Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-178-616/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: 1A-178-616/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39598-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: J. J.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-616/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39598-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.2.; 1.2.23.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimt parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas nepilnametėms, o būtent: J. J. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 1 val. 44 min., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametės, neteisėtai joms platino narkotinę medžiagą – kokainą, t. y. neatlygintinai, išpylęs ant lėkštės, davė vartoti L. A. ir E. P. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurį L. A. ir E. P., nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 20 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 1 val. 44 min., tame pačiame bute vartojo iki tol, kol 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 1 val. 44 min., į butą atvyko (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. J. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: J. J. nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo bei neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė 1 tabletę „Xanax Alprazolamas 0,25 mg“ ir pusę tabletės „Xanax Alprazolamas 0,5 mg“, kurių sudėtyje yra 0,0005 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. 05 min., kol kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis J. J. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus, netinkamai ir šališkai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Skunde apeliantai cituoja nacionalinę jurisprudenciją ir pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2011; Nr. 2K-532/2012 ir kt.).

3.3. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai J. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 261 straipsnį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

3.4. Pripažindamas kaltu ir nuteisdamas J. J. pagal BK 261 straipsnį, apygardos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, t. y. nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. P. ir L. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

3.5. Skunde cituojami liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 22 d. duoti parodymai, kurių metu liudytoja tvirtino, kad J. J. nei vardo, nei pavardės nežinojo. Tuo tarpu, iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolo turinio matyti, kad apžiūrėjus liudytojos mobilaus ryšio telefoną, kontaktų sąraše buvo įrašytas asmuo įvardintas – J. J.. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, šių prieštaravimų nepašalino ir liudytojos E. P. teisiamajame posėdyje neapklausė. Be to, pirmosios instancijos teismas viso proceso metu, tik formaliais veiksmais siekė iškviesti į teismo posėdį šią liudytoją, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad E. P. į teisiamąjį posėdį negali atvykti dėl svarbių priežasčių, kurios nustatytos BPK 37 straipsnyje. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina kruopščiai vertinti bei patikrinti asmenų parodymus, kurie galimai patys padarė nusikalstamas veikas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labitav prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276/976/2015 ir kt.). Apeliantų vertinimu, nagrinėjant šią bylą apeliacinio proceso metu, būtina apklausti liudytoją E. P..

3.6. Liudytojos L. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pasak apeliantų, taip pat yra melagingi ir prieštaringi nagrinėjos bylos duomenims. Skunde cituojami šie liudytojos parodymai ir pažymima, kad liudytoja nepagrįstai nurodė, jog J. J. nepažinojo ir jo bute buvo pirmą kartą, kuriame buvo atėjusi su E. P. parūkyti. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš bylos duomenų nustatė, kad nepilnametės lankėsi J. J. bute jau trečią kartą, be to, šiame bute liudytojos yra nakvojusios. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos L. A. parodymus duotus teisiamajame posėdyje, kurio metu tvirtino, kad ateidamos pas J. J., kartu su E. P. atsinešė vieną gramą narkotinės medžiagos – kokaino, kurią įgijo iš nepažįstamo asmens, (duomenys neskelbtini).

3.7. Apeliantai pažymi ir tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog E. P. ir L. A. buvo vartojusios metilendioksimetamfetaminą (MDMA), metilendioksiamfetaminą (MDM), benzoilekgoniną, ekgonino metilo esterį ir kokainą, nors liudytojos apklausiamos tvirtino, kad vartojo tik kokainą, kurį uostė kartu su J. J.. Tuo tarpu, nuteistojo V. J. organizme nebuvo rasta amfetaminų, benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, jo metabolitų ar etilo alkoholio bei etilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDM). Iš nurodytų aplinkybių, apeliantų teigimu, akivaizdu, kad šių liudytojų parodymai, jog kokainą vartojo kartu su nuteistuoju J. J., yra melagingi ir prieštarauja tiek paties nuteistojo parodymams, kurių metu J. J. nuosekliai tvirtino, kad su nepilnametėmis narkotinių medžiagų nevartojo, tiek specialisto išvadoje užfiksuotiems duomenims.

3.8. Skunde kritikuojamos skundžiamame nuosprendyje pateiktos, apeliantų manymu, nepagrįstos (menamos) išvados apie tai, kad nebuvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų tualete, nors iš bylos duomenų matyti, jog tyrimo metu šių narkotinių medžiagų pėdsakų, tualete net nebuvo ieškoma.

3.9. Apeliantai skunde, be kita ko, tvirtina, kad J. J. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių patvirtinančių duomenų apie tai, jog nuteistojo namuose rastos tabletės priklausė būtent jam (J. J.). Nurodo, kad bute, kuriame buvo rastos tabletės, gyveno ir nuteistojo J. J. sutuoktinė I. J., dažnai lankydavosi ir nuteistojo motina, kuri ir vartojo šias rastas tabletes. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir teisiamajame posėdyje jų net neapklausė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo J. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, naikinama ir nuteistajam dėl šios nusikalstamos veikos priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 261 straipsnio nuostatų taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Apeliantų teigimu, skundžiamu nuosprendžiu J. J. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 261 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantų, netinkamai ir šališkai vertino byloje esančius įrodymus, dalies jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, nevertino bylos duomenų visumos, dėl ko pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo teismo principus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, duomenų visuma, iš naujo juos įvertinusi kartu su apeliacinės instancijos teisme liudytojos E. P. duotais parodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu J. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą nepilnametėms E. P. ir L. A.. Priešingai nei teigia apeliantai, Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su aptariama nusikalstama veika, teisiamajame posėdyje patikrino byloje surinktus duomenis, pašalino tarp atskirų duomenų esančius prieštaravimus, o nuosprendį, nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais, teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, aiškiai aptarė, kokie įrodymai paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad jis įvykio vakarą E. P. ir L. A. narkotinės medžiagos – kokaino, neplatino ir, kad jis nesuvokė, jog paminėtos merginos yra nepilnametės, taip pat išdėstė motyvus, kokius įrodymus ir dėl kokių priežasčių atmeta. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoti BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo teismo principų pažeidimus šiuo atveju nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį taikoma tam, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, Nr. 2K-252/2010, Nr. 2K-395/2010, Nr. 2K-18/2012, Nr. 2K-369-788/2016) yra išaiškinta, kad už BK 261 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Taigi, šiai sudėčiai inkriminuoti užtenka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo nepilnamečiui faktą – nesvarbu, atlygintai, neatlygintinai, jam naudoti ar toliau platinti, bei kaltininko nepilnamečio amžiaus suvokimą. Nagrinėjamu atveju abu šie elementai pirmosios instancijos teismo J. J. veikoje nustatyti išsamiai įvertinus bylos medžiagą, byloje esančius įrodymus vertinant tiek atskirai, tiek juos susiejus tarpusavyje į vientisą loginę seką.

8. Nuteistasis J. J. apklausiamas proceso metu neneigė aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. vakare, rugpjūčio 17 d. naktį savo gyvenamojoje vietoje buvo kartu su E. P., L. A.. Šią aplinkybę patvirtina ir visa eilė kitų byloje esančių įrodymų – liudytojų E. P., L. A., T. T., V. U. parodymai, policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole, I. J., L. A. mobiliojo ryšio telefonų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kita vertus, nuteistasis kategoriškai neigė aplinkybę, kad jis E. P. ir L. A. davė narkotinės medžiagos – kokaino, kartu su jomis šią narkotinę medžiagą vartojo, taip pat teigė nežinojęs ir nesupratęs, kad merginos yra nepilnametės. Pasak J. J. įvykio vakarą jis su paminėtomis merginomis vartojo tik alkoholinius gėrimus, žaidė žaidimus, klausėsi muzikos (t. 5, b. l. 25-27, 37; t. 3, b. l. 111-112). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paminėta J. J. versija dėl narkotinių medžiagų platinimo, jų vartojimo, dėl E. P., L. A. amžiaus, yra paneigta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

9. Apeliantai skunde akcentuoja liudytojų E. P., L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose esančius neatitikimus, prieštaravimus kitiems byloje esantiems įrodymams, ir nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai remiamasi šiais jų parodymais, grindžiant J. J. kaltę pagal BK 261 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojų E. P., L. A. parodymai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs, jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl aplinkybių, susijusių su pažintimi su J. J., jų bendravimu iki nagrinėjamo įvykio, nesutapo tarpusavyje bei prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ta šių liudytojų parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus, duomenis.

10. Tuo tarpu apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojos E. P., L. A. dėl narkotinių medžiagų vartojimo aplinkybių įvykio vakarą iš esmės davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus, kurie atitiko ir jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei pirmųjų apklausų metu (t. 1, b. l. 13-15, 26-28, 30-31, 35-36). Liudytojos E. P., L. A. apklausiamos šių apklausų metu patvirtino, kad įvykio vakarą abi lankėsi J. J. namuose, gėrė šampaną. Liudytoja E. P. parodė, kad J. J. paprašius kokios nors kortelės, L. A. jam davė savo asmens tapatybės kortelę, po ko jis virtuvėje ant spintelės baltoje apvalios formos lėkštėje kortele darė linijas iš baltų miltelių. J. J. pasakė, kad tai kokainas, paklausė „ar norit?“. Jos sutiko ir jie visi trys vartojo narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas jie vartojo per nosį pro susuktą pinigų banknotą. Už narkotines medžiagas jos nemokėjo, J. J. jas vaišino. Liudytoja L. A. šių apklausų metu taip pat nuosekliai patvirtino, kad įvykio vakarą narkotines medžiagas vartoti jai ir E. P. pasiūlė būtent J. J.. Parodė, kad joms būnant J. J. namuose, pastarasis iš kišenės išsitraukė maišiuką su baltos spalvos milteliai, kuriuos išpylė į lėkštę ir pasiūlė joms pabandyti. Virtuvėje ant spintelės stovėjusius miltelius jie vartojo per susuktą eurų banknotą, per nosį. Pirmas patraukė J. J., po to ji ir po to E. P.. Ji per nosį miltelius traukė du kartus. Už miltelius jos nemokėjo, J. J. jais jas vaišino. Liudytoja L. A. taip pat patvirtino, kad J. J. prašymu davė jam savo asmens tapatybės kortelę.

11. Netikėti pirmiau išdėstytais liudytojų E. P., L. A. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje liudytojais apklausti nagrinėjamo įvykio metu į J. J. gyvenamąją vietą atvykę pareigūnai T. T., V. U. patvirtino, kad virtuvėje ant spintelės stovėjusioje baltoje lėkštėje matė baltos spalvos miltelių likučius, taip pat liudytojai parodė, kad vienoje iš baltų lėkščių buvo ir L. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, ant kurios taip pat buvo baltos spalvos miltelių likučių. Abu liudytojai patvirtino, kad J. J., siekdamas sunaikinti galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų likučius, pagriebęs lėkštę su baltos spalvos miltelių likučiais, bandė ranka išvalyti lėkštę, po ko padėjo ją virtuvėje į kriauklę ir, paleidęs vandenį, ją plovė. Vėliau į krauklę, paleidęs vandenį, padėjo ir L. A. asmens tapatybės kortelę su lėkšte, kurioje buvo kortelė. Liudytoja V. U., be kita ko, parodė, kad būnant virtuvėje, ji matė, kaip J. J. kažką pagriebė nuo stalo, jo delne matė galimai „celofano“ dalelę, ir staiga įsikišo į šortų kišenę. Liudytojai V. U., T. T. parodė ir tai, kad įvykio vietoje bendraujant su E. P. bei L. A., jos atrodė akivaizdžiai apsvaigusios, buvo išsiplėtę jų akių vyzdžiai. Liudytoja V. U., be kita ko, nurodė, kad bendraujant metro atstumu su J. J., pastebėjo, jog jo nosies šnervių landos, plaukeliai buvo aplipusios baltos spalvos miltelių likučiais. Sprendžiant iš šių liudytojų parodymų, pareigūnei V. U. J. J. bei E. P., L. A. nurodžius, kad reikia iškviesti nepilnamečių merginų tėvus, reiks vykti į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninę“ tyrimams dėl apsvaigimo nustatymo atlikti, abi merginos iš buto pabėgo, tuo tarpu J. J. vykti į gydymo įstaigą atsisakė (t. 4, b. l. 103-104; t. 5, b. l. 16-17; t. 1, b. l. 54-55, 48-51).

12. Paminėtus liudytojų V. U., T. T., o tuo pačiu ir liudytojų E. P., L. A., parodymus patvirtina byloje esantis pareigūnės V. U. įvykio vietoje vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas. Šio įrašo apžiūros protokole su priedais, be kita ko, užfiksuota, kad J. J. bendraujant su policijos pareigūnais, I. J. buvo nuėjusi į bendrai su virtuve sujungtą svetainę, kur pakvietė ir policijos pareigūnus. J. J. aplenkdamas pareigūnus pirmas nuskubėjo link svetainės, tuo metu I. J., rodydama į kambaryje ant komodos padėtą baltos spalvos apvalią lėkštę, pasakė „kas čia, pažiūrėkit“, po ko J. J. pagriebė nurodytą lėkštę ir pradėjo valyti rankomis, pastūmęs I. J., lėkštę nunešė į virtuvėje esančią kriauklę ir, atsukęs vandens čiaupą, pradėjo ją plauti vandeniu. I. J. policijos pareigūnams pasakė „Ar matėt? Narkotikai“. Tuo metu J. J. iš ant virtuvinio stalo padėtos baltos spalvos stačiakampės formos lėkštės pagriebė blizgų, kvadratinės formos plastikinį maišelį ir, sugniaužęs jį kumštyje, staigiu judesiu įsikišo į kairę šortų kišenę. I. J. pasakė „Pasižiūrėkite, yra vartoję“. Toje pačioje lėkštėje, iš kurios J. J. paėmė nurodytą maišelį, matyti padėta L. A. asmens tapatybės kortelė. J. J. pasakęs, kad I. J. nusišneka, nuėjo link buto koridoriaus. I. J. nurodė, kad matė, ir, policijos pareigūnams rodydama lėkštę iš kurios J. J. paėmė maišelį, pasakė „Ir pakelį tą išsinešė ir metė“. Sprendžiant iš durų uždarymo garso, tuo metu J. J. išėjo į namo laiptinę ir iškart grįžo atgal į butą. J. J. parėjus, I. J. jo paklausė „Na, išmetei“. Netrukus I. J. perskaitė „L. A.“, po ko policijos pareigūnė paėmė asmens tapatybės kortelę, ir pasakė „Mažametė, (duomenys neskelbtini)“. J. J. policijos pareigūnės paklausė, kodėl mažametė. Tuomet policijos pareigūnė pakvietė L. A. ateiti iš balkono. Vėliau policijos pareigūnė, laikydama L. A. asmens tapatybės kortelę už jos kampų, kitam policijos pareigūnui pasakė „Čia štai yra“. Policijos pareigūnas atsakė, jog mato, po ko ir I. J. pasakė „Jis čia yra apdulkėjęs“. Policijos pareigūnas parodė, kad kortelę paėmė iš lėkštės, iš kurios prieš tai J. J. paėmė ir į šortų kišenę įsikišo plastikinį maišelį. Vėliau įraše užfiksuota ir tai, kad policijos pareigūnė, paskambinusi policijos budėtojui, teiravosi, ar nėra pranešimo apie iš namų dingusią L. A., nurodė, kad reikia siuntimo J. J. į ligoninę, pasitikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Po ko J. J. paklausė, kokiu pagrindu, į ką pareigūnai atsakė, kad dėl baltų miltelių. J. J. paklausė, kur jie yra, o pareigūnė atsakė, ten kur buvo. Vėliau įraše užfiksuota, kad pareigūnei bendraujant su L. A., E. P. svetainėje, I. J., rodydama į merginas, pasakė „Pažiūrėkit, jų akys, abiejų vyzdžiai išsiplėtę“. Po ko L. A. ir E. P. atsakė, kad yra su lęšiais. Vėliau į butą atvykus moteriai (J. J. motinai), I. J. nurodė, kad yra dvi mergaitės, visi vartojo narkotikus. Iš tolimesnių įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad L. A. ir E. P. iš buto pabėgo, tuo tarpu J. J. atsisakė vykti į medicinos įstaigą tyrimo dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlikimui (t. 2, b. l. 88-97). Iš paminėto įrašo, be kita ko, matyti, kad įvykio metu J. J. buvo apsirengęs šviesios spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir tamsiai mėlynos spalvos šortais.

13. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), informacinio pranešimo tikslinimo metu pareigūnė V. U. paėmė virtuvės kambaryje rastą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. A. vardu. Tą pačią dieną paminėtoje J. J. gyvenamojoje vietoje atliekant kratą, miegamajame be kitų daiktų taip pat buvo rasti ir paimti marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos šortai (t. 1, b. l. 136-146). Atlikus paminėtų objektų tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateiktų, 2018 m. rugpjūčio 17 d. pas J. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtų asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), marškinėlių trumpomis rankovėmis su užrašu „(duomenys neskelbtini)”, ant mėlynos spalvos šortų ir jų ertmėse yra narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų (2 t., b. l. 155-158).

14. Byloje specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad E. P., L. A. šlapime rasta kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), šlapime benzodiazepinų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta, imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (t. 1, b. l. 115-116, 118-119). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. J. kraujyje rasta ekgonino metilo esterio ir benzoilekgonino, kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, jo metabolitų ir etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 126). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos vedėjos 2019 m. vasario 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos J. J. kraujyje rastos medžiagos - ekgonino metilo esteris ir benzoilekgoninas, yra kokaino aktyvūs metabolitai, susidarantys po kokaino skilimo kepenyse. Kokainas yra centrinės nervų sistemos stimuliantas, priskiriamas prie augalinės kilmės narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 129). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek E. P., L. A., tiek ir J. J. vartojo narkotinę medžiagą – kokainą. Aplinkybė, kad E. P., L. A. šlapime buvo rastas tiek kokainas, tiek ir jo aktyvūs metabolitai, o J. J. kraujyje buvo rasti tik kokaino aktyvūs metabolitai, kaip ir aplinkybė, kad, priešingai nei E. P., L. A. šlapime, J. J. kraujyje nebuvo rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), jas vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad būtent J. J. įvykio dieną savo gyvenamojoje vietoje E. P. ir L. A. davė narkotinę medžiagą – kokainą, kurią visi trys bendrai ir vartojo. Paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad E. P. ir L. A. šlapimas tyrimams buvo paimtas 2018 m. rugpjūčio 17 d. atitinkamai 13.15 val. ir 11 val., tuo tarpu J. J. įvykio naktį atsisakė vykti į gydymo įstaigą tyrimų atlikimui, po laikino sulaikymo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 11.35 val. pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, biologinės terpės bandinius duoti taip pat atsisakė (t. 1, b. l. 115, 118, 122). Nuteistasis sutiko duoti kraujo tyrimui tik po Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui tą pačią dieną 19.29 val. paskelbimo, kuris asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 2018 m. rugpjūčio 17 d. 19.45 val. ir buvo paimtas (t. 1, b. l. 125, 126). Nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad tyrimai buvo atlikti iš skirtingų biologinių terpių bandinių (kraujyje kokainas išsilaiko trumpiau nei šlapime), būtent ir sąlygojo tai, jog J. J. kraujyje nebuvo aptiktas pats kokainas, o tik jo aktyvūs metabolitai. Tuo tarpu aplinkybė, kad E. P., L. A. šlapime be kokaino ir jo aktyviųjų metabolitų buvo rasta ir metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), patvirtina tik tai, jog šios liudytojos iki nagrinėjamo įvykio vartojo ir kitas draudžiamas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau nesuteikia pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais jų parodymais apie kokaino vartojimo aplinkybes su nuteistuoju, kuriuos, kaip minėta, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių šių liudytojų apklausų metu dalyvavo tėvai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, todėl nieko stebėtino, kad jos vengė prisipažinti apie nevienkartinį narkotinių medžiagų vartojimą, kaip ir nevienkartinį bendravimą su vedusiu bei vaikų turinčiu vyru, apsilankymus bei nakvojimą jo namuose.

15. Nurodytų aplinkybių kontekste faktą, kad J. J. įvykio dieną savo gyvenamojoje vietoje nepilnametėms E. P., L. A. platino narkotinę medžiagą – kokainą, patvirtina ir L. A. mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 5s“ apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Iš telefone aptiktų tarp J. J. ir L. A. (J. J. neginčija to, kad programėlėje „Messenger“ buvo pasivadinęs „S. B.“, tą patvirtina ir žinučių turinys) vykusių susirašinėjimų matyti, kad dar iki nagrinėjamo įvykio J. J. kvietė L. A. kartu su E. P. pas jį atvykti, žadėjo pavaišinti šampanu, viskiu, o taip pat galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurias pokalbių metu įvardijo „is tolimuju pietu, bet ne gerimo, skaniau :))), kur cia vietoje jo gero nelabai buna“. Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. vykusio J. J. ir L. A. susirašinėjimo matyti, kad L. A. su E. P. lankėsi J. J. namuose. Po šio susitikimo susirašinėdamas J. J. nurodė „Dar Kaip susinervojau pri duru iskrites visas toks maisiukas gerai kad vidineje puseje J“, „Man tai užmigti be sansu taip pakabino kad miego nera galvoj vapse“, „<...> kaip gruzas dar to nebuciau radis dar <...>. O dabar nei taip nei taip“, „nu tai juk ne siaip sau kai mazas vaikas supykau. Sakau toks kosma. Kosmosas ir opa ciau bai bai :)))“, „Jo pirma karta as i tokia lempa kad vienas kimarinu su šypsena. Ir net nezinau ka mastyti“. Įvykio dieną (2018 m. rugpjūčio 16 d.) vykusio susirašinėjimo metu J. J. rašė L. A., kad turi jai dovaną, kurią norėtų įteikti dar iki gimtadienio, L. A. atrašė, kad nereikia, kad tiek ją tepažįsta, kad jai nesmagu, po ko J. J. jai parašė, kad elgiasi kaip nori, kad jei negalėtų sau leisti tai ir nedarytų. L. A. parašė, kad kitą dieną vyks į (duomenys neskelbtini), tai tikrai negalės susitikti, nurodė, kad gali ateiti nebent kartu su E. šiandien, po to kai išvažiuos svečiai. J. J. atrašė, kad nenori, jog pas jį ateitų E. P., klausė L. A., ar ši ilgai bus su E. P., nurodydamas „Iduociau tau ir i (duomenys neskelbtini) dovanu bet jau jai gautum neduot :)))“. Tolimesnio susirašinėjimo metu J. J. susitarė susitikti su L. A. ir E. P. jo bute apie 21.40 val. (t. 2, b. l. 104-126).

16. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad įvykio vakarą platindamas E. P., L. A. narkotinę medžiagą – kokainą, J. J. puikiai žinojo ir suvokė, kad pastarosios yra nepilnametės. Byloje, taip pat ir paties nuteistojo parodymais, nustatyta, kad J. J. su E. P., L. A. įvykio vakarą bendravo ne pirmą kartą. Su E. P. jis buvo pažįstamas apie pora metų iki įvykio, tiek su ja, tiek ir su L. A. buvo ne kartą susitikę ir J. J. namuose, merginos ten yra ir nakvojusios. Liudytojos E. P., L. A. apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai patvirtino, kad J. J. buvo žinomas jų amžius. Liudytoja E. P. parodė, kad su J. J. apie jų amžių kalbėjo ir įvykio vakarą. L. A. sakė, kad (duomenys neskelbtini) dieną jos gimtadienis, jai sukanka 17 metų, be to, padavė J. J. savo asmens tapatybės kortelę. Ji taip pat užsiminė apie savo gimtadienį, kad jai (duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų. Be to, liudytoja E. P. parodė, kad apie tai, jog jos nepilnametės, J. J. buvo žinoma ir iš anksčiau (t. 1, b. l. 26-28, 13-15). Liudytoja L. A. taip pat parodė, kad J. J. įvykio vakarą klausė, kiek jai metų, ji pasakė, kad 17 metų, be to, davė jam savo asmens tapatybės kortelę, kurią pastarasis apžiūrėjo. E. P. amžių J. J. žinojo iš anksčiau, žinojo, kad ji taip pat yra nepilnametė (t. 1, b. l. 35-36, 30-31). Be nurodytų aplinkybių, faktą, kad J. J. įvykio vakarą, prieš platinant narkotines medžiagas, buvo žinomas E. P., L. A. amžius, patvirtina ir L. A. mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 5s“ apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Viename iš šiame telefone užfiksuotų J. J. ir L. A. susirašinėjimų, kuris vyko iki nagrinėjamo įvykio, J. J. pas jį atvykstančių L. A. ir E. P. prašė nupirkti gėrimo „Cola“ ir cigarečių, į ką L. A. atrašė „kolas galam nuperkt“, „Cz neparduos mum“, po ko J. J., nesiteiraudamas dėl kokių priežasčių merginos negali nupirkti cigarečių, atsakė „ok“, „nors kolas cz is kazinkes kazkokiu paimsiu“ (t. 2, b. l. 104-105, 113-114). Be to, iš telefone aptiktų susirašinėjimų matyti, kad J. J. su L. A. po jų rugpjūčio 12 d. vykusio susitikimo bendravo apie tai, kad L. A. ir E. P. turėjo iš jo namų išvažiuoti anksčiau, joms reikėjo pasirodyti motinoms, kas taip pat leidžia teigti, jog J. J. buvo puikiai žinoma apie merginų amžių, t. y. tai, jog jos yra nepilnametės.

17. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė L. A. teisme duotus parodymus apie tai, kad J. J. jai ir E. P. narkotinių medžiagų nedavė, narkotinę medžiagą – kokainą, jos pačios atsinešė pas J. J. ir, šiam nematant, per kelis kartus ją abi suvartojo pas jį tualete. Kritiškai, kaip siekis padėti J. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertintini ir liudytojos E. P. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme duoti iš esmės tokie patys parodymai. Pažymėtina tai, kad tokie šių liudytojų parodymai prieštarauja pirmiau aptartų, byloje esančių įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojos E. P., L. A. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnės buvo apklausiamos, dalyvaujant jų įstatyminėms atstovėms (motinoms) E. N., V. A., Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, tuo tarpu apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, L. A. apklausoje dalyvavo jos įstatyminiai atstovai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, psichologė, abiejų šių liudytojų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo ir J. J. su savo pasirinktu gynėju. Nei viename iš nurodytų apklausų protokolų nėra pateikta pastabų dėl apklausų atlikimo tvarkos ar protokoluose užfiksuotų parodymų turinio. Priešingai, procesinių veiksmų atlikimo metu dalyvavusių asmenų parašais patvirtinta, kad apklausų protokoluose parodymai užrašyti teisingai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. patvirtino, kad jo įdukrai L. A. joks poveikis dėl parodymų davimo nebuvo daromas. Prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo jokios kalbos, kad duoti neteisingus parodymus, apkalbėti kaltinamąjį, prie jos nieks nebuvo priėjęs. Kai dukra buvo apklausinėjama, ji pati davė parodymus. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę dalyvavusi jo žmona nesakė jam, kad policijos pareigūnai būtų darę kokį nors poveikį jų dukrai, liepę ką nors sakyti (t. 5, b. l. 8-9). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek L. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek ir E. P. apklausiama apeliacinės instancijos teisme negalėjo aiškiai įvardinti savo parodymų keitimo priežasčių, konkrečiai nenurodė kas ir kokį poveikį joms neva darė. Be kita ko, nurodydamos narkotinių medžiagų įsigijo aplinkybes bei jų vartojimo aplinkybes, davė tarpusavyje nesutampančius parodymus. Liudytoja L. A. parodė, kad įvykio dieną su E. P. susitarė išeiti į lauką. Jos buvo girdėjusios, kad galima pasiimti narkotikų iš žmogaus, kuris Facebook pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Ji susirašė su šiuo žmogumi, jos susitiko su juo ir įsigijo miltelių. Po ko susirašė su J. J. ir susitarė pas jį nueiti. Miltelius nusinešė pas J. J., tačiau jis apie juos nežinojo. Jos J. J. milteliais nevaišino, nuėję su E. P. į tualetą, juos dviese ten per kelis kartus suvartojo. Tuo tarpu liudytoja E. P. apklausiama negalėjo nurodyti nei kada, nei kur, nei iš ko neva pirko narkotines medžiagas. Negalėjo tiksliai įvardinti ir aplinkybės, kur įvykio dieną vartojo narkotines medžiagas, ar J. J. namuose, ar ne. Tai, kad nėra pagrindo tikėti liudytojų E. P., L. A. paminėtais pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose duotais parodymais, leidžia teigti ir L. A. mobiliojo ryšio telefone aptikto įvykio dieną tarp L. A. ir J. J. vykusio susirašinėjimo turinys, iš kurio matyti, kad L. A. namuose išleidusi svečius, iš karto ėjo susitikti su E. P., po ko iš karto abi ėjo pas J. J. į namus. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu tikėti liudytojų L. A. ir E. P. parodymais apie tai, kad jos pačios įsigijo narkotinę medžiagą – kokainą, apie kurią J. J. nieko nežinojo, jis kokaino kartu su jomis nevartojo, lieka nepaaiškinamas pirmiau paminėtas įvykio dieną užfiksuotas nuteistojo elgesys, siekiant sunaikinti virtuvėje lėkštėse bei ant asmens tapatybės kortelės buvusius narkotinės medžiagos likusius, o taip pat jo kategoriškas atsisakymas vykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimus dėl apsvaigimo nustatymo.

18. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistojo namų tualete narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvimo. Neabejotina, kad pareigūnai atlikdami kratą J. J. gyvenamojoje vietoje, juolab pastarajam pareiškus, jog prašomų pateikti nutarime daryti kratą nurodytų daiktų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi, apžiūrėjo visas be išimties ten esančias patalpas, baldus, daiktus bei paėmė visus kratos metu rastus tyrimui reikšminus daiktus, dokumentus, rastų medžiagų mėginius, nuoplovas. Kadangi nagrinėjamu atveju J. J. gyvenamosios vietos tualete tyrimui reikšmingų daiktų, medžiagų, jų pėdsakų nebuvo aptikta, tai ir nebuvo fiksuota 2018 m. rugpjūčio 17 d. kratos protokole. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad narkotinių medžiagų pėdsakų tualete net nebuvo ieškoma, nėra pagrindo.

19. Tokiu būdu byloje nustatytų ir pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, priešingai nei teigia apeliantai, neabejotinai patvirtina, kad J. J. kaltinime nurodytu metu savo gyvenamojoje vietoje nepilnametėms E. P. ir L. A. platino narkotinę medžiagą – kokainą. Puikiai suvokė, kad narkotinę medžiagą platina nepilnametėms ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, apeliantą pripažindamas kaltu pagal BK 261 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį apeliantų skunde išdėstytais argumentais ir J. J. dėl šios veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

20. Apeliantai, be kita ko, nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą, neturint tikslo platinti, 1 tabletės „Xanax Alprazolamas 0,25 mg“ ir pusę tabletės „Xanax Alprazolamas 0,5 mg“, kurių sudėtyje 0,0005 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, laikymą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kratos metu bute rasto paminėtos tabletės priklausė nuteistajam, nenurodė jokių šią išvadą patvirtinančių duomenų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje dėl aptariamos veikos surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei juos sugretinusi ir įvertinusi tiek atskirai, tiek visumoje kartu su bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautais papildomais įrodymais, konstatuoja, kad J. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

23. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. J. gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu miegamajame kambaryje, sieninėje spintoje ant lentynos buvo rastos vaistų „Xanax“ dvi lizdinių pakuočių dalys su dviem tabletėmis (t. 1, b. l. 135, 136-146, 149-151). Atlikus nepažeistoje vaistų plokštelės dalyje „Xanax Alprazolamas 0,25 mg tabletės“ buvusios baltos spalvos pailgos tabletės ir pažeistoje vaistų plokštelės dalyje „Xanax Alprazolamas 0,5 mg tabletės“ buvusios pusės rausvos spalvos pailgos tabletės tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiose tabletėse yra psichotropinės medžiagos - alprazolamo, kurio kiekis 0,0005 g (t. 2, b. l. 155-158). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nedideliu alprazolamo kiekiu rekomenduojama laikyti ne daugiau kaip 0,01 g šios medžiagos.

24. Siekiant išsiaiškinti, ar paminėti kratos metu pas J. J. gyvenamojoje vietoje rasti vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, nebuvo paskirti gydytojo pačiam nuteistajam, ikiteisminio tyrimo metu dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK), taip pat į gydymo įstaigas, kuriose J. J. 2015-2018 m. laikotarpiu buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Iš VLK pateiktų duomenų matyti, kad paminėtu laikotarpiu J. J. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos penkiose gydymo įstaigose. Vaistinis preparatas „Xanax“, kuris būtų kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, išrašytas nebuvo, 2015-2016 m. buvo kompensuojami kiti nervų sistemą veikiantys vaistai (t. 1, b. l. 71-72). UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. nuo 2015 m. iki 2018 m. su pertraukomis buvo skiriami nervų sistemą veikiantys vaistai. Paskutinį kartą 2018 m. balandžio 9 d. buvo išrašytas Amitriptilinas (25 mg) (šių vaistų buvo rasta kratos metu) (t. 1, b. l. 75-76). Sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) klinikų pateiktų duomenų, šios gydymo įstaigos Psichiatrijos skyriaus stacionare J. J. buvo gydomas 2016 m. spalio 3-21 d., jam buvo skiriami nervų sistemą veikiantys vaistai, tačiau vaistinis preparatas „Xanax“ nebuvo skiriamas. Išrašant iš gydymo įstaigos, medikamentinis gydymas J. J. nebuvo paskirtas. Iš medicinos dokumentų išraše užfiksuotų duomenų, be kita ko, matyti, kad pats J. J. gydytojams nurodė jo iki apsilankymo gydymo įstaigoje vartotus medikamentus, tarp kurių vaistinio preparato „Xanax“ nėra (t. 1, b. l. 88-91). Kitose gydymo įstaigose vaistinis preparatas „Xanax“ nuteistajam taip pat nebuvo išrašytas (t. 1, b. l. 79, 82, 85).

25. Apie tai, kad J. J. vaistinis preparatas „Xanax Alprazolam“ (bet kokio stiprumo) gydymo tikslais gydytojo nebuvo paskirtas, leidžia teigti ir paties nuteistojo byloje duoti parodymai (t. 5, b. l. 25-27, 37). Kita vertus, vien paminėtų byloje nustatytų aplinkybių nepakanka tam, kad J. J. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą, neturint tikslo platinti, nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – alprazolamo, laikymą.

26. J. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl šios nusikalstamos veikos kategoriškai neigė, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos „Xanax“ tabletės priklauso jam. Pastarasis nurodė, kad šiuos vaistus vartoja jo motina, taip pat ir močiutė (mamos mama), kurios ir galėjo palikti juos. Šių vaistų jam nereikėjo, nes jis vartoja jam paskirtus stipresnius vaistus. Vaistai buvo padėti aukščiau, bendrai prie kitų jo vartojamų vaistų automatiškai. Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad tame pačiame bute kartu su nuteistuoju gyveno ir jo sutuoktinė I. J..

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie įrodymai, duomenys, kurie paneigtų pirmiau išdėstytus J. J. parodymus ir leistų kategoriškai teigti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame atviroje sieninės spintos dalyje ant lentynos rastos „Xanax“ tabletės priklauso būtent nuteistajam. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad dalis tablečių „Amitriptyline“, šalia kurių ir buvo padėta dalis vaistų „Xanax“ pakuotės, buvo suvartotos, kas rodo, jog ir vaistai „Xanax“ buvo vartojami, pati savaime, o taip pat ir vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nei patvirtina, nei paneigia rastų „Xanax“ tablečių priklausomybės J. J. fakto. Šio fakto nepatvirtina ir aplinkybė, kad vaistai „Xanax“ buvo rasti šalia nuteistajam gydytojo paskirtų vaistų. Natūralu, kad vaistai paprastai laikomi vienoje vietoje, nėra mėtomi bet kur, juolab, kad nuteistojo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmiau paminėtos J. J. nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nuteistojo motina nebuvo apklausta, nebuvo imtasi ir priemonių išsiaiškinti, ar šie vaistai gydytojo nebuvo paskirti A. J., I. J. (teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, t. 4, b. l. 115). Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto žmona I. J. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ registre, jai diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (t. 1, b. l. 67-68).

28. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta apelianto motina A. J.. Ši liudytoja parodė, kad pas sūnų J. J. rastos tabletės „Xanax“ gali priklausyti ir jai. Tabletes „Xanax“ įvairaus stiprumo laikas nuo laiko ji vartoja jau seniai, kai būna nerviniai priepuoliai, migrena. Šias tabletes ji su savimi turėjo ir lankydamasi sūnaus namuose, yra ten jas vartojusi. Sūnaus namuose, tuo metu kai ten buvo rastos tabletės, ji lankydavosi dažnai, tekdavo prižiūrėti mažą anūką, buvo atvejų, kad ir nakvoti ten teko. Taip pat liudytoja parodė, kad buvo pasigedusi šių vaistų vienos ar dviejų tablečių, tačiau galvojo, kad gal vaistus kažkur pametė.

29. Apeliacinės instancijos teismui gynėjas pateikė ir liudytojos A. J. medicininių dokumentų patvirtintas kopijas, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 30 d. jai buvo išrašyti vaistai „Xanax 1 mg“. Tiesa, kratos J. J. gyvenamojoje vietoje metu rastos „Xanax“ tabletės buvo 0,25 mg ir 0,5 mg, t. y. silpnesnio poveikio tabletės nei A. J. buvo išrašytos 2018 m. birželio 30 d. Kita vertus, liudytoja A. J. apklausiama parodė, kad šiuos vaistus vartoja jau ilgą laiką. Juos vartojo ir vartoja įvairaus stiprumo. Sprendžiant iš šios liudytojos parodymų, vienu metu pas ją būdavo skirtingo stiprumo paminėtų vaistų, kokio stiprumo vaistus gerti, ji pasirinkdavo atsižvelgdama į sveikatos būklę.

30. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad byloje nebuvo surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, suteikiančių pagrindą išvadai, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. J. gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rastos „Xanax“ tabletės priklausė būtent nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pilnai neištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl J. J. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvimo. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir J. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės.

31. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neadekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei jo asmenybei. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino J. J. padarytos veikos pavojingumo, formaliai vertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

32. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-316/2014).

33. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-115/2009 ir kt.).

34. Už BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo trejų iki dvylikos metų bausmę. Šį labai sunkų, baigtą nusikaltimą J. J. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad narkotinė medžiaga – kokainas, buvo platinama dviem nepilnametėms. Paminėtame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad viena iš nepilnamečių įvykio dieną jau beveik buvo sulaukusi pilnametystės (nusikalstama veika padaryta 2018 m. rugpjūčio 16-17 d., o E. P. 2018 m. (duomenys neskelbtini) sukako aštuoniolika metų), tuo tarpu kitai nepilnametei (duomenys neskelbtini) sukako septyniolika metų (L. A. gim. (duomenys neskelbtini)). Abi nepilnametės laisva valia sutiko vartoti pasiūlytas narkotines medžiagas, pačios atėjo pas nuteistąjį į namus, kur vartojo ir pačių atsineštus alkoholinius gėrimus. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad iki nagrinėjamo įvykio abi nepilnametės jau buvo vartojusios narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. P., L. A. socialinė branda nagrinėjamo įvykio metu būtų neatitikusi jų amžiaus. Atsižvelgtina šiuo atveju ir į tai, kad J. J. narkotinės medžiagos nepilnametėms nepardavinėjo, materialinės naudos iš nusikalstamos veikos negavo. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, padarant šią veiką.

35. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas J. J. asmenybę, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad nuteistasis iki nagrinėjamoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jas padarė būdamas nepakaltinamas, jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. J. J. nagrinėjamoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (t. 3, b. l. 48-55, 58-94). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po šio nusikaltimo padarymo nuteistajam būtų priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Svarbu pažymėti ir tai, kad būdamas nepakaltinamu, J. J. padarė nusikalstamas veikas, nesusijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. J. J. baustas ir administracine tvarka, didžioji dalis pažeidimų, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat yra baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 37-47). Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad J. J. yra vedęs, su žmona augina du vaikus, dirba (duomenys neskelbtini) firmoje (t. 3, b. l. 32-35, 36). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ pateiktų duomenų matyti, kad J. J. šios gydymo įstaigos įskaitoje yra įrašytas nuo 2010 m., jam buvo diagnozuota šizotipinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, žalingas vartojimas (t. 3, b. l. 97). Kita vertus, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. J. 2018 m. vasario 8 d. – kovo 7 d. atlikta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės metu paneigta šizotipinio sutrikimo, nuotaikos sutrikimo diagnozės. Jam diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas. 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Nenustatyti psichikos sutrikimai, kurie galėtų jam trukdyti suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl J. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 3, b. l. 107). Iš bylos medžiagos, be kita ko, matyti, kad J. J. yra nustatytas neįgalumas, jis iš dalies darbingas, darbingumo lygis tesiekia keturiasdešimt procentų (nustatytas iki 2052 m. spalio 23 d.) (t. 5, b. l. 5-6).

36. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad J. J. atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas, jam pagal BK 261 straipsnį paskiriant artimą minimaliai šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

37. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju J. J. taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam pagal BK 261 straipsnį švelnesnę, negu paminėto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo.

38. Sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas teismas gali priimti, konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą bei atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-49/2012). Nagrinėjamu atveju taikyti J. J. paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei šio straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų visuma. J. J. nei savo noru atvyko į teisėsaugos instituciją, nei pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išsiaiškinti paminėtą nusikalstamą veiką, be to, skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta ir nei viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatyta aplinkybė.

39. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam J. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, nei numatyta BK 261 straipsnio sankcijoje, bausmę taip pat nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. J. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos priimti jam naują nuosprendį.

J. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. J. pagal BK 261 straipsnį paskirtą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Ernesta MontvidienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė