D. privalo sudaryti sąlygas vaikui bent (duomenys neskelbtini) per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis; 9) V. R. prašant, suteikti jam visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini); 10) leisti V. R. turėti teisę slaugyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligos atveju šioje bendravimo tvarkoje numatytu laikotarpiu, pagal slaugos poreikį, laiką iš anksto suderinus, – šio teismo sprendimo nevykdė tyčia ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neleido V. R. pasimatyti su (duomenys neskelbtini) pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, neteikė informacijos apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ar užklasinėje veikloje bei neteikė kitos svarbios informacijos, taip pat nesuteikė galimybės bendrauti su (duomenys neskelbtini) telefono ir internetinio ryšio priemonėmis, ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. D. inkriminuotos veikos kvalifikavimo baudžiamuoju nusižengimu pagrįstumo bei teisingumo

2.2. K. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys (byloje esantis aktualaus tyrimui laikotarpio šalių susirašinėjimas elektroninėmis žinutėmis) rodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. tuo metu, kai galiojo ir (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartis dėl skyriumi gyvenančio tėvo laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, numatanti, kad tėvas su vaiku gali matytis tik dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui ar psichologui, V. R. nė karto neprašė K. D. pasimatyti su (duomenys neskelbtini). Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis V. R. advokatės 2022 m. gegužės 4 d. prašymas (Duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui patvirtina, kad V. R. atstovė teiraujasi ne apie tuo metu nustatytos bendravimo tvarkos galimą įgyvendinimą, o apie tai, ar galėtų centras užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą, dalyvaujant trečiajam asmeniui savaitgaliais ir po darbo valandų. Šis dokumentas patvirtina, jog nurodomu laikotarpiu teismo sprendimas dėl laikinos V. R. bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo vykdomas ir dėl objektyvių aplinkybių – bendravimo grafiko derinimo su (Duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centru, tuo tarpu pats V. R. aptariamu laikotarpiu į institucijas dėl tariamai K. D. nevykdomos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesikreipė, o tai patvirtina, jog iniciatyvos bendrauti su vaiku nurodytu laikotarpiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims, skirtingai nei skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam tikrais kaltinimu inkriminuoto laikotarpio periodais nerodė pats nukentėjusysis. Galiausiai byloje esantys duomenys apie V. R. darbą, rodantys, jog veikai kvalifikuoti aktualiais laikotarpiais jis dirbo užsienio valstybėse, patvirtina, kad tiek dėl darbo vietų, kurios buvo ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek dėl tyrimui aktualiu laikotarpiu buvusio darbo grafiko, V. R. tam tikrais kaltinimą apimančio periodo laikotarpiais objektyvios galimybės matytis su (duomenys neskelbtini) pagal teismo nutartimi nustatytą pasimatymų tvarką apskritai neturėjo.

2.3. K. D. (duomenys neskelbtini) susilaukė, būdama labai jauno amžiaus, ir dėl gyvenimiškos patirties stokos pateisinamai jautriai reaguoja į bet kokius įvykius, liečiančius jos (duomenys neskelbtini) sveikatą, saugumą, todėl jiems užtikrinti imasi jos supratimu geriausių bei tinkamiausių susiklosčiusioje situacijoje priemonių. Nors buvo konstatuota, kad šios jos baimės nepagrįstos teisinio procesinio įrodomumo požiūriu, tai nereiškia, jog jos tikrovėje neegzistavo ir, kad K. D. pasirinktos bei taikytos vaiko apsaugai priemonės jų taikymo laikotarpiu buvo akivaizdžiai neprotingos, neproporcingos bei tiesiogine tyčia nukreiptos pažeisti būtent BK 245 straipsnio normoje įtvirtintos sudėties saugomus teisinius gėrius. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog dar iki ikiteisminio tyrimo pabaigos K. D. ėmėsi visų jai prieinamų priemonių tinkamai vykdyti teismo sprendimą ir aktyviais veiksmais siekė bei siekia, kad, dalyvaujant kompetentingų vaiko teisių apsaugos institucijų specialistams, būtų imtasi priemonių sudaryti mažamečio vaiko interesus geriausiai atitinkančias sąlygas bendravimui su tėvu teismo nustatyta tvarka atnaujinti.

Dėl teisinio pagrindo K. D. veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius

2.4. Advokato manymu, byloje surinkti duomenys jokiais būdais ir mastu nepatvirtina, jog K. D., nesilaikydama dalies (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje, kuria iš dalies pakeistas (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, dėl tėvo V. R. bendravimo su (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos sąlygų, būtų siekusi tyčia sukelti pavojų teisingumui arba teismo ar kitų valstybės institucijų autoritetui ir, kad tokie jos veiksmai (neveikimas) tokį pavojų teisingumui objektyviuoju požiūriu sukėlė ar net galėjo sukelti. Nuteistoji savo veiksmais (neveikimu) subjektyviuoju požiūriu siekė apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo pavojaus, kurį jai galėjo sukelti bendravimas su tėvu V. R., nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Taigi šie duomenys paneigia tokios tyčios turinio, kokio reikalauja aptariama nusikalstamos veikos sudėtis, buvimą K. D. veiksmuose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (dėl pagrindų taikyti BK 39 straipsnį)

2.5. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. pranešimu apie įtarimą inkriminuota veika, vadovaujantis BK 10 straipsniu, yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, t. y. atitinka BK 39 straipsnio reikalavimą dėl padarytos veikos sunkumo. K. D. nėra teista, o tai reiškia, kad jai inkriminuota veika yra laikoma padaryta pirmą kartą. Pastaroji aplinkybė patvirtina pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatyto BK 39 straipsnio l punkte, buvimą. K. D. savo pozicijos ir duotų parodymų nekeitė nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Šie jos parodymai buvo pripažinti atitinkančiais kaltės pripažinimo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog tyrimui vadovavusi ir jį kontroliavusi prokurorė (duomenys neskelbtini) nutarimu šį ikiteisminį tyrimą nutraukė, atleidžiant įtariamąją K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo R. A. atsakomybei, paskiriant l 000 Eur užstatą, o (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) nutartimi prokurorės nutarimą patvirtino. Tiek tyrimui vadovavusiai prokurorei, tiek ir jos nutarimą patvirtinusiam teismui abejonių dėl to, kad K. D. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos padarymo pripažino ir dėl to reiškė atgailą, nekilo. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad K. D. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, nėra pagrįstos. Taigi kaltės pripažinimas laikytinas K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas).

2.6. Be to, K. D. inkriminuoti veiksmai gali būti vertinami, ir kaip padaryti, esant būtinosios ginties sąlygoms, kadangi K. D. inkriminuoti veiksmai buvo nukreipti ne į įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, o į siekį užtikrinti jos mažametės dukters saugumą ir saugoti jos sveikatą, aktyviai ieškant būdų vykdyti teismo sprendimą. Taip pat veiksmai gali būti vertinami, kaip padaryti dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, kadangi K. D. veiksmus nulėmė objektyvūs duomenys, leidę pagrįstai įtarti neteisėtus V. R. veiksmus. Pripažinus šias aplinkybes įrodytomis, jos gali būti kvalifikuojamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio l dalies 9 ir 10 punktuose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, veikai praradus pavojingumą

2.8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. D. neleido nukentėjusiajam bendrauti su vaiku pagal nustatytą teismo tvarką dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas dėl galimai netinkamo elgesio su nepilnamečiu asmeniu. Šis tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini) ir baigtas (nutrauktas) (duomenys neskelbtini), t. y. nemaža dalimi patenka į šiai bylai aktualų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šį tyrimą nutraukus, paaiškėjo K. D. nežinomos (nenustatytos) aplinkybės, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, K. D. pradėjo leisti V. R. bendrauti su vaiku, tačiau ji siekė, kad susitikimuose dalyvautų psichologas, padėsiantis V. R. įgyti bendravimo su mažamečiu vaiku įgūdžių ir atkurti ryšį su (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės rodo, kad iki šios bylos nagrinėjimo teisme pavojingumą prarado tiek K. D. veika, tiek ir ji pati. K. D. yra įstatymams paklusni pilietė, gera (duomenys neskelbtini) ir mama, anksčiau su teisėsauga nesusidūrusi, kaltinama tik šio baudžiamojo nusižengimo padarymu, neteista ir nebausta administracine tvarka. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina teisinį pagrindą taikyti jos atžvilgiu BK 36 straipsnį, t. y. atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą.

Dėl teisinio pagrindo atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

2.9. Pažymėta, kad K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleista ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, laiduotojui atsisakius šių pareigų, sprendimas buvo panaikintas. Iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos atsirado asmuo, vertas teismo pasitikėjimo, sutikęs laiduoti už K. D.. Šias pareigas sutiko prisiimti jos (duomenys neskelbtini) I. R.. Byloje esantys duomenys rodo, kad yra pagrindas K. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji neteista, pripažino savo kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme gailėjosi ir pažadėjo vykdyti galiojantį teismo sprendimą dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad K. D. veiksmais V. R. buvo padaryta neturtinė žala, kurią atlyginti ji yra pasirengusi. K. D. inkriminuotos veikos padarymo motyvai vertintini kaip pateisinami, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. I. R. yra K. D. (duomenys neskelbtini), t. y. susijusi su ja šeiminiais – giminystės ryšiais. Ji nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Dėl bausmės

2.10. K. D. paskirta bausmė yra per griežta, todėl apeliaciniame skunde prašoma ją sušvelninti, sutrumpinant paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą arba paskiriant švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmę – baudą. Nuteistoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir gailėjosi. Be to, elgtis įstatymo uždraustu būdu ją paskatino objektyvios aplinkybės, t. y. specialistų išvados, kuriose buvo pateiktos rekomendacijos dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kurias K. D. vykdė. Motyvai ir tikslai, kurie paskatino ją nusikalsti, savo turiniu yra kilnūs ir nukreipti apsaugoti savo (duomenys neskelbtini), nors sąlygoti jos neteisingai suvoktų aplinkybių ir dėl to susikurtų baimių. Atkreiptas dėmesys, jog K. D. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srityje, yra (duomenys neskelbtini), t. y. savo darbu padeda kitiems žmonėms (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis nėra didelis ir nesiekia (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Be to, šiuo metu K. D. studijuoja, todėl taikomas įpareigojimas, draudžiantis išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jos galimybes dalyvauti studijų procese, galinčiame vykti kitose vietose, ženkliai apsunkintų.

Dėl civilinio ieškinio

2.11. Priteistas neturtinės žalos dydis yra neįrodytas į bylą nukentėjusiojo V. R. pateiktais duomenimis, todėl keistinas (mažintinas). V. R. į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie leistų įvertinti tik jo žodžiais deklaruojamų, kaip patirtų dėl kaltinamosios taikytų trukdžių bendrauti su vaiku, neigiamų išgyvenimų. Byloje nėra duomenų, kad dėl to jis būtų kreipęsis į psichologus ar kitus specialistus, kurie galėtų pagrįsti neigiamų emocijų buvimą, nors pareiga tokio pobūdžio žalą įrodyti tenka būtent civilinį reikalavimą byloje teikiančiam nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir skundžiamu teismo sprendimu nustatytas bei pripažintas aplinkybes, kad K. D. buvo sąžiningai įsitikinusi nederamu V. R. elgesiu su jų (duomenys neskelbtini), dėl kurio pati labai išgyveno, ir tai patvirtina liudytojų R. A. ir M. K. parodymai. Be to, globos namų „(Duomenys neskelbtini)“ (Duomenys neskelbtini) ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijose buvo rekomenduojama riboti vaiko sąveikas su galimai prieš jį (duomenys neskelbtini) asmeniu, o šios aplinkybės darė poveikį K. D. elgesiui, kadangi sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog yra pagrįstos. Dėl nurodytų priežasčių šios aplinkybės laikytinos kriterijumi, sudarančiu teisinį pagrindą mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį, nevertino į bylą pateiktų duomenų, pagrindžiančių K. D. turtinę padėtį. Jos pajamos nesiekia (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, ji neturi jokio registruoto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

2.12. Teikiamu apeliaciniu skundu reiškiamos abejonės dėl kaltinimo dalies, kurioje nurodyta, kad K. D. neteikė informacijos apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ar užklasinėje veikloje bei neteikė kitos svarbios informacijos, pagrįstumo. Nurodoma, kad (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, kuria iš dalies pakeistas (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, nustatytomis skyriumi gyvenančio V. R. bendravimo su nepilnamete (duomenys neskelbtini) tvarkos sąlygomis K. D. informaciją apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ar užklasinėje veikloje bei kitą svarbią informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), turi teikti tik nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintam V. R. „prašant“. Teigiama, jog byloje duomenų, kad būtent tokios informacijos V. R. apie (duomenys neskelbtini) per inkriminuotą laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būtų prašęs, nėra. Be to, didelę dalį šios informacijos jis gali gauti savarankiškai, būdamas pakankamai aktyviu ir pasijungdamas prie skaitmenizuotų vaiko ugdymo ar gydymo procesus fiksuojančių sistemų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per kaltinimo laikotarpį šalių nepilnametė (duomenys neskelbtini) būtų sirgusi, todėl K. D. būtų kilusi pareiga apie tai informuoti V. R.. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad neretai per inkriminuotą laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), V. R. matytis su (duomenys neskelbtini) teismo nustatyta tvarka negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. nebuvimo Lietuvoje ar dėl darbo grafiko. Šios aplinkybės atskleidžia, kad vienintelis ir neabejotinas teismo sprendimo nevykdymo faktas, kuris gali būti inkriminuojamas K. D., tai nesudarymas galimybės (duomenys neskelbtini)i bendrauti su tėvu V. R. elektroninių ryšių priemonėmis.

3. Teismo posėdyje nuteistoji K. D. ir jos gynėjas advokatas A. V. prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo V. R. atstovas advokatas V. K. prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prokurorė iš dalies sutiko su pareikštu apeliaciniu skundu ir prašė K. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją I. R. atsakomybei bei taikant 1 000 Eur užstatą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Nagrinėjamu atveju nuteistosios K. D. gynėjo apeliaciniame skunde yra keliama daug prašymų ir klausimų – tiek dėl nuteistosios išteisinimo, tiek dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, veikai praradus pavojingumą, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat dėl civilinio ieškinio netenkinimo ir paskirtos bausmės pagrįstumo. Vis dėlto, pirmiausia, prieš pereinant prie kitų prašymų, turi būti išspręstas klausimas, ar nagrinėjamu atveju apskritai buvo padaryta nusikalstama veika. K. D. buvo nuteista už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. BK 245 straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-233/2007, 2K-466-489/2016).

6. Sistemiškai aiškinant BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet proceso įstatymų (civilinio, administracinio, baudžiamojo) uždavinys. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ne kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia šioje normoje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Priešingu atveju formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės teisinės priemonės paskirties, taip pat nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį gali būti taikoma ne automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, bet tik kaip kraštutinė priemonė, nustačius tinkamą padarytos veikos pavojingumą ir atsižvelgus į teisinį reguliavimą, užtikrinantį teismo sprendimo įvykdymą procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015, 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016, 2K-13-719/2019 ir kt.).

8. Sprendimui dėl baudžiamosios atsakomybės už teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, nevykdymą turi įtakos konstitucinės jurisprudencijos nuostata, kad nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams, arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Nagrinėjamo atvejo kontekste BK 245 straipsnio taikymą galima būtų pateisinti tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad K. D., turėdama realią galimybę leisti pasimatyti nukentėjusiajam V. R. su (duomenys neskelbtini) M. R. pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, taip pat turėdama realią galimybę teikti nukentėjusiajam informaciją apie (duomenys neskelbtini) sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ar užklasinėje veikloje, piktybiškai to vengė ir savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios teismo sprendimo, nesusijusios su bausmėmis, įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas, o tokie nuteistosios K. D. veiksmai siekė atitinkamą pavojingumą pobūdį ir laipsnį, kuriems esant galima traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

8.1. K. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltę, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neleido V. R. pasimatyti su (duomenys neskelbtini) pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, pripažįsta, tačiau taip elgėsi, siekdama apsaugoti savo (duomenys neskelbtini) ir galvojo, kad tai yra geriausia, ką gali padaryti. Tėvas didžiąją laiko dalį gyveno užsienyje, todėl ilgai matytis su vaiku negalėjo. Pripažįsta, kad neleido V. R. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atostogauti su (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) m. jau buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, M. R. buvo skirta atlikti ekspertizę. Tuo metu ji manė, kad tai neteisinga, tai būtų vaiką žalojantys veiksmai, nes per tą laikotarpį (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo pasilikusi pas tėvą nakvoti ir staiga jis prašė pasiimti vaiką maksimaliam 30 dienų laikotarpiui, todėl, jos ir specialistų nuomone, toks atitraukimas vaiko iš jo artimos aplinkos būtų žalingas. Dėl svarbios informacijos teikimo (apie sveikatą, ugdymo pasiekimus), K. D. nuomone, visa ši informacija apie vaiką laisvai prieinama, o tėvas turi teisę prisijungti prie sistemų. Be to, bendravimo tvarkoje numatyta, kad K. D. privalo teikti visą informaciją, tik V. R. užklausus. K. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) susitikimai su tėvu buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienomis, nes tuo metu buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Po to, žiūrint filmuką, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), K. D. kreipėsi į policiją, buvo nukreipta į Vaiko teisių skyrių, kuris nukreipė į ,,(Duomenys neskelbtini)“. K. D. pripažįsta, kad neleido (duomenys neskelbtini)i kalbėti telefonu su tėvu, bet tuo metu jai atrodė, kad reikia (duomenys neskelbtini) apsaugoti nuo bet kokios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žalos. Išvykstant iš ,,(Duomenys neskelbtini)“, pagrindinė rekomendacija buvo sukurti vaikui saugumą ir apriboti bet kokį bendravimą su (duomenys neskelbtini) asmeniu. Nuteistoji daro viską, kas įmanoma, kad apsaugotų (duomenys neskelbtini). Dėl V. R. grįžimo iš (Duomenys neskelbtini), K. D. parodė, jog tą dieną vyko susirašinėjimas, jam buvo pranešta susitikimo vieta. Jos su (duomenys neskelbtini) atvyko, palaukė 10–15 min., bet jo nesulaukė. K. D. žino, jog ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) nutrauktas, (duomenys neskelbtini) m. atlikta ekspertizė ir ten paminėta, kad negalima vertinti vaiko būsenos po tokio ilgo laiko, jis gali teigti prisiminimus, kas buvo prieš 2–3 mėn. K. D. nurodė, jog nors tyrimas nutrauktas, tai nereiškia, kad to įvykio nebuvo, jos tai neįtikino, nenuramino, tiki vaiko pasakytais žodžiais (t. 4, b. l. 179–181).

8.3. Nukentėjusysis V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad bandė spręsti problemą dėl bendravimo su vaiku, rašė K. D. ,,sms“, tardavosi dėl skambinimo laiko, bet telefonas būdavo išjungtas arba užblokuotas. Jos socialiniuose tinkluose – ,,(Duomenys neskelbtini)“, ,,(Duomenys neskelbtini)“, jis buvo užblokuotas. Nebendravo ilgą laiką, apie 2 metus, t. y., nuo (duomenys neskelbtini), kai prasidėjo procesas, iki (duomenys neskelbtini) m. Jis galimybių bendrauti su vaiku neturėjo, nes visi ryšiai buvo nutraukti, o kur gyvena, nežinojo. Susisiekti telefonu taip pat negalėjo, bandė pas senelius važiuoti, bet buvo parašyti 3 pareiškimai. 30 proc. laiko jis gyveno užsienyje, o visą kitą laiką būdavo Lietuvoje. Dėl informacijos apie vaiko sveikatą, K. D. motyvuodavo, kad jis turi prisijungimus ir gali pasižiūrėti ,,e.sveikatoje“, tačiau ten bendra informacija. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą pamatė prieš Naujus metus, nuo tada pradėjo matytis, o iki to paskutinį kartą matė, kai jai buvo 3,5–4 metai. Šiuo metu buvo dviejuose su (duomenys neskelbtini) susitikimuose kartu su psichologu. Su psichologu susitinka todėl, kad K. D. kitaip neleidžia. Tai vienintelė galimybė pamatyti vaiką po 1 val., tačiau tik baigia vaikas apsiprasti ir baigiasi laikas, trūksta dar gyvo bendravimo laiko. M. R. dažnai neidavo į darželį be pateisinamų priežasčių, matė lankomumą. V. R. mano, kad kaltinamoji nuteikė (duomenys neskelbtini) prieš jį, pasakoja jai, koks jis yra blogas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas kaip specialus liudytojas dėl melagingų K. D. parodymų. Supranta, jog abu privalo vykdyti nutartį, bet negali vykdyti, jei neduoda jam vaiko. Tik nuo vasario mėnesio pradėjo duoti vaiką, apie atostogas pranešė prieš 30 dienų. Jis moka (duomenys neskelbtini) Eur kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, nuo sutarties pasirašymo nebuvo nutrūkęs mokėjimas, gal buvo pavėlavęs porą kartų, bet nėra buvę, kad nesumokėtų (t. 4, b. l. 113–115).

8.5. Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai. Kartu gyveno po to, kai M. R. pasakė mamai, jog tėvas V. R. ją (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją. Dėl savo saugumo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su vaiku atsikėlė pas juos. Informaciją apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš savo (duomenys neskelbtini), o ši – iš savo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) paskambinusi (duomenys neskelbtini) nuolatos verkė ir pasakė, kad jai M. R. papasakojo, jog tėtis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), liepė (duomenys neskelbtini) grindis, (duomenys neskelbtini) daužė per (duomenys neskelbtini). Anūkė jai dar kartą papasakojo, kad matė tėvą (duomenys neskelbtini), o už tai, kad niekam nepasakytų, jai davė rožinių ledų. Taip pat M. R. sakė, kad, būnant pas tėtį, nebuvo maisto, tuščias šaldytuvas, anksti pasiėmė iš darželio. Liudytoja nurodė, jog iš V. R. pusės niekada nebuvo didelio rūpesčio vaiku, jis dažnai keisdavo darbą, keliavo po pasaulį. Iš pradžių K. D. leisdavo (duomenys neskelbtini)i bendrauti su tėvu, susitikimai nebuvo dažni, 2 ar 3 kartus. Vėliau negalėjo leisti pasimatyti su tėvu, nes vyko ikiteisminis tyrimas, tuo metu anūkė buvo apklausiama psichologų, specialistų, rekomendacijos buvo riboti sąveiką su (duomenys neskelbtini) asmeniu. Liudytoja žino, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bet globos namų ,,(Duomenys neskelbtini)“ išvadų niekas nepaneigė. K. D., priešingai negu V. R., dėjo dideles pastangas, kad būtų užtikrintas vaiko psichologinis saugumas, kad susitikimuose dalyvautų trečias asmuo. ,,(Duomenys neskelbtini)“ specialistų išvados yra tikros, jomis galima tikrai tikėti, jie dirba būtent su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Būnant ten, psichologė pasiūlė dalyvauti moksliniame tyrime, K. D. sutikus, paaiškėjo 5–7 požymiai, kurie patvirtino, kad vaikas buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) m. buvo nustatyta bendravimo tvarka, kur yra nurodyta, kad tėvas susitinka su vaiku ir trečiu asmeniu, t. y. psichologu, tačiau V. R. tuo nepasinaudojo. Šiuo metu V. R. matosi su (duomenys neskelbtini). Kiek liudytoja žino, savaitę laiko nebuvo jokio skambučio, (duomenys neskelbtini) turėjo būti atostogose su vaiku, bet prieš tai parašė, kad atsisako jų (t. 4, b. l. 137–138).

8.6. Liudytojos parodymai tik dar kartą patvirtina, jog K. D. veiksmuose nebuvo jokios išankstinės tyčios, o neleidimas (duomenys neskelbtini)i bendrauti su tėvu buvo nulemtas išimtinai pačios (duomenys neskelbtini) pasakojimo, kad tėvas V. R. ją (duomenys neskelbtini). Liudytoja nepatvirtino ir jokio stipraus tėvo bei (duomenys neskelbtini) ryšio iki įvykio, tad natūralu, jog po ilgo nebendravimo laikotarpio jį reikėjo atkurti. Liudytojos parodymai taip pat atskleidžia, jog prieš V. R. pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo tik K. D. apkalbos ir bandymas tokiu būdu neleisti vaikui matytis su tėvu, mama siekė visais įmanomais būdais apsaugoti vaiką, užtikrinti pirmiausia jo interesus, dėl to kreipėsi pagalbos į atitinkamas institucijas ir specialistus. K. D. buvo itin susirūpinusi dėl savo (duomenys neskelbtini), jos sveikatos ir apsaugos, tą patvirtina tiek jos elgesys, tiek liudytojos aptarta (duomenys neskelbtini) psichologinė būsena. Šios liudytojos parodymus, ypač susijusius su galimu M. R. (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojos M. K. parodymai. Ji yra K. D. draugė, kartu studijavo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo kelionėje, kai jai K. D. parašė, jog yra išsigandusi, nes (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad tėtis (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Liudytoja pati labai išsigando ir pasiūlė kreiptis į policiją. Žino, kad buvo atliekamas tyrimas, pati ėjo į apklausą. Liudytoja patvirtino, kad iki tol V. R. bendraudavo su (duomenys neskelbtini), po to su vaiku taip pat kartais susitikdavo. Būtent po to įvykio K. D. kreipėsi į centrą ,(Duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 178–179). Tokie liudytojos parodymai tik dar kartą patvirtina, jog K. D. nuoširdžiai tikėjo, kad prieš jos vaiką galėjo būti (duomenys neskelbtini), t. y., jog tėvas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl to kreipėsi patarimų ir pagalbos, nežinojo, kaip geriausiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, o vienas iš būdų, kol viskas išaiškės, buvo apriboti vaiko kontaktą ir bendravimą su tėvu, nes iki tol jis ribojamas nebuvo. Be to, ir po įvykio, kai ikiteisminis tyrimas V. R. buvo nutrauktas, K. D. siekia prisidėti prie tėvo ir (duomenys neskelbtini) bendravimo bei tarpusavio ryšio atkūrimo, tiesiog nori, kad tai vyktų palaipsniui ir saugioje aplinkoje, dalyvaujant kitiems asmenims – psichologams.

8.7. Aplinkybes, jog K. D. siekė ne nevykdyti teismo sprendimo, o užtikrinti vaiko interesus, patvirtina ir byloje apklausti specialistai. Liudytoja A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2012 m. dirba šeimos psichologe. K. D. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), kai ši kreipėsi dėl psichologo konsultacijų vaikui, kad padėtų suvokti situaciją. Liudytoja matė, kad vaikas nesaugiai jaučiasi su tėčiu, buvo teikiama pagalba. Pusę metų dirbo, nes mergaitė bijojo suaugusių žmonių ir tėčio. Mama kreipėsi dėl to, kad vaikas suprastų, koks (duomenys neskelbtini) santykis su tėvu, kadangi teisminiai procesai vedė į tai, jog reikės bendrauti su juo. M. R. labai aktyvi, o su tėvu daug tylos, lėtas tempas. V. R. dalyvavo 2 bendrose konsultacijose, kai buvo vaikas ir tėtis. Psichologė rekomendavo tęsti toliau, bet iš V. R. pusės nebuvo iniciatyvos. Kai išryškėjo vaiko baimės, psichologė kėlė hipotezę, kad M. R. tėvas labai nepažįstamas žmogus, vaikas nežino, kaip su juo elgtis. Iš to, ką ji pasakoja, ji nesijaučia saugiai. Gali būti, kad vaikui baimė galėjo atsirasti dėl ilgo nesimatymo su tėvu, nes nebendrauta buvo 2 metus. Emociškai vaikas pasirengė tam, kad tas bendravimas įvyktų (t. 4, b. l. 139–140). Liudytojos parodymai pavirtina, jog pati mama K. D. kreipėsi, jog su jos (duomenys neskelbtini) M. R. bendrautų ir dirbtų psichologas tam, kad dura galėtų pasiruošti santykiui su tėvu ir gebėtų atkurti jų ryšį. Mergaitė su tėvu nesijautė saugi, ryšys buvo atkuriamas iš lėto, o tai rodo, jog be specialistų pagalbos bendravimas galėjo apskritai nevykti ir tarpusavio ryšys neužsimegzti, tačiau V. R. nerodo iniciatyvos tam, kad ryšį su (duomenys neskelbtini) pavyktų atkurti kuo sklandžiau, nes nori bendrauti išimtinai tik be pašalinių asmenų, nors pats nuolat pabrėžia, kad su (duomenys neskelbtini) ilgą laiką nepalaikė kontakto. Psichologės parodymai tik dar kartą patvirtina, jog K. D. veiksmai buvo nukreipti išimtinai į vaiko interesų užtikrinimą ir apsaugą, o ne į siekį nevykdyti teismo sprendimo ir kliudyti (duomenys neskelbtini)i bendrauti su tėvu V. R..

8.8. Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklausta liudytoja R. M., (Duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja. K. D. kreipėsi dėl psichologinės pagalbos vaikui ir sau, kadangi galimai vaikas buvo (duomenys neskelbtini). K. D. visas pasiūlytas pagalbos priemones priėmė ir vykdė visus nurodymus. Į bendravimą įtrauktas buvo ir tėvas V. R., bet jis aktyviai neįsitraukė ir rekomendacijų nevykdė. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta ir rekomenduota, kad ryšys su vaiku būtų atstatomas su psichologo pagalba, taip pat siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, tėvas paaiškino, jog kurį laiką dirbo užsienyje, grįžus jam vėl buvo pasiūlyta pagalba. Mama K. D. dėl susiklosčiusios situacijos išgyveno, reagavo į dukters pasakojimus, ji pati niekada neprieštaravo, jog turi vykdyti teismo sprendimus, o tuo tarpu V. R. į pačios situacijos sprendimą nereagavo, neišreiškė noro dalyvauti susitikime su socialiniais darbuotojais, turėjo nusiskundimų psichologu, su (duomenys neskelbtini) norėjo matytis tik vienas, be kitų įsikišimo (t. 5, b. l. 91–92). Liudytojos parodymai patvirtina, jog ir pats nukentėjusysis V. R. tikrai nedėjo maksimalių pastangų, jog galėtų bendrauti su (duomenys neskelbtini) M. R., nesistengė atsižvelgti į specialistų teikiamas rekomendacijas, nors iš (duomenys neskelbtini) elgesio buvo matyti, jog su tėvu ji nesijaučia saugi ir noro kurti ryšį nedemonstruoja. Ilgai nebendravus V. R. su (duomenys neskelbtini), visiškai racionalus ir pagrįstas mamos K. D. noras, kad pirmiausia tarpusavio ryšį padėtų užmegzti specialistai, tačiau V. R. į tokias rekomendacijas neatsižvelgia ir su (duomenys neskelbtini) siekia bendrauti tik vienas pats, nors tuo pačiu pripažįsta, kad jų ryšys ilgam laikui buvo nutrūkęs, bet dėl visko kaltina tik K. D., tačiau situacijos spręsti, visų pirma, atsižvelgdamas į vaiko interesus, nėra pasiryžęs.

8.9. Padarytas išvadas patvirtina ir liudytojo R. A., K. D. mamos sutuoktinio, parodymai. Nors apeliacinės instancijos teisme liudytojas buvo apklaustas dėl atsisakymo ankstesniame proceso etape tapti laiduotoju, duodamas parodymus, pažymėjo, kad K. D. savo kaip mamos pareigas vykdė tinkamai, dėjo pastangas, kad vykdytų teismo sprendimą. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, reikėjo sulaukti galutinių išvadų, todėl M. R. bendravimas su tėvu nevyko, po to buvo nustatytas bendravimas su trečio asmens pagalba, pastangos iš K. D. pusės buvo, tačiau ryšys buvo prarastas. Tą tvirtino ir specialistai, K. D. stengėsi vykdyti teismo sprendimą, bendradarbiavo su institucijomis, ieškojo išeičių, deja, nesėkmingai, nes nesistengė kita pusė (t. 5, b. l. 96). Taigi iš viso to, kas buvo aptarta, matyti, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, jog K. D. piktybiškai, tyčia būtų nevykdžiusi teismo sprendimo, siekdama neleisti (duomenys neskelbtini)i M. R. matytis su tėvu V. R.. K. D. veiksmai išimtinai buvo nulemti susiklosčiusios situacijos, kuomet (duomenys neskelbtini) papasakojo, jog tėvas ją (duomenys neskelbtini). Siekdama išsiaiškinti situacijos aplinkybes ir užtikrinti (duomenys neskelbtini) saugumą, K. D. kreipėsi į atsakingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir apribojo (duomenys neskelbtini) M. R. bendravimą su tėvu. Vėliau, praėjus ilgam nebendravimo laikotarpiui, K. D. siekė, kad (duomenys neskelbtini) su tėvu V. R. ryšį atkurtų palaipsniui, padedant specialistams – socialiniams darbuotojams ir psichologams.

9. Tai, kad K. D. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, o jos atlikti veiksmai patys savaime nesiekia tokio pavojingumo, kad jai būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, patvirtina ir kiti bylos medžiagoje surinkti duomenys.

9.1. Iš globos namų „(Duomenys neskelbtini)“ (Duomenys neskelbtini) ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijų M. R. matyti, kad rekomenduojama: 1. (Duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) saugumo artimoje aplinkoje užtikrinimas. Atsižvelgiant į mergaitės pasakojimą, rekomenduotina riboti sąveikas su galimai prieš vaiką (duomenys neskelbtini) asmeniu; 2. Amžių atitinkanti psichoedukacija (duomenys neskelbtini) švietimo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) temomis. Svarbu supažindinti mergaitę su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taisykle, gerais ir blogais (duomenys neskelbtini), geromis ir blogomis paslaptimis, skatinti pasipasakoti patikimiems suaugusiesiems. Atsižvelgiant į vaiko amžių, svarbu informaciją pateikti aiškiai, naudojantis vaizdinėmis priemonėmis, užsiėmimus vesti žaismingai, patraukliai, interaktyviai. Tam, kad žinios būtų įtvirtintos, rekomenduotina edukaciją (duomenys neskelbtini), saugumo temomis organizuoti pakartotinai. Siekiant neiškreipti mergaitės pasakojimo, edukacijas apie (duomenys neskelbtini) rekomenduotina atidėti laikui po galimos vaiko apklausos; <...> 4. Mergaitės emocinės būsenos stebėjimas. Emociniams sunkumams užsitęsus, rekomenduotina tęstinė psichologinė pagalba, orientuota į emocijų raišką, darbą su trauminio pobūdžio patirtimis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, rekomenduotini žaidimų, meno terapijos metodai, vaiko motinos įtraukimas į pagalbos teikimo procesą (2 t., b. l. 26-28). Šios rekomendacijos patvirtina, kad mama K. D. neišsigalvojo dėl vaiko atribojimo nuo tėvo – jai iš tiesų buvo patarta, būtent atsižvelgiant į mergaitės pasakojimą, apriboti sąveikas su asmeniu, kuris galimai (duomenys neskelbtini) prieš vaiką. Šių rekomendacijų nuteistoji ir laikėsi. Papildomai pažymėtina, jog K. D., kaip mamos, elgesį reikia vertinti ne tuo aspektu, ar jos (duomenys neskelbtini) M. R. iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini), bet, ar mama pagrįstai galėjo manyti, jog toks įvykis buvo. Ta aplinkybė, jog vėliau V. R. ikiteisminis tyrimas pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnį buvo nutrauktas, savaime nepaneigia mamos rūpesčio vaiko saugumu ir siekio užtikrinti vaikui maksimaliai tinkamą aplinką, kad jis nepatirtų pakartotinės (duomenys neskelbtini). Tuoj pat po įvykio, kai (duomenys neskelbtini) papasakojo mamai K. D., jog galimai buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuteistoji nežinojo, ar ši informacija pasitvirtins, ieškojo pagalbos ir būdų, kaip išspręsti situaciją, kreipėsi ne į vieną asmenį, o tai patvirtina jos patirtą šoką ir sukrėtimą, tad natūralu, kad sulaukusi rekomendacijos atskirti vaiką nuo galimai (duomenys neskelbtini) asmens, šios rekomendacijos preciziškai laikėsi. Vėlesnis ikiteisminio tyrimo nutraukimas niekaip nepaneigia K. D. rūpesčio vaiku ir siekio užtikrinti jo gerovę, be to, savaime neįrodo K. D. veiksmus, kuomet neleido (duomenys neskelbtini)i M. R. bendrauti su tėvu V. R., buvus tyčinius ir piktybinius.

9.2. (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytos tokios išvados: 1) M. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus ((duomenys neskelbtini)), turėjo galimybę teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir galėjo apie tai duoti parodymus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau dėl mažo amžiaus ir turimų itin (duomenys neskelbtini) žinių (duomenys neskelbtini) tema negalėjo suprasti su (duomenys neskelbtini) galimai atliktų veiksmų pobūdžio bei reikšmės ir negalėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šiuo metu M. R. dėl po įvykio praėjusio ilgo laiko, susiklosčiusio gyvenimiškos situacijos konteksto, stebint jai artimųjų daromo poveikio požymius ir neigiamą emocinio ryšio su (duomenys neskelbtini) dinamiką, nei chronologiškai, nei priežastiniais ryšiais nesusijusią su tiriamu įvykiu, vaikui dėl artimųjų poveikio pradedant atstumti (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į jai būdingą amžiaus tarpsniui natūralaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suaugusiajam ir (duomenys neskelbtini) derinį, duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes nebegali; 2) M. R. nenustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Suvokimą apie byloje nagrinėjamų įvykių esmę lemia ne nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs (duomenys neskelbtini) ypatumai bei turimos žinios; 3) M. R. dėl jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (jos atžvilgiu atliktų veiksmų) nekonstatuojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas; 4) M. R. būdingas amžiaus tarpsniui natūralaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suaugusiajam ir (duomenys neskelbtini) derinys, pasireiškiantis (duomenys neskelbtini) suaugusio asmens, ypač emociškai reikšmingo, įtakai jos suvokimo, vaizduotės ir prisiminimų turiniui bei nepakankamai susiformavusiu gebėjimu atskirti informacijos šaltinius ir prisiminimus apie realiai įvykusius faktus nuo artimųjų pasakojimo apie juos bei savo vaizduotės kūrybos ir išgalvotos informacijos, kuria M. R., siekdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevalingai užpildo natūraliai atsirandančias (duomenys neskelbtini) spragas. Tokie individualūs psichologiniai ypatumai bei susiklosčiusios vaiko gyvenimiškos situacijos kontekstas (vyksta teismo procesas dėl vaiko bendravimo tvarkos su (duomenys neskelbtini) nustatymo; į šalių priešpriešą aktyviai įsitraukę ir kiti emociškai reikšmingi artimieji, atvirai išsakantys neigiamą nuostatą vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; vaiko žaidime atsiskleidžianti šeimoje tvyranti nesaugumo ir susirūpinimo atmosfera) suponuoja itin aukštus specifinius reikalavimus apklausai, siekiant nepadaryti poveikio vaiko situacijos suvokimui, prisiminimams ir duodamiems parodymams; 5) M. R. nenustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio ji negalėtų dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, tačiau jos daugiau apklausti nerekomenduojama dėl jai būdingų amžiaus ir individualių (duomenys neskelbtini) ypatumų, kadangi ilgėjant laikotarpiui po byloje tiriamų įvykių natūraliai mažėja ikimokyklinio amžiaus vaiko galimybės juos atgaminti; 6) atsižvelgiant į dėl vaikui daromo artimųjų poveikio vykstančią neigiamą M. R. emocinio ryšio su (duomenys neskelbtini) dinamiką, atsakymui, ar M. R. jaučiasi saugi, būdama su (duomenys neskelbtini), ir ar jaučia jam baimę, reikalingas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąveikos stebėjimas. Šios ekspertizės metu M. R. išsakė pyktį (duomenys neskelbtini), išveikė tai agresyviai žaidimo metu (t. 4, b. l. 148–176). Iš ekspertizės akto matyti, kad jame nebuvo konstatuota, jog prieš M. R. nebuvo (duomenys neskelbtini), t. y. jame nenustatyta, kad M. R. nebuvo (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto esminė išvada, kad M. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius (duomenys neskelbtini) gebėjimus, galėjo teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir galėjo apie tai duoti parodymus nuo įvykio praėjus ne daugiau kaip 2–3 mėnesiams. Po įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, taip pat dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes M. R. nebegali. Taigi šios išvados nepatvirtina, jog M. R. nenukentėjo nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje, jos tik atskleidžia, kad šiuo metu mergaitės parodymais nebūtų galima vadovautis, siekiant įrodyti asmens kaltę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Be to, net ir įvertinus aplinkybę, jog (Duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu V. R. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 32–35), tai nereiškia, jog formalus procesinis ikiteisminio tyrimo nutraukimas iš karto savaime įtikino K. D., kad jos (duomenys neskelbtini) M. R. nebuvo (duomenys neskelbtini). Natūralu, jog K. D. tikėjo (duomenys neskelbtini) pasakojimu ir siekė ją apsaugoti, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime netapo pagrindu visapusiškai pasitikėti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. R.. Tuo labiau, kad ekspertai autentiškiausiu M. R. pasakojimu apie santykius su (duomenys neskelbtini) pripažino (duomenys neskelbtini) įvykusį individualų pokalbį su teismo psichologe civilinėje byloje, tačiau mamai tai nėra objektyvus duomuo (įrodymas), kuris neginčijamai patvirtintų V. R. nekaltumą.

9.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad, (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi pakeitus (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį, skolininkei K. D. skirta vienkartinė 30 Eur dydžio bauda išieškotojo V. R. naudai už (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę bendrauti 30 dienų su nepilnamete (duomenys neskelbtini), šį terminą skaičiuojant nuo (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog tuo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., dar nebuvo priimtas sprendimas dėl V. R. pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnį pradėto ikiteisminio tyrimo. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. skirta 45 Eur bauda išieškotojo V. R. naudai už (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nevykdymą – už nesuteiktą galimybę ieškovui bendrauti su (duomenys neskelbtini) telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki (duomenys neskelbtini) valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu (atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bent 30 minučių per dieną pasikalbėti su tėvu ryšio priemonėmis). Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) nuo ikiteisminio tyrimo V. R. pradžios buvo praėjęs itin neilgas laiko tarpas, o K. D. laikėsi rekomendacijų apriboti (duomenys neskelbtini) ryšį su asmeniu, kuris galimai prieš ją smurtavo. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. skirta vienkartinė 100 Eur dydžio bauda suinteresuoto asmens išieškotojo V. R. naudai už (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Matyti, jog V. R. itin dažnai kreipiasi į teismus, siekdamas, jog K. D. būtų skirtos baudos dėl teismų sprendimų nevykdymo, tačiau nesuteikia laiko ir galimybių tuos sprendimus vykdyti tinkamai, pats tokiu būdu tik dar labiau aštrindamas konfliktą ir visai neatsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) M. R. interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis buvo priimta, kai (duomenys neskelbtini) jau buvo paduotas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. D., tad neatmestina galimybė, jog, nuolat inicijuodamas civilinius procesus, tokiu būdu V. R. bando įrodyti tyčinį K. D. teismo sprendimo nevykdymą, tačiau neužsimena ir nenurodo aktualių aplinkybių, susijusių su jam pačiam buvusiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu bei mamos K. D. siekiu apsaugoti vaiką ir užtikrinti jo interesus. Nuolatinis civilinių procesų inicijavimas savaime dar nereiškia, kad yra išnaudotos visos kitos priemonės, kurios turėtų padėti užtikrinti teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, įgyvendinimą ir vykdymą, tuo labiau, kad po reikšmingo aplinkybių pasikeitimo abiem šalims turėtų būti suteikiama pakankamai laiko bei erdvės, kad jos turėtų realias galimybes įgyvendinti teismo sprendimą ir jo nuosekliai laikytis.

9.4. Bylos medžiagoje yra pateiktas susirašinėjimas tarp V. R. ir K. D. (t. 2, b. l. 29–32), tačiau šis susirašinėjimas niekaip nepatvirtina piktybiško K. D. teismo sprendimo nevykdymo. K. D. nė karto netvirtino, jog teismo sprendimo nevykdys ir / ar neleis tėvui V. R. susitikti su (duomenys neskelbtini), ji bendravo formaliai mandagiai ir priminė V. R. apie susitikimų ir bendravimo tvarką bei, kada jis turi pranešti, prieš norėdamas pasimatyti su vaiku. Tuo tarpu V. R. bendravo agresyviai, tyčiojosi ir menkino K. D.. Teismui yra pateikti ir kiti susirašinėjimai (t. 1, b. l. 134–155), iš kurių matyti tiek apsunkintas bendravimas tarp V. R. ir K. D., tiek K. D. sudaromos kliūtys V. R. bendrauti su (duomenys neskelbtini) M. R., tačiau esminis klausimas, ar K. D. elgesys yra tyčinis ir toks pavojingas, kad už jį būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 straipsnį.

10. Iš viso to, kas buvo aptarta, matyti, jog, vertindamas bylos medžiagoje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas negu skundžiamame nuosprendyje buvo padaręs pirmosios instancijos teismas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad buvo padarytos esminės įrodymų vertinimo klaidos, kurios nulėmė, jog prieštaringi duomenys buvo vertinami nuteistosios K. D. nenaudai. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

11. BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas: 1) supranta, kad privalo įvykdyti teismo sprendimą; 2) žino teismo sprendimą turinį; 3) supranta sprendimo nevykdymo pavojingumą; 4) viską suvokdamas, jis nori ir siekia toliau taip elgtis – nevykdyti teismo sprendimu jam skirtų įpareigojimų, reikalavimų ir pan. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, jog K. D. buvo susipažinusi su (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ir (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, kuria iš dalies buvo pakeistas (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, taip pat, suvokdama šių teismo procesinių sprendimų turinį, žinojo, jog privalo juos vykdyti, tačiau sprendimuose numatytų reikalavimų ir įpareigojimų nesilaikė ne tyčia, piktybiškai, o dėl konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. (Duomenys neskelbtini) M. R. nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) V. R. prieš ją (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) vaiką, K. D. kreipėsi į policiją ir V. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK (duomensy neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį. Natūralu, jog susiklosčius tokioms aplinkybėms mama K. D. stengėsi veikti maksimaliai saugodama vaiką ir stengdamasi užtikrinti jo teises, todėl nesudarė sąlygų tėvui V. R. matytis su (duomenys neskelbtini), tuo labiau, jog tokią rekomendaciją buvo pateikę ir globos namai „(Duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), o užbaigtas (duomenys neskelbtini) nutarimu, todėl natūralu, jog po tokio ilgo nesimatymo laiko tėvui V. R. reikėjo atkurti ryšį su vaiku ir atnaujinti bendravimo įgūdžius, taigi mamos K. D. noras, jog (duomenys neskelbtini) M. R. su tėvu iš pradžių bendrautų tik esant kitam asmeniui – psichologui ar socialiniam darbuotojui, buvo visiškai racionalus ir pagrįstas, be to, tokia sąlyga kaip tik ir turėjo pasitarnauti tam, jog ateityje būtų galima laikytis teismo sprendimo ir užtikrinti tokią tėvo ir (duomenys neskelbtini) bendravimo bei matymosi tvarką, kokia ji ir yra numatyta teismo sprendimuose. Kita vertus, reikia pažymėti, jog vien tai, kad ikiteisminis tyrimas V. R. buvo nutrauktas, nes M. R. nebegalėjo, praėjus ilgam laiko tarpui, duoti parodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodyti asmens kaltę, savaime nepaneigė K. D. abejonių, jog nusikalstama veika prieš vaiką vis dėlto buvo padaryta, o tai irgi sąlygojo siekį užtikrinti saugų ir stebimą vaiko bendravimą su tėvu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo tvirtinimu, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi, tačiau ši nuostata negali būti taikoma aklai, neatsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, nes, priešingu atveju, analogiškose situacijose kaip nagrinėjamoje byloje tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus ir ginti jų interesus, privalėtų sudaryti sąlygas vaikui matytis su smurtaujančiais asmenimis, kas galėtų nulemti ne tik antrinę viktimizaciją, bet ir pakartotinių nusikalstamų veikų darymą. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmens veiksmų pavojingumas, kai jis nesilaiko teismo sprendimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne piktybiškai ir tyčia siekdamas jo nevykdyti, nėra toks, kuris sudarytų pagrindą traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tuo tarpu veikos pavojingumas yra viena iš būtinųjų sąlygų baudžiamosios atsakomybės taikymui. Verta paminėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju tėvo V. R. ir (duomenys neskelbtini) M. R. nesimatymą bei nebendravimą nulėmė ne tik K. D. veiksmai bei sprendimai, bet ir paties tėvo V. R. negalėjimas bendrauti su (duomenys neskelbtini) dėl jo darbo užsienyje (t. 1, b. l. 133). Visa tai, kas buvo aptarta, leidžia daryti išvadą, kad K. D. veiksmai (neveikimas) nebuvo tokie pavojingi, jog būtų galima ją traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, o svarbiausia, kad jos veiksmuose (neveikime) nebuvo BK 245 straipsnio normos sudėtyje įtvirtinto subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios nevykdyti teismų sprendimų.

12. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl K. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su K. D. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos.

13. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, daro išvadą, kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir K. D. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi K. D. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, padarymo išteisinama, apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumentų, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis); dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, veikai praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis); dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis); dėl K. D. paskirtos bausmės pagrįstumo ir kaltinamojo akto trūkumų, nebepasisako.

14. Nukentėjusiojo V. R. atstovas advokatas V. K. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas iš K. D. priteisti 505 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 700 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju K. D. yra išteisinama, nes nėra baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia nukentėjusiojo V. R. atstovo advokato V. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pažymėtina, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 straipsnis). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje K. D. yra išteisinama, iš jos nepriteistinos nukentėjusiojo V. R. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. V. R. atstovas advokatas V. K. pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog nukentėjusysis advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur (t. 5, b. l. 75). Kadangi K. D. yra išteisinama, šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti proceso išlaidomis nepripažįstamos ir iš K. D. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

tenkinti nuteistosios K. D. gynėjo advokato A. V. apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo V. R. patirtų 1 110 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti iš K. D. nepriteisti.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.