- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-298-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00449-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- G. K., D. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams G. K., D. K., D. K., G. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir atsakovų G. K., D. K., D. K., G. K. priešieškinį ieškovei O. Ž. dėl uzufrukto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. Ž. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus G. K., D. K., D. K., ir G. K. iš jai priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; panaikinti G. K. ir G. K. gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė G. K., anūkė G., anūkas D. K. ir dukros sutuoktinis D. K. gyvena jos namo mansardoje. Atsikėlus visai šeimai jie pradėjo savivaliauti, neturėdami savininko sutikimo, pradėjo ūkio būdu rekonstruoti namo mansardą, įrengė tris stoglangius, pasikeitė elektros instaliaciją, 2021 m. be jos sutikimo atsakovas D. K. savavališkai, nuplėšęs garažo durų spyną, pradėjo garaže remontuoti transporto priemones. Atvykstančios mašinos sukelia garsų šunų lojimą, kas veikia ją psichologiškai, po ko negali užmigti, namuose nebėra ramybės, atsakovai kelia balius, leidžia muziką. Dėl keliamo triukšmo, barnių su atsakovais dėl netinkamo elgesio jai pablogėjo sveikata. Atsakovas D. K. 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. buvo nubaustas administracinę tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalis, 2022 m. kovo 24 d. vėl buvo nubaustas policijos pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už apribojimą naudotis nuosavybę - garažu. Ji ne kartą pareikalavo atsakovų, kad jie išsikeltų iš namo, paliktų ją ramybėje, tačiau jie ignoruoja jos prašymus ir neišsikelia. Atsakovams 2021 m. liepos 12 d. registruotu laišku pranešė, kad iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išsikeltų iš jai priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 6 d. išsiuntė pakartotinį įspėjimą kiekvienam atsakovui personaliai išsikeldinti per tris mėnesius nuo įspėjimo gavimo dienos. Praėjus nurodytam terminui atsakovai neišsikėlė. Pažymėjo, jog namą pasistatė kartu su sutuoktiniui ir iki S. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)), jie kartu sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamą turtą. Mirus S. Ž., (duomenys neskelbtini) pagal išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visą turtą paveldėjo ji viena. Nuo (duomenys neskelbtini) kartu užgyventą visą nekilnojamą turtą, nuosavybės teise valdo viena. Atsakovė G. K. neišreiškė noro paveldėti tėvo turto dalies, ieškovė atsakovei G. K. ir jos šeimai su mažamečiais vaikais suteikė laikiną prieglobstį, kol ji su šeima susiras kitą būstą ir į jį išsikels.
3. Ieškovė nesutiko su atsakovų priešieškiniu, nurodė, kad atsakovai G. K. ir D. K. 2021 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4768, nuosavybės teise įgijo nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), turi kur gyventi. Atsakovas D. K. dirba nuotoliniu būdu ir gauna pajamas, todėl turi galimybę nuomotis būstą. G. K. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad nuomoja ar turi nuosavybės teisę būstą. Atsakovai savo veiksmais dar iki jų priešieškinio pateikimo trukdo jai laisvai disponuoti turtu, savavališkai yra užėmę garažą, kur vykdo verslą ir gauna pajamas, nes jiems patogu naudotis ieškovės turtu, už kurį nereikia nieko mokėti. Ieškovei 2021 m. gruodžio 6 d. pareikalavus išsikeldinti per tris mėnesius, atsakovai nusipirko nekilnojamą turtą, tačiau atlaisvinti patalpų geranoriškai nesutinka, piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia ieškovės teisę į privatumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovai G. K., D. K., D. K., G. K. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti uzufrukto teises ginčo pastatuose. Ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad gyvenamajame name G. K. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), faktiškai šiame name ji gyvena dar nuo (duomenys neskelbtini) m., kuomet būdama dvejų metų amžiaus (duomenys neskelbtini), patvirtinus statinio priėmimo naudoti aktą į jį įsikėlė kartu su savo tėvu S. Ž. ir savo motina O. Ž. (ieškove). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo priėmimo naudoti akto patvirtinimo iki pat atsakovės G. K. tėvo S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas priklausė S. Ž.. Atsakovei G. K. (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su D. K., jos tėvo S. Ž. ir motinos O. Ž. sutikimu jų dukters sutuoktinis atsakovas D. K. iš karto buvo priimtas gyventi kartu su jais visais gyvenamajame name. Ieškovė su visų atsakovų apsigyvenimu gyvenamajame name taip pat sutiko ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų nei S. Ž. esant gyvam, nei daugiau nei 14 metų po to kai (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž.. Ieškovė paveldėjo jam priklausiusį gyvenamąjį namą. Atsakovų žiniomis, pakursčius tretiesiems asmenims, reikšti pretenzijas atsakovams dėl jų gyvenimo name, ieškovė pradėjo tik 2021 m. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui nei atsakovė G. K., nei atsakovai D. K. ir G. K., sekdami darnių ir draugiškus tarpusavio santykius palaikančių šeimų tradicija (iki 2021 m. prasidėjusių nesutarimų ir siekio atsakovus iškraustyti iš gyvenamojo namo), nepretendavo į palikimo dalį po tėvo ir senelio S. Ž. mirties, palikdami visą jo nuosavybės teise turėtą turtą paveldėti savo mamai ir močiutei O. Ž..
5. Nurodė, kad lėšų savo būsto įsigijimui neturėjo, padėdavo atlikti ūkio darbus, atliko kapitalinį remontą, gyvenamo būsto plotas padidėjo nuo 24 kv. m iki 48 kv. m., apšiltino namo stogą. Buvo susitarę, kad nepradės turto dalintis, esant mamai gyvai. 2021 m. liepos12 d. gavo pranešimą dėl išsikeldinimo. 2021 m. įsigijo būstą, tačiau norint jame gyventi reikia suremontuoti, nes nėra vandentiekio, kanalizacijos, šiuo metu būsto neremontuoja, nes neturi tam lėšų. Iki 2000 CK įsigaliojimo šeimos nario statuso nepraradę atsakovai iki to laiko iškeldinti iš gyvenamojo namo galėjo būti tik Butų kodekso 97 straipsnio nustatytais pagrindais.1964 m. CK pripažino visų atsakovų specialias teises naudotis gyvenamuoju namu kaip gyvenamąja patalpa. Atsakovai gyvenamajame name gyveno tokiomis sąlygomis, kurios atitinka uzufrukto teisinį turinį - už šias patalpas nuompinigių nemokėjo, jų niekas nereikalavo, į gyvenamąjį namą visi atsakovai įsikėlė šias gyvenamąsias patalpas pagal anuomet galiojusias teisės normas jiems suteikiant faktiškai iki gyvos galvos. Iki įsigaliojant 2000 m. CK atsakovai gyveno gyvenamajame name pagal tokį teisinį režimą, kuris šiuo metu yra taikomas uzufruktui. Atsakovai nesutiko su ieškinyje esančiais teiginiais apie jų tariamai nederamą elgesį gyvenamajame name, trukdymą ieškovei, jos teisių pažeidimus ir jos sveikatai sukeltą žalą. Ieškinyje minimi administraciniai teisės pažeidimai niekuomet nebuvo nagrinėjami teisme ir todėl neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje. Be to, šie pažeidimai (savavaldžiavimas) buvo konstatuoti remiantis prielaida, kad atsakovas D. K. neturi teisės naudotis gyvenamuoju namu ir jo priklausiniu – garažu. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, esą dėl jų keliamo triukšmo ar kitų kaltų atsakovų veiksmų jai pablogėjo sveikata. Ieškovė nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės amžius ((duomenys neskelbtini) metai) yra toks, kad tokie santykiniai nežymūs sveikatos sutrikimai kaip aterosklerozinė širdies liga ir kraujagyslių pažeidimas, hipertenzinė širdies liga ir miego sutrikimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 metų sausio mėnesio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovams G. K. ir D. K. uzufrukto teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant uzufruktorių teisę naudoti šio gyvenamojo namo antrajame aukšte esančias patalpas, taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, lauko tualetą ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš O. Ž. 1477,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo G. K..
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjant priešieškinio reikalavimą, reikšminga aplinkybė yra atsakovų ir tuomečio namo savininko susitarimo sudarymas. Aplinkybės, jog 1997 m. leido savo dukrai ir jos sutuoktiniui gyventi jų name, iš esmės neginčijo nė viena iš šalių. Namo savininkų sutikimą įsikelti jų dukrai su sutuoktiniu patvirtina ir pats jų atsikėlimo gyventi į ginčo namą faktas. Byloje kilo ginčas dėl minėto susitarimo turinio ir sąlygų. Atsakovai name (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. (neskaitant atsakovės gyvenimo su tėvais). Teismo vertinimu, susitarimą, jog atsakovai galės neribotai gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Tėvai leido atsakovams remontuoti namus, tai patvirtina apklausti liudytojai. Byloje įrodyta aplinkybė, kad pradinis gyvenamojo namo savininkas S. Ž. su ieškove leido gyventi ginčo name atsakovams G. K. ir D. K., jiems buvo leista neatlygintai naudotis minėtu gyvenamuoju plotu. Vėliau iš šio susitarimo kilusio teisės ir pareigos perėjo namo paveldėtojai – O. Ž., kuriai visada buvo žinomas šis nekilnojamojo turto suvaržymas, jo aplinkybės ir realus suvaržymų įgyvendinimas – atsakovų ilgalaikis ir nepertraukiamas gyvenimas gyvenamosiose patalpose. Prieštaravimai kilo 2021 m. po konflikto tarp šalių. Teismo vertinimu, byloje nustatytas tęstinis ir nuolatinio pobūdžio atsakovų naudojimasis gyvenamąja patalpa, prasidėjęs teisėtai, t. y. savininkų sutikimu, susitarimas buvo ne tik sudarytas, bet ir iki šiol vykdomas. Mirus tėvui, atsakovė G. K. nepretendavo į palikimo dalį, palikdama visą jo nuosavybės teise turėtą turtą paveldėti savo mamai O. Ž.. Teismo vertinimu, ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovų aprūpinimo gyvenamąja patalpa (t. y. teise iki gyvos galvos gyventi gyvenamajame name), kuriam esant ieškove visiškai pasitikėję atsakovai neįžvelgė būtinybės savo žinion formaliai perimti dalį gyvenamojo namo ir kito S. Ž. palikto turto. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė uzufruktą atsakovams G. K. ir D. K. į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
8. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovai neturi teisės naudotis turtu, o taip pat trukdo atsakovei naudotis jai priklausančiu būstu triukšmaudami, girtaudami ir pan. Nustačius, jog nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti apie atsakovų G. K. ir D. K. teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis, ieškovės reikalavimas iškeldinti juos iš gyvenamojo namo negali būti tenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nurodė, jog teismas neturi pagrindo vertinti garbingo amžiaus ieškovės sveikatos sutrikimų, kaip atsiradusių išimtinai tik dėl nesutarimų su kartu gyvenančiais atsakovais. Administracine nuobauda buvo nubaustas tik D. K., duomenų apie kitų atsakovų netinkamą elgesį (triukšmavimą, girtavimą) nenustatyta. D. K. nusižengimas dėl savavaldžiavimo, konstatuotas remiantis prielaida, kad atsakovas neturi teisės naudotis aptariamu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniu garažu. Duomenų apie ieškovės anūkų nederamą elgesį, trukdantį ieškovei įgyvendinti nuosavybės teisę, nenustatyta. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo paliktinas nenagrinėtu, nes turto savininkas savarankiškai turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaravimo duomenų pakeitimo ar naikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovės O. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. sausio 23 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teises, nes atsakovams G. K. ir D. K., kurie yra pilnamečiai, darbingi, galintys save pilnai aprūpinti, savimi pasirūpinti, leido naudotis nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu, kuriuo ji, būdama pensinio amžiaus, po tokio teismo sprendimo negali disponuoti savo nuožiūra. Nustatant uzufruktą teismui nekilo klausimų, ar atsakovų buvimas, naudojimasis visu nekilnojamuoju turtu be apribojimų, nedarys kliūčių naudotis savo turtu. Teismas net nenustatė konkrečių naudojimosi nekilnojamuoju turtu ribų, nei žeme, nei pagalbiniais pastatais, nei sąlygų patekti į mansardą. Teismas nustatė uzufrukto teisę į visus be išimties ūkio paskirties pastatus, nes atsakovams neva nėra kur pasidėti malkų ar kito kieto kuro, ir šiais pastatais (visais) atsakovai dabar naudojasi savo nuožiūra neatsižvelgiant į ieškovės norus, taip atimant galimybę pastatais disponuoti savo nuožiūra. Ieškovė nenori, kad atsakovai naudotųsi visu jos žemės sklypu, visais ūkiniais pastatais. Teismas turėjo nustatyti tinkamas nekilnojamo turto naudojimosi sąlygas ir tvarką, t. y. nustatyti atsakovams minimalias naudojimosi turtu ribas.
9.2. Ieškovė neginčija atsakovų gyvenimo neteisėtumo, nes visada galvojo, kad paprašius rasti kitą gyvenamąją vietą jie išsikels iš mano namų. Atsakovai apšildė stogą, kad jiems nebūtų šalta, o ne tam, kad galėtų ten gyventi iki gyvos galvos. Nustatant uzufruktą teismui net nekilo klausimų, ar atsakovų buvimas, naudojimasis visu nekilnojamuoju turtu nedarys kliūčių ieškovei juo naudotis. Gal ieškovė norės parduoti namą su žemės sklypu ir ūkiniais pastatais, įsigyti nedidelį butą, kad nereikėtų prižiūrėti ūkio, nesirūpinti namo kūrenimu, be rūpesčių pragyventi likusį savo amžių.
9.3. Atsakovai neturi nepilnamečių vaikų, yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir taip užsidirbti savo pragyvenimui, paimti paskolą ir įsigyti sau nekilnojamąjį turtą, arba išsinuomoti, kaip tai daro daugelis asmenų, arba kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto skyrimo. Atsakovai nieko panašaus nesistengė daryti. Jiems buvo patogu čia gyventi, tvarkyti viską savo nuožiūra, savavaliauti - gadinti užraktus, spynas, kad po to įstatyti savo spynas, kliudyti ieškovei patekti į ūkinius pastatus bei jais naudotis, gadinti jos turtą – supjaustė priekabą ir nugabeno į metalo supirktuvę.
9.4. Šioje byloje turėjo būti išklausyti tik G. K. ir D. K., nes jų vaikai, ieškovės anūkai pareiškė, kad jų iškeldinti nereikia, nes jie čia negyvena. Kiti apklausti byloje liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ieškovė garbaus amžiaus, o kitiems su atsakovais bendrauti ateityje teks daug metų. Atsižvelgiant į susiklosčiusius neigiamus santykius su G. K. ir D. K., ieškovė nesupranta, kaip teks kiekvieną dieną su jais bendrauti, matytis.
9.5. Atsakovams nuo 2021 metų gruodžio mėnesio 31 dienos nuosavybės teise priklauso: 533/1038 dalys iš 0,1038 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 27/50 dalys gyvenamo namo (t. y. 49,28 kv. m. iš 91,25 kv. m. bendro ploto), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalys kitų inžinerinių statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad atsakovai nuo 2021 metų gruodžio mėnesio 31 dienos turi nuosavą gyvenamąjį plotą ir negali reikalauti uzufrukto nustatymo. Nuo to laiko ieškovė pradėjo prašyti apsigyventi nupirktame būste.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė neginčijo, jog atsakovė G. K. gyvenamajame name gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metų, faktiškai nuo pat gimimo. Ieškovė neginčijo, kad atsakovei G. K. (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su D. K., atsakovės G. K. tėvo S. Ž. sutikimu jo dukters sutuoktinis atsakovas D. K. buvo priimtas gyventi kartu su jais visais Gyvenamajame name. Ieškovė pripažino, kad atsakovas D. K. gyvenamajame name jos sutikimu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Ieškovė neginčijo ir to, kad ji pati su atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. apsigyvenimu gyvenamajame name taip pat sutiko ir dėl jų gyvenimo šiame name nereiškė jokių pretenzijų nei S. Ž. esant gyvam, nei daugiau nei 14 metų po to kai (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž. Ieškovė paveldėjo jam priklausiusį Gyvenamąjį namą. Iš esmės ieškovė sprendimą ginčija tik tuo aspektu, kad jis sukuria jai nepalankius teisinius padarinius (suprastėjusios galimybės realizuoti gyvenamąjį namo su atitinkamu kompleksu) ir yra parinktas netinkamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinis kvalifikavimas (nes atsakovai G. K. ir D. K. turi pastaruoju metu nuosavybės teise įsigyto kito gyvenamojo namo dalį, be to - nebeturi nepilnamečių vaikų).
10.2. Teismas teisingai nustatė ir konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad S. Ž. iki savo mirties, ar O. Ž. iki 2021 m. būtų reiškę nesutikimą, jog dukters šeimas gyventų name minėtu adresu ir duomenų ir apie tai, kad būtų reiškę pretenzijas, jog tapusi pilnamete dukra išsikeltų, byloje nėra, to nenurodė ir pati ieškovė. Ieškovė nepaneigė, o atsakovai įrodė, kad tarp ieškovės bei jos mirusio sutuoktinio S. Ž., iš vienos pusės, ir atsakovės G. K. bei atsakovo D. K., iš kitos pusės, buvo susitarimas dėl atsakovų aprūpinimo gyvenamąja patalpa (t. y. teise iki gyvos galvos gyventi gyvenamajame name), kuriam esant ieškove visiškai pasitikėjusi atsakovė G. K. nematė jokio reikalo apsisaugoti savo žinion formaliai perimant dalį gyvenamojo namo ir kito S. Ž. palikto turto.
10.3. Apeliantė klaidingai supranta tiek teisinį sprendimo pagrindą, tiek ir apskritai uzufrukto susiformavimo ir jo pripažinimo, nustatymo sprendimu santykį. Teismas sprendimu įformino ieškovės ginčytą dar prieš kelis dešimtmečius ieškovės ir jos sutuoktinio S. Ž., iš vienos pusės, ir atsakovės G. K. bei atsakovo D. K., iš kitos pusės, sudarytą sandorį, kurio buvimo faktą pagrindžia anksčiau trumpai suminėti pagrindiniai įrodymai. Tai, kad sprendimu ne sukurtas, o tik konstatuotas gerokai anksčiau susiformavęs uzufruktas, aiškiai matyti tiek iš bendro sprendimo konteksto, tiek iš visuminės teismų praktikos, tiek ir tiesioginės žodinės išraiškos, kuria nukreipiama į sprendimo argumentavimui betarpiškai referuojamą kasacinio teismo praktiką. Taigi, teismas pripažino jau daug metų egzistuojančios atitinkamos atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. teisės buvimą.
10.4. Atmestinas apeliantės argumentas, esą atsakovai gali ginti savo galimai pažeistas teises kitokiu būdu, jei mano, kad pertvarkę patalpas jų naudojimosi metų, patyrė turtinę žalą. Būtent atsakovė G. K. bei atsakovas D. K. turi teisę laisvai rinktis jiems priimtiniausią įstatymais leidžiamą jų teisių gynimo būdą, o ieškovė neturi jokių įgaliojimų riboti jų galimybę realizuoti pasirinkimo laisvę. Atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. indėlis į kapitalinį remontą yra tik vienas iš kelių aspektų, kurie sietini su jų praradimais dėl uzufrukto (tai ir palikimo atsisakymas po S. Ž. mirties, ir k). Todėl bet kokie daliniai reikalavimai kompensuotų toli gražu ne visus atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. patirtus praradimus. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įgytas turtas (dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir inžineriniais statiniais) sudaro kliūtis nustatyti uzufruktą. Pagal galiojančią Lietuvos teisę bet kurio daikto savininkas gali sandoriu papildomai įgyti uzufrukto teises į analogišką ar panašų daiktą. Uzufruktas į gyvenamąjį namą ir su juos susijusius žemės sklypą, pagalbinės-ūkinės paskirties statinius bei priklausinius tiek pagal atsakovų teiktą priešieškinį, tiek ir pagal sprendimą, susiformavo dar gerokai iki 2021 m. Todėl net jei būtų ribojamos daikto savininko galimybės sandoriu papildomai įgyti uzufrukto teises į analogišką ar panašų daiktą, šiuo atveju toks ribojimas nebūtų taikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl teismo tenkinto atsakovų reikalavimo dėl uzufrukto nustatyto pagrįstumo, ieškovės reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo atmetimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl skundo argumentų
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei O. Ž. paveldėjimo teisės pagrindu, pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinio turtą, įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinę, lauko tualetą ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iki ieškovės sutuoktinio S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į minėtus nekilnojamuosius daiktus buvo įregistruota jo vardu. Atsakovės G. K. gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota G. K. gyvenamoji vieta. Ieškovė įteikė pranešimus atsakovams dėl išsikeldinimo iš jai priklausančio namo iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., o 2021 m. gruodžio 6 d. įteikti pakartotiniai įspėjimai dėl išsikeldinimo.
14. Apeliantė teigia, jog atsakovams G. K. ir D. K., kurie yra pilnamečiai, darbingi, galintys save pilnai aprūpinti, savimi pasirūpinti, leido naudotis nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu, kuriuo ji, būdama pensinio amžiaus, po tokio teismo sprendimo negali disponuoti savo nuožiūra. Teismui nekilo klausimų, ar atsakovų buvimas, naudojimasis visu nekilnojamuoju turtu nedarys kliūčių ieškovei juo naudotis, ieškovė negalės parduoti, įsigyti nedidelį butą. Tai, kad ieškovė leido atsakovams gyventi, nėra pagrindas nustatyti uzufruktą, atsakovai gali ginti savo galimai pažeistas teises kitokiu būdu, jei mano, kad pertvarkę patalpas jų naudojimosi metu patyrė turtinę žalą. Teisinio pagrindo nustatyti uzufruktą į gyvenamąjį ir negyvenamąjį plotą nėra. Apeliantė nurodo, kad atsakovams nuo 2021 metų gruodžio mėnesio 31 dienos nuosavybės teise priklauso: 533/1038 dalys iš 0,1038 ha ploto žemės sklypo, 27/50 dalys gyvenamo namo (t. y. 49,28 kv. m. iš 91,25 kv. m. bendro ploto)pastatas, 1/4 dalys ūkinio pastato, 1/2 dalys kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad atsakovai nuo 2021 metų gruodžio mėnesio 31 dienos turi nuosavą gyvenamąjį plotą ir negali reikalauti uzufrukto nustatymo. Nuo to laiko ieškovė pradėjo prašyti apsigyventi nupirktame būste.
15. Atsakovai atsiliepime pagrįstai pažymi, jog būtent atsakovė G. K. bei atsakovas D. K. turi teisę laisvai rinktis jiems priimtiniausią įstatymais leidžiamą jų teisių gynimo būdą, o ieškovė neturi jokių įgaliojimų riboti jų galimybę realizuoti pasirinkimo laisvę. Atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. indėlis į kapitalinį remontą yra tik vienas iš kelių aspektų, kurie sietini su jų praradimais dėl uzufrukto (tai ir palikimo atsisakymas po S. Ž. mirties, ir k). Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės G. K. bei atsakovo D. K. 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įgytas turtas (dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir inžineriniais statiniais) sudaro kliūtis nustatyti uzufruktą. Uzufruktas į Gyvenamąjį namą ir su juos susijusius žemės sklypą, pagalbinės-ūkinės paskirties statinius bei priklausinius tiek pagal atsakovų teiktą priešieškinį, tiek ir pagal sprendimą, susiformavo dar gerokai iki 2021 m. Todėl net jei būtų ribojamos daikto savininko galimybės sandoriu papildomai įgyti uzufrukto teises į analogišką ar panašų daiktą, šiuo atveju toks ribojimas nebūtų taikytinas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
17. 1964 m. CK reglamentavo nuomos (panaudos) santykius, leido asmenims atlikti veiksmus (sudaryti susitarimus), sukuriančius civilines teises ir pareigas. Sprendžiant teisminį ginčą dėl uzufrukto nustatymo, taikomi 2000 m. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021). Neatlygintino naudojimosi daiktu iki gyvos galvos teisiniai santykiai, jų turinys atitiktų uzufrukto teisinius santykius pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą uzufrukto sąvoką.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog narinėjamoje byloje sprendžiant priešieškinio reikalavimą dėl teisės naudotis namo dalimi iki gyvos galvos, savo turiniu atitinkančios uzufrukto nustatymą, reikšminga aplinkybė yra atsakovų ir tuomečio namo savininko susitarimo sudarymas. Aplinkybės, jog buvęs namo savininkas S. Ž. ir jo sutuoktinė O. Ž., (duomenys neskelbtini) leido savo dukrai G. K. ir jos sutuoktiniui D. K. gyventi jų name, iš esmės įrodyta šalių, liudytojų parodymais ir dėl to nėra ginčo. Atsakovai name (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyvena apie 23 metus, ieškovė priėmė dukrą su sutuoktiniu gyventi, kai ji buvo nepilnametė, taigi turėjo pareigą suteikti gyvenamą plotą. Šalių susitarimo forma yra žodinė, todėl apsunkintas jo sąlygų įrodinėjimas, tačiau savininkų pritarimą gyventi neribotą laiką patvirtina atsakovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, ieškovės elgesys iki 2021 metų ir kitos faktinės aplinkybės. Atsakovai pragyvenę apie aštuonerius metus tėvų gyvenamajame name, apie 2005–2006 m. patalpas remontavo, tėvas leido tai daryti. Liudytojas ieškovės sūnus ir atsakovės G. K. brolis S. Ž. patvirtino niekada negirdėjęs, kad sesuo su šeima namo patalpose gyvena laikinai ir turės išsikraustyti. Iš mamos negirdėjo priekaištų, dėl atliekamų remonto darbų. Namo palėpėje vykdytiems darbams buvo gautas žodinis O. Ž. sutikimas ir tai užfiksuota 2022 m. sausio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte, bei S. Ž. paaiškinime minėtai institucijai.
19. Gyvenamojo namo savininko S. Ž. leidimas atsakovams G. K. ir D. K. neatlygintai naudotis gyvenamuoju plotu, perėjo turto paveldėtojai O. Ž., kuriai buvo žinomas šis nekilnojamojo turto suvaržymas, jo aplinkybės ir realus suvaržymų įgyvendinimas. Keturiolika metų ieškovė dukters šeimai prieštaravimų dėl jų gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančiame būste nereiškė, prieštaravimai kilo po 2021 metų konflikto tarp šalių. Teismas pagrįstai įvertino, jog liudytojų parodymai apie atsakovų šeimos gyvenamojo namo antrajame aukšte atliktus remonto darbus, gyvenamosios aplinkos tvarkymą iš esmės sutampa, tarp jų esminių prieštaravimų nėra, todėl pripažino, kad atsakovai atliko esminius (pakeistas gyvenamosios patalpos plotas, apšiltintas stogas ir kt.) antrojo aukšto gyvenamųjų patalpų tvarkymo (remonto) darbus savininko sutikimu.
20. Teismas taikė kasacinio teismo išaiškinimą, kai susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa sudaryti esant kitokiam nei šiuo metu įstatymų reglamentavimui, tačiau nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieštaravo ir neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021). Šioje byloje nustatytas tęstinis ir nuolatinio pobūdžio atsakovų naudojimasis gyvenamąja patalpa, prasidėjęs teisėtai, t. y. savininkų sutikimu ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, susitarimas nebuvo ginčijamas nekilnojamojo turto savininko (savininkų). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (gyvenimo trukmę, pobūdį (patalpų priežiūrą, remontą), savininkų prieštaravimų nebuvimą), vertintinas kaip suformavęs uzufrukto teisinius santykius.
21. Tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimus dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
22. Ieškovė reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovai trukdo atsakovei naudotis jai priklausančiu būstu triukšmaudami, girtaudami. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Teismas pagrįstai sprendė, jog neturi pagrindo vertinti ieškovės sveikatos sutrikimo priežasčių, administracine nuobauda buvo nubaustas tik atsakovas D. K., duomenų apie kitų atsakovų netinkamą elgesį (triukšmavimą, girtavimą) nenustatyta. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo neteismingas ir turi būti sprendžiamas administracine tvarka pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintas nuostatas.
23. Byloje duomenų, kad ieškovė savarankiškai kreipėsi dėl deklaravimo duomenų pakeitimo/ panaikinimo ir jos prašymas nebuvo tenkintas, teismui nepateikta, todėl toks prašymas teismine tvarka nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje aptartus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį iš dalies, o ieškinį atmetė visa apimtimi.
25. Ieškovės O. Ž. advokatas teismo paskirto posėdžio dieną pateikė atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto dalies nuotraukas, prašo priimti šiuos naujus įrodymus.
26. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui. Todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, jų nevertina.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Atsakovė G. K. apeliacinės instancijos teisme už teisines advokato paslaugas, atstovaujant atsakovus šioje civilinėje byloje, sumokėjo 968 Eur, todėl ši suma atsakovės naudai priteistina iš ieškovės O. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. sausio 23 d sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), iš ieškovės O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.