Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-969-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-969-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01234-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-969-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01234-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20917-127/2014, 2.6 punkto sąlygas, susijusias su nepilnamečio vaiko išlaikymu, t. y. priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 680 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino šalių 2010 m. spalio 9 d. sudarytos bažnytinės santuokos įrašą bei patvirtinto šalių pasirašytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo pasekmių (toliau – sutartis). Nurodyto sprendimo 2.6. punkte atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 600 Lt (173,77 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas netinkamai teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį ir dėl to patyrė papildomų išlaidų. Atsakovas nesidomi vaiko padidėjusiais poreikiais, visiškai nesirūpina jo ugdymu bei auklėjimu, nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, retai bendrauja su savo vaiku. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu nustatyta 600,00 Lt vieno mėnesio išlaikymo suma, atsakovui papildomai apmokant privačios ugdymo įstaigos išlaidas bei vaiko gydymo išlaidas, buvo pakankama vaikui išlaikyti iki jis pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Šalių nepilnamečiam vaikui pradėjus mokytis pradinėje mokykloje – (duomenys neskelbtini), pablogėjo jo sveikata (padažnėjo supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos priepuoliai), todėl 2017 m. gruodžio 4 d. mokykla pakeista į privačią mokyklą - Mokslo ir meno mokyklą „Taškius“ (duomenys neskelbtini). Mokyklos pakeitimas viduryje metų buvo labai sunkus, tačiau jis pasiteisino, nes per tuos metus, kuriuos ji lanko mokyklą – jai neatsitiko priepuolis, nes visi mokytojai yra informuoti apie mergaitės sveikatą ir atsižvelgia į jos specialius poreikius, leidžia jai pailsėti ir pan. Pastarojoje mokykloje nustatytas 300 Eur registracijos mokestis, 500 Eur mėnesis mokestis už mokslą, lankant pilną dieną 5 kartus per savaitę, pilnos dienos maitinimas su pusryčiais papildomai sudaro apie 125 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 1 214,80 Eur sumą. Šią sumą sudaro: baleto pamokos – 51,70 Eur, mokykla – 500 Eur, maitinimas mokykloje (pietūs, pavakariai) – 125,40 Eur, maistas namie (pusryčiai, vakarienės, savaitgaliai) – 200 Eur, muzikos mokykla – 16,30 Eur, pianino nuoma – 11,30 Eur, smuikas – 25 Eur, vasaros stovyklos – 15,80 Eur, metų kelionė su klasiokais – 5,80 Eur, prof. B. Dvarionio smuikininkų seminaras/stovykla „Gintarinė svetainė“ – 26,70 Eur, apranga ir batai – 100 Eur, pramogos savaitgaliais – 50 Eur, vaistai ir papildai – 30 Eur, mobilaus telefono mėnesinis mokestis – 6,90 Eur, degalai – 50 Eur. Ieškovė nurodė, jog patiria išlaidas už butui teikiamas komunalines paslaugas – kiekvieną mėnesį apie 150 Eur. Ieškovė nurodo, kad vaiko gimtadienio šventei išleidžia apie 500 Eur. Ieškovė turi 2006 m. laidos automobilį, kuris genda, tačiau vaiką reikia vežioti į būrelius, todėl ieškovė patiria kuro ir automobilio remonto išlaidas.

3. Ieškovės atstovė advokatė A. P. baigiamosiose kalbose prašė tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo 680 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

4. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovas be kitokio teikiamo išlaikymo vaikui mokės piniginį išlaikymą po 173,77 Eur per mėnesį, kas yra daugiau negu pusė 2014 m. MMA, kuris tuo metu buvo lygus 300 Eur. Be to, atsakovas panaudos pagrindais perdavė atsakovei naudotis jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis butu, kurio nuoma mėnesiui būtų apie 450 Eur, t. y. tokiu būdu atsakovas šalių vaikui teikia papildomą išlaikymą – 225 Eur per mėnesį. Taigi atsakovas, mokėdamas 177 Eur išlaikymą bei suteikdamas išlaikymą nemokamo būsto pavidalu, kurio nuoma įprastinėmis sąlygomis būtų 420 Eur, iš viso kas mėnesį teikia 597 Eur išlaikymą. Atsakovas teigia, kad jo teikiamas išlaikymas pilnai tenkina vaiko poreikius buičiai, mokslui ir papildomam ugdymui. Atsakovas nurodė, kad dėl susidariusių skolų buvo priverstas realizuoti savo turtą, todėl šiuo metu jam nuosavybės teise priklauso tik butas (duomenys neskelbtini), su parkingu bei žemės sklypo dalimi. Atsakovas nurodė, kad dirba Klaipėdoje projektų vadovu, jo vienintelės pajamos yra 600 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Atsakovas teigia, kad pateikti vaiko poreikių skaičiavimai neatitinka tikrovės, nes už komunalinius mokesčius mokama 51,50 Eur suma, o ne 150 Eur. Ieškovė degalams patiria ne 50 Eur išlaidų, o – 10,76 Eur. Atsakovas pažymėjo, jog 2003-2006 metais dirbo Airijoje, gavo nemažas pajamas, būtent iš jų mokėjo už dukters privatų darželį. Šalių vaiko išlaidoms skiria 180 Eur ir apmoka medicinines išlaidas. Atsakovui neseniai gimė kitas vaikas. Apmokėjus išlaidas pragyvenimui jam lieka 200 Eur. Atsakovas teigia, kad neturi finansinių galimybių apmokėti privačią mokyklą, be to, ieškovė nesitarė su juo dėl vaiko perkėlimo iš valstybinės į privačią mokyklą. Atsakovas mano, kad vaiko maitinimui namuose per mėnesį pakanka 100 Eur, nes visą kitą laiką mergaitė valgo mokykloje. Atsakovas 2017 metų vasarą atostogavo su vaiku savaitę Palangoje, buvo pas močiutę, o šiemet pakeitė darbą, todėl atostogų neturėjo ir negalėjo atostogauti su vaiku. Atsakovas 2018 metais sumokėjo virš 300 Eur vaiko gydymo išlaidų. Vaikas pasveiko, todėl specialių poreikių neturi. Atsakovas nurodo, kad gyvena pas motiną Tauragėje, į darbą Klaipėdoje jam reikia važiuoti daugiausiai du kartus per savaitę. Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais atsakovas važiuoja pas žmoną su vaiku į Vilnių.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atstovė advokatė E. T. baigiamosiose kalbose prašė ieškinį atmesti, nes atsakovas teikia daug didesnį išlaikymą nei prašo ieškovė, t. y. 180 Eur periodinėmis išmokomis, 510 Eur į mėn. gyvenamojo būsto suteikimas ir 25 Eur į mėn. medicininėms išlaidoms.

6. Išvadą teikianti institucija 2018 m. kovo 5 d. išvadoje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė su dukra butu naudojasi pagal panaudos sutartį iki kol dukrai sueis 18 metų. Namuose tvarkinga ir švaru, yra nauji baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnametė turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, darbo stalas, televizorius, komoda, ugdymo priemonės, daug žaislų. Vaikui sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) Transporto valdymo sprendimų ir kokybės vadove, jos mėnesio darbo pajamos – apie 1200 Eur. Vaikas išlaikymui gauna 177 Eur. Išvadoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas mokosi privačioje „Taškiaus“ meno ir mokslo mokykloje. Papildomai mokamai mokosi groti smuiku, lanko mokamą N. Juškos baleto mokyklą, kartą metuose dukrai reikia pirkti baleto kostiumą. Motinos teigimu, mergaitė turi sveikatos problemų, reguliariai turi lankytis pas gydytojus, nešioja akinius, jai išsivysčiusi pilnapadystė. Ieškovės teigimu, atsakovas dengia dukters išlaidas susijusias su medicininiais tyrimais. Vyriausioji specialistė bendravo su nepilnamete, kuri kalbėjo nedrąsiai, sakė, kad tėtį matė seniai, seniai pas jį buvo. Vaikas tarnybos darbuotojai paaiškino, kad tėtis kartais atvažiuoja, ją pasiima, vieną kartą yra pas tėtį nakvojusi. Tėtis ją pasveikino su gimimo diena, su Šv. Kalėdomis nepasveikino. Vaikas pasakojo, kad mama palydi ją į mokyklą ir iš jos pasiima, mama perka visko daugiau. Išvadoje nurodoma, kad motina tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. šeimos aplankymo akte nurodyta, kad lankymosi metu buvo atsakovas ir jo motina A. S.. Dviejų kambarių butas priklauso atsakovo tėvams. Atsakovas nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, per mėnesį uždirba apie 500 Eur .

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė I. K. parodė, jog rengdama išvadą dėl nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), nuomos vertės, bute lankėsi liepos 9 d., darė nuotraukas ir pan. Savininko sutikimas apžiūrėti butą buvo, nes žodžiu užsakovas patvirtino, kad turi buto savininko sutikimą apžiūrėti butą. Lyginamieji objektai pasirinkti 36 mėnesių laikotarpiu, kaip tai numato vertinimo taisyklės. Be to, buvo imamos domėn ir kitos charakteristikos: statybos metai, aukštai, statybos medžiaga, vieta, todėl buvo palyginimui pasirinkti būtent nurodyti objektai. Duomenys buvo traukiami apie nekilnojamąjį turtą, o ne apie to nekilnojamojo turto savininką. Jokių duomenų apie atsakovą, kaip apie asmenį, ji nerinko. Be to, ji naudojasi tokiais duomenimis, prie kurių prieigą ji turi pagal įstatymą. Gali būti pasirinkti mažiau panašūs objektai, arba gali būti nutylėtos kokios nors svarbios aplinkybės apie turtą, todėl gali skirtis kelių ekspertų pateiktos išvados dėl to paties objekto nuomos kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20917-127/2014 2.6 punktą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę; 2) priteisė iš atsakovo ieškovei 680 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš ieškovės atsakovui 1 660,21 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) grąžino atsakovui 149,67 Eur permoką už ekspertės atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje; 5) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 34 Eur žyminio mokesčio, 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; 6) priteisė iš ieškovės valstybei 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt (173,77 Eur) iki vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-20917-127/2014). Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Ieškovė 2019 m. liepos 26 d. pateikė teismui patikslintą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 1214,80 Eur suma.

10. Teismas iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė ir atsakovas dirba, gauna pastovias nuolatines pajamas. Po teismo sprendimo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės liko nepakitusi, t. y. darbo užmokesčio dydis kito nežymiai, abu asmeninės nuosavybės teise neturi transporto priemonių, atsakovas pardavė dalį turimo nekilnojamojo turto, tačiau grąžino 25 000 Eur skolą, ieškovė nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl atsakovui tenka pareiga išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2014 m. spalio 27 d., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, iš esmės nepakito, ieškovės turtinė padėtis taip pat iš esmės liko nepakitusi.

11. Teismas nurodė, kad nors atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto sumažėjo, tačiau buvo padengtas didelis kreditorinis įsipareigojimas, todėl padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, priešingai – atsakovas sąmoningais savo veiksmais stengėsi ją pabloginti. Teismas vertino, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybę dirbti tokį darbą, iš kurio gautų pajamas ne tik savo išlaikymui, bet ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

12. Teismas nustatė, kad šalių vaikui diagnozuota supraventrikulinė tachikardija ir astigmatizmas. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus medicininių dokumentų išrašus, į tai, kad vaikas periodiškai gydomas ligoninėje, bei į tai, jog tai nėra įprastos vaikų sergamos ligos, padarė išvadą, kad nepilnametis šalių vaikas turi specialių poreikių.

13. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius išlaidas su vaiko lankoma privačia mokykla UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad tėvai turi bendradarbiauti ir kartu priimti sprendimus dėl vaiko ugdymo, įvertinti savo galimybes. Teismas vertino, kad ieškovės vienasmenis sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą, negali apsunkinti atsakovo finansinės padėties, tačiau tuo pačiu atsakovas taip pat turi prisidėti prie vaiko ugdymo, bendrauti su ieškove ir ieškoti kompromisinio varianto, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus.

14. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos 325,40 Eur išlaidos maistui: namuose – 200 Eur per mėnesį, mokykloje – 125,40 Eur, padidintos. Teismas laikė pagrįstomis išlaidas baleto pamokoms, kadangi mergaitė jas pradėjo lankyti dar iki ginčo šalims nutraukiant santuoką. Teismas nurodė, kad išlaidas, susijusias su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, t. y. muzikos mokykla, pianinas, smuikas, vasaros stovyklos, seminarai, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes.

15. Teismas kritiškai vertino atsakovo paskaičiuotas 10,76 Eur per mėnesį išlaidas degalams, nes šalys patvirtino, kad atsakovas su vaiku matosi epizodiškai, visa vaiko priežiūra yra ieškovės atsakomybė, vaikas yra vežamas ne tik į mokyklą ir būrelius, bet ir į gydymo įstaigas, į kitus laisvalaikio praleidimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad po priimto teismo sprendimo praėjo ilgas laiko tarpas, nepilnametis vaikas paaugo, reikalinga apranga, mokyklinės priemonės, papildomi užsiėmimai vaiko ugdymui ir tobulėjimui.

16. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas yra 9 metų, turintis specialiųjų poreikių. Teismas atsakovo argumentus, kad jis teikia pakankamą išlaikymą vaikui, pridėdamas būsto nuomos kainą, vertina kritiškai, kadangi į vaiko poreikių lentelę nėra įtraukiami poreikiai būstui, kaip ir išlaidos už komunalines paslaugas. Teismas nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku naudojasi ieškovui priklausančiu būstu laikinai, t. y. iki vaikas sulauks pilnametystės, o atsakovui nuosavybės teisės į butą nekinta, jis išliks jam asmenine nuosavybe.

17. Teismo vertino, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau nei keturis metus padidėjo, tačiau ieškovės prašoma priteisti pinigų suma neatitinka realių vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 600 Eur. Teismas vertino, kad vaikas turi specialių poreikių, nes jam diagnozuota supraventrikulinė tachikardija, astigmatizmas, lanko privačią mokyklą, baleto užsiėmimus bei muzikos mokyklą, vaikas auga, didėja jo bendrieji poreikiai. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių (9 metai), jo realius poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, šalių pakankamai jauną amžių.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų rengimą ir atstovavimą, nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės nustatymą, atsakovas – 4150,53 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų rengimą ir atstovavimą, nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės nustatymą, eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims klausimą, atsižvelgė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (40 proc.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, vertino bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos apimtis, ieškovės ir atsakovo parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, atsižvelgė į sugaištą laiką atstovaujant teismo posėdžiuose (byla nagrinėjama nuo 2018 m. sausio 16 d.), į tai, kad advokatai buvo tinkamai pasirengę bylos nagrinėjimui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl: 1) išlaikymo dydžio pakeitimo – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20917-127/2014 2.6 punktą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 680 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2018 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – atmesti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo. Ieškovė teigia, kad pirmiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino motinos įstatyminę teisę parinkti vaikui privačią mokyklą, nes tėvas nesprendė klausimo dėl mokyklos parinkimo. Ieškovė prašo šias išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis.

19.2. Teismas nevertino, kad vaikas pradėjo lankyti valstybinę mokyklą, tačiau dėl išskirtinių vaiko sveikatos problemų mokykla pakeista į privačią, kurioje ramesnė aplinka dėl vaikų skaičiaus, skiriama daugiau dėmesio vaiko ugdymui ir sveikatai. Ieškovė teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog vaiko sveikata pablogėjo, pradėjus lankyti valstybinę mokyklą. Dėl ligos ir patirtų išgyvenimų vaikas jautresnis jį supančiai aplinkai, greičiau pavargsta, turi turėti galimybę pailsėti, turi būti stebimas širdies pulsas.

19.3. Teismai pripažino, kad šalių vaikas turi specialių sveikatos poreikių, bet sprendė, kad dėl reto širdies sutrikimo kenčiančiai mergaitei sudaryti tinkamas sąlygas ugdymui ir priežiūrai nėra būtinumo ir į tėvo pareigas neįeina, nes jis nepritaria privačiai mokyklai, ignoruoja vaiko sveikatos problemas.

19.4. Atsakovas pripažino, kad nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovei tenka našta rūpintis specialiųjų poreikių turinčiu vaiku. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau už tėvo netinkamą pareigų vykdymą, negebėjimą ir nenorą suprasti vaiko sveikatos problemų ir poreikių, sąmoningą nesitarimą dėl ugdymo įstaigos parinkimo, t. y. akivaizdų vaiko specialų poreikių ignoravimą, teismo sprendimu iš esmės panaikinta asmeninė prievolė – tinkamai išlaikyti savo vaiką.

Šalies argumentai

19.5. Ieškovė nurodo, kad valstybinėje mokykloje reikia pirkti pratybas, vadovėlius, mokėti už pietus, prailgintą grupę arba auklę namuose po pamokų. Privačioje mokykloje pratybos vadovėliai įskaičiuoti į mėnesinį mokestį, vaikas prižiūrėtas iki ieškovės darbo pabaigos. Prailgintoje grupėje vaikas pervargsta, būna nevalgęs, nėra kur pailsėti.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Ieškovė pateikė dvi vaiko poreikių lenteles. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendime pripažino pagrįstomis 170 Eur išlaidas vaiko maistui namuose, vertino, kad vienos dienos išlaidos – 5,67 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šių išvadų nerevizavo ir nepaneigė. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, ieškovė nurodė, kad išlaidų maistui suma sudaro 200 Eur į mėnesį, t. y. 30 Eur daugiau į mėnesį arba 1 Eur dagiau į dieną – 6,67 Eur.

19.7. Atsakovas, kad neteiktų išlaikymo vaikui, visą nekilnojamąjį turtą pardavė artimiems giminaičiams, imituodamas realiai neegzistuojančių skolų grąžinimą. Ieškovė prašo spręsti išlaidų, susijusių su privačia mokykla, priteisimo klausimą nuo 2017 m. gruodžio 4 d.

19.8. Ieškovė patyrė 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, keisdamas advokatus, patyrė 4 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nesutinka su jai priteista išlaidų suma. Atsakovui pakeitus atstovą, nebuvo parengta jokių naujų procesinių dokumentų, tačiau į bylą pateikta 3 000 Eur sąskaita už jos paslaugas. Ši suma už ieškovo atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurių vienas tęsėsi ilgesnį laiką, neatitinka Rekomendacijų.

19.9. Teismas nustatė, kad tenkina 40 proc. Ieškinio reikalavimų, tačiau nevertino, kad atsakovo priešieškinis buvo atmestas. Atsakovui nepagrįstai atlygintos priešieškinio parengimo išlaidos.

Šalies argumentai

19.10. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neatsižvelgė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas atsisakė mediacijos, sąmoningai didino bylinėjimosi išlaidų kaštus.

Atsiliepimas

20. Atsakovas atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovas nurodo, kad ieškovės teiginiai neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad jo vidutinis mėnesinis atlyginimas – 960 Eur (neatskaičius mokesčių), jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuriame panaudos teise gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas neturi transporto priemonių, turi skolinių įsipareigojimų. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. spalio 1 d. jam gimė antras vaikas, kurio poreikius taip pat turi užtikrinti.

20.2. Atsakovas pažymi, kad pardavė jam priklausiusį turtą dėl skolinių įsipareigojimų – atsakovas grąžino skolą pagal paprastąjį vekselį skolos davėjui T. V..

20.3. Atsakovas 2014 ,m. neturėjo skolinių įsipareigojimų fiziniams asmenims, su banku buvo sudaręs kredito sutartį, turėjo akcijų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, be to, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas moka būsto, kuriame gyvena ieškovė, kreditą bankui: 180 Eur kredito įmoką už būstą ir 40 Eur būsto įrengimo paskolą. Atsakovas neturi lėšų sąskaitose. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

20.4. Atsakovas teigia, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo: jos vidutinės mėnesio pajamos 2019 m. – 2 634,70 Eur, ji neturi skolinių įsipareigojimų, neatlygintinai naudojasi būstu.

20.5. Privatus darželis buvo parinktas vaikui ne dėl vaiko sveikatos, o dėl geresnių vaiko ugdymo sąlygų. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga parinkta esant tėvų suderintai valiai. Atsakovas įvykdė šalių susitarimą – apmokėjo privataus darželio lankymo išlaidas.

20.6. Šalys nesusitarė dėl privačios pradinės mokyklos lankymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos vaikas negali lankyti įprastinės ugdymo įstaigos. Be to, teismas turi atsižvelgti į atsakovo teikiamą išlaikymą suteikiant vaikui būstą.

Šalies argumentai

21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

21.1. Atsakovas nurodo, kad teismas apsiribojo konstatavo tik dalį faktinių aplinkybių, nevertino visų reikšmingų aplinkybių, atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui būstu, neatsižvelgė, kad atsakovas augina kitą vaiką. Be to, atsakovo turtinė padėtis žymiai suprastėjo.

21.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad į bylą pateikti duomenys dėl vaiko sveikatos, paskutinis sveikatos aprašymas 2019 m. liepos 25 d., kuriame nurodyta, kad joks gydymas neskiriamas; parengiamoji fizinio lavinimo grupė; būklė gera. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad naujas susitarimas dėl privačios pradinės mokyklos lankymo atsakovo sąskaita nebuvo pasiektas, todėl negalima teigti, kad atsiranda atsakovui prievolė mokėti tokią pat sumą už privačios mokyklos lankymą. Šalims nesusitarus dėl privačios mokyklos lankymo nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas turi prievolę vienas mokėti už vaiko privačią mokyklą. Atsakovo turtinė padėtis, gaunamas darbo užmokestis neleidžia atsakovui net svarstyti, kad šalių dukra galėtų lankyti privačią ugdymo įstaigą.

21.3. Nagrinėjant šią bylą privalo būti atsižvelgiama į atsakovo teikiamą išlaikymą suteikiant vaikui būstą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos argumentus dėl atsakovo teikiamo būsto ieškovei ir šalių dukrai. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, jog atsakovas teikia išlaikymą suteikiant vaikui būstą ir būtina atsižvelgti į šio išlaikymo finansinę išraišką. Atsakovas pateikė buto (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos vertės nustatymo ataskaitą , kurioje nurodyta, kad buto nuomos tikėtina kaina yra 460 Eur. Šia verte atsakovas prašė remtis atliekant vaiko poreikių ir atsakovo išlaidų paskaičiavimus. Atsakovas suteikė išlaikymą būstu už 28130 Eur (butas ir parkingas) nuo to momento, kai ieškovė viena su dukra gyveno bute iki šios dienos. Taigi per 5 pastaruosius metus atsakovas be teikto kas mėnesinio išlaikymo, apmokėjo privataus darželio, medicinines išlaidas, suteikė vaikui išlaikymą būstu už 28130 Eur.

21.4. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta 125,40 Eur vaiko maitinimo suma mokykloje. Iš 2018–2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų matyti, kad per 9 mėnesius maistui mokykloje išleista 787,09 Eur, vidutiniškai per mėnesį – 88 Eur.

21.5. Atsakovas nesutiko ir dėl išleidžiamų sumų maistui namie, ieškovė nurodė 200 Eur sumą, atsakovo manymu tokia suma nepagrįsta, nes didžiąją savaitės dalį vaikas valgo pilnai mokykloje. Atsakovas sutiko su 100 Eur per mėnesį skiriama vaiko maitinimui namie suma.

21.6. Dėl lankomos muzikos mokyklos mokesčio byloje ginčo nebuvo, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pianino nuomą, taip pat, kad perkamas naujas smuikas.

21.7. Atsakovas teigė, kad vaiko išlaidos aprangai ir batams yra dirbtinai paaukštintos, atsakovas mano, kad 50 Eur suma yra pakankama per mėnesį, t. y. 150 Eur suma per ketvirtį. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl mobilaus, pramogų savaitgaliais išlaidų. Atsakovas nesutiko su prašomu priteisti papildų apmokėjimu, nes pagal 2014 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2.7 punktą atsakovas apmoka visas išlaidas susijusias su vaiko sveikata. Atsakovas apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas, susijusias su vaiko sveikata. Šiuo punktu dubliuojamos išlaidos skirtos vaiko sveikatos priežiūrai. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus dėl naudojamų degalų ir jų apmokėjimo, buvo nurodyta, kad degalų išlaidas apima - ne 50 Eur suma, o vaikui skirta dalis yra 10,76 Eur. Atsakovas teigia, kad vaiko poreikius atitinka minimali mėnesinė alga.

21.8. Atsakovas nurodo, kad šalys turi padengti proporcingai savo turtinei padėčiai dukros būtinąsias išlaidas. Jei ieškovė vienašališkai nusprendė, kad dukra lankytų privačią ugdymo įstaigą, tai tuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra suteikęs būstą vaikui, ir šio teikiamos išlaikymo dalies finansinė išraiška yra 510 Eur (su automobilio stovėjimo požemine vieta), ieškovė viena turėtų dengti dukros privačios mokyklos lankymo kaštus. Šis atsakovo argumentas grindžiamas vaiko išlaikymo įsipareigojimų paskirstymu.

21.9. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad po teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės liko nepakitusi; šalių turtinę padėtį ir įsipareigojimus vertino tolygiai ir vaiko išlaikymo 600 Eur sumą tarp šalių paskirstė vienodai, t. y. po 300 Eur.

21.10. Atskovo turtinė padėtis nuo 2014 m. pablogėjo. Be to, atsakovui gimė dar vienas vaikas. Atsakovas dėl skolų realizavo savo turtą, turi skolinių įsipareigojimų, laiku nesumoka mokesčių. Šiuo metu atsakovas turi tik nekilnojamąjį butą, kuriame gyvena ieškovė su vaiku. Atsakovas už būstą moka kredito įmokas. Atsakovas dirba nuo 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), jo pajamos – 960 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, lyginant 2014 metus ir dabartinę situaciją, atsakovas nebeturi turto, moka kredito įmokas, jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios. Atsakovas dirbo Airijoje, kurioje per kelis metus uždirbo nemažas sumas, todėl sutiko apmokėti vaiko privatų darželį.

21.11. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai išsiaiškino ir nenustatė aukščiau nurodytų aplinkybių, faktų, būtinų, sprendžiant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, o tiksliau ir nenustatinėjo, kokia kiekvieno iš tėvų dalis yra išlaikymo prievolėje, kokio dydžio išlaikymą turi pareigą teikti šalys, atsižvelgiant į savo turtinę padėtį. Buvo netinkamai nustatytas teiktino nepilnamečiui vaikui išlaikymo, tėvų turtinės padėties ir kitų aplinkybių proporcingumo principas.

21.12. Šalių turtinė padėtis nėra tolygi. Ieškovės 2019 m. gavo vidutiniškai 2 634,7 Eur pajamas per mėnesį. Ji neturi skolinių įsipareigojimų, jai ir šalių vaikui neatlygintinai yra suteiktas būstas, atsakovas neturi būsto, kuriame galėtų gyventi su savo sutuoktine ir kūdikiu.

21.13. Atsakovas turėtų teikti mažesnę dalį, nei 50 procentų, nuo nustatytos išlaikymo sumos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šalių vaiko poreikius patenkina 430 Eur suma ir atsižvelgiant į šalių pakitusią turtinę padėtį, atsakovo teikiama 177 Eur suma, teikiamas būstas bei apmokamos medicininės išlaidos, atitinka realius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, 177 Eur suma atitinka tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

22. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertinta jo turtinė padėtis. Trys teismai išsamiai vertino atsakovo turtinę padėtį, padarė analogiškas išvadas, kad atsakovas neatskleidė visų savo pajamų. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, priešingai – atsakovas sąmoningais veiksmais stengėsi ją pabloginti.

22.2. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas turi du vaikus, tačiau sprendime jo turtinę padėtį vertino kaip nepakitusią. Ieškovė pažymi, kad kitas vaikas turi motiną, kuri turi prisidėti prie jo išlaikymo lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

22.3. Teismas nurodė, kad į vaiko poreikių lentelę neįtraukti poreikiai būstui, ieškovė moka visas būsto komunalines paslaugas. Be to, ieškovė būstu naudojasi laikinai, atsakovui nuosavybės teisė išlieka. Atsakovas perdavė ieškovei butą panaudos pagrindu iki šalių vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas pateikė buto nuomos rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią nustatyta 460 Eur nuomos kaina, ieškovė pateikė vertinimo išvadą, kad buto nuomos kaina – tik 310 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kaip turi būti išspręsta byla, paneigia atsakovo išreikštą laisvą valią neatlygintinai suteikti dukrai būstą, taip pa šalių sudarytą pasekmių sutartį. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Sprendžiant ginčus dėl vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, naudojamasi uzufrukto teise, kuri yra neatlygintinė.

22.4. Teismo sprendime nurodytos šalių vaikui nustatytos diagnozės. Teismas nustatė, kad vaikas dėl pablogėjusios sveikatos dažnai vežamas į ligoninę, kad ligos nėra įprastos vaikams, padarė išvadą, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau vertino, kad ieškovės vienasmenis sprendimas negali apsunkinti atsakovo finansinės padėties.

22.5. Teismas vaiko išlaikymui priteisė 300 Eur sumą, kuri yra mažesnė negu pusė MMA. Atsakovas sutinka su 100 Eur suma vaiko maitinimui per mėnesį, t. y. 3,33 Eur per dieną. Atsakovas nepateikė duomenų, kokiais produktais reiktų maitinti vaiką.

22.6. Teismas, priteisdamas iš tėvo 300 Eur vaikui išlaikyti, neproporcingai paskirstė išlaikymo naštą. Ieškovė šiuo metu patiria 1 180 Eur vaiko išlaikymo išlaidų, atsakovas – 170 Eur. Ieškovė nurodo, kad, atskaičius mokesčius, jos vidutinis mėnesio atlyginimas – 1 569,22 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Byloje kilo šalių ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

24. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

26. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad būtina išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais. Byla nagrinėjama dvejus metus, teismų išvados prieštaringos, vertinant tuos pačius įrodymus nustatytas daugiau nei dvigubai besiskiriantis išlaikymo dydis. Teisėju kolegija sprendžia, kad ieškovės teiginiai nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai, apklausti liudytojai, į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai aprašomos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl ieškovės prašymas netenkinamas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

27. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bendroji proceso CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Taigi dalyvaujantys byloje asmenys įprastai neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Dėl to, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

28. Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad tai, jog yra šių juridinių faktų, savaime nepakanka naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar, pateikus įrodymus vėliau, nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja teise įrodymus pateikdama vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus – ieškovės rašytinius paaiškinimus, LRyto 2020 m. sausio 26 d. laidos įrašo, LRyto straipsnio „Rasta mirusi teisėja“ kopijas, atsakovo rašytinius paaiškinimus, skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kopiją, sprendžia, kad jie nesusiję su apeliacine tvarka byloje nagrinėjamais klausimais, todėl negali turėti įtakos sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Duomenys apie ieškovės darbo užmokestį yra byloje, todėl ieškovės pateiktus naujus įrodymus (2020 m. sausio 6 d. pažymos apie darbo užmokestį kopiją, banko sąskaitos išrašą) atsisakytina priimti. Ieškovė pateikė į bylą vaiko pulso duomenis, Nurodo, kad šių duomenų pateikti negalėjo anksčiau, nes tik Šv. Kalėdų proga padovanojo vaikui specialų laikroduką, fiksuojantį pulsą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vaiko sveikatos sutrikimai, susiję su vaiko pulsu, ieškovei buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to ji galėjo teikti kitus tai pagrindžiančius duomenis. Dėl to teisėjų kolegija nepripažįsta būtinybės šiuos įrodymus pateikti vėliau ir atsisako juos priimti.

30. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

31. Įstatymo leidėjas CK taip pat įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

32. Įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės kriterijai įstatyme nedetalizuoti, bet išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet taip pat ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pagrindas paskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė būklė arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką (gim. 2010 m. birželio 4 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį po 600 Lt (173,77 Eur) iki vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-20917-127/2014). Ieškovė 2018 m. vasario 2 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo 2.5 ir 2.6 punkto sąlygas, susijusias su nepilnamečio vaiko išlaikymu ir priteisti iš atsakovo visas išlaidas, susijusias su vaiko lankoma privačia mokslo ir menų mokyklą (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. e2-6341-989/2018).

36. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo 2.5 ir 2.6 punkto sąlygas: priteisė iš atsakovo išlaidas už nepilnamečio vaiko lankomą privačią mokslo ir menų mokyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gruodžio 1 d. mokymo paslaugų teikimo sutartį ir pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras, mokant už einamąjį mėnesį nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki ugdymo įstaigos lankymo pabaigos, bet ne didesnes negu 434,43 Eur per mėnesį, iki kol ji bus lankoma; nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. sausio 16 d.) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

37. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistos išlaidos už nepilnamečio vaiko lankomą privačią mokslo ir menų mokyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gruodžio 1 d. mokymo paslaugų teikimo sutartį ir pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras, mokant už einamąjį mėnesį nuo 201 m. gruodžio 4 d. iki ugdymo įstaigos lankymo pabaigos, bet ne didesnes nei 434,43 Eur per mėnesį, iki kol ji bus lankoma, ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį ir perdavė bylos dalį dėl reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-1469-340/2019).

38. Ginčijamu sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo 2.6 punktą, t. y. priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Šalys, nesutikdamos su priteisto išlaikymo dydžiu pateikė apeliacinius skundus.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino abiejų šalių gaunamas pajams turtinę būklę (sprendimo 8, 9 lapas). Byloje nustatyta, kad atsakovas pardavė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) akcijas, sudarė daug beprocenčių paskolos sutarčių su fiziniais asmenimis. Atsakovas teigia, kad turėjo parduoti turtą, kad grąžintų skolas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių pradėtą skolų išieškojimo procesą, paskolos sutarčių terminai dar nėra suėję. Atsakovas grąžino skolą pagal paprastąjį vekselį skolos davėjui T. V.. Vekselio įvykdymo terminas buvo iki 2024 m. gruodžio 10 d., nors kitų paskolų grąžinimo terminai buvo ankstesni. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto sumažėjo, bet padengtas didelis įsipareigojimas kreditoriui, t. y. atsakovo turtinė būklė nepablogėjo, priešingai – atsakovas sąmoningais savo veiksmais stengėsi ją pabloginti. Atsakovas nepateikė teismui visų duomenų pagrindžiančių jo gaunamas pajamas. Be to, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybę dirbti tokį darbą, iš kurio gautų pajamas ne tik sau išsilaikyti, bet taip pat ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalių turtinė būklė iš esmės nepakitusi nuo 2014 m. spalio 27 d., todėl tų pačių argumentų nekartoja, o atsakovo argumentus, kad jo turtinė būklės pablogėjo, atmeta kaip nepagrįstus.

40. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad vaikui augant, jo išlaikymo išlaidos padidėjo – vaikui reikalingas visavertis maistas, nauji drabužiai, avalynė, lėšos ugdymui. Be to, ieškovė nurodo, kad nepilnametis vaikas pradėjo lankyti privačią mokyklą. Ieškovė teigia, kad, vaikui pradėjus lankyti valstybinę mokyklą, pablogėjo vaiko sveikata. Dėl išskirtinių vaiko sveikatos problemų mokykla pakeista į privačią, kurioje ramesnė aplinka dėl vaikų skaičiaus, skiriama daugiau dėmesio vaikui ugdyti ir jo sveikatai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė vienašaliu sprendimu pakeitė vaiko mokyklą. Jis nesutinka su tokiu sprendimu.

41. Abu tėvai turi kartu spręsti dėl vaiko ugdymo ir užtikrinti tam tinkamais sąlygas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui diagnozuota supraventrikulinė tachikardija ir astigmatizmas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vaikas dažnai vežamas į ligoninę pablogėjus sveikatos būklei (2017 m. lapkričio 7 d. stacionaro epikrizė; 2018 m. kovo 21 d. stacionaro epikrizė; 2018 m. rugsėjo 3 d. stacionaro epikrizė; 2018 m. spalio 25 d. stacionaro epikrizė), 2018 m. spalio 25 d. jam atlikta operacija, intrakardinis gydymas ir hospitalizacija. Šalių vaikas dėl jam diagnozuotų ligų turi specialių poreikių. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys bendru sutarimu buvo nusprendę vesti vaiką į privatų darželį, kurio išlaidas įsipareigojo sumokėti atsakovas. Šį savo įsipareigojimą atsakovas įvykdė. Byloje nėra duomenų, kad šalių vaikas negalėjo lankyti valstybinio darželio dėl savo sveikatos būklės. Ieškovė teigia, kad jos sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą pagrįstas išimtinai vaiko sveikatos būkle.

42. Vaiko gydytojos R. V. rekomendacija lankyti vaikui privačią mokyklą nepagrindžia, kad vaikas negali lankyti valstybinės mokyklos. Byloje nėra duomenų, kad valstybinėje mokykloje, kurią lankė šalių nepilnametis vaikas, nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai vaikui ugdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant tėvų susitarimo, ieškovė, būdama vaiko globėja, turėjo teisę parinkti vaikui ugdymo įstaigą. Byloje nekilo šalių ginčas, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti vaikui išlaikymą, nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovas vykdė pareigą mokėti mokestį už vaiko privatų darželį ir gydymo išlaidas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nors ir iki galo, bet vykdė tėvo pareigas. Dėl to ieškovė, spręsdama dėl ugdymo įstaigos keitimo, turėjo informuoti apie tai atsakovą ir kartu spręsti, kokią mokyklą turi lankyti vaikas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

43. Pateikti į bylą įrodymai (2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. kovo 21 d., rugsėjo 3 d., spalio 25 d. stacionaro epikrizės) pagrindžia, kad vaikas turėjo sveikatos sutrikimų ne tik besimokydamas valstybinėje, bet taip pat ir privačioje mokykloje. Dėl to teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad vaiko sveikatos būklė pagerėjo, vaikui pradėjus lankyti privačią mokyklą. Ieškovės nurodyti argumentai nepatvirtina būtinybės keisti ugdymo įstaigą. Ieškovė akcentuoja, kad vaikui reikalinga ramesnė aplinka, vaikui sudaroma galimybė pailsėti. Vis dėlto iš teismui pateiktų vaiko poreikių lentelės matyti, kad vaikas gyvena pakankamai aktyviai – mokosi groti pianinu, smuiku, lanko baleto pamokas, vyksta į vasaros stovyklas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės vienasmenis sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą, negali apsunkinti atsakovo finansinės būklės. Kita vertus atsakovas taip pat turi prisidėti prie vaiko ugdymo, bendrauti su ieškove ir ieškoti kompromisinio varianto, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka leisti vaiko į privačią mokyklą savaime nereiškia, kad atsakovas nesirūpina vaiko sveikata ar jo ugdymu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, vienašališkai priėmusi sprendimą leisti šalių nepilnametį vaiką į privačią mokyklą, prisiėmė atsakomybę sumokėti su tuo susijusias išlaidas.

44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad jis prie vaiko išlaikymo prisideda leisdamas panaudos ieškovei gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste, naudotis parkavimo vieta. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su dabartine sutuoktine ir kūdikiu. Atsakovas nurodo, kad gyvena tėvų bute (duomenys neskelbtini), savaitgaliais važiuoja pas žmoną ir vaiką. Šalys pateikė skirtingus įrodymus, patvirtinančius būsto nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus vertinimus, taip pat viešai interneto portaluose („aruodas.lt“ ir kt.) nurodomas būsto nuomos kainas, daro išvadą, kad atsakovas galėtų išnuomoti jam nuosavybės teise priklausantį butą už 460 Eur į mėnesį, parkavimo vietą – už 50 Eur į mėnesį. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo teikiamas išlaikymas leidimu neatlygintinai naudotis būstu ir ieškovės patiriamos išlaidos už privačią mokyklą yra proporcingos, todėl šalims nepaskirstomos.

45. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad vaikui reikia 325,40 Eur išlaidų maistui: namuose – 200 Eur per mėnesį, mokykloje – 125,40 Eur. Atsakovas nuodo, kad vaiko maistui namuose pakaktų 100 Eur, o faktiškai vidutiniškai išleidžiama per mėnesį suma maistui ugdymo įstaigoje – 88 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui yra padidintos, todėl mažintinos. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė dvi vaiko poreikių lenteles, kuriose išlaidos maistui į mėnesį skiriasi 30 Eur, o dienos išlaidos – 1 Eur, savaime nereiškia, kad ieškovė iš tikrųjų patiria tokių išlaidų. Įprasta, kad maisto produktai (įvairios kruopos, makaronai, miltai, daržovės, kiaušiniai, mėsa, sviestas ir pan.) perkami naudoti ne vienam kartui, o produktų pakuotės paprastai užtenka ne vienam asmeniui pavalgyti. Sutiktina su apelianto argumentu, kad iš 2018–2019 m. UAB „Taškius“ sąskaitų matyti, kad per 9 mėnesius maistui mokykloje išleista 787,09 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį – 88 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas sumažino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą poreikių lentelę, vaiko išlaidų poreikius sumažino iki 600 Eur į mėnesį, neįvardindamas konkrečių sumų, taigi sumažėjo išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad vaikui skirta dalis kurui – 10,76 Eur, nes vaikas vežiojamas į mokyklą, įvairius būrelius. Atsakovas neginčija, kad vaikas mokosi groti pianinu, smuiku, todėl su tuo susijusios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Atsakovas neįrodė, kad vaiko poreikiams reikalinga mažesnė negu 600 Eur suma per mėnesį.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šalių turtinė būklė iš esmės nekito, yra panaši, daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių išlaikymo vaikui principo. Atsakovas nurodo, kad moka būsto, kuriame gyvena atsakovė su šalių vaiku kreditą. Nurodytas argumentas nepagrindžia atsakovo pablogėjusios turtinės būklės, nes išlieka atsakovo nuosavybės teisė. Atsakovas dirba Airijoje, bet tik ši aplinkybė negali būti pagrindu konstatuoti, kad pablogėjo atsakovo turtinė būklė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas, parduodamas jam priklausantį turtą, imdamas beprocentes paskolas iš fizinių asmenų, siekė pabloginti savo turtinę būklę, nenurodė visų jo pajamas pagrindžiančių duomenų. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad abiejų šalių prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką dalys lygios.

47. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Ieškovė nurodo, kad patyrė 3 200 Eur, o atsakovas – 4 150,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nesutinka su jai priteista išlaidų suma. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad tenkino 40 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad šioje byloje atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, kuris atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl už jo parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, tenkinta atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl išlaidų už privačią mokyklą priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi teisę pasirinkti savo atstovą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas keitė savo atstovus, kad padidintų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 3 000 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose yra per didelė, todėl mažintina. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5–2.10, 8.2, 8.10, 8.16–8.19, 9, 10 punktai), tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui iš ieškovės priteistinų išlaidų suma per didelė, todėl mažintina iki 800 Eur ir šioje dalyje tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

49. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliaciniai skundai atmestini (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Teisėjų kolegija, šioje byloje atmetusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, daro išvadą, kad šalims nepriteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės A. S. ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą, patikslinti nurodyto sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą, nurodant, kad atsakovui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus